ATVIRAS LAIŠKAS SEIMO NARIAM IR LR VYRIAUSYBEI : Naujienos : Naujienos : TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#4253: Svečiai
#1: Vartotojai
#7458: Registruoti vartotojai

# Edgaras13


Jūs čia svečias.
+ registracija

Naujienos : : ATVIRAS LAIŠKAS SEIMO NARIAM IR LR VYRIAUSYBEI
Parašė Moderator - 2010-04-2 09:51:26 (2292 perskaityta )

ATVIRAS LAIŠKAS SEIMO NARIAM IR LR VYRIAUSYBEI

Gerbiami Seimo nariai,pastaruoju metu tiek žiniasklaida, tiek oficialūs asmenys ( Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai) teigia, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šimtai tūkstančių gyventojų liko skolingi biudžetui, paruošus preliminarias deklaracija yra finansų specialistų, įmonių buhalterių nekompetencija bei klaidos. Viena iš paskutinių tokių citatų: premjeras A. Kubilius: „Šalia to galima pamatyti tai, kad gana daug klaidų užpildant deklaracijas arba netiksliai skaičiuojant neapmokestinamąjį pajamų dydį susidarė dėl to, kad įmonių finansininkai nelabai tiksliai sugebėjo pritaikyti tas formules“.
Nacionalinė Buhalterių Asociacija pateikia kelias gyvenimiškas situacijas, kai gyventojas lieka skolingas biudžetui ( atsižvelgiant IKI ŠIOL galiojančias Gyventojų pajamų įstatymo nuostatas)
1. Gyventojas, kurio vidutinė mėnesinė alga (priskaitoma, t.y su mokesčiais) mažesnė nei 3150 Lt. pridavė metalo laužą. Gauta suma už priduotą metalo laužą padidina Gyventojo metines pajamas (toliau GMP). Pritaikytas darbovietėje per metus neapmokestinamas pajamų dydis (toliau MNPD), deklaruojant pajamas tampa per didelis. Gyventojas lieka skolingas biudžetui.
2. Gyventojas, kurio vidutinė mėnesinė alga mažesnė nei 3150 Lt. gavo dividendų. Gauta suma už dividendus padidina GMP. Pritaikytas darbovietėje per metus neapmokestinamas pajamų dydis ( MNPD), deklaruojant pajamas tampa per didelis. Gyventojas lieka skolingas biudžetui.
3. Gyventojas, kurio vidutinė mėnesinė alga mažesnė nei 3150 Lt. laimėjo loterijoje pvz. televizorių, kelionę (iš bet kurio organizatoriaus, kuris nemoka loterijų mokesčio – prekybos centrai, kitos įmonės). Gauta suma už loterijoje gautą prizą padidina GMP. Pritaikytas darbovietėje per metus neapmokestinamas pajamų dydis ( MNPD), deklaruojant pajamas tampa per didelis.Gyventojas lieka skolingas biudžetui.
4. Gyventojas, kurio vidutinė mėnesinė alga mažesnė nei 3150 Lt. papildomai vykdo ir individualią veiklą (IDV). Gauta pajamų suma už už IDV padidina GMP. Pritaikytas darbovietėje per metus neapmokestinamas pajamų dydis ( MNPD), deklaruojant pajamas tampa per didelis.Gyventojas lieka skolingas biudžetui.
5. Gyventojas, kurio vidutinė mėnesinė alga mažesnė nei 3150 Lt. pardavė brangiau nei įsigijo bet kokį registruotiną turtą ( automobilį, butą, garažą, sodo sklypą). Gauta pajamų suma už parduotą turtą padidina GMP. Pritaikytas darbovietėje per metus neapmokestinamas pajamų dydis ( MNPD), deklaruojant pajamas tampa per didelis. Gyventojas lieka skolingas biudžetui.
6. Gyventojas, kurio vidutinė mėnesinė alga mažesnė nei 3150 Lt. , surado geriau apmokamą darbą, kuriame jo vidutinė alga viršija 3150 Lt. Skaičiuojamos bendros gyventojo metinės pajamos. Pritaikytas pirmoje darbovietėje per dirbtą laiką neapmokestinamas pajamų dydis ( MNPD), deklaruojant pajamas tampa per didelis. Gyventojas lieka skolingas biudžetui.
