Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJOTEISMO TEISĖJŲ SENATO TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#488: Svečiai
#1: Vartotojai
#7445: Registruoti vartotojai

# Dairad


Jūs čia svečias.
+ registracija

Vėliausias lankytojas:
#Moderator: 17 val. 10 min.atgal
#Waldas: 21 val. 56 min.atgal

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 44

2003 m. gruodžio 29 d.
Vilnius

Dėl Dar­bo ko­dek­so nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės
(DK 129 straips­nis), tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je

2003 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­jus Dar­bo ko­dek­sui (iš­sky­rus
47 straips­nio 6 da­lį), iš es­mės re­for­muo­ta dar­bo tei­sė, nau­jai su­re­gu­liuo­ti
dau­ge­lis dar­bo san­ty­kių, įtei­sin­tas vie­nin­gas dar­bo tei­sės ko­di­fi­kuo­tas
šal­ti­nis, ku­ria­me ap­jung­tos pa­grin­di­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Tarp­tau­ti­nės
dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos tei­sės ak­tų bei Eu­ro­pos so­cia­li­nės char­ti­jos
(pa­tai­sy­tos) nuo­sta­tos. Vie­na iš svar­bių dar­bo su­tar­ties ins­ti­tu­to
nau­jo­vių, nu­ma­ty­tų Dar­bo ko­dek­se (to­liau – DK), yra ta, kad Ko­dek­se
at­si­sa­ky­ta baig­ti­nio dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo darb­da­vio ini­cia­ty­va,
kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, pa­grin­dų są­ra­šo ir įtvir­tin­ta nuo­sta­ta
(DK 129 straips­nis), lei­džian­ti darb­da­viui pa­čiam ap­si­spręs­ti dėl dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mo bū­ti­nu­mo ir kon­kre­čių pa­grin­dų. Be to, DK nor­mos
nu­sta­to ir ki­tas nau­jo­ves, taip pat nau­jai su­re­gu­liuo­ja dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo tvar­ką. Dar­bo su­tar­tys daž­nai nu­trau­kia­mos darb­da­vio
ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, to­dėl svar­bu, kad to­kį dar­bo
su­tar­čių nu­trau­ki­mą reg­la­men­tuo­jan­čios tei­sės nor­mos bū­tų aiš­ki­na­mos
ir tai­ko­mos tei­sin­gai. Be to, dar­buo­to­jai, ne­su­tik­da­mi su at­lei­di­mu
iš dar­bo, daž­nai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą gin­či­ja teis­mi­ne tvar­ka,
to­dėl nau­jų­jų DK nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės, tei­sin­gas bei vie­no­das
tai­ky­mas yra svar­bus bei ak­tu­a­lus teis­mų prak­ti­kos už­da­vi­nys.
Iš­ana­li­za­vus api­ben­dri­ni­mui pa­teik­tas by­las,
da­ry­ti­na iš­va­da, kad prak­ti­ko­je tei­sės nor­mos in­ter­pre­tuo­ja­mos
ir tai­ko­mos įvai­riai, teis­mai ne vi­suo­met tei­sin­gai aiš­ki­na ir tai­ko
DK nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pa­gal DK
129 straips­nį.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas, siek­da­mas
su­vie­no­din­ti įsta­ty­mų tai­ky­mo prak­ti­ką, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 23 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tu, 25
straips­nio 1 punk­tu bei Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo sta­tu­to 5
straips­nio 1 da­lies 3 punk­tu,

n u t a r i a :

I. Išaiškin­ti teis­mams,
kad:

1. Tin­ka­mas dar­bo tei­sės
nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, aiš­ki­ni­mas
ir tai­ky­mas yra svar­bi dar­bo san­ty­kių sub­jek­tų tei­sių efek­ty­vaus gy­ni­mo
ir ap­sau­gos prie­mo­nė, stip­ri­nan­ti pa­si­ti­kė­ji­mą Lie­tu­vos vals­ty­be
ir jo­je vei­kian­čia tei­sin­gu­mo įgy­ven­di­ni­mo sis­te­ma.
DK 129 straips­nis nu­sta­to vie­ną iš dar­bo su­tar­ties
pa­si­bai­gi­mo pa­grin­dų, nu­ma­ty­tų DK 124 straips­nio 1 punk­te.
2. DK 129 straips­nis ne­tai­ky­ti­nas:
a) kai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas grin­džia­mas
dar­buo­to­jo pa­da­ry­tu dar­bo draus­mės pa­žei­di­mu (DK 234 straips­nis);
b) nu­trau­kiant dar­bo su­tar­tis dėl darb­da­vio ban­kro­to
pro­ce­dū­ros vyk­dy­mo (DK 137 straips­nis);
c) kai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas grin­džia­mas DK
136 straips­ny­je ar ki­tuo­se tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tais dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mo pa­grin­dais;
d) ki­tais at­ve­jais, kai dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas
ap­ta­ria­mo­sios tei­sės nor­mos pa­grin­du yra ne­ga­li­mas.
3. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo
pa­grin­das su­pran­ta­mas kaip tam tik­ras ju­ri­di­nis fak­tas ar jų su­dė­tis,
ku­riai esant lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Į ju­ri­di­nių fak­tų
su­dė­tį, at­lei­džiant dar­buo­to­ją pa­gal DK 129 straips­nį, vi­suo­met įei­na
darb­da­vio ini­cia­ty­va, ku­ri įsta­ty­me nu­ma­ty­tais at­ve­jais tu­ri bū­ti
iš­reikš­ta DK 130 straips­nio nu­sta­ty­ta tvar­ka, taip pat:
a) nu­trau­kiant ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį su dar­buo­to­jais,
ku­rie nė­ra nu­ma­ty­ti DK 129 straips­nio 4 da­ly­je, – svar­bios prie­žas­ties
bu­vi­mas, taip pat fak­tas, kad dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti per­kel­tas jo
su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą;
b) nu­trau­kiant ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį su dar­buo­to­jais,
nu­ro­dy­tais DK 129 straips­nio 4 da­ly­je, – svar­bios prie­žas­ties ir ypa­tin­go
at­ve­jo bu­vi­mas, taip pat fak­tas, kad dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti per­kel­tas
jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą;
c) nu­trau­kiant ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį (DK 129
straips­nio 5 da­lis, sa­ki­nio da­lis iki žo­džio ,,ar­ba“), – svar­bios prie­žas­ties
ir ypa­tin­go at­ve­jo bu­vi­mas, fak­tas, kad darb­da­vio ini­cia­ty­vos pa­si­reiš­ki­mo
mo­men­tu ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties ter­mi­nas nė­ra su­ėjęs ir iki jos
ter­mi­no su­ėji­mo li­kęs lai­kas yra ne trum­pes­nis nei dar­buo­to­jui tai­ky­ti­nas
įspė­ji­mo ter­mi­nas, ir fak­tas, kad dar­buo­to­jas ne­ga­li bū­ti per­kel­tas
jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą;
d) nu­trau­kiant ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį (DK 129
straips­nio 5 da­lis, sa­ki­nio da­lis po žo­džio ,,ar­ba“), – fak­tas, kad
darb­da­vio ini­cia­ty­vos pa­si­reiš­ki­mo mo­men­tu ter­mi­nuo­tos dar­bo su­tar­ties
ter­mi­nas yra ne­su­ėjęs, ir fak­tas, kad darb­da­vys su­mo­ka dar­buo­to­jui
jo vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo
lai­ką.
4. Teis­me ki­lus gin­čui dėl
dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo tei­sė­tu­mo, darb­da­vys pri­va­lo įro­dy­ti
tų svar­bių prie­žas­čių, ku­rio­mis jis grin­dė dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą,
bu­vi­mą (CPK 178 straips­nis), o teis­mas, at­si­žvelg­da­mas į kon­kre­čios
by­los ap­lin­ky­bes, tu­ri įver­tin­ti, ar tos prie­žas­tys yra pa­kan­ka­mai
svar­bios, kad kon­kre­čiu at­ve­ju su­da­ry­tų pa­grin­dą nu­trauk­ti dar­bo
su­tar­tį (CPK 3 straips­nio 6 da­lis).
4. 1. Dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja,
reikšmin­ga DK 129 straips­nio 2 da­lies tai­ky­mui, su­pran­ta­ma kaip dar­buo­to­jo
pa­si­ren­gi­mo dirb­ti tam tik­rą dar­bą laips­nis. Dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją
api­bū­di­na jo tu­ri­mos te­ori­nės ži­nios, prak­ti­niai įgū­džiai, pa­tir­tis,
rei­ka­lin­gi dirb­ti tam tik­rą dar­bą. Ji nė­ra ta­pa­ti iš­si­moks­li­ni­mui,
ka­dan­gi iš­si­moks­li­ni­mas yra tik vie­nas iš kri­te­ri­jų, api­bū­di­nan­čių
dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją. S-­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti ne­ter­mi­nuo­tą
dar­bo su­tar­tį dėl ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja,
ga­li bū­ti pri­pa­žin­ta dar­buo­to­jo ne­pa­kan­ka­ma kva­li­fi­ka­ci­ja, jo
ne­tu­rė­ji­mas rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ir pan. Fak­tas, kad dar­buo­to­jas
ne­tu­ri tam tik­ro di­plo­mo, pa­žy­mė­ji­mo ir pan. , pats sa­vai­me nė­ra pa­grin­das
at­leis­ti dar­buo­to­ją pa­gal DK 129 straips­nį, iš­sky­rus at­ve­jus, ka­da
nor­mi­niai tei­sės ak­tai įsak­miai nu­sta­to, jog tam tik­rą dar­bą dirb­ti
(ei­ti pa­rei­gas) ga­li tik ati­tin­ka­mą di­plo­mą, pa­žy­mė­ji­mą tu­rin­tis
as­muo. Ki­tais at­ve­jais ap­lin­ky­bė, jog dar­buo­to­jas ne­tu­ri ati­tin­ka­mo
iš­si­moks­li­ni­mo (di­plo­mo, pa­žy­mė­ji­mo ir pan. ), ga­li bū­ti tik vie­nas
iš įro­dy­mų, kad dėl kva­li­fi­ka­ci­jos trū­ku­mo toks dar­buo­to­jas ne­tin­ka­mas
pa­ves­tam dar­bui. S-­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį taip pat
ga­li bū­ti ne­pa­ten­ki­na­mi ates­ta­vi­mo, vyk­do­mo nor­mi­nių tei­sės ak­tų
nu­sta­ty­ta tvar­ka, re­zul­ta­tai (pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės
2001 m. lie­pos 11 d. nu­ta­ri­mu pa­tvir­tin­ta Kon­kur­si­nių vals­ty­bi­nių moks­lo
ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jų moks­lo dar­buo­to­jų, ki­tų ty­rė­jų ir dės­ty­to­jų
pa­rei­gas ei­ti or­ga­ni­za­vi­mo, moks­lo dar­buo­to­jų, ki­tų ty­rė­jų ir
dės­ty­to­jų ates­ta­vi­mo tvar­ka ir kt. ). Ki­tais at­ve­jais ne­pa­ten­ki­na­mi
ates­ta­vi­mo re­zul­ta­tai sa­vai­me nė­ra svar­bi prie­žas­tis nu­trauk­ti
dar­bo su­tar­tį, ta­čiau jie ga­li bū­ti vie­nas iš svar­bios prie­žas­ties,
su­si­ju­sios su dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ja, ku­rios bu­vi­mas įga­li­na
darb­da­vį nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, įro­dy­mų.
