|
 tadas91 |
 # 3 |
Kandidantas į intelektinius rėmėjus
|
| |
Sveiki,
jeigu tai nepažeistų asmens orumo, manau galima (bet šiais laikais visi laaaabai jau jautrūs :D
Garso ir vaizdo įrašai, kaip įrodinėjimo priemonės, ir privataus gyvenimo neliečiamumas
Konstitucijos 22 straipsnis įtvirtina asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Privatus gyvenimas bendrąja prasme yra suprantamas kaip asmens sritis, į kurią niekas negali įsikišti be asmens sutikimo. Teisės į privatų gyvenimą evoliucionavimas į savarankišką teisės ginamą vertybę buvo pagrįstas žmogaus, kaip socialinės būtybės, poreikiu apsisaugoti nuo nepagrįsto kitų asmenų kišimosi į asmeninius reikalus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teisė į asmens privataus gyvenimo apsaugą nėra absoliuti, t. y. nepriskiriama toms žmogaus teisėms, kurios negali būti ribojamos. Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, kad niekas nepatirtų neteisėto ir savavališko kišimosi į asmens asmeninį gyvenimą, nereikėtų suprasti kaip absoliutaus draudimo tam tikrais atvejais riboti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą.
Vertinant vaizdo ar garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas nepažeidžiant subjektų, kurie užfiksuoti vaizdo ar garso įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą.
Ar konkrečiu atveju privataus gyvenimo neliečiamumas bus ribojamas, nulemia asmeninės neturtinės vertybės esmė ir jos suderinamumas su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Be to, itin svarbu tai, kad asmuo nepiktnaudžiautų teise į privatumą. Jeigu asmuo piktnaudžiauja teise į privatumą, kai elgdamasis nesąžiningai ginasi privatumu, tai tam tikrais atvejais gali būti pagrįsta atsisakyti ginti jo privatumo teisę.
Ar konkrečioje situacijoje informacijos rinkimas laikytinas asmens privatumo pažeidimu, ar pateisintinas ir privatumas negintinas, priklauso taip pat nuo naudotų fiksavimo būdų, priemonių, užfiksuotos informacijos panaudojimo tikslo. Kalbant apie tai, reikėtų išskirti keletą dalykų.
Pirma, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad buitinių neprasiskverbiančio pobūdžio priemonių naudojimas fiksuoti informacijai, kuri pagal skolininko elgesį – laisvą dalyvavimą pokalbyje viešoje vietoje – yra prieinama įrašyti buitiniu lygmeniu, nerodo ketinimo pažeisti asmens privatumą tokiose srityse, kurias asmuo ketintų slėpti nuo kitų, tuo labiau nuo dalykinių partnerių, kolegų, kitų asmenų, su kuriais šalis sietų tam tikras ryšys ir kt. Pavyzdžiui, vienoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad paprasto buitinio pokalbio įrašas, padarytas visiems prieinama įrašymo technika, viešoje vietoje, siekiant apginti tik savo pažeistas teises, laikytinas legaliu įrašu ir teisėta įrodinėjimo priemone [3].
Antra, pasirinktas fiksavimo būdas ir apimtis nevertintini, kaip skirti specialiai asmens privatumui pakenkti, tačiau įrašomos informacijos apimtis kartais gali rodyti, kokiu mastu asmuo vykdo veiklą, galinčią pažeisti kito asmens teises. Pavyzdžiui, jeigu asmuo nevykdo sekimo ar stebėjimo veiklos, o fiksuoja pokalbį, kurio turinys susijęs su tarpusavio atsiskaitymais pagal sutartį, pasirinktas fiksavimo būdas ir apimtis gali rodyti, ar asmuo ketina pažeisti asmens privatumą ir gautu rezultatu naudotis ne pagal paskirtį.
Trečia, kiekvieną kartą turi būti vertinama, ar konkrečiu atveju asmens veiksmai darant įrašą yra pateisinami ir vertintini kaip teisėti, o gautas įrašas legalus.
