|
| Svetys |
 # 1 |
|
| |
Laba diena. Sudarius automobilio pirkimo-pardavimo sutarti, išregistravus automobilį regitroje, po savaitės sulaukiau pretenzijų iš pirkėjo, kad automobilis neatitinka lukescių - reikia daug remonto, nes patikrinus servise rasta daug daugiau trukumų, nei buvo pardavėjo pasakyta (kitos pirkėjui nežinotos problemos nebuvo žinomos ir pardavėjui). anot pirkėjo mašina yra netinkama eksploatuoti, nors tech. apžiūra galioja daar metus. Ar įmanoma kreiptis į teismą ir siekti panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį, norint susigrąžinti pinigus už automobili, o automobilį perduoti buvusiam savininkui? kokios viltys? sutartyje jokių papildomu salygų numatyta nebuvo.
Dėkoju už atsakyma. |
|
| »27.08.13 - 09:24 |
|
|
 Vaidotas |
# 2 |
Intelektinis Rėmėjas
IšŠiauliai
|
| |
Sveiki.
Šiuos santykius reglamentuoja CK 6 knyga 23 skyriaus pirkimo pardavimo 1 Skirsnis. Bendros nuostatos ir 2 Skirsnis. Bendros pardavėjo teisės ir pareigos. Pirkėjas prieš sumokėdamas už daiktą turi teisę patikrinti daiktus dėl jo kokybės
6.327 straipsnis. Reikalavimai daiktui
1. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.
2. Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą.
3. Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
4. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.
5. Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.
6.328 straipsnis. Daiktų patikrinimo teisė
1. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.
2. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, daiktų patikrinimo išlaidos tenka pirkėjui. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patikrinimo išlaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų.
Žemiau keletas bylų pavyzdžių
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,
kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Jolantos Badaugienės,
sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,
dalyvaujant ieškovui E. G., jo atstovei advokatei Eglei Damulevičiūtei- Jakimavičienei,
atsakovui I. B., jo atstovui advokatui Petrui Labanauskui,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-400-797/2012 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui I. B. dėl automobilio pirkimo kainos sumažinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas E. G. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė sumažinti netinkamos kokybės automobilio VW Touareg pirkimo kainą 24 027 litų ir šią sumą priteisti iš atsakovo I. B., taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. iš atsakovo I. B. už 70 tūkst. litų nusipirko automobilį VW Touareg, kurį pradėjęs eksploatuoti, jau kitą dieną pastebėjo, jog neveikia stiklų valytuvai, nedega ilgosios šviesos, todėl, nuvykęs į Rusiją, kreipėsi į servisą, kur automobiliui nustatė defektus, t.y., kad automobilis yra po avarijos suremontuotas naudojant atsargines dalis, netinkančias šiam modeliui ir, siekiant atkurti elektrinės dalies darbingumą, būtina pakeisti prietaisų skydą ir vairuotojo bei keleivio saugos pagalves, laidų pynę, esančią po priekiniu gaubtu, ir adaptyvinio apšvietimo valdymo bloką, priekinius žibintus, stiklo valytuvo variklį, priekinius parkavimo daviklius ir jungtis. Teigia, kad prieš pirkdamas automobilį, jį apžiūrėjo, bet nepatikrino nei valytuvų, nei automobilio šviesų, o defektus nustatė 2010 m. spalio 21 d., bet raštu į pardavėją su pretenzijomis iš karto nesikreipė, kreipėsi žodžiu. Atsakovas žadėjo viską pataisyti ar suremontuoti, bet to nepadarė.
A. I. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad ieškovui 2010-09-08 pardavė automobilį VW Touareg už 50 tūkst. litų. Ieškovas apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė. Pažymėjo, kad automobilį pardavė už mažesnę, t.y. 50 tūkst. litų kainą, negu buvo skelbęs (70 tūkst. litų). Kaina buvo sumažinta, atsižvelgiant į techninę automobilio būklę, jo nusidėvėjimą ir automobilis parduotas už 50 tūkst. litų. Dėl automobilio trūkumų iš ieškovo pretenzijų negavo. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, atsakovas nurodė, kad ieškovas jau yra pardavęs automobilį kitam asmeniui už tą pačią 50 tūkst. litų kainą, todėl nebeturi reikalavimo teisės.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo E. G. atsakovui I. B. 968 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo valstybei 10,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad šalys 2010 m. rugsėjo 8 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas I. B. pardavė ieškovui E. G. automobilį VW Touareg, kuris sutartyje įkainotas 50 000 Lt. Pažymėjo, kad šalys neginčija, jog sutartis sudaryta būtent 50 000 Lt sumai, tik ieškovas nurodo, kad atsakovo automobilio kaina buvo nurodyta 70 000 Lt, todėl šalys susitarė, jog ieškovas sumokės 50 000 Lt grynais, o už likusius 20 000 Lt ieškovas atsakovui perleis jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2008-12-04 buvo įsigijęs iš A. D. 21 000 litų. Nurodė, kad teisme apklaustas liudytojas A. D. patvirtino, kad automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. G. pardavė 2008 metais, bet automobilis tebebuvo registruotas jo (A. D.) vardu ir, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. I. B. už automobilį pinigus sumokėjo E. G., o ne jam, nors nėra įsitikinęs, kad pinigus apskritai atsakovas sumokėjo; žino, kad automobilį pirko ar keitė, o jo pareiga buvo išregistruoti automobilį BMV, kad nebūtų jo (A. D.) vardu. Todėl teismas konstatavo, kad liudytojo parodymai nei patvirtino, nei paneigė ieškovo nurodytų aplinkybių ir įrodomosios galios jie neturi (CPK 178 str., 185 str.). Konstatavo, kad byloje nepateikti įrodymai, jog automobilį BMV už 20 000 Lt atsakovui perleido ieškovas kaip automobilio savininkas, t. y. ieškovas neįrodė, jog už automobilį VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be 50 000 Lt dar buvo perleistas ieškovo automobilis BMV, kurio vertė 20 000 Lt.
Teismas pažymėjo, kad byloje svarbi aplinkybė, jog ieškovas automobilį eksploatavo ir, kaip pats nurodo, eksploatuoja dabar, neremontuotą, kas leido teismui spręsti, jog parduoto automobilio kokybė atitinka įprastus reikalavimus, kurie gali būti keliami tokios markės automobiliui, juolab, kad tik įsigijęs šį automobilį, ieškovas su juo išvyko į Rusiją, kas leido teismui spręsti, jog automobilio techninė būklė buvo tinkama (CK6.327 str. 1 d., CPK 185 str.). Pažymėjo, kad ieškovas teigia, jog jam nebuvo žinoma, kad automobilyje nėra oro pagalvių, tačiau ieškovas neįrodė, kad jų nebuvo ir automobilio įsigijimo metu, nes apie tai paminėta tik praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo automobilio pirkimo, o tą aplinkybę buvo galima patikrinti, perkant automobilį (CK 6.328 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė pirkimo – pardavimo sutartį, kuri įrodo, kad ginčo automobilį ieškovas yra pardavęs kitam asmeniui už tą pačią 50 000 Lt sumą dar 2011 m. balandžio 12 d., bet teigė, jog perleido automobilį, kad draugas galėtų parduoti jį Rusijoje, faktiškai automobilis yra jo. Teismas konstatavo, kad minėta pirkimo – pardavimo sutartis įrodo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės (CPK 178, 185 str.).
Apeliaciniu skundu ieškovas E. G. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. A. I. B., nurodydamas, kad automobilio kaina buvo sumažinta nuo 70 000 Lt iki 50000 Lt, pripažino, kad kaina buvo sumažinta dėl iki pardavimo atsiradusių trūkumų bei techninės būklės, t. y. automobilio defektai buvo įvertinti 20000 Lt.
2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovasE. G. už likusius 20000 Lt atsakovui I. B. perleido ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įsigijęs buvo iš A. D. 2008-12-04 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, iš kurios aiškiai matyti, jog pardavėjas A. D. pardavė,o pirkėjas E. G. nupirko pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Kadangi po 2008-12-04 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, nors ir pasikeitus jo savininkams, automobilis liko registruotas A. D. vardu, šalys, neturėdamos teisinio išsilavinimo bei atitinkamos patirties, manė, jog 2010 m. rugsėjo 8 d. pirkimo - pardavimo sutartį gali pasirašyti tik registravimo įstaigos duomenyse nurodytas asmuo, t. y. A. D., nors tiek ieškovas E. G., tiek A. D. savininku pagrįstai laikė būtent E. G.. Bylos nagrinėjimo teisme metu ši aplinkybė ieškovo buvo nurodyta ir A. D. patvirtino, kad pardavė automobilį ieškovui 2008 metais, bet automobilis liko registruotas jo vardu. Teigia, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininku privalėjo būti laikomas ieškovas E. G..
3. Teismo sprendime visiškai neįvertinta aplinkybė, kad sutarties, kuria ieškovas nusipirko iš atsakovo automobilį VW Touareg, ir sutarties, kuria perleistas BMW automobilis atsakovui I. B., datos sutampa, t.y. abi sutartys pasirašytos tą pačią dieną 2010 m. rugsėjo 8 d.: 10.00 val. atsakovui perleistas automobilis BMW, o 14.00 val. – ieškovui parduotas VW Touareg. Šie įrodymai leidžia konstatuoti, jog atsakovas pirma pareikalavo perleisti BMW, tada sumokėti 50000 Lt, ir tik tuomet, gavęs visus 70 000 Lt, atsakovas I. B. perleido ieškovui VW Touareg. Be to, automobilis BMW parduotas už 20 000 Lt, t.y. lygiai tiek, kad kartu su ieškovo sumokėta 50000 Lt suma sudarytų 70000 Lt kainą.
4. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo bei nesiaiškino aplinkybės, dėl kokių priežasčių atsakovas, kuris nesiverčia prekyba automobiliais, vieną dieną, kaip nurodo pats, iš skirtingų, nesusijusių asmenų ir pirko ir pardavė automobilius. Atsakovas I. B. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad už neva nusipirktą automobilį BMW pardavėjui A. D. sumokėjo 20000 Lt (CPK 178 straipsnis). Nurodyti faktai leidžia konstatuoti, kad automobilis VW Touareg buvo parduotas už 70000 Lt.
5. Šiaulių miesto apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodydamas, kad A. D. parodymai neturi įrodomosios galios. Tačiau liudytojas A. D. aiškiai nurodė, jog jis 2008 metais automobilį BMW pardavė ieškovui, tik automobilis liko registruotas jo vardu, t.y. patvirtino, kad 2010-09-08 sandoriai su automobiliu vyko tarp I. B. ir E. G., o A. D. teturėjo pareigą išregistruoti automobilį. Šie liudytojo parodymai yra nuoseklūs, todėl teismui nebuvo pagrindo juos vertinti, kaip neturinčius įrodomosios galios.
6. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-19 sprendime nurodytas teiginys, jog „Nuosavybės teisę į tokį daiktą (automobilį)patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys” neatitinka kasacinės instancijos formuojamos praktikos, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010 yraaiškiai nurodęs, jog „registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui”. Tai reiškia, kad automobilis gali būti parduotas naujam savininkui, o registravimo įstaigos duomenyse savininku gali būti likęs asmuo, kuris pardavė automobilį. Nuosavybės teisę į automobilį patvirtina automobilio pirkimo - pardavimo sutartis, bet ne registravimo įstaigos duomenys.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendime prieštarauja pats sau. Nors nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog trūkumai buvo perkant automobilį, tačiau pažymi, kad, kaip teigia atsakovas, dėl techninės būklės ir nusidėvėjimo, pardavimo kaina ir taip buvo sumažinta. Pats atsakovas pripažįsta, kad automobilis neatitiko skelbime nurodytų kokybės kriterijų, todėl atsakovas, pasak jo, sumažino pardavimo kainą. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 straipsnio 1 dalis), todėl teismo išvada dėl trūkumų neįrodymo prieštarauja byloje esantiems faktams.
8. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas neįrodė, jog per protingą terminą pranešė pardavėjui apie daikto trūkumus (CK 6.327 str. 5 d.), nes įstatymo leidėjo nėra aptarta, kokios formos – rašytinės ar žodinės pranešimas turi būti. Ieškovas E. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovui skambino ir šalys kalbėjo apie automobilio trūkumus telefonu.
9. Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendime akivaizdžiai rėmėsi 2008 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-384-378/2008, tačiau šioje byloje esančios aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis.
10. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas, 2011 m. balandžio 12 d. pardavęs automobilį VW Touareg, neturi reikalavimo teisės, nes neatitinkančią automobilio techninės būklės kainą dėl paaiškėjusių jo trūkumų sumokėjo ir nuostolius patyrė būtent ieškovas E. G.. Tai, kadšiandien automobilio savininkas yra kitas asmuo, negali atimti iš ieškovo reikalavimo teisės sumažinti būtent jo sumokėtą automobilio pirkimo kainą. Be to, kaip teismas nurodo sprendime, kad automobilį ieškovas pardavė už 50 000 Lt, kas tik pagrindžia ieškovo reikalavimo teisę prašyti sumažinti pirkimo kainą ir ją priteisti, nes sumokėjęs 70 000 Lt atsakovui, ieškovas vos po pusmečio automobilį tegalėjo parduoti už 50 000 Lt dėl jame esančių didelių trūkumų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. B. prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas nepagrįstai reikalauja sumažinti kainą, nes 2010 m. rugsėjo 8 d. pirkimo -pardavimo sutartimi ieškovas nupirko iš atsakovo automobilį VW Touareg už 50000 Lt. Prieš sudarant automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovas apžiūrėjo perkamą automobilį, jį išbandė, perkamas automobilis buvo pagamintas 2006 metais. Atsakovui įvertinus automobilio techninę būklę, jo nusidėvėjimą, šalys sutartyje nustatė automobilio pirkimo - pardavimo kainą – 50000 Lt. Ši kaina atitiko automobilio techninę būklę ir kitus techninius bei atitinkamos kokybės parametrus pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, todėl ieškovas 2010-09-08 laisva valia sudarė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, tai yra nupirko automobilį ir juo pradėjo naudotis, eksploatuoti, jį tvarkyti ir prižiūrėti.
2. Pagal CK 6.328 str. 1 d. šalys nebuvo susitarusios kitaip, todėl pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turėjo teisę, prieš mokėdamas ar prieš priimdamas transporto priemonę, ją patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu. Taigi, ieškovas, prieš mokėdamas pinigus ar prieš priimdamas transporto priemonę, turėjo teisę perkamą automobilį patikrinti ne tik pats, bet ir kreiptis pagalbos į specialistus.
3. Pagal CK 6.333 str. 4 d. jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Ieškovas po automobilio perėmimo sėkmingai jį eksploatavo ne kelias dienas, o apie 1,5 mėnesio ir nuvažiavo ne vieną tūkstantį kilometrų, nes patikrinimas dėl remonto buvo atliktas Rusijos Federacijoje. Taip pat parduotam automobiliui nebuvo taikoma garantija, todėl automobilio eksploatavimo ir remonto išlaidas privalo padengti pats ieškovas.
Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje žodine tvarka, ieškovas E. G. ir jo atstovė adv. E. Damulevičiūtė-Jakimavičienė patvirtino, kad priešingai, nei konstatuota ginčijamame Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime, automobilį VW Touareg ieškovas iš atsakovo nupirko ne už 50 000 Lt, o už 70 000 Lt, nes tai patvirtina automobilių VW Touareg ir BMW pirkimo dokumentai bei liudytojo A. D. parodymai. Automobilis VW Touareg 2011-04-12 buvo parduotas už 50 000 Lt, ir tai reiškia, jog ieškovas patyrė 20 000 Lt. nuostolį. Rusijoje sudarytu „Defektų nustatymo aktu“ buvo nustatyti nupirkto automobilio VW Touareg defektai, o pagal Šiaulių Volskswagen Centro „Komercinį pasiūlymą 20110121/1“ šių defektų šalinimo kaina yra 24027 Lt. Automobilio defektus ieškovas pastebėjo jau sekančią dieną po automobilio nupirkimo, nes šiuo automobiliu važiuodamas į Rusiją pastebėjo, jog nėra tolimųjų šviesų, neveikia valytuvai ir kt. Rašytinių pretenzijų ieškovas atsakovui iš karto nepareiškė todėl, kad pastarasis telefonu pažadėjo, ieškovui grįžus iš Rusijos, pašalinti automobilio trūkumus. Atsakovui vengiant pašalinti automobilio defektus, už 600 litų pakeitė automobilio VW Touareg stiklo valytuvus ir variklį. Kitų automobilio defektų ieškovas nepašalino. Prašė patenkinti apeliacinį skundą.
A. I. B. ir jo atstovas adv. P.Labanauskas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodė, kad automobilį VW Touareg ieškovui E. G. 2010-09-08 pardavė už 50 000,- Lt, o automobilio BMW pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas su kitu asmeniu, t.y. A. D., ir tai nėra susiję su automobilio VW Touareg pardavimu ieškovui. Automobilį VW Touareg 2011-04-12 ieškovas pardavė už 50 000 Lt, ir tai reiškia, jog ieškovas nuostolių nepatyrė. Nurodė, kad parduodamas automobilis VW Touareg nebuvo naujas, atsakovas ieškovui (pirkėjui) nedavė jokių garantijų, o ieškovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių apžiūrėti šį automobilį ir apsispręsti dėl pirkimo. Nurodė, kad iki automobilio pardavimo apie metus nuolat važinėjo jis pats (I. B.), automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, t.y. automobilis buvo techniškai tvarkingas. Ar automobilis buvo patyręs avariją, jis nežino, nes jis pats jokių automobilio mazgų ar detalių, tame tarpe žibintų, panelės, laidų pynės ir kt., nekeitė, automobilyje buvo oro pagalvės. Mano, kad kai kurie parduoto automobilio defektai ir trūkumai galėjo atsirasti vėliau, t.y. ieškovui ilgą laiką ir dideliais atstumais eksploatuojant automobilį.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė (LR CPK 329 str.).
Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, šalių ginčas kilo dėl nupirkto automobilio kokybės ir šios aplinkybės kvalifikavimo kaip pagrindo įgyvendinti pirkėjo teisę reikalauti sumažinti pirkimo kainą (LR CK 6.334 str.1 d. 2 p.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas E. G. yra automobilio įgijėjas ir reikalauja teismo priteisti iš automobilio pardavėjo I. B. 24 027 litų, taip sumažinant nupirkto automobilio kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. ieškovas E. G. iš atsakovo I. B. nupirko naudotą automobilį VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini) (b.l.9). Rusijos Federacijos Krasnodaro mieste esanti Ribotos atsakomybės bendrovė “RAV”, apžiūrėjusi automobilį VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad automobilis po avarijos suremontuotas naudojant atsargines dalis, netinkančias šiam modeliui, ir, siekiant atkurti elektrinės dalies darbingumą, būtina pakeisti: prietaisų skydą, vairuotojo ir keleivio saugos pagalves, laidų pynę, esančią po “kapotu”, adaptyvinio apšvietimo valdymo bloką, priekinius žibintus, stiklo valytuvo variklį, priekinius parkavimo daviklius ir jungtis (b. l. 7-8). Pagal atsiųstą defektavimo lapą, Šiaulių Volkswagen Centras 2011-01-21 pateikė Komercinį pasiūlymą Nr. 20110121/1, kuriame nurodyta, kad “reikalingų dalių kainos” yra tokios: prietaisų skydelis 1700 Lt; vairuotojo pagalvės 3422 Lt; keleivio pagalvė 3240 Lt; laidų pynė po kapotu 840 Lt (dar reikia tikslinti, kokia tiksliai); adaptyvinio apšvietimo valdymo blokas – neaišku, kas tai; priekiniai žibintai 2 x 2528 Lt ir valdymo blokai žibintams 2 x 1418 Lt ir 2 x 668 Lt; stiklo valytuvo variklis 921 Lt; priekiniai parkavimosi davikliai 267 Lt ir 407 Lt už vnt.; remonto darbai preliminariai 4000 Lt; iš viso 24025,- Lt (b. l. 6).