4. 2. Są­vo­ka ,,pro­fe­si­niai
ge­bė­ji­mai“ tam tik­ra pras­me api­bū­di­na są­vo­ką ,,kva­li­fi­ka­ci­ja“,
jos yra glau­džiai su­si­ju­sios ir DK pras­me ga­li bū­ti var­to­ja­mos kaip
si­no­ni­mai. Dar­buo­to­jas ga­li tu­rė­ti rei­kia­mą kva­li­fi­ka­ci­ją (for­ma­lia
pras­me – iš­si­la­vi­ni­mą ir jį pa­tvir­ti­nan­čius di­plo­mą, pa­žy­mė­ji­mą
ar pan. ), ta­čiau dėl ki­tų ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su pro­fe­si­niais ge­bė­ji­mais,
ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas ne­tin­ka­mu dirb­ti tam tik­rą dar­bą. Pro­fe­si­niai
ge­bė­ji­mai ap­ta­ria­mo­sios tei­sės nor­mos pras­me ap­ima vi­sas ob­jek­ty­viai
esan­čias ap­lin­ky­bes, dėl ku­rių dar­buo­to­jas ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas
ne­tin­ka­mu dirb­ti tam tik­rą dar­bą (pa­vyz­džiui, tai ga­li bū­ti dar­buo­to­jo
svei­ka­tos būk­lė, taip pat at­ve­jai, ka­da toks dar­buo­to­jas nuo­lat ga­mi­na
bro­ką, ne­įvyk­do dar­bo nor­mų ir pan. ). Dar­buo­to­jas ga­li tu­rė­ti rei­kia­mą
kva­li­fi­ka­ci­ją ir net­gi tin­ka­mai vyk­dy­ti jam pa­ves­tą dar­bo funk­ci­ją,
ta­čiau jei­gu to­kiai dar­bo funk­ci­jai vyk­dy­ti jam rei­ka­lin­gas daug il­ges­nis
lai­ko tar­pas nei vi­siems ki­tiems dar­buo­to­jams (ypač esant lai­ki­nei dar­bo
už­mo­kes­čio sis­te­mai), toks dar­buo­to­jas ga­li bū­ti at­leis­tas dėl ap­lin­ky­bių,
su­si­ju­sių su pro­fe­si­niais ge­bė­ji­mais.
4. 3. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas
dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių tu­ri bū­ti pa­grįs­tas eko­no­mi­ne bū­ti­ny­be.
Pa­vyz­džiui, nuo­la­ti­nis apy­var­tos ma­žė­ji­mas, nuo­la­ti­niai nuos­to­liai,
nu­lem­ti ob­jek­ty­vių prie­žas­čių (pa­vyz­džiui, nau­jo kon­ku­ren­to at­si­ra­di­mas
rin­ko­je ir pan. ).
4. 4. Tech­no­lo­gi­nės prie­žas­tys,
kaip pa­grin­das nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį darb­da­vio ini­cia­ty­va, pa­pras­tai
tu­rė­tų bū­ti su­pran­ta­mos kaip tam tik­ri tech­no­lo­gi­niai pa­si­kei­ti­mai
dar­bo­vie­tė­je, dėl ku­rių įdie­gi­mo dar­buo­to­jas ar­ba ke­li dar­buo­to­jai
ne­be­ga­li at­lik­ti dar­bo su­tar­ti­mi su­lyg­tų dar­bo funk­ci­jų, nes to­kios
funk­ci­jos ar jų da­lis dar­bo­vie­tė­je ne­be­at­lie­ka­mos (pa­vyz­džiui,
ran­ki­nio dar­bo pa­kei­ti­mas au­to­ma­ti­zuo­ta li­ni­ja ir pan. ) ar­ba joms
at­lik­ti už­ten­ka ma­žiau dar­buo­to­jų (pa­vyz­džiui, esa­mos au­to­ma­ti­nės
li­ni­jos kom­piu­te­ri­za­vi­mas ir pan. ). Jei­gu, mo­der­ni­za­vus ga­my­bą
ar ki­tą veik­los sri­tį, yra rei­ka­lin­gi dar­buo­to­jai nau­joms tech­no­lo­gi­joms
pri­žiū­rė­ti (val­dy­ti), o esa­mi dar­buo­to­jai ne­tu­ri rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos
ir to­kio dar­bo at­lik­ti ne­su­ge­ba, dar­bo su­tar­tys su šiais dar­buo­to­jais
ga­li bū­ti nu­trauk­tos ir dėl ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su jų kva­li­fi­ka­ci­ja.
