|
| Svetys |
 # 1 |
|
| |
| Sveiki, ar gali reikalauti mano mama(vaiko močiutė) bendrauti su mano mažametę dukra? Su motina nebendrauju ir nenoriu kad vaikas bendrautų su ja nes vaikas bus neigiamai paveikiamas. |
|
| »29.05.17 - 17:12 |
|
|
 Vaidotas |
# 2 |
Intelektinis Rėmėjas
IšŠiauliai
|
| |
Sveiki,
norėti bendrauti gali, tačiau turi susitarusi su jumis dėl bendravimo tvarkos ir taisyklių (atsižvelgiant į protingumo kriterijus), jeigu susitarimo nepavyksta pasiekti, tokiu atveji ji turi teisę kreiptis į teismą dėl tokios bendravimo tvarkos nustatymo.
Dėl vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr. , pvz. , sprendimą M. v. B., no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams normaliai plėtotis (žr. cituotą sprendimą M-kx v. B-gium, § 45, Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 J-y 2000). Europos Žmogaus Teisių Komisija jos veiklos metu taip pat yra pažymėjusi, kad šeimos gyvenimas tarp senelių ir vaikaičių gali būti ir tada, kai jie negyvena kartu, bet yra susiformavę glaudūs šeiminiai ryšiai, ypač kai dažnai bendraujama (žr. F-ler v. A-ia, no. 24759/94, report of 3 December 1997, § 46).
Nustačius,
kad vaiką ir trečiąjį asmenį sieja šeimos ryšiai, turi būti nustatomas ir laikytinas prioritetu prieš kitų asmenų interesus paties vaiko noras ir poreikis įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius. Vaiko noras bendrauti su artimaisiais giminaičiais turi būti išsiaiškintas nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų jį suformuluoti ir išreikšti, tačiau, vertinant vaiko norą bendrauti su artimaisiais giminaičiais, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą, motyvaciją. Be to, vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į kitas aplinkybes, ypač į tai, ar vaiko norai nekenkia jo interesams (CK 3. 161 straipsnio 3 dalis).
Daugiau informacijos
http://www.teisesgidas.lt/modules/paieska/lat.php?id=34748
Pagarbiai Vaidotas S.
Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.
Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,
Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.
Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats |
|
| »30.05.17 - 08:48 |
  |
|
TeisėsJūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
|
|
682: Svečiai
Vaiko bendravimas su šeimos nariais 
