Mažas pajamas gaunantys asmenys, šeimos (Lengvatos, kompen : SOCIALINĖ PARAMA, klausimai/atsakymai, diskusijos : Užduok klausimą : Mažas pajamas gaunantys asmenys, šeimos (Lengvatos, kompen 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5328: Svečiai
#2: Vartotojai
#7376: Registruoti vartotojai

# aistebagociene
# Moderator


Jūs čia svečias.
+ registracija

Sponsoriai
www.teisesgidas.lt Remėjai

/  Forumų sarašas » Klausimai, atsakymai » SOCIALINĖ PARAMA, klausimai/atsakymai, diskusijos

     ≡  Mažas pajamas gaunantys asmenys, šeimos (Lengvatos, kompen


  
  Atspausdinti temą 

Svetys # 1








Skaičiau visą temą, tačiau labai daug klausimų vistiek kila.

Vieniša motina (išsiskyrusi, yra teismo nutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo). Vaikui 11 metų.
Dirba 0,5 etato vienoje vietoje ir kelias valandas kitoje, DU - 450 Lt. Alimentai sudaro 200 Lt per mėn.
Kaip suprantu turi teisę į šias kompensacijas: būsto šildymo išlaidos, išlaidos šaltam vandeniui ir išlaidos karštam vandeniui?

O kaip dėl išmokos vaikui (Vaikui (-ams) nuo 7 metų iki 18 metų) 52 Lt.
Kelis kartus perskaičiau SPC puslapyje ir ne labai įkertu.

Kas turima omeny dėl būrelių išlaidų kompensavimo?

Kaip suprasti? Kaip apskaičiuoti?
"nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo"

Kaip apskaičiuoti kompensaciją už šildymą?

Ačiū. :-)
»23.08.10 - 16:29

§Vaidotas # 2
Intelektinis Rėmėjas
Intelektinis Rėmėjas

Vaidotas



IšŠiauliai


Laba diena.
pateikiu ištrauką iš Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas
<...>
12 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtas
1. Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas:
1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;
2) privalomos registruoti transporto priemonės;
3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;
4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;
5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jei jų bendra vertė viršija 4 000 litų;
6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jei jų bendra vertė viršija 2 000 litų;
7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų;
8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jei jų
bendra suma viršija 2 000 litų;
9) gautos (negrąžintos) paskolos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams ir kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jei daugiabučio namo butų savininkai įgyvendina daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas;
10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;
11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.
2. Į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip šeimos arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos.

13 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai
1. Būsto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui.
2. Žemės sklypo normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:
1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose - 6 arai, miesteliuose ir kaimuose - 25 arai;
2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose - 6 arai, miesteliuose ir kaimuose - 25 arai;
3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto - 3,5 hektaro.
3. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, gyvenamąją vietą deklaravusiems (gyvenantiems) mieste, didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto normatyvas yra 6 arai.
4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės sklypo ploto normatyvas.
5. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems žemės sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas žemės sklypo ploto normatyvas.

14 straipsnis. Turto vertės normatyvo apskaičiavimas
1. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas kiekvieno tipo (būsto ir žemės sklypo) nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai neturi gyvenamosios vietos - vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo to tipo turto rinkos vertės.
2. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyto kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę nustato ir "Valstybės žiniose" skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.
3. Nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir vieno iš žemės sklypų) nekilnojamojo turto vertes.
4. Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 30 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų.
5. Turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje.

PENKTASIS SKIRSNIS
PAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS

15 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos
1. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
1) su darbo santykiais susijusios pajamos, išskyrus mokinių, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, su darbo santykiais susijusias pajamas;
2) autorinis atlyginimas;
3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą;
4) dividendai;
5) palūkanos;
6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;
8) pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
9) išmokos žemės ūkio veiklai;
10) piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);
11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; išmoką vaikui, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą; socialinę stipendiją; pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą;
12) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
13) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
14) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
15) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
16) labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;
17) gautos dovanų piniginės lėšos;
18) paveldėtos piniginės lėšos;
19) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
20) turto pardavimo pajamos, išskyrus įskaitomas į turtą;
21) turto nuomos pajamos;
22) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
23) kitos faktiškai gaunamos pajamos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
3. Skiriant socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos bei socialinė pašalpa į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.
4. Skiriamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.
5. Piniginės lėšos, mokamos vaikui išlaikyti (alimentai), į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos.
6. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
7. Vienkartinės, už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos mėnesinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kuriais jos buvo išmokėtos.
8. Vienam iš tėvų vaiko (vaikų) išlaikymui gavus teismo priteistą konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (vaikams)
išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš mėnesių iki vaiko pilnametystės skaičiaus.
9. Išlaikymą vaikui (vaikams) priteisus tam tikru turtu, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos) gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.
10. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jei tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.

16 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas
1. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:
1) pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnyje;
2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jei bent vieno šeimos nario arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.
2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio
skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.
3. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, tačiau jis gauna šio įstatymo 15
straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimos nariams.
4. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama ir jis negauna šio įstatymo 15
straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimoms nariams.

17 straipsnis. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas
1. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas.
2. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 16 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka.
3. Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį.
4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11- 13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, tai pagal šį įstatymą nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos nuo likusios išlaidų dalies.
5. Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų
gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydį.
6. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos, tačiau jis gauna šio įstatymo 15
straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams.
7. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos ir jis negauna šio įstatymo 15
straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams.
<...>
Noriu atkreipti dėmesį, kad į jūsų klausimus turėtų suteikti konsultaciją ir jūsų savivaldybės socialinės paramos skyriaus darbuotojai.
Pagarbiai Vaidotas.


Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.

Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,

Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.

Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats
»09.09.10 - 09:43 Anketa Aplankyti tinklapį
  Atspausdinti temą 

Panašios temos
      Tema / Autorius Atnaujinimai Atsakymai Peržiūrėta
® kompensacija uzsildyma
Svetys
12.01.18 09:34
0516
® Sildymo kompensacija
Svetys
01.06.17 08:48
11070
® Vaiko bendravimas su šeimos nariais
Svetys
30.05.17 08:48
1678
® iseitine kompensacija
Svetys
27.01.17 14:06
11079
® šeimos turtas
Svetys
19.10.16 19:11
11146
   

Paieška

Raktiniai žodžiai    

[ Išplėstinė paieška ]

Teisės

Jūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
- Puslapio generavimas: 0.2748 sekundės -