4. 5. Dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai
per­tvar­ky­mai ga­li bū­ti teis­mo pri­pa­žįs­ta­mi svar­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti
dar­bo su­tar­tį tuo at­ve­ju, jei­gu dėl struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų dar­buo­to­jas
ar­ba ke­li dar­buo­to­jai ne­be­ga­li at­lik­ti dar­bo su­tar­ti­mi pri­si­im­tų
funk­ci­jų, nes to­kios funk­ci­jos ar jų da­lis dar­bo­vie­tė­je iš vi­so ne­be­at­lie­ka­mos
ar­ba joms at­lik­ti už­ten­ka ma­žiau dar­buo­to­jų. Įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos
ar ki­tos or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai tu­rė­tų
bū­ti įfor­mi­na­mi ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no (ku­rio kom­pe­ten­ci­jai
pa­gal įsta­ty­mą, įsta­tus ar pan. pri­klau­so to­kio spren­di­mo pri­ėmi­mas)
spren­di­mu. Dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai tu­ri bū­ti re­a­lūs,
t. y. pri­va­lo­mas ne tik ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no spren­di­mas, bet ir
toks spren­di­mas tu­ri bū­ti re­a­liai vyk­do­mas. DK 138 straips­ny­je nu­ma­ty­ti
pa­si­kei­ti­mai nė­ra struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai.
5. Kar­tu su DK 129 straips­nio
1 ir 2 da­li­mis aiš­kin­ti­na bei tai­ky­ti­na ir šio straips­nio 3 da­lis, ku­ri
reg­la­men­tuo­ja nors ir svar­bias darb­da­vio po­žiū­riu ap­lin­ky­bes, ta­čiau
ne­ga­lin­čias bū­ti tei­sė­ta prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Tai­gi
darb­da­vys ne­ga­li pa­grįs­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo DK 129 straips­nio
3 da­ly­je iš­var­dy­to­mis ap­lin­ky­bė­mis.
DK 129 straips­nio 3 da­lies 5 punk­te nu­ro­dy­tos iš­im­ties
at­ve­ju vien tik dar­buo­to­jo am­žius ne­ga­li bū­ti sa­vai­me svar­bi prie­žas­tis
nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Ap­lin­ky­bė, su­si­ju­si su as­mens am­žiu­mi,
svar­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį ga­li bū­ti tik esant vi­soms
šioms są­ly­goms:
a) dar­buo­to­jas yra su­ka­kęs pen­si­nį am­žių;
b) dėl to­kio am­žiaus jis ne­ga­li ar yra ne­tin­ka­mas
vyk­dy­ti pa­ves­tas dar­bo funk­ci­jas;
c) dar­buo­to­jas tu­ri tei­sę į vi­są se­nat­vės pen­si­ją
ar­ba ją gau­na.
6. DK 129 straips­nio 4 da­lies
pras­me ypa­tin­gi at­ve­jai pa­pras­tai su­pran­ta­mi kaip at­ve­jai, kai dar­buo­to­jo
pa­li­ki­mas dar­be iš es­mės pa­žeis­tų darb­da­vio in­te­re­sus, ir yra nu­sta­to­mi
at­si­žvel­giant į kon­kre­taus darb­da­vio veik­los spe­ci­fi­ką, veik­los ap­lin­ky­bes,
kon­kre­čias at­ski­ro dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo at­ve­jo ap­lin­ky­bes
ir jį pa­grin­džian­čias prie­žas­tis, pa­vyz­džiui, kai darb­da­viui dėl pas
jį įvy­ku­sių pa­si­kei­ti­mų yra vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gas ati­tin­ka­mo
dar­buo­to­jo dar­bo funk­ci­jų vyk­dy­mas, šis dar­buo­to­jas yra il­ga­lai­kė­je
pra­sto­vo­je ir nė­ra ga­li­my­bės jį per­kel­ti į ki­tą dar­bą (DK 122
straips­nis).
DK 129 straips­nio 4 da­lies pras­me dar­buo­to­jai, au­gi­nan­tys
vai­kų iki ke­tu­rio­li­kos me­tų, yra vai­ko tė­vai (įtė­viai), vai­ko glo­bė­jai.
Šios tei­sės nor­mos tai­ky­mui ne­tu­ri reikš­mės, ar dar­buo­to­jas vie­nas
au­gi­na vai­ką, taip pat nė­ra reikš­min­gi klau­si­mai, su­si­ję su vai­ko iš­lai­ky­mu.
7. Darb­da­vys, nu­trauk­da­mas
dar­bo su­tar­tį pa­gal DK 129 straips­nį, iš­sky­rus at­ve­jį, kai nu­trau­kia­ma
ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui iš­mo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo
už­mo­kes­tis už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką (DK 129
straips­nio 5 da­lis), tu­ri pa­rei­gą ieš­ko­ti ga­li­my­bių per­kel­ti at­lei­džia­mą
iš dar­bo dar­buo­to­ją į ki­tą dar­bą ir, esant dar­buo­to­jo su­ti­ki­mui, jį
per­kel­ti į ki­tą dar­bą. Šią pa­rei­gą darb­da­vys pri­va­lo vyk­dy­ti per vi­są
nu­ma­to­mo at­leis­ti dar­buo­to­jo įspė­ji­mo lai­ko­tar­pį, įskai­tant dar­buo­to­jo
at­lei­di­mo iš dar­bo die­ną.