Ieškovas E. G. teisme patvirtino, kad automobilis nėra remontuotas, tik už 600 litų jis pakeitė automobilio VW Touareg stiklo valytuvus ir valytuvų varikliuką.
Atsakovas I. B. atsisakė sumažinti parduoto automobilio kainą ir nurodė, kad parduodamas automobilis VW Touareg nebuvo naujas, jis ieškovui (pirkėjui) nedavė jokių garantijų dėl kokybės, o ieškovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių apžiūrėti šį automobilį ir apsispręsti dėl jo pirkimo ir kainos.
CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti atitinkamai sumažinti pirkimo kainą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų.
Iš bylos duomenų matyti, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, jog „automobilis po avarijos suremontuotas naudojant atsargines dalis, netinkančias šiam modeliui”.
Atsakovas (pardavėjas) I. B. byloje nurodė, kad jam apie galimą automobilio VW Touareg avariją, su tuo susijusį automobilio remontą ir atitinkamų atsarginių dalių, netinkančių šiam modeliui, pakeitimą nebuvo žinoma, nes jis pats pirko šį automobilį naudotą ir tokį pardavė ieškovui. Apie automobilio pardavimą buvo viešai paskelbęs internetiniame tinklapyje, buvo patalpinta automobilio nuotrauka, ieškovas pats apžiūrėjo automobilį ir turėjo galimybę įsitikinti jo išvaizda, būkle bei komplektacija. Ieškovas E. G. be savo nuomonės, nei pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, nepateikė įrodymų, kad pardavėjas nuslėpė nuo jo žinomą informaciją apie automobilio išvaizdą, būklę bei komplektaciją, kad jis (ieškovas) neturėjo realios galimybės apžiūrėti perkamą automobilį ir jį išbandyti, t.y. po paskelbimo apie automobilio pardavimą (ofertos), jis turėjo teisę prieš mokėdamas pinigus ir prieš paimdamas automobilį, jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus (LR CK 6.328 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog ieškovui reikėjo išvažiuoti į Rusiją ir jis perkamą naudotą daiktą apžiūrėjo paskubomis, yra jo paties prisiimta rizika. Atsakovas I. B. pardavė naudotą automobilį ir nesuteikė jam jokių specialių garantijų dėl kokybės, t.y. pardavė tokios kokybės daiktą, kad juo būtų galima naudotis pagal paskirtį - pardavė eksploatuojamą automobilį, atlikusį techninę apžiūrą, ką apeliacinės instancijos teisme patvirtino atsakovas I. B. (LR CK 6.333 str. 1 d., 4 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas E. G. ne tik nepateikė įrodymų, jog pardavėjas I. B. nuslėpė nuo jo atsakovui žinomus parduodamo automobilio trūkumus arba, kad pardavėjo jis buvo suklaidintas ar apgautas, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų, kad dėl parduoto automobilio trūkumų jo pirkimo kaina turėtų būti sumažinta būtent 24 027 litais.
24 027,- litų ieškinio kainą ieškovas yra apskaičiavęs pagal Šiaulių Volkswagen Centro 2011-01-21 “Komercinį pasiūlymą Nr. 20110121/1” (b. l. 6), o pastarasis yra sudarytas pagal Rusijos Federacijos Krasnodaro mieste esančios Ribotos atsakomybės bendrovės “RAV” surašytą “Defektavimo aktą” (be datos), (b. l. 7-8). “Defektavimo akte” tėra konstatuota, kad siekiant atkurti elektrinės dalies darbingumą, būtina pakeisti: prietaisų skydą, vairuotojo ir keleivio saugos pagalves, laidų pynę, esančią po “kapotu”, adaptyvinio apšvietimo valdymo bloką, priekinius žibintus, stiklo valytuvo variklį, priekinius parkavimo daviklius ir jungtis (b. l. 7-8).
Taigi, minėtame “Defektavimo akte” nėra duomenų, kad automobilyje VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra atitinkamų detalių ar mazgų (pvz., saugos pagalvių, kurių kaina 6662 Lt), arba, kad jie nefunkcionuoja, o tik nurodoma, kad būtina juos pakeisti, siekiant atkurti elektrinės dalies darbingumą. Ką reiškia “elektrinės dalies darbingumo atkūrimas”, ieškovas nepaaiškino. Jis nurodė, jog automobilio VW Touareg neremontavo, tik pakeitė stiklo valytuvų varikliuką, tačiau tokių įrodymų taip pat nepateikė. Kaip ginčijamame sprendime teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir paties ieškovo parodymus, nupirktu automobiliu VW Touareg ieškovas 2010-09-09 išvažiavo į Rusiją, eksloatavo Rusijoje, grįžo į Lietuvą, važinėja Lietuvoje, todėl tvirtinti, kad automobilis neatitinka tos paskirties, kuriai jis buvo pirktas, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas I. B. nurodė, kad jis iki pardavimo taip pat nuolat eksploatavo šį automobilį, automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Iš VĮ “Regitra” viešos paieškos duomenų matyti, kad automobiliui VW Touareg 2011-03-30 vėl buvo atlikta techninė apžiūra, kuri galioja iki 2013-03-30, vadinasi, nupirktas automobilis be jokio didesnio remonto yra techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti. Nors ieškovas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad automobilis VW Touareg buvo apžiūrėtas Šiaulių Volkswagen Centre, tačiau automobilio defektavimo akto ieškovas nepateikė, o į bylą pateiktame 2011-01-21 “Komerciniame pasiūlyme Nr. 20110121/1” aiškiai nurodyta, kad jis sudarytas pagal “Jūsų atsiųstą defektavimo lapą”. Komercinis pasiūlymas yra nedetalus, nekonkretus, todėl juo vadovautis kaip įrodymu, patvirtinančiu ieškinio kainą, teismas neturėjo pagrindo. LR CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs automobilio BMW pirkimo faktą, neteisingai nustatė automobilio VW Touareg pirkimo kainą, o tuo pačiu neįvertino ieškovo patirto 20 000 Lt nuostolio dėl nupirkto automobilio trūkumų, šioje byloje esminės reikšmės neturi: ieškovo E. G. nurodytas 20 000,- Lt skirtumas tarp 2010-09-08 perkamo automobilio VW Touareg 70 000 Lt kainos ir 2011-04-12 parduodamo automobilio VW Touareg 50 000 Lt kainos, kaip nuostolis negali būti vertinamas jau vien dėl to, kad ieškovas E. G. pirmosios instancijos teisme 2012-02-27 patvirtino, jog automobilis VW Touareg tebėra jo nuosavybė, 2011-04-12 buvo „parduotas fiktyviai“, „Regitroje“ įregistruotas draugo M. D. vardu tik dėl to, kad būtų lengviau šį automobilį parduoti (b. l. 112-113), todėl darytina išvada, kad automobilio pardavimo kaina (50 000,- Lt) 2011-04-12 sutartyje (b. l. 116) taip pat yra „fiktyvi“, nes automobilis, kaip tvirtina pats ieškovas, nebuvo parduotas ir nebuvo vertinamas rinkoje kaip prekė, todėl kalbėti apie 20 000,- Lt vertės praradimą apskritai nėra jokio pagrindo.
Skundo argumentai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendime akivaizdžiai rėmėsi 2008 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, neduoda pagrindo naikinti sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo reikalavimo teisės 2011 m. balandžio 12 d. sudarius automobilio VW Touareg pardavimo sutartį, prieštarauja ieškovo pozicijai pirmosios instancijos teisme: apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. G., už 70000,- Lt pirktą automobilį pardavęs už 50000,- litų įgijo reikalavimo teisę iš atsakovo gauti 20000,- Lt nuostolių atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teisme ieškovas aiškino, kad automobilio faktiškai jis niekam nepardavė, tik su draugu sudarė fiktyvią sutartį. Todėl daugiau dėl šių skundo argumentų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo bei atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, žodinius šalių paaiškinimus, sprendžia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas iš esmės yra teisingas ir keisti jį arba naikinti nėra pagrindo. LR CPK 328 nustatyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
A. I. B. duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo E. G. atsakovui I. B. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Danutė Matiukienė
Teisėjai Laisvė Aleknavičienė
Jolanta Badaugienė
Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.
Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,
Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.
Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats |
|
| »02.09.13 - 17:52 |
  |
|
| Vaidotas |
# 3 |
Intelektinis Rėmėjas
IšŠiauliai
|
| |
Civilinė byla Nr. 2A-672-260/2013
proceso Nr. 2-17-3-02398-2012-0
procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 42.8;
121.14; 121.21;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Konseptus“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2791-598/2012 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Konseptus“ dėl žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. Ž. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Konseptus“ automobilio remontui būtinas išlaidas (nuostolius) – 2693,00 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė UAB „Konseptus“ 2012 m. rugsėjo 2 d. sudarė Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas nusipirko automobilį SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini). Sutartyje pardavėjas nurodė, kad automobilis techniškai tvarkingas ir neturi trūkumų, nurodytas vienas trūkumas, kad „nėra apatinių bamperio grotelių, dešinės pusės“. Ieškovas automobilį išnuomojo UAB „Novelita“. 2012 m. rugsėjo 7 d. buvo kreiptasi į automobilių remonto ir priežiūros centrą UAB „Aeropolis“, kad specialistai patikrintų automobilio būklę ir galimybę toliau jį eksploatuoti. Autoservise buvo nustatyti trūkumai, apie kuriuos atsakovė nutylėjo parduodama transporto priemonę. UAB „Aeropolis“ specialistai nustatė, kad reikalingų remonto darbų ir detalių kaina yra 4208,00 Lt. Norint įsitikinti nustatytų trūkumų būtinumu ir siekiant pigiau suremontuoti automobilį, buvo kreiptasi į kitą automobilių remonto paslaugas teikiančią įmonę UAB „Volvosaab servisas“. Šiame servise taip pat buvo nustatyti automobilio trūkumai, nurodyta bendra darbų ir detalių suma 2693,00 Lt, kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovės.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė, sudarydama su ieškovu sutartį, veikė sąžiningai, informavo pastarąjį, jog nėra automobilio techninės apžiūros talono, kadangi Lietuvoje automobilis buvo neseniai įregistruotas. Atsakovė, neatlikusi automobilio techninės apžiūros ar automobilio diagnostikos, negalėjo žinoti apie jo techninius trūkumus. Techninių trūkumų atsakovė sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti. Ieškovas nepasinaudojo jam suteikta teise, prieš sudarant pirkimo sutartį, atlikti automobilio diagnostiką ir taip išsiaiškinti techninius automobilio gedimus. Ieškovas, įsigydamas automobilį tokiomis sąlygomis, prisiėmė sau riziką dėl automobilio trūkumų, todėl nustačius juos, nepagrįstai reikalauja juos atlyginti iš pardavėjo. Ieškovas paskambinęs telefonu, kuris buvo nurodytas internetiniame puslapyje, ir uždavęs kelis klausimus, atsiuntė sutartį ir pervedė pinigus į sąskaitą. Automobilis buvo perduotas kitą dieną. Ieškovas automobilį apžiūrėjo ir išvažiavo. Be to tokio automobilio vertė tuo metu UAB „Aeropolis“, kur ieškovas darė apžiūrą, kainavo dvigubai, t.y. 20000,00 Lt, o jis automobilį pardavė už 9500,00 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Konseptus“ ieškovo V. Ž. naudai 2693,00 Lt išlaidų automobilio trūkumams ištaisyti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 885,79 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad pagal skelbimą internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt ieškovas V. Ž. iš atsakovės UAB „Konseptus“ įgijo automobilį SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini). Iki įsigijimo ieškovas automobilio faktiškai nematė, jo neapžiūrėjo ir netikrino, matė tik nuotraukose internete. Pradinė automobilio pardavimo kaina buvo 10000,00 Lt. Pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – sutartis) tarp šalių buvo pasirašyta 2012 m. rugsėjo 2 d. Sutartyje nurodyta mažesnė pardavimo kaina 9500,00 Lt. Atsakovės paaiškinimu, kaina buvo sumažinta 500,00 Lt dėl galimų automobilio trūkumų. Sutartyje pardavėjas (atsakovė) pažymėjo, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturi trūkumų, neskaitant įprasto automobilio ridai nusidėvėjimo. Nurodytas vienintelis trūkumas – nėra apatinių bamperio grotelių (dešinės pusės). 2012 m. rugsėjo 4 d. automobilis buvo įregistruotas transporto priemonių valstybiniame registre valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Įsigijęs automobilį, ieškovas tą pačią dieną (2012-09-02) su UAB „Novelita“, kurioje ieškovas dirba, sudarė šio automobilio nuomos sutartį neterminuotam laikui. Automobilio nuomininkas 2012 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į automobilių remonto ir priežiūros centrą UAB „Aeropolis“, kad specialistai patikrintų automobilio būklę ir galimybę toliau jį eksploatuoti. Autoservise buvo nustatyti trūkumai, kurie įvardinti Automobilio patikros akte: 1) išorės patikros metu nustatyta, kad sulūžę priekiniai posparniai (2 vienetai), sulūžęs priekinis bamperis ir nėra bamperio apdailos, galinė dešinės pusės padanga yra kito gamintojo, nėra dešinės pusės vidinių grotelių; 2) automobilio salono patikros metu nustatyta, kad nešildo priekinės sėdynės, nesireguliuoja veidrodėliai; 3) elektros įrangos, išorės ir vidaus apšvietimo patikros metu nustatyta, kad nerodo SID displėjus, ACC valdymo bloke trūksta pikselių, netinkamas akumuliatorius, nėra akumuliatoriaus tvirtinimo, reikia keisti žibintus, atlikti dešinės pusės durelių remontą; 4) variklio patikra parodė, kad nėra oro slopintuvo dėžės, kairės pusės variklio pagalvė suplyšusi, dešinės pusės variklio pagalvė stipriai susėdusi, nėra turbinos tvirtinimo kronšteino, sulūžęs oro filtro dėžės dangtis ir suplyšusi pagalvėlė, kondicionieriaus sistemos dalis remiasi į kėbulą, trinasi; 5) pakabos ir stabdžių patikros metu nustatyta, jog kairės pusės vidinės granatos apsauga suplyšusi, susisukusi, dešinės pusės šarnyras kliba, kairės pusės šarnyro jaučiasi silpnas laisvumas; 6) turi būti atlikti papildomi darbai: kondicionieriaus pildymas ir kondicionieriaus sistemos diagnostika. Akte nurodyta bendra reikalingų remonto darbų ir detalių kaina 4208,00 Lt. Siekiant pigiau suremontuoti automobilį, buvo kreiptasi į kitą automobilių remonto paslaugas teikiančią įmonę UAB „Volvosaab servisas“, kuri automobilio nuomininkui UAB „Novelita“ pateikė dvi PVM sąskaitas-faktūras nustatytiems automobilio trūkumams pašalinti, kuriose nurodytų iš esmės tų pačių prekių ir darbų bendra vertė 2693,00 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovas automobilį įsigijo ir jį įregistravo savo vardu, tačiau tą pačią dieną (2012-09-02) jis automobilį išnuomojo savo darbdaviui UAB „Novelita“. Teismas konstatavo, kad automobilis buvo įsigytas ne ieškovo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o tikslu jį išnuomoti ir naudoti savo profesinėje veikloje, todėl tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nekvalifikavo kaip vartojimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.328 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad privaloma perkamo daikto patikrinimo pareiga įtvirtinta ne pirkėjui, tai yra pirkėjo teisė. Pirkėjo nepasinaudojimas šia teise neatleidžia pardavėjo, nenurodžiusio sutartyje daikto trūkumų, nuo pareigos parduoti įprastus transporto priemonei reikalavimus atitinkančią transporto priemonę (CK 6.327 str. 1 ir 2 d.). Daikto trūkumų nenurodymas sutartyje negali būti pateisinamas pardavėjo teisinių ar kitų specialių žinių trūkumu. Atsakovė, kurios veikla yra susijusi su variklinių transporto priemonių technine apžiūra ir remontu, privalėjo nustatyti ir žinoti jos parduodamos prekės trūkumus. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad prieš parduodama automobilį, atsakovė atliko jo perdirbimą (vairo perkėlimą), o tokiu atveju privalėjo būti atlikta techninė ekspertizė, todėl mažai tikėtina, kad be papildomos techninės apžiūros atsakovė negalėjo žinoti apie esamus paslėptus automobilio defektus, nors ir tiesiogiai nesusijusius su automobilio vairo sistema. Žinodama, jog automobiliui nėra atlikta techninė apžiūra, atsakovė nurodydama sutartyje, kad automobilis techniškai yra tvarkingas, elgėsi nesąžiningai. Atsakovė informavo ieškovą tik apie akivaizdų automobilio trūkumą, o paslėpti trūkumai pirkėjui buvo nežinomi ir paaiškėjo tik po sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo. Atsakovei neįrodžius, kad ji pranešė pirkėjui apie paslėptus automobilio trūkumus (išskyrus sutartyje nurodytą), šią įstatymo nuostatą taikyti atsakovei konkrečiu atveju nebuvo pagrindo. Teismas atmetė atsakovės atsikirtimus, kad buvo parduota ne nauja transporto priemonė, kad eksploatuojant automobilį dėvisi detalės ir galimai nustatyti trūkumai yra susiję su natūraliu automobilio susidėvėjimu, ką patvirtina ir mažesnė parduodamo automobilio kaina (9500,00 Lt), kai rinkoje tokio modelio ir amžiaus automobilių kainos yra dvigubai didesnės - apie 20000,00 Lt. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis dėl numanomų galimų jo trūkumų buvo parduotas už dvigubai mažesnę kainą. Teismo nuomone, nustatyti automobilio gedimai, kai nėra tam tikrų jo detalių ar nustatytas visiškas jų neveikimas (nėra akumuliatoriaus tvirtinimo, oro slopintuvo dėžės, suplyšusi variklio pagalvė, nėra turbinos tvirtinimo kronšteino, netinkamas akumuliatorius, kito gamintojo padanga ir pan.) negali būti pripažinti kaip natūralaus daikto nusidėvėjimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintus Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (19.3 p., 19.4 p.), padarė išvadą, kad parduoto automobilio SAAB 93, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (Nr. (duomenys neskelbtini)) patikros metu nustatyta didžioji dalis trūkumų, kaip neveikiantis SID displėjus, ACC valdymo blokui trūksta pikselių, netinkamas akumuliatorius, nėra akumuliatoriaus tvirtinimo, suplyšusi (susisukusi) vidinės granatos apsauga, vienas šarnyras kliba, kito jaučiasi laisvumas, į kėbulą remiasi kondicionieriaus sistemos dalis ir trinasi, nėra turbinos tvirtinimo kronšteino, sulūžęs oro filtro dėžės dangtis ir nuplyšusi pagalvė, nėra oro slopintuvo dėžės, viena variklio pagalvė suplyšusi, o kita stipriai susėdusi ir kt., yra laikytini dideliais trūkumais, kas reiškia, kad transporto priemonės įrengimo ir techninių savybių nustatytų reikalavimų neatitikimai gali kelti (kelia) pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai. Atsakovės argumentus, kad į kainos sumažinimą buvo įskaityti ir trūkumai dėl neužpildyto kondicionieriaus ir ACC valdymo bloko trūkumai, teismas laikė neįrodytais. Taip pat atsakovė nepateikė teismui jokių neginčytinų įrodymų, kad ieškovui, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, buvo žinoma apie automobilio užslėptus defektus. Teismas sprendė, kad atsakovė sutarties sudarymo metu nesuteikusi teisingos ir visapusiškos informacijos apie automobilį, be to, būdama verslininke, žinodama ir galėdama kaip šiuos trūkumus ištaisyti prieš sandorio sudarymą, pati jų neištaisė, o sutartyje nurodė, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturi trūkumų, tuo pažeidė sutartį, ir todėl ieškovas gali pasinaudoti teise reikalauti atlyginti turėtas išlaidas tiems trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi tik viena šalis yra verslininkas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 59-63) atsakovė UAB „Konseptus“ prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. 2012 m. rugsėjo 2 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, jog parduodamas automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturi trūkumų, neskaitant įprasto automobilio ridai nusidėvėjimo. Kitaip sakant, parduodamo automobilio techninė būklė turėjo būti tokia, kokios galima protingai tikėtis iš 2001 m. gamybos automobilio, kuris buvo 11 metų eksploatuotas iki jo pardavimo ieškovui. Visuotinai žinoma, kad eksploatuojami automobiliai dėvisi ir kad dėvėti automobiliai būna parduodami su mažesniais ar didesniais defektais. Nusipirkęs automobilį, ieškovas išvažiavo su juo, todėl automobilio būklė buvo tinkama pagrindinei jo funkcijai vykdyti. Be to, automobilis buvo parduodamas neatlikus jo privalomos techninės apžiūros už dvigubai mažesnę kainą nei atitinkamos markės ir amžiaus transporto priemonės rinkos kaina (19900 Lt pagal išrašą iš autoplius.lt internetinės svetainės). Ieškovas privalėjo įvertinti automobilio techninę būklę prieš jį pasiimdamas. Skundžiamame sprendime nepagrįstai neįvertintas ieškovo aplaidus pirkėjo pareigų atlikimas, nes tai atima iš jo teisę remtis tariamais automobilio defektais. Pagal CK 6.337 straipsnio 2 dalį pirkėjas privalo patikrinti jam perduoto daikto kokybę per protingą terminą pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius ir, nustatęs defektus, informuoti apie tai pardavėją. Šios pareigos nevykdymas atima iš pirkėjo teisę remtis prekių defektais (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Didžioji dalis ieškinyje nurodytų tariamų gedimų (trūkumų) galėjo būti nustatyti be jokių specialių priemonių normaliai apžiūrint automobilį prieš jį pasiimant. Pavyzdžiui, sulūžę priekiniai posparniai, sulūžęs priekinis bamperis ir nėra bamperio apdailos, galinė dešinė padanga yra kito gamintojo, nešyla priekinės sėdynės, nesireguliuoja veidrodėliai, neveikia SID displėjus, ACC valdymo bloke trūksta pikselių, netinkamas akumuliatorius, nėra akumuliatoriaus tvirtinimo, keistini žibintai, sugedusios dešinės pusės durelės. Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad jam buvo sudaryta galimybė apžiūrėti automobilį prieš jį pasiimant. Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų ir pasiėmė automobilį, todėl neturi teisės remtis šiais tariamais automobilio defektais. Pirkėjui tenka pareiga patikrinti perkamą daiktą pagal prekybos papročius. Visuotinai žinoma, kad yra priimta prieš perkant dėvėtą automobilį jį patikrinti autoservise dėl galimų defektų. Ieškovas nepatikrino perkamo automobilio atitinkamu būdu, todėl iš tokio neprotingo elgesio kylanti neigiamų pasekmių rizika tenka ieškovui. Skundžiamame sprendime nebuvo įvertintas netinkamas pirkėjo pareigų atlikimas (automobilio techninės būklės nepatikrinimas pagal įprastas patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius), todėl nepagrįstai netaikyta CK 6.327 straipsnio 5 dalis, atimanti iš pirkėjo teisę reikšti pretenzijas dėl akivaizdžių trūkumų, kurie negalėjo būti nepastebėti normaliai apžiūrint daiktą. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovo paaiškinimais kaip įrodymu apie atitinkamos markės ir amžiaus automobilių rinkos kainas, nes į bylą nebuvo pateikta paaiškinimus paneigiančių įrodymų, todėl nebuvo pagrindo juos atmesti. Skundžiamame sprendime nemotyvuotai nurodoma, jog tam tikri tariamai automobilio gedimai (detalių nebuvimas arba neveikimas) negali būti pripažįstami natūralaus daikto nusidėvėjimo rezultatu. Neaišku, kuo yra grindžiamas toks teiginys, nes dėl nusidėvėjimo tam tikros automobilio detalės gali nebeveikti (sugesti) arba atsipalaidavus laikančioms detalėms būti pamestos. Ieškovas nuo pirmosios instancijos teismo nesąžiningai nuslėpė aplinkybę, kad, prieš nuvarant automobilį į UAB „Aeropolis“ ir UAB „Volvosaab servisas“ autoservisus, automobilis 2012-09-07 buvo nuvarytas atlikti privalomąją techninę apžiūrą Vilniaus techninės apžiūros centre, kurios metu nustatyti tokie trūkumai: panaudoti žibintai, skirti eismui kaire kelio puse; šviesos srauto pokrypis neatitinka reikalavimų; ant vienos ašies ir/ar sudvejinto tilto naudojamos nevienodos padangos; pastebimas alyvos ar kitų eksploatacinių skysčių prasisunkimas. Privalomosios techninės apžiūros metu nebuvo nustatyti trūkumai, kuriuos nustatė ir galimai nepagrįstai šalino UAB „Aeropolis“ ir UAB „Volvosaab servisas“ autoservisai. Pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintus „Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus“ privalomosios techninės apžiūros metu yra tikrinami visi transporto priemonės mazgai, įskaitant tikrintus ieškovo pasirinktuose autoservisuose (kėbulas, važiuoklė, žibintai, displėjai, variklis, akumuliatorius ir jo tvirtinimas ir kt.), todėl ieškinyje nurodyti tariami defektai negalėjo būti nepastebėti privalomosios techninės apžiūros metu. Privalomosios techninės apžiūros duomenys kaip įrodymas yra patikimesni už UAB „Aeropolis“ ir UAB „Volvosaab servisas“ autoservisų išvadas. Skundžiamas sprendimas dėl ieškovo nesąžiningo procesinio elgesio priimtas neturint bylos teisingam išsprendimui reikšmingų įrodymų, todėl, atsižvelgiant į naujus įrodymus apie automobilio techninę būklę po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, priimtinas priešingas sprendimas. Su apeliaciniu skundu yra pateikiami nauji įrodymai (išrašas iš autoplius.lt internetinės svetainės, išrašas apie privalomosios techninės apžiūros atlikimą), kurių būtinybė iškilo teikti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, bei po skundžiamo sprendimo paskelbimo atsakovei atsitiktinai sužinojus, jog ieškovas nesąžiningai nuslėpė informaciją apie automobilio privalomosios techninės apžiūros rezultatus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 72-79) ieškovas V. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad automobilio trūkumų nenurodymas sutartyje negali būti pateisinamas atsakovės specialių žinių trūkumu, atsakovė negalėjo nežinoti apie automobilio trūkumus ir privalėjo apie tai informuoti pirkėją. Nuslėpusi defektus, atsakovė pažeidė savo kaip pardavėjos prievoles. Atsakovė, būdama verslo subjektu, kurios veikla susijusi su variklinių transporto priemonių apžiūra ir remontu, privalėjo išsamiai informuoti ieškovą apie automobilio techninę būklę, jo trūkumus. Tokią pardavėjo pareigą numato teisės aktai. Atsakovės teiginys, kad visi dėvėti automobiliai būna su mažesniais ar didesniais defektais, kaip tik parodo, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, ir vietoj to, kad tuos defektus įvardintų, ji garantavo, kad automobilis techniškai tvarkingas, neturi trūkumu. Dėvėtas automobilis gali būti suremontuotas, sugedusios detalės pakeistos tinkamomis, kas sąlygoja techniškai tvarkingo automobilio būklę. Automobilį ieškovas pirko iš įmonės, kuri ne tik parduoda, bet ir remontuoja automobilius, todėl atsakovės teiginys, kad automobilio būklė buvo tokia, kokios buvo galima tikėtis iš dėvėto automobilio, niekuo nepagrįstas ir nelogiškas. Ieškovas tikėjosi tokios būklės, kokia buvo nurodyta sutartyje - techniškai tvarkingas ir be trūkumų. Atsakovės nurodytas argumentas, kad ieškovas išvažiavo su automobiliu, jokiu būdu nepatvirtina, kad jis buvo techniškai tvarkingas ir be trūkumų. Tokia aplinkybė greičiau patvirtina, kad automobilis buvo važiuojantis, o ne techniškai tvarkingas. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad automobilis buvo parduotas už dvigubai mažesnę kainą nei atitinkamos markės ir metų automobilių rinkos kaina. Pagal vieną išrašą negalima spręsti, kad tokių automobilių kaina dvigubai mažesnė, nes yra daugiau tos pačios autoplius.lt svetainės išrašų, kuriuose nurodyta, kad tokios markės ir metų automobilis kainuoja labai panašiai - apie 11000 litų. Kaina galėjo būti mažesnė dėl automobilio modifikacijos iš angliško į europietišką. Net jeigu automobilis ir būtų parduotas už dvigubai mažesnę kainą, tai nereiškia, kad pardavėjas turi teisę nuslėpti trūkumus ir sutartimi garantuoti tą kokybę, kokios nėra. Tai nesąžininga pirkėjo (ieškovo) atžvilgiu, kadangi galbūt pirkėjas sutiktų mokėti daug daugiau už automobilį, bet geros būklės, negu mažiau, bet po to papildomai mokėti už remontą, švaistyti laiką, patirti kitų nepatogumų. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovas privalėjo patikrinti daikto kokybę (6.337 straipsnio 2 dalis). Teismas teisingai nurodė, kad ši nuostata neįpareigoja pirkėjo patikrinti daikto kokybę, tai yra pirkėjo teisę, bet ne pareigą patikrinti daikto kokybę. Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu tik tada, jeigu per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui. Ieškovas nėra automobilių technikos specialistas, todėl jis iš karto negalėjo nustatyti visų trūkumų. Tačiau, kai trūkumus nustatė specialistai, ieškovas nedelsdamas 2012 m. rugsėjo 24 d. pretenzija „Dėl taikaus susitarimo ir nuostolių atlyginimo nustačius automobilio trūkumus“ kreipėsi į atsakovę, prašydamas kompensuoti automobilio remontui reikalingas išlaidas. Ieškovas raštu informavo atsakovę apie nustatytus trūkumus ir konkrečiai nurodė, kokie trūkumai nustatyti. Atsakovė nurodo, kad ieškovas, nepateikdamas duomenų apie techninę apžiūrą, norėjo pasipelnyti iš atsakovės. Pirmiausiai automobilis buvo techniškai apžiūrėtas automobilių remonto ir priežiūros centre UAB „Aeropolis“ (2012 m. rugsėjo 7 d.). Po to, tapačią dieną Vilniaus techninės apžiūros centre buvo atlikta pirminė automobilio techninė apžiūra. Šios apžiūros metu nustatyti dideli trūkumai, dėl kurių automobilio eksploatavimui nebuvo išduotas techninės apžiūros talonas. Siekiant pigiau suremontuoti automobilį, buvo kreiptasi į kitą automobilių remonto paslaugas teikiančią įmonę UAB „Volvosaab servisas“. Šiame servise buvo nustatyti tokie patys automobilio trūkumai, kokie buvo nustatyti UAB „Aeropolis“ ir išrašyti tai patvirtinantys dokumentai. Dalis būtiniausių darbų buvo atlikta, ir išrašyta 2012 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą VSS11 Nr. 0000185. Antrą kartą, t.y. 2012 m. rugsėjo 18 d., kreipusis į techninės apžiūros centrą, vis dar buvo nustatyti dideli trūkumai, tarp jų artimųjų šviesų žibintų šviesos srauto pokrypis ir spinduliuojama šviesa neatitiko nustatytų reikalavimų, kuriuos taip pat reikėjo pašalinti. Atsakovė, žinodama, kad angliško automobilio žibintai nepritaikyti eksploatuoti Europos teritorijoje, perkeldama vairą, privalėjo pakeisti ir šviesų žibintus, tačiau to nepadarė. Automobiliui techninės apžiūros talonas buvo išduotas tik trečią kartą, t. y. 2012-09-21, kai jau buvo atlikti kai kurie remonto darbai. Tai patvirtina, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas. Tai, kad privalomosios techninės apžiūros metu nebuvo nustatyti visi trūkumai, dar nereiškia, kad tų trūkumų nebuvo. Valstybinės techninės apžiūros metu nenustatomi visi trukumai, pvz. veidrodėlių, langų, kondicionieriaus, salono įrangos mechanizmų veikimo, o tik esminiai trūkumai, kuriems nesant vis tiek neužtikrinama visapusiškai kokybiškas automobilio eksploatavimas pagal jo techninius parametrus. Autoservisų išduoti dokumentai aiškiai patvirtina, kad trūkumai buvo, šių įrodymų atsakovė nepaneigė jokiais kitais įrodymais. Be to, netgi ir valstybinė techninė apžiūra buvo atlikta tik iš trečio karto, ir vis tiek automobilis leistas eksploatuoti su defektais. Todėl atsakovės teiginys, kad ieškovas norėjo pasipelnyti atsakovės sąskaita, yra niekuo nepagrįstas. Atsakovės argumentas, kad ieškovas nuslėpė privalomosios techninės apžiūros faktą, yra nepagrįstas. Ieškovas nematė reikalo teikti šį įrodymą, nes savo reikalavimus grindė kitais įrodymais autoservisų pažyma, sąskaitomis-faktūromis. Atsakovė, teikdama atsiliepimą, galėjo šį įrodymą pateikti, jeigu manė, kad jo reikia. Atsakovės prašomi priimti įrodymai (techninės apžiūros išrašas, skelbimas dėl automobilio) galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui, kadangi jie buvo prieinami tuo metu, kai buvo rengiamasi bylos nagrinėjimui teisme ir kai byla buvo nagrinėjama iš esmės. Todėl nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų pagrindų juos priimti apeliacinės instancijos teisme.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Konseptus“ (pardavėja) 2012 m. rugsėjo 2 d. sudarė su ieškovu V. Ž. (pirkėjas) Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 9500 Lt pardavė ieškovui automobilį SAAB 9-3. Sutartyje pardavėja nurodė, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturi trūkumų, neskaitant įprasto automobilio ridai nusidėvėjimo, taip pat nurodė, kad automobilio trūkumas yra tai, kad nėra apatinių bamperio dešinės pusės grotelių. Ieškovas 2012 10 15 pateikė teismui ieškinį, prašydamas jam priteisti iš atsakovės, pardavusios jam neatitinkantį sutartyje nurodytos būklės automobilį, 2693 Lt automobilio remontui būtinas išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012 09 07 apžiūrėjus automobilį UAB „Aeropolis“ specialistams, paaiškėjo, kad automobilis yra su visa eile defektų, kurių dalis buvo pašalinta 2012 m. rugsėjo 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu, pripažinęs, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas, patenkino ieškovo ieškinį.
Apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo padavė atsakovė, kuri nurodo, kad šis teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai taikė pirkimą-pardavimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo sprendžia vertindamas apeliacinio skundo argumentus.
Apeliacinės instancijos teismas patenkina atsakovės apeliaciniame skunde pareikštą prašymą prijungti naujai pateiktus įrodymus – išrašą apie parduoto automobilio privalomos techninės apžiūros atlikimą ir išrašą iš autoplius.lt internetinės svetainės apie analogiško parduotam automobiliui pardavimo kainą. Šie įrodymai yra susiję su byla. Atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negalėjo pateikti įrodymų apie 2012 09 07 atliktą parduoto automobilio techninę apžiūrą, ko nežinojo, o ieškovas tokią, atsakovės vertinimu, labai reikšmingą aplinkybę nuslėpė. Pateikti įrodymus apie analogiško automobilio pardavimo kainą, kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, atsakovei būtinybė atsirado po teismo sprendimo priėmimo, nes pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė įrodymus – atsakovės atstovo paaiškinimą – apie analogiškų automobilių kainas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, pripažįsta, kad apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrąsias pirkėjo bei pardavėjo teises ir pareigas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Apeliaciniame skunde atsakovė pagrįstai teigia, kad ieškovo perkamo automobilio būklė turėjo būti tokia, kokios galima protingai tikėtis iš 2001 m. gamybos automobilio, kuris buvo 11 metų eksploatuotas iki jo pardavimo ieškovui, visuotinai žinoma, kad eksploatuojami automobiliai dėvisi ir kad dėvėti automobiliai būna parduodami su mažesniais ar didesniais defektais. Pardavėjas sutartyje nurodė, kad automobilis neturi trūkumų, neskaitant įprasto automobilio ridai nusidėvėjimo ir nurodyto bamperio grotelių trūkumo. Ieškovas, pasirašydamas sutartį, kadangi jam nebuvo trukdoma apžiūrėti automobilį ir pasitikrinti prieš perkant pas specialistus, pripažino, kad automobilis kaip nenaujas gali būti su trūkumais. Taigi, sutinkamai su CK 6.237 str. 5 d., pirkėjas, pirkdamas 11 metų eksploatuotą automobilį trūkumus turėjo pastebėti prieš sudarant sutartį, juos nurodyti pardavėjui, o kadangi jis to nepadarė, netenka teisės remtis daikto neatitikimu sutartyje nurodytam daiktui.
CK 6.334 str. 1 d. nustato, kad pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę pareikalauti, kad pardavėjas pakeistų netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu, arba kad būtų sumažinta pirkimo kaina, arba kad pardavėjas neatlygintai pašalintų daikto trūkumu, arba atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, arba kad pardavėjas grąžintų sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, tačiau tik tokiu atveju, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. Kadangi 2012 09 02 sutartyje šalys aptarė, kad automobilis gali turėti kaip 11 metų eksploatuojamas automobilis įvairių trūkumų, ieškovo ieškinyje pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovo už 9500 Lt pirktas automobilis, ką iš esmės pripažino ir pirkėjas ir pardavėjas, galėjo turėti kaip ilgus metus eksploatuotas automobilis įvairių trūkumų, kurie galėjo būti nežinomi pardavėjui, kurių galėjo nepastebėti ir pirkėjas. Kaip matyti iš atsakovės prie apeliacinio skundo pridėto skelbimo apie analogiško 1999 metais pagaminto automobilio SAB 9-3 pardavimą (b.l. 65), už daugiau nei dvigubai didesnę kainą – 19900 Lt siūlomas pirkti automobilis yra su garantijomis, pakeistomis svarbiomis dalimis, patikrintas ir sertifikuotas. Todėl negalima pripažinti, kad ieškovas už 9500 Lt įgijo daiktą, neatitinkantį 11 metų senumo automobiliui keliamų kokybės reikalavimų. Informacija apie privalomosios techninės apžiūros atlikimą 2012 09 07 ir vėliau ieškovo įgytam automobiliui (b.l. 64), patvirtina, kad minimalūs automobilio eksploatavimui trūkumai buvo visai ne tie, kuriuos nurodė ieškinyje kaip esminius daikto kokybės reikalavimus neatitinkančius, ieškovas, šiuo metu automobilį dėl jo techninės būklės eksploatuoti galima.
Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti autoservise buvo nustatyti trūkumai, kurie įvardinti Automobilio patikros akte: 1) išorės patikros metu nustatyta, kad sulūžę priekiniai posparniai (2 vienetai), sulūžęs priekinis bamperis ir nėra bamperio apdailos, galinė dešinės pusės padanga yra kito gamintojo, nėra dešinės pusės vidinių grotelių; 2) automobilio salono patikros metu nustatyta, kad nešildo priekinės sėdynės, nesireguliuoja veidrodėliai; 3) elektros įrangos, išorės ir vidaus apšvietimo patikros metu nustatyta, kad nerodo SID displėjus, ACC valdymo bloke trūksta pikselių, netinkamas akumuliatorius, nėra akumuliatoriaus tvirtinimo, reikia keisti žibintus, atlikti dešinės pusės durelių remontą; 4) variklio patikra parodė, kad nėra oro slopintuvo dėžės, kairės pusės variklio pagalvė suplyšusi, dešinės pusės variklio pagalvė stipriai susėdusi, nėra turbinos tvirtinimo kronšteino, sulūžęs oro filtro dėžės dangtis ir suplyšusi pagalvėlė, kondicionieriaus sistemos dalis remiasi į kėbulą, trinasi; 5) pakabos ir stabdžių patikros metu nustatyta, jog kairės pusės vidinės granatos apsauga suplyšusi, susisukusi, dešinės pusės šarnyras kliba, kairės pusės šarnyro jaučiasi silpnas laisvumas; 6) turi būti atlikti papildomi darbai: kondicionieriaus pildymas ir kondicionieriaus sistemos diagnostika, kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, jei ne visi, tai bent dauguma galėjo būti pastebėti pardavimo metu elementariai automobilio būklę patikrinusio pirkėjo, be to jie yra tokie, kurie gali atsirasti ilgai eksploatuojant automobilį. Todėl, taikant aukščiau paminėtas CK 6.237 ir 6.334 straipsnių nuostatas, ieškovas už jų pašalinimą reikalauja iš pardavėjo nepagrįstai.
Dėl paminėto nepagrįstas ir neteisėtas Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti. (CPK 326 str.).
Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovo jai priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 81,85 Lt sumokėtas už apeliacinį skundą žyminis mokestis ir 1200 Lt išlaidos, už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą, viso 1281,85 Lt.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą tenkinti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Konseptus“ (j.a.k. 301069568) iš ieškovo V. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)) gyv. ((duomenys neskelbtini), Vilnius) 1281,85 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt vieną litą ir 85 centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjas Raimondas Buzelis
Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.
Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,
Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.
Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats |
|
| »02.09.13 - 17:54 |
|
|
| Vaidotas |
# 4 |
Intelektinis Rėmėjas
IšŠiauliai
|
| |
Civilinė byla Nr. 2A-1038-324/2012;
Procesinio sprendimo kategorijos:
44.6; 121.14; 121.21.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Galinos Blaževič ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Versmita“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-571/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Irgris Company“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Versmita“ dėl išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo,
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 15 518,81 Lt išlaidų parduoto daikto trūkumams ištaisyti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2011 m. kovo 28 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/03/28, kuria ieškovas iš atsakovo įsigijo vilkiką Renault Magnum 440.19 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). 2011 m. kovo 29 d. ieškovas atsiskaitė su atsakovu, 2011 m. kovo 30 d. buvo pasirašytas turto priėmimo–perdavimo aktas Nr. 01, kuriuo atsakovas perdavė, o ieškovas priėmė vilkiką Renault Magnum 440.19. Nors šiame turto priėmimo–perdavimo akte nurodoma, kad ieškovas, priimdamas turtą, jį apžiūrėjo ir neturi pretenzijų dėl jo stovio bei komplektacijos, tačiau ieškovas vilkiko priėmimo vietoje (atsakovo teritorijoje Marijampolės mieste) negalėjo įsitikinti, ar vilkikas neturėjo paslėptų defektų, pasitikėjo atsakovo darbuotojų patikinimais, kad vilkikas yra geros būklės, nebuvo patekęs į autoįvykius. Vilkikui atvažiavus į Vilniuje esančią ieškovo buveinę ir apžiūrėjus jį iš apačios, pastebėta, kad yra sutrūkęs variklio smagračio dangtis, sutrūkimai buvę užmaskuoti glaistu. Vilkikas buvo pristatytas į Renault vilkikų įgalioto atstovo Lietuvos Respublikos teritorijoje UAB „Skuba“ servisą, kuriame buvo nustatyti vilkiko Renault Magnum 440.19 daugybiniai kokybės trūkumai: sutrūkęs variklio smagračio dangtis, restauruotas variklio smagratis, deformuotas vilkiko rėmas. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu atitinkamai sumažinti įsigyto vilkiko pirkimo kainą arba per protingą terminą neatlygintinai pašalinti vilkiko trūkumus. Atsakovas atsisakė tai daryti, motyvuodamas tuo, kad ieškovo įsigytas vilkikas buvo nenaujas, o už nenaujo daikto trūkumus pardavėjas neatsako. Vilkiko Renault Magnum 440.19 trūkumams nustatyti ir pašalinti ieškovas patyrė 15 518,81 Lt išlaidų, kurias privalo atlyginti atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovui 15 518,81 Lt išlaidų, susijusių su daikto trūkumų šalinimu, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 400 Lt advokato pagalbos išlaidų, 466 Lt žyminio mokesčio, valstybei – 19,5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad už automobilį sumokėjo 75 000 Lt, konstatavo, kad jis įsigytas už 60 500 Lt. Nustatė, kad atsakovas neginčijo transporto priemonės defektų, tačiau teigė, kad parduodant transporto priemonę, pirkėjui buvo žinoma apie jos užslėptus defektus. Motyvuodamas tuo, kad G. M., M. J. yra suinteresuoti bylos baigtimi, A. J. U. galimai yra suinteresuotas palaikyti buvusį darbdavį, L. S. parodymai nekonkretūs ir neišsamūs, teismas nesivadovavo šių liudytojų parodymais, jog pirkėjui buvo žinoma apie transporto priemonės defektus. Konstatavo, jog nėra įrodymų, kad parduodamo automobilio kaina buvo sumažinta dėl jo trūkumų. Sprendė, kad atsakovas nepateikė neginčytinų įrodymų, kad ieškovui pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie automobilio Renault Magnum užslėptus defektus. Padarė išvadą, kad atsakovas, pirkimo–pardavimo sutartyje ir turto perdavimo–priėmimo akte nenurodydamas ieškovui apie transporto priemonės defektus ar atliktus remonto darbus, buvo nesąžiningas. Sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti jo patirtus nuostolius už nekokybiškos prekės pardavimą, nes automobilio nei dienos nebuvo galima eksploatuoti pagal paskirtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Netinkamai vertinti įrodymai. Nepagrįstai nesivadovauta atsakovo atstovo G. M. parodymais, kuriuos patvirtino liudytojai M. J., A. J. U., L. S., jog su ieškovo atstovu G. K. buvo apžiūrėtas automobilis, jam buvo nurodyta, kad automobilis yra patyręs autoįvykį, restauruotas jo smagratis, smagračio dangtis, pagal autoįvykio metu patirtų apgadinimų pobūdį galimai galėjo būti deformuota važiuoklė. Pradinė www.autoplius.lt portale nurodyta parduodamo automobilio realizacijos kaina buvo 75 000 Lt, tačiau, atsižvelgiant į ieškovo atstovo pageidavimą pačiam susiremontuoti automobilį, kaina buvo sumažinta galimiems remonto darbams iki 60 500 Lt su PVM. Ieškovo atstovui nebuvo trukdoma patikrinti automobilį servise ar atsakovo patalpose (CK 6.328 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovo atstovas to nepageidavo, apsiribojo G. M. įvardintais defektais.
Nepagrįstai nesivadovauta liudytojų M. J., A. J. U. ir L. S. parodymais. A. J. U. jau seniai su atsakovu nesieja darbiniai ar kitokie santykiai, todėl nėra pagrindo netikėti jo parodymais. L. S. įvardijo konkrečius G. M. ieškovo atstovui nurodytus faktus – buvusią avariją, po avarijos esančius defektus. L. S. nurodė girdėjęs, jog G. M. sakė remonto užbaigimui nuleidžiąs parduodamo automobilio kainą. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog L. S. nepateikė konkrečių faktų apie pokalbį tarp pirkėjo ir G. M. Šių liudytojų parodymai patvirtina kitų liudytojų M. J. ir G. M. teiginius dėl pardavimo aplinkybių. Vertinant pastarųjų liudytojų parodymus bendrame kontekste su liudytojų A. U. ir L. S. parodymais, darytina išvada, jog ieškovo atstovui G. K. buvo žinomos aplinkybės apie automobilio defektus ir buvo susitarta dėl kainos sumažinimo.
Parduodamo automobilio defektų ar trūkumų nenurodymas pirkimo–pardavimo sutartyje negali būti ieškinio tenkinimo pagrindas. Priėmimo–perdavimo akte ieškovas nurodė, kad neturi pretenzijų dėl perkamo daikto būklės. Faktinės aplinkybės (ieškovo ir atsakovo atstovų pokalbiai automobilio apžiūros metu, ženklus kainos sumažinimas remonto darbų sumai) įrodo, kad įgijimo metu ieškovui buvo žinoma automobilio techninė būklė, jo defektai ir galimi trūkumui. Atsakovas, nebūdamas profesionaliu pardavėju, neįvertino pirkimo–pardavimo sutarties galimų teisinių pasekmių, neapsaugojo savo interesų joje įvardindamas trūkumus. Ieškovas – profesionalus pirkėjas (G. K. teisme nurodė, kad jis įmonei yra pirkęs apie 60 vilkikų), pasinaudodamas atsakovo neprofesionalumu, teisinių žinių trūkumu, dabar siekia nepagrįstai praturtėti.
Prielaidas abejoti ieškovo atstovo bei jo pakviestų liudytojų teiginiais, tame tarpe ir dėl žinojimo/nežinojimo apie esamus defektus, sudaro ieškovo teiginys apie už vilkiką sumokėtus 75 000 Lt, kuriuo teismas nesivadovavo, ieškovui jo neįrodžius.