7. Gyventojas, kurio vidutinė mėnesinė didesnė nei 3150 Lt. , buvo atleistas ir surado mažiau apmokamą darbą, kuriame jo vidutinė alga neviršija 3150 Lt. Skaičiuojamos bendros GMP. Pritaikytas antroje darbovietėje per dirbtą laiką neapmokestinamas pajamų dydis ( MNPD), deklaruojant pajamas tampa per didelis. Gyventojas lieka skolingas biudžetui.
Pagal priimtas Gyventojų pajamų įstatymo nuostatas galima nustatyti tokias taisykles (dėsningumus):1.Gyventojo, kurio vidutinė mėnesinė alga yra mažesnė nei 3150 lt, gavus bet kokių apmokestinamų pajamų, NESUSIJUSIŲ su darboviete, sumažėja taikytinas MNPD. Gyventojas deklaruojant pajamas lieka skolingas valstybei. 2.Gyventojo, kurio vidutinė mėnesinė alga BUVO mažesnė nei 3150 lt, bet nors vieną mėnesį BENDRA APMOKESTINAMŲ viršijo 3150 Lt pajamų, NESUSIJUSIŲ su darboviete, sumažėja taikytinas MNPD. Gyventojas deklaruojant pajamas lieka skolingas valstybei.
Nacionalinė Buhalterių Asociacija jau žino atvejus, kai įmonių darbuotojai grasina įmonių buhalteriams bei kaltina juos neteisingai deklaravus pajamas bei ruošiasi reikalauti sumų, kurias jie liko skolingi biudžetui. Klaidingo deklaravimo faktai daugumoje atvejų nepasitvirtino. Tačiau akivaizdu, kad prie to prisidėjo ir neatsakingi premjero bei kitų pareigūnų ir politikų pareiškimai.
Nacionalinė Buhalterių Asociacija sutinka, kad apskaitos specialistai galėjo padaryti klaidų ( tai žmoniška), deklaruodami darbuotojams išmokėtas sumas ir tai gali sudaryti 1-3% visų permokų ar nepriemokų susidarymo priežastimi.Tačiau Asociacija nesutinka, kad įmonės apskaitos specialistai turi tapti asmeniniais darbuotojų finansų patarėjais bei kontroliuoti VISŲ DARBUOTOJŲ VISAS GAUTAS (net ir asmenines ar šeimos- kaip turto pardavimas, turto nuoma ar dividendai) pajamas.
Nacionalinė Buhalterių Asociacija pareiškia: atsakomybė už šimtus tūkstančių atsiradusių biudžeto skolininkų tenka buvusiam Finansų ministrui Algirdui Šemetai, kitiems specialistams ir patarėjams, pasiūliusiems tokią metinių pajamų nustatymo ir neapmokestinamo dydžio taikymo formulę ( kuri nustatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnyje).
Labai prašome peržiūrėti šios įstatymo nuostatas, nes tokia pati mokestinė suirutė gresia ir deklaruojant 2010 metų pajamas 2011 metų pavasarį.

Geros Jums darbo dienos ir produktyvaus darbo Lietuvos žmonių labui

Pagarbiai

Nacionalinės Buhalterių Asociacijos vadovas Arturas



Papildomos nuorodos
#Naujienos iš temos:
» Naujienos

#Plačiau apie:
» Moderator
Spausdinti   Nusiųsti draugui
 

Svetys Re: ATVIRAS LAIŠKAS SEIMO NARIAM IR LR VYRIAUSYBEI








Atsakyti
Reiktų atkreipti dėmesį, kad draudimas yra savanoriškas, o ne privalomas. nesvarbui, kad draudimas visuotinis, tačiau draudimais nedirbančiųjų asmenų yra savanoriškas ir todėl neprivalomas, nesamones ten priskiedė VMI.
Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose yra įtvirtintas toks modelis, pagal kurį sveikatos draudimas yra grindžiamas privalomosiomis įmokomis, mokamomis iš valstybės biudžeto (už valstybės lėšomis apdraustuosius), taip pat įmokomis, kurias moka darbdaviai arba patys draudžiamieji.Sveikatos draudimo įstatymo 17 str.
»2010-04-6 16:58


- Puslapio generavimas: 0.23035 sekundės -