7. 1. Ki­tas dar­bas (lais­va
dar­bo vie­ta ar pa­rei­gos) vi­sų pir­ma tu­ri bū­ti siū­lo­mas at­si­žvel­giant
į at­lei­džia­mo dar­buo­to­jo pro­fe­si­ją, spe­cia­ly­bę, kva­li­fi­ka­ci­ją
ir, rei­kia­mais at­ve­jais, į svei­ka­tos būk­lę, o jei­gu lais­vų to­kio dar­bo
vie­tų nė­ra ar­ba dar­buo­to­jas ne­su­tin­ka bū­ti į jas per­kel­tas – tu­ri
bū­ti siū­lo­mas bet koks ki­tas dar­bas, ku­rį dar­buo­to­jas, at­si­žvel­giant
į jo su­ge­bė­ji­mus ir svei­ka­tos būk­lę, ga­lė­tų dirb­ti. Jei­gu dar­buo­to­jo
pro­fe­si­ja, spe­cia­ly­bė, kva­li­fi­ka­ci­ja, ati­tin­ka­mais at­ve­jais –
ir svei­ka­tos būk­lė, yra tin­ka­mi lais­vai dar­bo vie­tai (pa­rei­goms) už­im­ti,
darb­da­vys pri­va­lo jam šį dar­bą (pa­rei­gas) pa­siū­ly­ti, iš­sky­rus at­ve­jus,
kai darb­da­vys to ne­ga­li pa­da­ry­ti dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių (pa­vyz­džiui,
kai to­kia lais­va dar­bo vie­ta pa­siū­lo­ma ki­tam at­lei­džia­mam iš dar­bo
dar­buo­to­jui ir pas­ta­ra­sis jo su­ti­ki­mu į ją per­ke­lia­mas dirb­ti ir
pan. ).
7. 2. Darb­da­vys, tu­rin­tis
vei­kian­čius struk­tū­ri­nius pa­da­li­nius įvai­rio­se vie­to­vė­se, pri­va­lo
at­lei­džia­mam dar­buo­to­jui pa­siū­ly­ti ati­tin­ka­mas lais­vas dar­bo vie­tas
(pa­rei­gas) vi­sos sa­vo or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros mas­tu, o ne vien tik
esan­čias dar­buo­to­jo gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­vė­je ar­ba vie­to­vė­je, ku­rio­je
esan­čia­me struk­tū­ri­nia­me pa­da­li­ny­je šis dar­buo­to­jas dir­bo. Pir­miau­sia
tu­ri bū­ti siū­lo­mos tos lais­vos dar­bo vie­tos (pa­rei­gos), ku­rios yra
dar­buo­to­jo gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­vė­je ar­ba vie­to­vė­je, ku­rio­je esan­čia­me
pa­da­li­ny­je dar­buo­to­jas dir­ba.
7. 3. Įsta­ty­mas ne­nu­sta­to
pri­va­lo­mos ra­šy­ti­nės for­mos ki­to dar­bo pa­siū­ly­mui, taip pat dar­buo­to­jo
at­si­sa­ky­mui nuo pa­siū­ly­mo. Pa­rei­ga teis­me įro­dy­ti to­kių fak­tų bu­vi­mą
ten­ka darb­da­viui (at­sa­ko­vui) (CPK 178 straips­nis). Jie ga­li bū­ti įro­di­nė­ja­mi
vi­so­mis CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­ma­ty­to­mis įro­di­nė­ji­mo
prie­mo­nė­mis.
8. Darb­da­vys, nu­trauk­da­mas
sa­vo ini­cia­ty­va dar­bo su­tar­tį, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės (DK 129
straips­nis), tu­ri lai­ky­tis DK 130 straips­nio rei­ka­la­vi­mų, iš­sky­rus
at­ve­jį, kai nu­trau­kia­ma ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui
iš­mo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties
ga­lio­ji­mo lai­ką (DK 129 straips­nio 5 da­lis).
8. 1. Ko­lek­ty­vi­nė­je ar dar­bo
su­tar­ty­je ga­li bū­ti nu­sta­ty­ti il­ges­ni įspė­ji­mo ter­mi­nai, ne­gu nu­ro­dy­ti
DK 130 straips­nio 1 da­ly­je. Jei­gu dar­buo­to­jas, įspė­tas apie dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą, pats pra­šo jį at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį ne­pa­si­bai­gus
įspė­ji­mo ter­mi­nui ir nu­ro­do kon­kre­čią at­lei­di­mo da­tą, šis dar­buo­to­jas
ga­li bū­ti at­leis­tas iš dar­bo jo nu­ro­dy­tu lai­ku, ne­kei­čiant at­lei­di­mo
pa­grin­do (DK 35 straips­nio 1 da­lis).
8. 2. Kon­kre­čiu at­ve­ju tai­ko­mas
įspė­ji­mo ter­mi­nas (pa­vyz­džiui, dvie­jų ar ke­tu­rių mė­ne­sių) nu­sta­to­mas
pa­gal įspė­ji­mo dar­buo­to­jui įtei­ki­mo me­tu esan­čias ap­lin­ky­bes,
reikš­min­gas šiam ter­mi­nui nu­sta­ty­ti, o joms pa­si­kei­tus, įspė­ji­mo
ter­mi­nas ati­tin­ka­mai pra­tę­sia­mas.
8. 3. Įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą ter­mi­nas skai­čiuo­ja­mas pa­gal DK 26 straips­nio tai­syk­les.
Dar­buo­to­jo, įspė­to apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo
ir atos­to­gų lai­kas yra įskai­to­mi į įspė­ji­mo ter­mi­ną.
8. 4. DK 130 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­ta įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pri­va­lo­ma for­ma
– ra­šy­ti­nė for­ma. Dar­buo­to­jo, raš­tu ne­įspė­to apie dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą, at­lei­di­mas iš dar­bo ver­tin­ti­nas kaip at­lei­di­mas pa­žei­džiant
įsta­ty­mų nu­sta­ty­tą tvar­ką, ku­ris su­ke­lia DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­se
nu­ma­ty­tus tei­si­nius pa­da­ri­nius.
