Balandžio mėnesio ILAW apžvalga : Darbo teisės naujienos : Naujienos : TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#3430: Svečiai
#1: Vartotojai
#5711: Registruoti vartotojai

# Moderator


Jūs čia svečias.
+ registracija

Darbo teisės naujienos : : Balandžio mėnesio ILAW apžvalga
Parašė Moderator - 2012-06-15 07:55:57 (1815 perskaityta )

Balandžio mėnesio ILAW apžvalga

DK 214 str. papildymas: vaikų iki 12 metų tėvams - pusė laisvadienio pirmąją mokslo metų dieną. Nedarbo socialinio draudimo išmokų eksportas.Lietuvoje pirmą kartą vyks lanksčiojo darbo stiliaus diena.Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo (dėl atsiskaitymo su darbuotoju). Dėl kompensavimo už priverstinę pravaikštą

DK 214 str. papildymas: vaikų iki 12 metų tėvams - pusė laisvadienio pirmąją mokslo metų dieną

2012 m. balandžio 12 d. Seimas priėmė Darbo kodekso 214 straipsnio papildymo įstatymą Nr. XI-1962 (Valstybės žinios, 2012-04-05, Nr. 41-2035), kuriuo DK 214 straipsnis papildytas 2-ąja dalimi. Šis kodekso papildymas įtvirtino normą, kuria darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo
mokykloje besimokantį vaiką iki 12 metų, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Ši nuostata aktuali tiems darbuotojams, kurie neturi DK 214 str. 1 d. numatytos teisės į papildomas poilsio dienas. Iki šio DK papildymo garantija turėti laisvadienį buvo mumatyta tik tiems tėvams,
kurie augina du ir daugiau vaikų iki 12 metų, o vieną vaiką iki 12 metų auginantys tėvai tokios teisės neturėjo. Taigi nuo šiol ir tiems tėvams, kurie auginą vieną vaiką iki 12 metų, darbdaviai turės suteikti bent pusę apmokamos laisvos dienos rugsėjo 1-ąją.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų eksportas

Lietuvos darbo biržos direktorius 2012 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. V-156 patvirtino „Bedarbio, eksportuojančio NSDI, atmintinę“ (toliau - atmintinė), kurioje nurodomi svarbiausi reikalavimai asmenims, kurie siekia eksportuoti savo nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau - NSDI) iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ar Šveicariją.
Asmuo, gaunantis bedarbio pašalpą ir vykstantis ieškotis darbo į kitą valstybę narę, turi teisę gauti bedarbio išmokas ir ieškodamasis darbo toje šalyje, į kurią jis vyksta, t.y. eksportuoti NSDI, jei atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. Prieš išvykdamas, bedarbis turi būti įsiregistravęs įdarbinimo tarnybose kaip darbo ieškantis asmuo mažiausiai 4 savaites po to, kai tapo bedarbiu.
Atmintinėje nurodoma, kad išvykęs asmuo privalo įsiregitruoti tos šalies užimtumo tarnyboje per Lietuvos teritorinės darbo biržos E 303 arba U2 PD formos pažymoje nurodytą terminą, jam turi būti taikoma toje valstybėje galiojanti kontrolės tvarka ir jis turi tenkinti tos valstybės teisės aktų nustatytas sąlygas. Registruodamasis asmuo privalo pateikti E 303 (Islandijai, Lichtenšteinui,Norvegijai) arba U2 PD (Europos Sąjungos valstybės narei arba Šveicarijai) pažymą, priešingu atveju jis gali prarasti teisę į visą arba dalį NSDI.
Atkreiptinas dėmesys, kad kitos šalies užimtumo tarnybose gali būti numatyta kitokia registracijos tvarka, nei Lietuvos darbo biržoje pvz., gali būti aptarnaujama tik tos šalies valstybine kalba, prašoma turėti banko sąskaitą toje valstybėje, įsiregistruoti policijoje, įgyti tos valstybės socialinio draudimo numerį ir kt. Dėl šių priežasčių patartina kreiptis į tos valstybės arba Lietuvos EURES konsultantą ir sužinoti konkrečius reikalavimus, kad išvykus nekiltų problemų.
Bedarbiui eksportavus NSDI į Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją, Lietuvoje paskirtą E 303 formos pažymoje nurodyto dydžio NSDI moka kompetentinga valstybės narės įstaiga, kurioje asmuo įsiregistravo, todėl gali būti pareikalauta, kad bedarbis turėtų banko sąskaitą šioje valstybėje.Esminis skirtumas kai bedarbis eksportuoja NSDI į Europos Sąjungos valstybę narę ar Šveicariją yra
tas, kad šiuo atveju NSDI mokėjimą tęsia Lietuvos darbo birža, pervesdama atitinkamą sumą į bedarbio sąskaitą Lietuvoje. Pažymėtina, kad pervedimai atliekami tik gavus valstybės narės kompetentingos įstaigos patvirtinimą, jog bedarbis laiku įsiregistravo jos įstaigoje (U009 SED), ir patvirtinimus, įrodančius jo darbo paiešką tolesniu laikotarpiu (paprastai U013 SED formos), todėl mokėjimai gali užtrukti ir vėluoti. Rekomenduotina pabrėžti šiuos reikalavimus ir aktyviai domėtis, ar valstybės narės užimtumo tarnyba išsiunčia minėtus patvirtinimus Lietuvos darbo biržai.
Šia atmintine siekiama tinkamai informuoti asmenis, eksportuojančius NSDI, apie jų teises ir pareigas. Susipažinimą su atmintinės informacija bedarbiai privalo patvirtinti savo parašu teritorinės darbo biržos popieriniame žurnale.

