|
 xetera |
 # 1 |
Naujokas
|
| |
| Norėčiau paklausti ar bendraskoliu laikomas asmuo, kuris negauna paskolos dalies. Truputį parašysiu kaip viskas vyko. 2008m. viena moteris(Irena) nuėjo į banką vartojamosios paskolos, ten parašė prašymą ir kitus dokumentus susitvarkė. Tačiau jai trūko šeimos pajamų. Sudarant vartojamojo kredito sutartį, visiškai svetima kita moteris(gera pažįstama Onutė) sutiko pabūti laiduotoja, nes Irena prižadėjo greitai atiduoti. Tačiau bankas Onutę įtraukė į bendraskoles, o Irenos vyrą į laiduotojus. Visus pinigus pasiėmė Irena (buvo pravesti į asmeninę jos sąskaitą)nes ji pateikė prašymą bankui. Vėliau Irena pradėjo nebemokėti įmokų, tada buvo nuskaitoma nuo Onutės sąskaitos. Galų gale 2009 m. bankas vertė pasirašyti vekselį, kadangi nebuvo mokama. Onutė nenorėjo pasirašyti vekselio, bet banko darbuotojai ją tiek prigasdino, šantažavo, kad galiausiai palūžo ir pasirašė. Pasirašant vekselį buvo įtraukta ir Irenos dukra. Tada Onutė paprašė, kad Irena pasirašytų tokį Susitarimą, kuriame Irena pripažįsta, kad visą paskolą gavo ji ir panaudojo savo poreikiams, kad bankui atsako ji ir jos šeimos nariai savo turtu ir piniginėmis lėšomis. Vienas egz. buvo paliktas banke. Iš pradžių Irena mokėjo vekselį, bet vėliau ir jo nebemokėjo. Bankas pateikė vekselį antstoliams išieškojimui. Prašyme nurodyta, kad atskaitoma turi būti solidariai iš Irenos ir Onutės. Irena apgavo Onutę, nes pardavusi turėta namą pinigų bankui negražino, o nusipirktą už gautą paskolą kažką ten ne taip padarė, kad jo net antstoliai neranda. irenos duktė antstoliams po truputį moka, o iš Onutės nori atimti butą antstoliai. Skaičiau CK apie tuos įsipareigojimus ir kituose straipsniuose, bet nelabai supratau. Ar teisingai supratau, kad bendraskolis taip pat trui gauti dalį kredito, ir turi būti pasirašyti susitarimai dėl mokėjimų ir prašymas dėl kredito turi būti visų bendraskolių. Nelabai supratau apie laidavimo panaikinimus, nes pasirašant vekselį buvo įtrauktas dar vienas žmogus. Kiek skaičiau visur radau, kad bendraskolis gauna dalį pinigų. Galvoju kreiptis į teismą dėl panaikinimo skolos bankui. Tik va nežinau ar yra tokia galimybė. Draugų pažįstamas kriminalistas sakė, kad užtenka vien Irenos ir Onutės susitarimo, kuriame viską prįpažįsta Irena. Jei nebūtų sunku gal ką patartumėte ar kokią nuorodą pasiskaitymui. Būčiau be galo dėkinga už Jūsų nuomonę. |
|
| »16.05.11 - 01:26 |
 |
|
| Vaidotas |
# 3 |
Intelektinis Rėmėjas
IšŠiauliai
|
| |
Civilinės bylos Nr. 2-1136/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2.; 126.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 28 d.
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. Taigi CK normos nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, netaikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-229/2009) yra išaiškinęs, kad tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. d., 5 d.). Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį.
Iš kreditoriaus ir apelianto sudarytų lizingo sutarčių 21 punkto matyti, kad šalys nagrinėjamu atveju sutarė, jog laidavimo sutarčių galiojimas pasibaigia tuo metu, kada baigiasi jomis užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį (t. 1, b. l. 55-58). Taigi laiduotojas (apeliantas) ir kreditorius (ieškovas) yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymo.
Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebus taikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).
Nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį ir apelianto argumentas, kad apygardos teismas neteisingai aiškino CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalbos apmokėjimu.
Išlaidų advokato ar jo padėjėjo pagalbos apmokėjimo atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalų dydį. Spręsdamas dėl jų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kreditoriaus (ieškovo) atstovas byloje ruošė ieškinį, dubliką bei atstovavo kreditorių teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 1-7, 10, 115-121, 141-142, 175-177, t. 2, b. l. 30-32), o už advokato pagalbą kreditorius sumokėjo 2 801,21 Lt (t. 1, b. l. 9, t. 2, b. l. 18-19). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas (advokatas ar advokato padėjėjas) ruošė atsiliepimą į ieškinį, be to, bylos duomenimis, į bylą nebuvo pateiktas triplikas, o apelianto atstovui (advokatui), atstovavusiam dviejuose teismo posėdžiuose, kurie truko apie 3 valandas, už šias paslaugas buvo sumokėta 4 000 Lt (t. 1, b. l. 96-100, 164, 175-177, t. 2, b. l. 13-14, 30-32).
Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus dydžius, į šalių atstovų (advokatų) darbo ir laiko sąnaudas nagrinėjamoje byloje, patenkintų reikalavimų dalį, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, yra pagrindo teigti, jog apygardos teismas teisingai nustatė kreditoriaus ir apelianto pagrįstų (priteistinų) bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., Rekomendacijų 11 p.).
Dėl pasakyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.
Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,
Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.
Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats |
|
| »18.05.11 - 17:24 |
 |
|
| Vaidotas |
# 4 |
Intelektinis Rėmėjas
IšŠiauliai
|
| |
Civilinė byla Nr. 2-735/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 95.6.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 14 d.
iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2003 m. lapkričio 25 d. garantijos sutartimi (su papildomu susitarimu) yra užtikrinęs 2003 m lapkričio 12 d. tarp AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ ir Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriaus sudarytos ilgalaikio kredito sutarties (ir papildomo susitarimo) pagrindu skolininko (AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“) gauto 5 804 334,78 eurų kredito grąžinimą (b. l. 1-18, 19-20). Skolininkui neįvykdžius sutarties ir kreditoriui šią sutartį nutraukus, ieškovas, kaip garantas, sumokėjo kreditoriui (Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui) 2 707 920,20 eurų bei įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (CK 6.90 str. 3 d.) (b. l. 21-23).
Atsakovai 2007 m. kovo 26 d. laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti ieškovui už skolininko prievolės įvykdymą. Apeliantas yra užtikrinęs skolininko prievolės ieškovui įvykdymą jam priklausančių nekilnojamųjų daiktų hipoteka (b. l. 24-26). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo ir į hipotekos teisėją dėl priverstinio išieškojimo iš ieškovui įkeisto apeliantui priklausančio turto (b. l. 27-31, 60). Todėl pagrįstas atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad ieškovo reikalavimas tiek atsakovams, tiek apeliantui yra tas pats atgręžtinis reikalavimas, pareikštas skolinininkui AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ neįvykdžius įsipareigojimų pagal 2003 m. lapkričio 12 d. ilgalaikio kredito sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, priverstinio išieškojimo teisiniai santykiai tarp ieškovo ir apelianto yra susiję su ieškovo reikalavimu atsakovams nagrinėjamoje byloje, todėl būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos ieškovo ir apelianto tarpusavio santykių pobūdžiui, jų teisėms ir pareigoms.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto procesinio statuso byloje klausimą, tinkamai neįvertino bylos aplinkybių ir neteisingai taikė proceso teisės normas, dėl to klausimas buvo išspręstas neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).
Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.
Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,
Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.
Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats |
|
| »18.05.11 - 17:28 |
|
|
TeisėsJūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
|
|
1798: Svečiai
dėl bendraskolių 