Teismas vienoje byloje vertindamas kaip įrodinėjimo priemonę pateiktą garso įrašą, kuriame buvo aptariamos šalių sutarties sąlygos, nurodė, kad asmens veikla sudarant ir vykdant komercinio pobūdžio sutartis priskirtina prie asmens privatumo. Šiuo atveju vieno asmens privatumas susisieja ir gali susitapatinti su kito asmens privatumu: tiek sudarant ir vykdant sutartį, tiek pokalbyje dėl sutarties vykdymo susisieja abiejų asmenų interesai ir pokalbyje dalyvaujantiems asmenims pokalbio turinys tampa bendras, todėl minėtas įrašas nepažeidžia asmens privatumo [3].
Taigi, jeigu garso ar vaizdo įrašą, kaip įrodinėjimo priemonę, siekiama panaudoti kaip įrodymą pažeidžiamoms ar ginčijamoms teisėms ginti, šis įrašas turi būti padaromas ir naudojamas tik grindžiant jo siekimu apginti pažeistą teisę, būtinumu geriau įrodyti palankias bylai reikšmingas aplinkybes, bet ne pažeisti kito asmens privatumą.
Labai svarbus aspektas, susijęs su privataus gyvenimo neliečiamumo klausimu vertinant garso ar vaizdo įrašus, kaip įrodinėjimo priemones, yra garso ir vaizdo įrašų, kaip įrodinėjimo priemonių, padarymo vieta. Teismų praktikoje nustatyta taisyklė, kad jei garso ar vaizdo įrašai padaryti be asmenų sutikimo jiems priklausančioje namų valdoje, laikoma, kad jie padaryti pažeidžiant įstatymus. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 punkte nurodyta, kad draudžiama daryti garso įrašus asmeniui priklausančioje valdoje be jo sutikimo. Nagrinėjamu atveju teisės į privatų gyvenimą pažeidimas gali būti suprantamas kaip privataus asmens filmavimas jo privačioje valdoje be jo sutikimo, vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas privatus asmuo, platinimas ar paviešinimas be jo sutikimo ir pan. [1].
Taigi dažnai garso ir vaizdo įrašų, kaip įrodinėjimo priemonių, leistinumo klausimas iškyla vertinant tai atliktos vietos atžvilgiu. Garso ir vaizdo įrašų, kaip įrodinėjimo priemonių, leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Todėl vertinant šiuos įrašus, kaip įrodinėjimo priemones, reikia nustatyti, ar garso ar vaizdo įrašas padarytas privačioje ar viešoje vietoje. Pavyzdžiui, vienoje byloje teismas nustatė, kad buvo filmuojama atsakovui priklausančiose parduotuvės patalpose – prekybos salėje, t. y. viešoje vietoje, buvo filmuojami asmenys, susiję darbo santykiais su atsakovu ir materialiai atsakingi už atliekamą darbą, todėl minėtą įrašą pripažino leistinu įrodymu byloje [6].
Garso ir vaizdo įrašų, kaip įrodinėjimo priemonių, padarymo laikas
Vertinant, ar garso ir vaizdo įrašas padarytas nepažeidžiant įstatymų, svarbu nustatyti, kada vaizdo ar garso įrašas yra padarytas, t. y. ar garso ir vaizdo įrašas padarytas iki civilinės bylos iškėlimo, ar po bylos iškėlimo. Kai jau prasidėjus teismo procesui ieškovas pats savo iniciatyva renka įrodymus, tam slapta panaudodamas garso ar vaizdo įrašymo techniką, toks įrodymų rinkimas faktiškai prilygsta operatyvinei veiklai, o operatyvinės veiklos priemones gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys. Be to, privatus asmuo kito privataus asmens atžvilgiu šio privačioje valdoje neturi teisės taikyti jokių operatyvinės veiklos priemonių. Taigi asmuo savo iniciatyva gali rinkti įrodymus, panaudodamas slaptą garso įrašymo techniką, tik iki civilinės bylos iškėlimo, jei asmuo savo iniciatyva renka įrodymus po bylos iškėlimo, teismas konstatuos, kad įrodymai yra gauti pažeidžiant įstatymus. Vienoje byloje teismas atmėtė ieškovo pateiktus įrodymus vadovaudamasis tuo, kad garso įrašai padaryti jau po civilinės bylos iškėlimo; teismas nustatė, kad jau iškėlus civilinę bylą ieškovas užduodamas atsakovui menančio pobūdžio klausimus atliko pokalbio įrašą [5].