Lietuvoje pirmą kartą vyks lanksčiojo darbo stiliaus diena

 Gegužės 31 d. Lietuvos įmonės ir organizacijos kviečiamos prisijungti prie pirmą kartą mūsų šalyje organizuojamos „Lanksčiojo darbo stiliaus dienos“.
„Lanksčiojo darbo stiliaus dienos“ tikslas – plačiau supažindinti intelektinį ar kūrybinį darbą dirbančius specialistus ir jų darbdavius su galimybėmis lanksčiai organizuoti veiklą, išmaniai panaudoti turimas technologijas produktyviam bendradarbiavimui ir bendravimui. Lietuvoje gerai išplėtotos informacinės ir telekomunikacijų technologijos suteikia darbuotojams galimybes nepriklausomai nuo fizinės buvimo vietos saugiai dirbti su įmonės informacija, bendrauti ir dalyvauti susitikimuose nuotoliniu būdu, tęsti komandinį darbą ir priiminėti sprendimus.
Norintys prisijungti prie pirmosios Lietuvoje „Lanksčiojo darbo stiliaus“ dienos įmonės ir darbuotojai kviečiami registruotis „Facebook“ socialiniame tinkle http://on.fb.me/dirbamlanksciai, nurodant įmonės pavadinimą ir darbuotojų, galinčių dirbti lanksčiuoju stiliumi, skaičių. Net simboliškai prisijungę akcijos dalyviai galės plačiau susipažinti su lankstųjį darbo stilių užtikrinančiais sprendimais, įvairių sričių specialistai atsakys į vadybinius, teisinius ar technologinius klausimus.

Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo (dėl atsiskaitymo su darbuotoju)

Darbo kodekso (toliau - DK) 141 straipsnyje nustatyta atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka, pagal kurią darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje darbdaviui nustatyta pareiga atsiskaitymo su darbuotoju dieną išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas bei nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Abu minėti reikalavimai yra labai svarbūs praktikoje, nes uždelsus atsiskaityti darbdaviui taikomos sankcijos, o nustatyta tvarka neužpildžius darbo sutarties gali kilti ginčas su buvusiu darbuotoju dėl atleidimo pagrindo formuluotės su iš to kylančiomis pasekmėmis.
Jei darbdavys uždelsia atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, DK 141 straipsnio 3 dalis numato sankciją darbdaviui – sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Tačiau kaip turi būti sprendžiamas atsiskaitymo klausimas, jei atleidžiamas darbuotojas pats yra skolingas darbdaviui? Ar galima darbuotojo skolą įskaityti kaip priešpriešinį reikalavimą?
Kaip jau minėjome, atleidžiamam darbuotojui atleidimo dieną turi būti išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, tarp jų – ir išeitinė išmoka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau -LAT) praktikoje akcentuojama, kad šios pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iš darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui.
Darbuotojo skola darbdaviui gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, nagrinėtinam teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje įvardytą arba, priklausomai nuo darbuotojui neišmokėtos sumos dydžio, proporcingai mažesnę sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB
„Swiss logistic“, bylosNr. 3K-3-267/2008).

Dėl sankcijos už neišmokėtą 2 VDU išeitinę išmoką atleidžiant pagal DK 127 str. 2 d.

LAT 2012 m. balandžio 18 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-179/2012, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl netinkamo atleidimo iš darbo pagrindo parinkimo ir darbuotojui priklausančios išeitinės išmokos nesumokėjimo. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas darbo sutarties nutraukimą pagal DK 127 straipsnio 1 dalį pripažinti neteisėtu, jis taip pat nurodė, kad turėjo būti atleistas DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes jam buvo išduota nedarbingumo lygio pažyma (netektas darbingumas – 70 proc.), vadinasi, turėjo būti sumokėta 2 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 2673,82 Lt negrąžinto avanso, nes šią sumą yra ieškovui permokėjęs už komandiruotėse patirtas išlaidas.
LAT konstatavo, kad ieškovui prašyme atleisti iš darbo nurodžius turint darbingumo lygio netekimo pažymėjimą, atsakovui kilo pareiga pareikalauti pateikti šį dokumentą, nes tokiu atveju keičiasi darbo sutarties nutraukimo pagrindas, o darbdavys turi pareigą įforminti darbo sutarties pasibaigimą tinkamai. Atsakovui parinkus netinkamą atleidimo pagrindą, ieškovui nebuvo išmokėta 2 mėn. VDU dydžio išeitinė kompensacija, dėl šio neatsiskaitymo darbuotojo kaltė nenustatyta, todėl tai yra pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas, o šios darbdavio pareigos neeliminuoja situacija, kai atleidžiamas darbuotojas yra skolingas darbdaviui.
LAT pripažino, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atliko ieškovui ir atsakovui priteistinų sumų įskaitymą, todėl priteisė ieškovui 2100 Lt išeitinės išmokos ir 10 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti, o atsakovui priteisė 2673,82 negrąžinto avanso; darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 127 straipsnio 1 dalies pakeitė į DK 127 straipsnio 2 dalį.

