|
 Vaidotas |
 # 2 |
Intelektinis Rėmėjas
IšŠiauliai
|
| |
Sveiki,
tėvystę galima užginčyti per 1 metus laiko nuo sužinojimo, kas yra vaiko tėvas. Tėvystę nuginčyti - nustatyti turi teisę: mama, tėtis (tiek juridinis tiek biologinis). Spėju, kad nuo DNR ekspertizės jau yra praėję 1 metai. Kai asmuo sueina pilnametystė, dėl tėvystės nustatymo turi teisę kreiptis ir pats asmuo.
Galimos neigiamos teisinės pasekmės, dėl juridinio tėvo pakeitimo į biologinį:
* vaikų išlaikymo fondas, gali pareikalaut grąžinti sumokėtus pinigus (kad ir neteisėto praturtėjimo pagrindu);
* buvęs juridinis tėvas, gali pareikalauti grąžinti (kompensuoti) pinigus kuriuos sumokėjo dėl vaiko išlaikymo arba pripažinti skolą vaikų išlaikymo fondui niekine, nes neprivalėjo išlaikyti vaiko.
* prarandamos teisės į paveldėjimo turto dalį, kuris priklauso buvusiam juridiniam tėvui;
* maksimali skola kuri gali būti priteista iš biologinio tėvo yra trys metai (senaties terminas) ...
Daugiau informacijos rasite D.U.K.-> Šeimos teisė -> Kaip galima nustatyti (nuginčyti) tėvystę? http://www.teisesgidas.lt/modules/xoopsfaq/index_cat_id_1.html#3
Pagarbiai Vaidotas S.
Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.
Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,
Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.
Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats |
|
| »18.09.17 - 15:07 |
  |
|
| Svetys |
# 1 |
|
| |
Laba diena, noriu jūsų paklausti, kadangi situacija labai paini, pradėsiu viską nuo pradžių. Su vyru gyvenome santuokoje, tačiau tik formaliai (kartu, bet atskirai), aš pastojau nuo draugo ir gimė sūnus, tačiau skirtis vyras nenorėjo taigi, sūnus turi jo pavardę.
Su biologiniu sūnaus tėvu kartu negyvenome tik susitikinėdavome, nes pas jį buvo šeima. Kūdikio abu norėjome ir planavome, jis nebuvo „netyčiukas“, abu labai norėjome bendro kūdikio. Taip ir gyvenome du metus dvigubus gyvenimus, nėštumo laikotarpį , taip pat atšventėme pirmąjį sūnaus gimtadienį. Bet taip jau gyvenime būna, kad yla ankščiau ar vėliau išlenda iš maišo, sužinojo jo šeima ir greičiausiai jam liepė rinktis, normalu, jis pasirinko savo šeimą. Taigi neturėjau netgi galimybės paklausti kodėl jis visiškai nutraukė santykius su taip svajotu ir lauktu savo sūnumi.
Buvo sunkus man momentas, prašiau savo sutuoktinio skyrybų, tačiau jis siūlė likti ir gyventi toliau kartu, priprašiau jo pasidaryti DNR tyrimus, kad tikrai įsitikintų, jog vaikas ne jo. Tyrimai tik patvirtino tiesą, bet jis skirtis atsisakė, ir taip dar pragyvenome apie keturis metus. Per tą laiką pasiėmėm paskolą, susitvarkėm namus ir aplinką, tačiau gyvenimas „kartu, bet atskirai“ darėsi vis sudėtingesnis, mano vyro draugė (gal būt aš tik spėju), taip pat pradėjo norėti daugiau iš mano vyro. Tuomet pagaliau man pavyko prikalbinti vyrą skirtis, tačiau jis sutiko tik su ta sąlyga, kad viską palieku jam, pasiimu tiktai vaikus (jo dukrą, kuriai tuo metu buvo 13 metų ir savo sūnų), aš taip ir padariau, palikau jam netgi savo automobilį. Įvyko draugiškos skyrybos abipusiu sutarimu, aš su vaikais pradėjome gyventi išsinuomotame bute. Teismas priteisė minimalų vaikų išlaikymą, tačiau gal kokius pradžioje tris tik mėnesius jis juos mokėjo. Apytiksliai po pusmečio įvyko mano buvusio sutuoktinio ir jo draugės vestuvės.
Kadangi vaikų išlaikymui pinigų vyras nemokėjo, kreipiausi į vaikų fondą. Vaikų fondas abiems vaikams mokėjo po apytiksliai 52 eurus. Kadangi dukrai jau prieš metus suėjo 18 metų, šiandien vaikų fondas išmoka tik sūnui 52 eurus. Tiek gyvendama santuokoje, tiek po skyrybų keletą kartų siūliau jam atsisakyti sūnaus, tačiau jis nesutinka nors ir turi skolą valstybei už vaikų išlaikymo nemokėjimą.
Šiandien mano sūnui 11 metų, jis nuostabus berniukas, mes daug kalbam, jis žino kas yra jo biologinis tėtis, taip pat ir gyvenimo istoriją. O aš kuo toliau tuo labiau galvoju, kad labiausiai nuskriaustas liko mano sūnus, gal būt jei būčiau reikalavusi tuomet pripažinimo, mano sūnus turėtų tą tikrąjį tėtį (tačiau tuomet išgyvendama labai skaudžias savo susikurto gyvenimo pamokas apsitvėriau tylos siena).
Klausimas: Ar praėjus 11 metų, aš galiu reikalauti, kad biologinis tėvas pripažintų savo sūnų ir su juo bendrautų? Jei taip, nuo ko turėčiau pradėti ir kokia eiga turėtų vykti veiksmai? Ačiū. |
|
| »18.09.17 - 11:51 |
|
|
TeisėsJūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
|
|
1331: Svečiai
biologinis tėtis