Garso ir vaizdo įrašais gautų įrodymų paskelbimas ir vertinimas teisme
Pagal CPK 220 str. 2 dalį nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų, kuriuose užfiksuotas privatus asmens gyvenimas, parodymas ar paskelbimas viešame teismo posėdyje leidžiamas tik to asmens sutikimu, o kitais atvejais – tik uždarame teismo posėdyje.
Taigi nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, kuriuose užfiksuotas privatus asmens gyvenimas, viešame teismo posėdyje gali būti paskelbti tik sutikus visiems asmenims, kurių teisė į privatų gyvenimą būtų pažeista, paskelbus šiuos duomenis viešai. Priešingu atveju tokie duomenys, turintys reikšmės bylos išsprendimui, paskelbiami ir ištiriami uždarame teismo posėdyje (CPK 201 str., 220 str. 2 d.).
Teismas ištiria kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklauso dalyvaujančių byloje asmenų argumentus dėl to įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir įrodomosios reikšmės, palygina tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją, patikrina, ar šioje informacijoje nėra prieštaravimų. Pavyzdžiui, jeigu civilinės bylos šalis ginčija kitos šalies pateiktų nuotraukų, garso ar vaizdo įrašų leistinumą, motyvuodama tuo, kad jie padaryti pažeidžiant įstatymų ginamas asmens neturtines teises ir vertybes (neteisėtai įėjus į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtai stebint asmenį, pažeidus asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitos korespondencijos bei asmeninių užrašų konfidencialumą ir kitokiais neteisėtais veiksmais), teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtas ir kitas įstatymų nuostatas, kiekvienu konkrečiu atveju tiria ginčijamus įrodymus, nuotraukų, garso bei vaizdo įrašų padarymo aplinkybes ir vertina, ar šios įrodinėjimo priemonės konkrečioje byloje gali būti pripažintos leistinomis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šeimos, darbo, ypatingosios teisenos (taip pat bankroto ir restruktūrizavimo) bei kitose bylose, kuriose pagal įstatymą teismas privalo aktyviai veikti ex officio, teismas pats savo iniciatyva tiria ir vertina, ar nuotraukos bei vaizdo ar garso įrašai, esantys byloje kaip įrodinėjimo priemonės, yra padaryti nepažeidžiant įstatymų.
Reikėtų išskirti keletą dalykų, į kuriuos teismai atsižvelgia vertindami garso ir vaizdo įrašuose užfiksuotus įrodymus:
teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 182 str.);
įrodymai užfiksuoti garso ir vaizdo įrašuose vertinami ir tiriami kartu su kitais įrodymais byloje (CPK 185 str.);
atsižvelgiama į tai, ar garso įrašas padarytas užduodant menamus klausimus. Pavyzdžiui, teismas vienoje byloje nustatė, kad iš garso įrašo išklotinės matyti, kad ieškovė specialiai pateikdavo atsakovui tokius klausimus, jog gautų jai naudingus atsakymus, todėl spręsdamas bylą nesivadovavo garso įrašu [5];
atsižvelgiama į garso ar vaizdo įrašo kokybę; jei garso ar vaizdo įrašas yra nekokybiškas, teismas spręsdamas bylą turi teisę nesiremti pateiktu garso ar vaizdo įrašu;
vertinant ir tiriant garso ar vaizdo įrašo autentiškumą ir originalumą galima atlikti įvairaus pobūdžio ekspertizes: pavyzdžiui, teismas gali atlikti fonoskopinę ekspertizę norėdamas neabejotinai įsitikinti, kad garso įraše užfiksuotas atsakovo balsas. |
|
| »03.03.14 - 14:56 |
 |
|
TeisėsJūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
|
|
1451: Svečiai
Slaptas filmavimas viešoje vietoje
