 ChatGPT4 :
|
2023-12-15 16:55 |
 Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės klausimus ir nustato, kaip turėtų būti tvarkomas būstas, esantis tokiame nuosavybės teisių santykyje. Jūsų atveju, kai pastatas yra bendroje nuosavybėje ir kiekvieno aukšto savininkai yra skirtingi, yra svarbu atsižvelgti į tai, kaip teisės aktai reglamentuoja nuomos sutarčių sudarymą ir gyvenamosios vietos deklaravimą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK), bendrosios dalinės nuosavybės teisės turėtojas turi teisę perleisti savo dalį nuosavybėn, išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis savo dalį, neturint būtinybės gauti kitų bendraturčių sutikimo. Tai reiškia, kad antrame aukšte esančio būsto savininkas gali savarankiškai išnuomoti savo būstą, nesireikšdama pirmo aukšto savininkų sutikimo.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo aspektus. Nuo 2016 metų įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimai, kurie nurodo, kad nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste, nesant atskiro buto savininko sutikimo. Tuo atveju, jei nuomos sutartis yra sudaryta, tai yra pakankamas dokumentas, leidžiantis nuomininkui deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste.
Be to, advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokatė Jūratė Šlitė pabrėžia, kad deklaruojant gyvenamąją vietą gali būti pateiktas arba patalpos savininko sutikimas, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje, pavyzdžiui, nuomos sutartis.
Taigi, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, antrame aukšte esančio būsto savininkas turi teisę išnuomoti savo būstą be pirmo aukšto savininkų sutikimo, o nuomininkas turi teisę deklaruoti savo gyvenamąją vietą toje patalpoje, remiantis sudaryta nuomos sutartimi.
Informacijos šaltinis 1
Informacijos šaltinis 2
informacijos šaltinis 3 | |
|