Pasiūlymai ir pastebėjimai : Užduok klausimą : del moralines zalos atlyginimo us smeizta 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#1169: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

Sponsoriai
www.teisesgidas.lt Remėjai

/  Forumų sarašas » Klausimai, atsakymai » Pasiūlymai ir pastebėjimai

     ≡  del moralines zalos atlyginimo us smeizta


  
  Atspausdinti temą 

Svetys # 1








Sveiki,
Mane kaimynas kaltina sumusimu ir gavau saukima i teisma. is manes kaimynas nori prisiteisti 4000lt turtines ir 3000lt neturtines zalos atlyginimo. Jis mane apkaltino neteisingai,sito nusikaltimo as nepadariau ir turiu 4 liudininkus kurie sita gali patvirtinti. ar reikia man kreiptis i advokata pries einant i teisma? beto noreciau parasyti pareiskima del smeizto. ar galeciau kreiptis i teisma del moralines zalos atlyginimo?
»25.06.13 - 20:11

§Marsas # 2
Intelektinis Rėmėjas
Intelektinis Rėmėjas

Marsas





Laba diena,

Šiuo atveju kaimynas turės įrodyti jūsų kaltę. Tačiau advokato pagalba praverstų, jog galėtumėte tinkamai apsiginti nuo pateiktų kaltinimų bei pateikti civilinį ieškinį dėl šmeižto.

Jeigu kaimynui nepavyks įrodyti jūsų kaltės, tai Baudžiamojo kodekso 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui už pateiktą melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba duotus melagingus parodymus apklausiant kaip liudytoją ar nukentėjusį asmenį. Už tai numatyti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimuas iki dvejų metų. O jeigu asmuo kaltino asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, tai jis baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Taip pat Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą:
1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.


Tam, jog būtų atlyginta jums padarytą turtinė ir neturtinė žala, dėl paskleistų neatitinkančių tikrovės duomenų, galite kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu remdamasis CK 2.24 straipsniu. Arba galite pateikti civilinį ieškinį, kai bus nagrinėjama baudžiamoji byla.


2.24 straipsnis. Asmens garbės ir orumo gynimas

1. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

2. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei.

3. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne.

4. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas.

5. Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla.

6. Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

7. Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį nustato teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai, nepaisant neturtinės žalos atlyginimo.

8. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

9. Šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.

BPK 109 straipsnis. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.


Pateikiama informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Tai asmeninė autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai yra teisinga.
»26.06.13 - 16:44 Anketa
  Atspausdinti temą 

   

Paieška

Raktiniai žodžiai    

[ Išplėstinė paieška ]

Teisės

Jūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
- Puslapio generavimas: 0.22789 sekundės -