Dėl kompensavimo už priverstinę pravaikštą

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį. Ieškovė dirbo administratore, tačiau jai atsisakius dirbti darbo sutartimi nesulygtą darbą bei eiti nemokamų atostogų 2009 m.
liepos 3 d. darbdavys jai paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas - tenkino iš dalies.
2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nagrinėjamos bylos atveju yra nuo atleidimo iš darbo 2009 m. liepos 3 d. iki ieškovei apskaičiuoto nėštumo ir gimdymo laikotarpio pradžios – 2010 m. sausio 18 d. įskaitytinai. Teismas, nustatydamas priverstinės pravaikštos laiką, laikė, kad
priverstinė pravaikšta nagrinėjamu atveju yra nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki ieškovei apskaičiuoto nėštumo ir gimdymo laikotarpio pradžios, nes tada darbo santykiai neva būtų ir taip laikinai nutrūkę.
Kasaciniu skundu ieškovė prašė nustatyti priverstinės pravaikštos laikotarpį, už kurį mokėtinas vidutinis darbo užmokestis nuo 2009 m. liepos 3 d. iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t.y. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. imtinai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo toliau - LAT) teisėjų kolegija, išnagrinėjusi minėtą bylą, su apeliacinės instancijos teismo aplinkybių vertinimu nesutiko ir patenkino ieškovės reikalavimą.
LAT savo sprendimą grindė šiais argumentais:
1. DK 297 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad priverstinės pravaikštos laikas tęsiasi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; išimčių šioje normoje nenustatyta.
2. Nėštumo ir gimdymo laikotarpis nėra pagrindas darbo sutarčiai (darbo santykiams) pasibaigti: darbuotojas gali pasirinkti, ar nurodytu laikotarpiu naudosis teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, ar tęs darbą. Net ir išėjus atostogų darbo sutartis nenutrūksta.
3. DK 132 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms.
4. Pagal nacionalinėje teisėje įtvirtintą teisinį reglamentavimą darbuotojo teisė į nėštumo ir gimdymo (taip pat - vaiko priežiūros) atostogas ir darbo santykių išsaugojimą jų metu tiesiogiai susijusi su jo, kaip apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu, statusu ir atitinkamomis materialinėmis garantijomis, visų pirma teise į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytą pašalpą, t. y. tam tikros dalies dėl tėvystės ar motinystės netektų darbo pajamų kompensavimą.
Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo įdarbinta 2008 m. lapkričio 12 d., atleista iš darbo – 2009 m. liepos 2 d., t. y. darbdaviui neteisėtai nutraukus darbo santykius ji dar nebuvo įgijusi 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, reikalingo motinystės pašalpai gauti. Teisės gauti pašalpą pasibaigus nėštumo ir gimdymo laikotarpiui ieškovė taip pat neįgijo, nes, būdama atleista iš
darbo, negalėjo išeiti vaiko priežiūros atostogų, taip pat todėl, kad šios atostogos buvo suteiktos ieškovės sutuoktiniui (vaiko tėvui). LAT konstatavo, kad neteisėtai atleidus ieškovę iš darbo, ji neteko tiek darbinių pajamų (atlyginimo), tiek teisės į motinystės pašalpą, kurios, net ir pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, nebėra galimybės gauti.
Atsižvelgdama į DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo raktiką bei siekdama atkurti padėtį, kurioje ieškovė būtų buvusi, jeigu nebūtų buvusi neteisėtai atleista iš darbo, LAT teisėjų kolegija tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš viso 28 179 Lt už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo (2009 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo (2011 m. rugpjūčio 30 d.) dienos.
Informacija parengta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-174/2012.
Šaltinis http://www.ilawfirm.lt/netcat_files/116/142/h_d61ad7bb8375750002ab3566ad1c28d0




Papildomos nuorodos
#Naujienos iš temos:
» Darbo teisės naujienos

#Plačiau apie:
» Moderator
Temos Darbo teisės naujienos karščiausia naujiena:
  • Kovo mėnesio ILAW apžvalga
  • Temos Darbo teisės naujienos skaitomiausias straipsnis:
  • Kovo mėnesio ILAW apžvalga
  • Spausdinti   Nusiųsti draugui
     
    - Puslapio generavimas: 0.21106 sekundės -