Nepagrįstai nesivadovauta CK 6.327 straipsnio 1 dalies ir 6.333 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalinančiomis atsakovo, kaip pardavėjo, atsakomybę.
Nėra pagrįstos ieškovo tariamai patirtos išlaidos, susijusios su pavarų dėžės nuėmimu/pastatymu, nes šie darbai (įkainoti po 600 Lt) dubliuojasi 2011 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitoje–faktūroje serija REM Nr. 3121398 ir 2011 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitoje–faktūroje serija REM Nr. 3121190, taip pat su naudotos detalės – variklio dangčio – įsigijimu už 6 292 Lt, nes tokia pati nauja detalė servise, kuriame buvo atliekami remonto darbai, kainavo 2 878,15 Lt pigiau.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad įsigytas vilkikas Renault Magnum 440.19 turėjo būti tinkamas kroviniams gabenti, tačiau jam buvo būtini esminiai remonto darbai. Ginčo daikto trūkumai buvo neakivaizdūs. Parduoto daikto trūkumai buvo atsiradę iki nuosavybės teisės perėjimo momento, nes vilkiko variklio smagračio, smagračio dangčio ir rėmo defektai buvo nustatyti per trumpą laikotarpį po automobilio perdavimo ieškovui, todėl konstatuotina, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo prievolę informuoti ieškovą apie parduodamo vilkiko trūkumus. Dėl to atsakovui tenka atsakomybė už vilkiko kokybės neatitikimą tikslams, kuriems jis turėjo būti naudojamas (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Iš esmės neįmanoma detaliai susipažinti su šiuolaikinio vilkiko būkle, todėl apie ginčo vilkiką atsakovas turėjo pateikti ieškovui pakankamai detalią informaciją, tačiau to nepadarė. Atsakovo liudytojų parodymai yra nenuoseklūs – jie teigė girdėję, kad ieškovo atstovas buvo informuotas apie vilkiko dalyvavimo eismo įvykyje faktą, apie galimą vilkiko rėmo pažeidimą, apie galimus kitus vilkiko apgadinimus, tačiau negalėjo prisiminti kitų reikšmingų bylai aplinkybių (ar ginčo vilkikas buvo atsakovo remontuojamas, išardomas ir pan.). Jei G. M. būtų informavęs ieškovą, kad yra restauruotas smagratis ir smagračio dangtis, tai turėtų būti vertinama kaip atsakovo garantija dėl šių detalių kokybės, nes restauruotos detalės turėtų būti atnaujintos ir tinkamos naudoti. Kadangi 2011 m. kovo 28 d. sutartyje vilkiko Renault Magnum 440.19 trūkumai nebuvo aptarti, atsakovas užtikrino, kad vilkikas neturi trūkumų ir yra tinkamos kokybės. CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti naujus įrodymus apeliaciniame procese. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo pateiktame UAB „Marijampolės skuba“ 2012 m. vasario 13 d. komerciniame pasiūlyme nurodytas smagračio dangtis, atsižvelgiant į vidutinę statistinę rinkos vertę, gamintoją, technines charakteristikas ir kitus duomenis optimaliai tiktų ieškovo automobiliui. Ieškovas analogišką detalę įsigijo beveik pieš metus, todėl atsakovas turėjo pateikti įrodymus apie smagračio dangčio rinkos vertės pokyčius per šį laikotarpį.
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl pardavėjo pareigos atlyginti pirkėjo išlaidas įsigyto daikto trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacine tvarka peržiūrimame sprendime nustatytu faktu, kad atsakovas (pardavėjas) nenurodė ieškovui (pirkėjui) parduodamo daikto trūkumų.
Šalių sudaryto sandorio dalykas yra brangi technika - transporto priemonė, įprastai įgyjama verslo tikslams ir dėl savo paskirties naudojama didelio kilometražo maršrutuose. Pastarieji faktoriai neleidžia manyti, kad tokios transporto priemonės pardavimo aplinkybės, susiję su atskirų jos detalių kokybės apibūdinimu ar eismo įvykiuose patirtais apgadinimais, gali būti pakankamai aiškios atsitiktinai vilkimo išorinės apžiūros vietoje atsidūrusiems pašaliniams asmenims. Iš atsakovo liudytojo A.J. U. parodymų matyti, kad ieškovą ir atsakovą siejančio pirkimo – pardavimo sandorio objekto vilkiko Renault Magnum 440.19 apžiūrą jis pastebėjo, atsitiktinai eidamas pro šalį, o liudytojas L. S. parodymus davė kaip atsakovui priklausančių patalpų nuomininkas, taipogi atsitiktinai atėjęs pasakyti apie išvykimą iš darbo ir derybų vietoje buvęs labai trumpai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie liudytojų parodymai konkrečiu atveju įrodomosios vertės neturi. Liudytojas M. J. parodymų davimo metu buvo atsakovo įmonės direktorius, sandorio sudarymo metu – vadybininkas. Jis patvirtino, kad pirkime – pardavime nedalyvavo, apie sandorio aplinkybių derinimą kažką girdėjo, būdamas prie angaro. Taigi, jog parodymų kilmė analogiška pirmesniųjų liudytojų parodymams. Be to, L. S. parodymai visiškai nekonkretūs. Liudytojas G. M. buvo pardavėjo darbuotojas ir atstovas sudarant sandorį, todėl, kaip ir L. S., jis neabejotinai suinteresuotas bylos baigtimi atsakovo naudai. Atsakovą teismo posėdyje atstovavo advokatas, kurio paaiškinimai apie sandorio sudarymo aplinkybes yra ne tiesioginės kilmės, o išvestiniai iš atstovaujamo pateiktų paaiškinimų ir kitų faktinių bylos duomenų. Vadovaudamasi šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis CPK 185 straipsnyje įvirtintų įrodymų įvertinimo principų, pastarųjų paaiškinimų ir liudytojų parodymų pagrįstai nelaikė įrodančiais atsakovo poziciją dėl daikto trūkumų atskleidimo pirkėjui, sudarant sutartį.
To neįrodo ir daikto kainos, nurodytos viešame pardavėjo pasiūlyme bei sandoryje, skirtumas. Pirkimo – pardavimo sutarties kaina yra šalių derybų objektas. Pardavėjui neįrodžius, kad iki sutarties sudarymo jis atskleidė pirkėjui konkrečius parduodamo daikto trūkumus, nėra pagrindo spręsti, kad už vilkiką jo pageidautos gauti sumos pirkėjas nesutiko mokėti dėl perkamos transporto priemonės kokybės trūkumų. Nelogiška būtų manyti, kad pirkėjas, žinodamas apie tokius prieš penkerius metus pagamintos transporto priemonės trūkumus, dėl kurių ja be trikdžių nebūtų galima parvykti net ir į už 100-200 km esančią savo buveinę, šį daiktą savo verslui būtų įsigijęs.
Aplinkybė, kad pirkėjas nepageidavo patikrinti automobilį servise ar atsakovo patalpose, o perdavimo – priėmimo akte nurodė neturintis pretenzijų dėl perkamo daikto būklės, irgi nėra daikto trūkumų atskleidimą patvirtinantis įrodymas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad vilkiko trūkumai nebuvo pastebimi be specialios apžiūros. CK 6.328 straipsnyje įtvirtinta ne pirkėjui privaloma daiktų patikrinimo pareiga, o tokia jo teisė. Nepasinaudojimas šia teise neatleido pardavėjo, daikto trūkumų nenurodžiusio sutartyje, nuo pareigos parduoti įprastus transporto priemonei reikalavimus atitinkantį vilkiką (CK 6.327 straipsnio 1,2 dalys). Daikto trūkumų nenurodymas sutartyje negali būti pateisinamas pardavėjo teisinių žinių trūkumu – įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Antra vertus, daikto su paslėptais esminiais trūkumais pardavimas, pastarųjų neišviešinus pirkėjui, vertintinas ne tik kaip teisei, bet ir kaip gerai moralei prieštaraujantis sandoris (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ieškovo išlaidos įsigyto daikto trūkumams pašalinti yra realios, todėl apeliantas neteisingai teigia apie ieškovo siekį nepagrįstai praturtėti.
Sandorio objekto kainai nesant bylos nagrinėjimo dalyku, nevertintini ieškovo teiginiai dėl didesnės, nei nurodyta sutartyje, kainos sumokėjimo (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.333 straipsnio 2 dalį pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Atsakovui neįrodžius, kad pranešė pirkėjui apie paslėptus vilkiko trūkumus, šią įstatymo nuostatą taikyti atsakovui konkrečiu atveju nėra pagrindo.
CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Savo atsikirtimų į ieškinį atsakovas negrindė tuo, kad dalis ieškovo patirtų išlaidų nėra pagrįstos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos aiškintis, ar pavarų dėžę dėl remonto reikėjo nuimti/pastatyti du kartus ( b.l. 12,13), ar pagrįsta yra variklio dangčio (variklio smagračio dangčio) kaina (b.l. 10,11,63,107). Pažymėtina, kad atsakovas abiejų instancijų teismuose nesirėmė ir pastarųjų detalių pavadinimų nesutapimo aplinkybe. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas b.l. 107 apie smagračio dangčio kainą nepriimtinas ir su ieškinio kaina susiję apelianto argumentai nesvarstytini (CPK 314 straipsnis).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 93 straipsnio 1 3 dalyse numatytais pagrindais iš atsakovo ieškovui priteistinos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, atitinkančios teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį (b.l. 118- 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
nutaria:
palikti nepakeistą 2012 m. sausio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Versmita“ (į.k. 302325668) 1000 ( vieną tūkstantį) Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Igris Company“ (į.k.302415126).
Teisėjos Galina Blaževič
Jolita Cirulienė
Virginija Gudynienė
Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.
Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,
Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.
Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats |
|
| »02.09.13 - 17:55 |
|
|
TeisėsJūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
|
|
664: Svečiai
Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis
