|
| Svetys |
 # 1 |
|
| |
Sveiki.
Situacija:
Darbuotojas, kuris buvo pasirases materialines atsakomybes sutarti, per kelis metus ,,uzdirbo" firmai nemazai minuso - keliasdesimt tukstanciu litu minusas kasoje. Buvo susesta su darbdaviais (filialo vadovu, pagrindiniu vadovu), sustatytas pinigu dingimo aktas, pasirasytas skolos lapelis. Darbuotojui buvo paaiskinta, kad atliekant patikrinimus, ir ,,suradus" dingusius pinigus (gal klaida ivelta ar pan), jis bus pazemintas pareigose. Neradus pinigu, darbuotojas bus atleistas is darbo su atatinkamu irasu. Nuo tada jau vyko patikrinimas, zinoma, pinigu neatsirado, stebuklingu budu skola padidejo dar keliasdesimcia tukst litu, darbuotojas prisieme sia skola (uz pirmaja tikrai jis atsakingas). Darbuotojas pasalintas nuo visu finansiniu darbu ir pan, tiesiog nebeturi ka ir dirbt, menesi laiko prasedejo darbe tiesiog kad sedet, parase atostogu prasyma (darbdaviai nei atleidzia, nei ka kalba, jiems vis reik pagalvot), ramiai atostogauja, bet pasirodo, kad neapiformintos atostogos (matyt todel, kad uz jas turetu ismoket atostoginius butinai). Alga nemokama, avansas - taippat. Vis ,,reik apgalvot" ir pan...
Kaip elgtis tokiu atveju darbuotojui, kuris jau kaip ir susirado darba kitoje imoneje?
Ir dar klausimas - jei atleis darbuotojo prasymu, be jokiu irasu apie prasizengimus (o jei net ir su jais), ar lieka darbdavys isipareigojes ismoketi darbo uzmokesti (nes pagal DK kiek supratau - is algos isskaiciuot gali maximum 50%, jei skolos pagal kelis dokumentus)? |
|
| »18.03.10 - 11:03 |
|
|
 Vaidotas |
# 2 |
Intelektinis Rėmėjas
IšŠiauliai
|
| |
Laba diena.
Išmokėti darbo užmokestį privaloma, nebent susitartumėte su darbuotoju, kad jūs darote įskaitymą į skolą. t.y. darbuotojas parašytų prašymą dėl atlyginimo atsisakymo ir viso atlyginimo ir atostoginių palikimą darbdaviui už padarytą skolą, tačiau darbuotojas to daryti neprivalo, jis gali sutikti atiduoti tik dalį savo atlyginimo t.y. 50 proc.
1. Jeigu darbuotojas pripažįsta skolą tegul pasirašo po skolos raštu, jeigu pripažįsta kelias skolas tegu pasirašo po keliais skirtingais skolos raštai , tai naudinga, nes:
jeigu asmuo pripažino skolą galima kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir lengvesne tvarka prisiteisti skolą , tokiu atveju būtų gautas 1 vykdomais dokumentas.
2. jeigu asmuo pripažįsta vieną skolą, o antros nepripažįsta tokiu atveju vieną prisiteisus įprasta kitą ginčo teisena būtų du vykdomieji dokumentai. Pagal vieną vykdomajį dokumentą galima išieškoti ne daugiau 20 proc. Turint du ne daugiau 40 proc. iš trijų ir daugiau ne daugiau kaip 50 proc jeigu asmens pajamos mažesnės kaip 800 lt.
Pvz. jeigu asmens pajamos siekia 10000lt ir yra 1 vykdomasis dokumentas būtų išieškoma taip
suma kuri viršija 800 yra 9200 litų iš 200 litų būtų išieškoma 50 proc. išieškoma 4600 Lt
suma kuri mažesnė už 800 būtų išieškoma 20 porc. vadinasi būtų 160 lt
vadinasi būtų išieškota 4760 lt
Daugiau apie tai skaitykite D.U.K. -> Civilinė, sutarčių ir prievolių teisė -> Kokias teises ir pareigas turi išieškotojas ir skolininkas? http://www.teisesgidas.lt/modules/newbb_plus/viewtopic.php?topic_id=343&forum=3
manau jums padėtų žemiau pateikta citata iš teismų praktikos
Kad nepaslystumėte lygioje vietoje pateikiu vieną iš teismų praktikos žemiau.
Vertėtų susipažinti su teismų praktika:
http://www.teisesgidas.lt/modules/sections/index_op_viewarticle_artid_80.html
16. Materialinė atsakomybė:
16.1. Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos
16.2. Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai:
16.2.1. Žalos, susijusios su darbuotojo sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ar susirgimu profesine liga, atlyginimas
16.2.2. Žalos, padarytos sugadinus, sunaikinus arba praradus darbuotojo turtą, atlyginimas
16.2.3. Žalos, atsiradusios kitokiu būdu pažeidus darbuotojo ar kitų asmenų turtinius interesus, atlyginimas
"Civilinė byla Nr. 2A-68-538/2010
<....>Ieškovė kreipėsi į teismą dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo ir teismas iš dalies tenkino jos ieškinį.
<...>
Dėl darbo užmokesčio priteisimo už visą uždelstą laiką.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 417 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteisė 16234,61 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, atostoginių ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką.
LR DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką tik tuo atveju jei uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Remiantis šia nuostata, būtina nustatyti, ar uždelsta atsiskaityti buvo dėl darbuotojos kaltės. Tik jeigu nebūtų darbuotojo kaltės, darbdaviui kiltų neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, liudytojų ir šalių paaiškinimais, nustatė, kad ieškovė po atleidimo į darbovietę nebeatėjo ir į darbdavį dėl su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo nesikreipė. Be to žinojo, kad darbo užmokestis UAB „Eksimeta“ buvo mokamas grynaisiais pinigais įmonės kasoje. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius, kad ji ne kartą kreipėsi į darbdavį dėl atsiskaitymo, tačiau ji buvusi išvaryta ir su ja laiku neatsiskaityta ne dėl atsakovės kaltės. Apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdžio metu ieškovė pateikė prašymą (2009-04-07), kuriuo kreipėsi pas atsakovę dėl jai priskaitytos sumos pervedimo į jos nurodytą sąskaitą. Iš prašymo matyti, kad ieškovė, minėtu prašymu, atsakė į atsakovės pranešimą (2009-04-03 Nr. E09/04-04), kuriame buvo pakartotinai prašoma atvykti į įmonę atsiimti darbo užmokesčio arba pateikti informaciją, kur pervesti jai priskaičiuotą darbo užmokestį. Kitų duomenų apie tai, kad ji būtų atėjusi į darbovietę atsiimti galutinio atsiskaitymo, žodžiu ar raštu iki 2009-04-07 atsakovei nurodžiusi banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus, nėra. Kolegija mano, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už visą uždelstą laiką. Iš to darytina išvada, kad ieškovė, iki to laiko, tinkamai nesirūpino, kad atsakovė jai sumokėtų darbo užmokestį, t. y. atsakovės prašoma neatvyko į įmonę atsiimti darbo užmokesčio, nors žinojo, kad darbo užmokestis mokamas grynaisiais pinigais, taip pat laiku atsakovei nepateikė savo sąskaitos į kurią atsakovė galėtų pervesti jai priskaičiuotą darbo užmokestį, kuris buvo deponuotas. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atleidžiant ją iš darbo nebuvo jai sumokėta ir už 2007 m. gruodžio mėnesį, t. y. už suteiktas kasmetines atostogas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė iš darbo buvo atleista 2008-01-31 (I t., b.l. 47-49, 50, 60), taigi 2007 m. gruodžio mėnesį ieškovė UAB „Eksimeta“ dirbo vyr. buhaltere, todėl turėjo visas galimybes atlikti atostoginių priskaitymą. Ieškovė pati nurodė, kad 2007-12-07 , kai darbdavys turėjo sumokėti pinigus už kasmetines atostogas, buvo darbe (t. II, b. l. 61). Kad į jos pareigas neįėjo pareiga vykdyti atostoginių priskaitymus arba dėl kokių nors pagrįstų aplinkybių negalėjo to atlikti, ieškovė nepateikė jokių duomenų, todėl kolegija daro išvadą, kad už kasmetines atostogas laiku nebuvo sumokėta taip pat dėl ieškovės nerūpestingumo. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nesielgė kaip vidutiniškai atidus ir rūpestingas darbuotojas, todėl su ja neatsiskaityta dėl jos pačios kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčoi buvo atleista ( LR CPK 83 str. 1 d. 1 p.). LR CPK 93 str. d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį dėl nesumokėto darbo užmokesčio, užmokesčio už atostogas ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir priteisė iš atsakovės 16 156,96 Lt ieškovei, atsakovės priešieškinį atmetė. Atsižvelgdma į išdėstytas aplinkybes, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš atsakovės ieškovei ir priteista suma atitinka patenkintų reikalavimų dalį.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
kita byla
<....>
kita Civilinė byla Nr. 2-647-360/2009
<....>
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lekpas“ ieškinį atsakovui G. R., trečiajam asmeniui UAB „SEB lizingas“ dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovė UAB „Lekpas“prašo iš atsakovės priteisti 133 112,90 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Esant LR CPK numatytoms aplinkybėms, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti LR CPK 130 str. nustatytomis sąlygomis. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti termino neprašė, todėl priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2008-10-13 su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 458 (b. l. 11–13). Tą pačią dieną šalys sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (b. l. 14–15), kurios 4 p. susitarė, kad draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas, 5 p. nustatė, kad darbuotojas privalo atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą. 2008-11-04 darbo metu atsakovas, būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį VOLVO FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe SCHMITZ SKO 24, valstybinis Nr. CL 273, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio. Dėl šių atsakovo veiksmų buvo apgadintas automobilis VOLVO FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe SCHMITZ SKO 24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovė patyrė 133 122,90 Lt žalos. Ieškovė 2008-11-13 atsakovą atleido iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.
Vadovaujantis LR DK 255 str. 3 p., darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, padarytą darbuotojo, su kuriuo yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Šia sutartimi darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už neišsaugojimą turto ir kitų vertybių, kurios jam perduotos saugoti ar kitais tikslais. Pagal LR DK 256 str. 1 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Atsakovo darbas buvo tiesiogiai susijęs su jam perduotų materialinių vertybių gabenimu, o transporto priemonė jam buvo perduota kaip priemonė toms vertybėms gabenti (LR DK 253 str. 1 p.), todėl už jos sugadinimą atsakovas privalo atlyginti visą žalą. Pažymėtina, kad pagal LR DK 246 str. materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: reali žala; žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; pažeidėjo kaltė; darbo teisinių santykių buvimas tarp darbuotojo ir darbdavio; žalos padarymas atliekant darbo pareigas.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovui buvo perduotas automobilis VOLVO FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe SCHMITZ SKO 24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuodamas šią transporto priemonę neblaivus, atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles, kartu pažeisdamas ir darbo drausmę reglamentuojančias teisės normas. Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Pagal bylos duomenis, dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 133 112,90 Lt žalos: pagal UAB „VOLVO Lietuva“ sąmatas: 2008-12-01 Nr. 0441140 – 3 997,25 Lt; 2008-11-20 Nr. 0441117 – 112 460,55 Lt; pagal 2008-11-10 UAB „Autometra“ PVM sąskaitą faktūrą, serija AUT Nr. 03992 – 2 301 Lt už transporto priemonės saugojimą, pagal 2008-12-04 S. Puzikovo IĮ remonto sąmatą 7 333,70 Lt; pagal 2008-06-20 finansinio lizingo sutartį L2008-060107 – 7 020,40 Lt už turto vertės dengimą ir palūkanas. Teismo nuomone, tarp padarytos žalos ir atsakovo veiksmų yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes, pagal pateiktus duomenis, vienintelė aplinkybė, sąlygojusi avariją, buvo atsakovo neblaivumas. Atsakovas padarė avariją, kai šalis siejo darbo teisiniai santykiai (darbo sutartis nutraukta 2008-11-13 po eismo įvykio), darbo metu ir atlikdamas darbo funkcijas. Kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir kt., nėra pagrindo spręsti ir dėl žalos atlyginimo sumažinimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ieškovei priteistina 133 112,90 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo.
Ieškovei iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo ieškovei priteistina 3 662,26 Lt žyminio mokesčio, 944 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, bei 56,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
uždarosios akcinės bendrovės „Lekpas“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)3, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 133 112,90 Lt žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 662,26 Lt žyminio mokesčio, 944 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, bei 56,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lekpas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė Vytauto skg. 4, Gargžduose.
Atsakovui padavus pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui, sprendimas už akių per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti peržiūrėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 str. nustatyta tvarka. Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
<...>"
Tikiuosi mano atsakymas padėjo susiorientuoti.
Pagarbiai Vaidotas
Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.
Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,
Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.
Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats |
|
| »18.03.10 - 17:31 |
  |
|
TeisėsJūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
|
|
5385: Svečiai
Darbuotojo isiskolinimas imonei
