 Aurelija_ :
|
2010-02-25 10:16 |
 Laba diena,
Taip, galėtumėte.
Kad būtų aiškiau ir paprasciau, pamėginkime pamodeliuoti paprastu pavyzdžiu tam tikrą situaciją, kurios vertinimo atžvilgiu Jūsų reikalavimai išaiškės kaip visiškai pagrįsti ir teisėti.
Tarkim, įsivaizduokite, darbadavys darbuotojui 5 mėn. nemoka atlyginimo ar kito įsiskolinimo (tokiu būdu pažeidinėja teisę, nes nevykdo sau prisiimtų prievolių), taciau, norėdamas išvengti atsakomybės (ar siekdamas savo atžvilgiu ją sušvelninti, pvz. darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju atveju, tai darant ne pagal vieną, o pagal kitą, savo pasirinktą, sau labiau priimtiną, DK straipsnį, kai tuo tarpu tai tiesiogiai įtakoto ir išmokų dydžius bei pan.), jis savo įsiskolinimą darbuotojui "sumąsto" mažinti už paskutinį įsiskolinimo mėnesį, t.y. savo nuožiūra pasirenka už kurį išdirbtą laiką sumoka, o už kurį "atideda" mokėjimą... Tokiu savo elgesiu, jis niekuomet "neprieitų " DK 128 str. įvardijamo dviejų mėnesių laiko tarpo. Taip jis galėtų įsiskolinimą nuolatos mažinti iki dviejų mėnesių nesuėjimo termino ir taip tęstiniu laikotarpiu nenustoti pažeidinėti darbuotojo teisių į jam priklausantį savalaikį darbo užmokestį. Atleidimas DK 128 str. niekuomet negalėtų būti įgyvendinamas darbuotojo iniciatyva, o tas, kaip žinia, nebūtų teisėta ir priimtina. Tad, tokia praktika nėra pripažįstama, dėl to vadovaujmasi daromas suminio varianto principu.
Paprasciausiai apsiskaiciuojate už kiek laiko nėra išmokėtas darbo užmokestis. Jeigu jis ilgesnis nei pora mėnesių - valio, ginate savo teises DK 128 str. pagalba. Ir nesvarbu, ar darbdavys, viduryje to laikotarpio nusprendė išmokėti kažkiek tai pinigų, ir tą sumą įvardinti, kaip už vieną, ar kitą įsiskolinimo laikotarpį. Teisės aktų jam nėra suteikta teisė piktnaudžiauti savo padėtimi ir aiškinti teisės normas vien sau palankai kryptimi.
Pagarbiai,
Aurelija | |
|