8. 5. Įspė­ji­me tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta
kon­kre­ti dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo su dar­buo­to­ju prie­žas­tis (DK
130 straips­nio 2 da­lies 1 punk­tas). Įspė­ji­mas, ku­ria­me ne­nu­ro­dy­ta dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mo prie­žas­tis ar­ba ji nu­ro­dy­ta ne ta ar ne­kon­kre­ti
(pa­vyz­džiui, vien tik pa­kar­to­jant abst­rak­čias DK 129 straips­nio for­mu­luo­tes
ir pan. ), ver­tin­ti­nas kaip ne­ati­tin­kan­tis DK 130 straips­nio 2 da­lies 1
punk­to rei­ka­la­vi­mų.
8. 6. Įsta­ty­mas ne­reg­la­men­tuo­ja
įspė­ji­mo dar­buo­to­jui įtei­ki­mo bū­do. Įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą dar­buo­to­jui ga­li bū­ti įteik­tas jį, kaip ra­šy­ti­nį do­ku­men­tą,
pa­duo­dant as­me­niš­kai dar­buo­to­jui, siun­čiant paš­tu, taip pat per­duo­dant
te­leg­ra­fi­nio, fak­si­mi­li­nio ry­šio ar ki­to­kiais te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų
ga­li­niais įren­gi­niais, jei­gu yra už­tik­rin­ta teks­to ap­sau­ga ir ga­li­ma
iden­ti­fi­kuo­ti siun­tė­jo pa­ra­šą, ir ki­tais bū­dais. Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas
pri­im­ti šį do­ku­men­tą pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui.
8. 7. DK 130 straips­nio 4 da­lis
tai­ko­ma, kai dar­buo­to­jus nu­ma­to­ma at­leis­ti iš dar­bo ne tik dėl eko­no­mi­nių,
tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar dėl dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų,
bet ir dėl DK 129 straips­nio 2 da­lies ant­ra­me sa­ki­ny­je nu­ma­ty­tų pa­na­šių
svar­bių prie­žas­čių (DK 10 straips­nio 1, 3 da­lys).
Kai dar­bo­vie­tė­je nė­ra dar­buo­to­jų at­sto­vų (DK 19
straips­nis) ar jie ig­no­ra­vo darb­da­vio ini­cia­ty­vą dėl kon­sul­ta­ci­jų
su­ren­gi­mo ar­ba at­si­sa­kė pa­si­ra­šy­ti kon­sul­ta­ci­jų pro­to­ko­lą,
taip pa­žeis­da­mi DK 35 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tas, nė­ra pa­grin­do
pri­pa­žin­ti, kad darb­da­vys pa­žei­dė DK 130 straips­nio 4 da­lies rei­ka­la­vi­mus.
8. 8. Jei­gu darb­da­vys pa­žei­džia
DK 130 straips­nio 5 da­ly­je nu­ma­ty­tą pa­rei­gą, toks pa­žei­di­mas ne­su­da­ro
pa­grin­do dar­buo­to­jo at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu, ta­čiau
ga­li bū­ti tai­ko­mos Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio 4 da­ly­je
nu­ma­ty­tos te­isi­nės pa­sek­mės – dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) at­lei­di­mo iš
dar­bo ter­mi­nas (da­ta) per­ke­lia­mas iki to lai­ko, ka­da tu­rė­jo pa­si­baig­ti
pra­ne­ši­mo ter­mi­nas. Už lai­ką, ku­riam per­kel­tas dar­buo­to­jo at­lei­di­mo
iš dar­bo ter­mi­nas (da­ta), teis­mas pri­tei­sia iš darb­da­vio dar­buo­to­jui
vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 297 straips­nio 3
da­lis, CPK 3 straips­nio 6 da­lis).
8. 9. Darb­da­vys, įspė­jęs dar­buo­to­ją
apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, ga­li at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo
tik ta­da, kai nė­ra pa­si­bai­gęs DK 130 straips­nio 7 da­ly­je nu­sta­ty­tas
vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas. Jei­gu iki šio ter­mi­no pa­bai­gos darb­da­vys ne­at­lei­džia
dar­buo­to­jo iš dar­bo, tai, ter­mi­nui pa­si­bai­gus, įspė­ji­mas ne­ten­ka
ga­lios ir darb­da­vys pra­ran­da ga­li­my­bę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį. Dar­buo­to­jui
gin­či­jant at­lei­di­mą iš dar­bo, teis­mas, nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas
(ieš­ko­vas) at­leis­tas iš dar­bo pa­žei­džiant DK 130 straips­nio 7 da­lį,
tai­ko DK 297 straips­nio 3 ar 4 da­ly­se nu­ma­ty­tas tei­si­nes pa­sek­mes.
8. 10. DK 130 straips­nio 8 da­lis
nu­ma­to įspė­ji­mo ter­mi­no ne­si­lai­ky­mo tei­si­nes pa­sek­mes. J- ga­li
tai­ky­ti tiek darb­da­vys, iš­tai­sy­da­mas sa­vo pa­da­ry­tą pa­žei­di­mą,
tiek ir dar­bo gin­čą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas. Už lai­ką, ku­riam per­ke­lia­ma
dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo da­ta, teis­mas pri­tei­sia iš darb­da­vio
(at­sa­ko­vo) dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį (DK 9
straips­nio 1 da­lis, 297 straips­nio 3 da­lis, CPK 3 straips­nio 6 da­lis).
9. Dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo
pa­gal DK 129 straips­nį at­ve­ju DK ir ki­ti įsta­ty­mai nu­sta­to tam tik­ras
ga­ran­ti­jas at­ski­rų ka­te­go­ri­jų dar­buo­to­jams: DK 132 straips­nis –
nėš­čioms mo­te­rims ir dar­buo­to­jams, au­gi­nan­tiems vai­kus; DK 133
straips­nis – ser­gan­tiems ir su­ža­lo­tiems dar­be dar­buo­to­jams; DK 134
straips­nis – dar­buo­to­jų at­sto­vams; DK 135 straips­nis – ja­me nu­ma­ty­tų
ka­te­go­ri­jų dar­buo­to­jams; DK 303 straips­nio 1 da­lies – dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos
na­riams; Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 13 straips­nio 9 da­lis
– dar­buo­to­jų at­sto­vams sau­gai ir svei­ka­tai; In­va­li­dų so­cia­li­nės
in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo 19 straips­nis – in­va­li­dams; Be­dar­bių rė­mi­mo
įsta­ty­mo 9 straips­nio 6 da­lis – šio įsta­ty­mo 8 straips­ny­je nu­ro­dy­tiems
as­me­nims. Ga­ran­ti­jas ga­li nu­sta­ty­ti ir ki­ti įsta­ty­mai ar ko­lek­ty­vi­nės
su­tar­tys.
DK 135 straips­nis ne­tai­ko­mas, kai nu­trau­kia­ma ter­mi­nuo­ta
dar­bo su­tar­tis ir dar­buo­to­jui iš­mo­ka­mas vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis
už li­ku­sį dar­bo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­ką (DK 129 straips­nio 5 da­lis).
10. DK 133 straips­nis nu­sta­to
dar­bo vie­tos (pa­rei­gų) iš­sau­go­ji­mo ga­ran­ti­jas ser­gan­tiems ir su­ža­lo­tiems
dar­be dar­buo­to­jams, o ne dar­bo su­tar­čių su to­kiais dar­buo­to­jais nu­trau­ki­mo
svar­bias prie­žas­tis ar pa­grin­dus.
11. DK 134 straips­ny­je nu­sta­ty­ta
ga­ran­ti­ja dar­buo­to­jams – drau­di­mas at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK 129
straips­nį be iš­anks­ti­nio ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mo – tai­ko­ma:
a) dar­buo­to­jams, iš­rink­tiems į dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius
or­ga­nus (DK 19 straips­nis). Ga­ran­ti­ja tai­ko­ma tuo lai­ko­tar­piu, ku­riam
jie iš­rink­ti į dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius or­ga­nus (DK 134 straips­nio
1 da­lis);
b) ki­tiems dar­buo­to­jams, ku­riems DK 134 straips­nio
1 da­ly­je nu­sta­ty­tos ga­ran­ti­jos tai­ky­mas nu­ma­ty­tas ko­lek­ty­vi­nė­je
su­tar­ty­je (DK 134 straips­nio 4 da­lis);
c) dar­buo­to­jams įsta­ty­mų ar ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties
nu­sta­ty­tais at­ve­jais ir tvar­ka.
11. 1. DK 134 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­ta ga­ran­ti­ja dar­buo­to­jų at­sto­vams tai­ko­ma tik tiems dar­buo­to­jams,
ku­rie iš­rink­ti į dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius–ren­ka­muo­sius or­ga­nus.
Šiais or­ga­nais ga­li bū­ti (DK 19 straips­nis):
a) dar­bo­vie­tė­je vei­kian­čios pro­fe­si­nės są­jun­gos
at­sto­vau­ja­mie­ji–ren­ka­mie­ji or­ga­nai;
b) ati­tin­ka­mos eko­no­mi­nės veik­los ša­kos pro­fe­si­nės
są­jun­gos, ku­riai dar­bo­vie­tės dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vo su­si­rin­ki­mas
per­da­vė dar­buo­to­jų at­sto­va­vi­mo ir gy­ni­mo funk­ci­ją, at­sto­vau­ja­mie­ji–ren­ka­mie­ji
or­ga­nai;
c) dar­bo­vie­tės dar­bo ta­ry­ba.
Pro­fe­si­nė­je są­jun­go­je iš­rink­ti dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mie­ji
or­ga­nai – tai or­ga­nai, tu­rin­tys DK 22 straips­ny­je nu­ma­ty­tas tei­ses.
Ši ap­lin­ky­bė nu­sta­to­ma pa­gal pro­fe­si­nės są­jun­gos įsta­tus (sta­tu­tą)
(CK 2. 47 straips­nio 1 da­lis, Pro­fe­si­nių są­jun­gų įsta­ty­mo 8 straips­nio
1 da­lis).
11. 2. Ki­tų or­ga­nų su­ti­ki­mas
(DK 134 straips­nio 4 da­lis) yra nu­ma­ty­tas, pa­vyz­džiui: In­va­li­dų so­cia­li­nės
in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo 19 straips­ny­je, pa­gal ku­rį darb­da­vys DK 129
straips­nio pa­grin­du ga­li at­leis­ti iš dar­bo in­va­li­dą tik ga­vęs sa­vi­val­dy­bės
glo­bos ir rū­py­bos ins­ti­tu­ci­jos su­ti­ki­mą; Dar­buo­to­jų sau­gos ir
svei­ka­tos įsta­ty­mo 13 straips­nio 9 da­ly­je, pa­gal ku­rią dar­buo­to­jų
at­sto­vui sau­gai ir svei­ka­tai tai­ko­mos DK 134 straips­ny­je nu­sta­ty­tos
ga­ran­ti­jos, tai­gi jo at­lei­di­mas iš dar­bo DK 129 straips­nio pa­grin­du
ga­li­mas tik ga­vus jį iš­rin­ku­sio dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vo su­si­rin­ki­mo
su­ti­ki­mą (Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo 13 straips­nio 4
da­lis).
11. 3. Dar­buo­to­jas, iš­rink­tas
į ke­lis (du ar dau­giau) dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­muo­sius or­ga­nus ir (ar­ba)
ku­riam ati­tin­ka­mos ga­ran­ti­jos nu­sta­ty­tos ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je
ar­ba įsta­ty­muo­se (DK 134 straips­nio 4 da­lis), ne­ga­li bū­ti at­leis­tas
iš dar­bo be kiek­vie­no iš tų or­ga­nų, ku­rių su­ti­ki­mas rei­ka­lin­gas, iš­anks­ti­nio
su­ti­ki­mo.
11. 4. DK 134 straips­nio 1 ir 4
da­ly­se nu­ma­ty­tos ga­ran­ti­jos tu­ri bū­ti tai­ko­mos ne­pri­klau­so­mai
nuo to, ka­da – iki įspė­ji­mo apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą ar po to –
at­si­ra­do ap­lin­ky­bės, le­mian­čios drau­di­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš
dar­bo be iš­anks­ti­nio ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mo.
Kai įspė­ji­mą apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK
130 straips­nis) ga­vęs dar­buo­to­jas, elg­da­ma­sis ne­są­ži­nin­gai, ne­pra­ne­ša
darb­da­viui ap­lin­ky­bių, reikš­min­gų DK 134 straips­nio 1 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tų
ga­ran­ti­jų jo (dar­buo­to­jo) at­žvil­giu tai­ky­mui, o darb­da­vys tų ap­lin­ky­bių
ob­jek­ty­viai ne­ži­no, tai, šį dar­buo­to­ją at­lei­dus iš dar­bo be rei­ka­lin­go
ati­tin­ka­mo or­ga­no iš­anks­ti­nio su­ti­ki­mo, ob­jek­ty­viai pa­žeis­ta
dar­buo­to­jo dar­bo tei­sė ga­li bū­ti ne­gi­na­ma (DK 35 straips­nio 1 da­lis,
36 straips­nio 1 da­lis).
11. 5. Darb­da­vio pa­reiš­ki­mas
dėl su­ti­ki­mo at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tas,
ja­me tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tos kon­kre­čios prie­žas­tys ir ap­lin­ky­bės, ku­rio­mis
mo­ty­vuo­ja­mas dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mas pa­gal DK 129 straips­nį, at­lei­di­mo
iš dar­bo da­ta, at­si­skai­ty­mo su at­lei­džia­mu dar­buo­to­ju tvar­ka (DK
35 straips­nio 1 da­lis, 9 straips­nio 1 da­lis, 130 straips­nio 2 da­lis).
Prie pa­reiš­ki­mo tu­ri bū­ti pri­dė­ti įro­dy­mai, ku­riais darb­da­vys grin­džia
sa­vo pra­šy­mą. At­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo darb­da­vys ga­li tik dėl
tų prie­žas­čių, dėl ku­rių pra­šė su­ti­ki­mo.
Dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­ma­sis or­ga­nas pri­va­lo nu­spręs­ti
ir at­sa­ky­mą darb­da­viui duo­ti per ke­tu­rio­li­ka ka­len­do­ri­nių die­nų
nuo pa­reiš­ki­mo ga­vi­mo (DK 134 straips­nio 2 da­lis). Jei­gu įsta­ty­muo­se
ir ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je nė­ra nu­sta­ty­tas ter­mi­nas, per ku­rį ki­ti
or­ga­nai (DK 134 straips­nio 4 da­lis) tu­ri at­sa­ky­ti į darb­da­vio pa­reiš­ki­mą,
pa­gal ana­lo­gi­ją tai­ko­mas ke­tu­rio­li­kos ka­len­do­ri­nių die­nų ter­mi­nas
(DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 2 da­lis). Jei per ter­mi­ną, per
ku­rį mi­nė­ti ki­ti or­ga­nai tu­ri duo­ti darb­da­viui at­sa­ky­mą, jie at­sa­ky­mo
darb­da­viui ne­duo­da, darb­da­vys tu­ri tei­sę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį
(DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 2 da­lis), iš­sky­rus įsta­ty­mų ar
ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties nu­ma­ty­tus at­ve­jus.
DK 134 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­to ter­mi­no skai­čia­vi­mui
tai­ko­mos DK 26 straips­nio tai­syk­lės. Šis ter­mi­nas yra nai­ki­na­ma­sis
ir ne­ga­li bū­ti su­stab­do­mas, pra­tę­sia­mas ar at­nau­ji­na­mas (DK 28
straips­nis).
11. 6. Pa­gal DK 134 straips­nio
5 da­lį dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no duo­tas su­ti­ki­mas at­leis­ti
dar­buo­to­ją iš dar­bo ga­lio­ja tol, kol ga­lio­ja tam dar­buo­to­jui įteik­tas
įspė­ji­mas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK 130 straips­nis). Įspė­ji­mas
ne­ten­ka ga­lios, kai nuo jo ter­mi­no pa­bai­gos pra­ei­na dau­giau kaip vie­nas
mė­nuo, ne­įskai­tant dar­buo­to­jo ne­dar­bin­gu­mo ir atos­to­gų lai­ko (DK
130 straips­nio 7 da­lis). Ki­tų or­ga­nų (DK 134 straips­nio 4 da­lis) duo­to
su­ti­ki­mo ga­lio­ji­mui taip pat tai­ko­mos DK 130 straips­nio 7 da­lies ir
134 straips­nio 5 da­lies tai­syk­lės (DK 9 straips­nio 1 da­lis), iš­sky­rus
įsta­ty­mų nu­ma­ty­tus at­ve­jus.
11. 7. Darb­da­vys tu­ri tei­sę
tie­sio­giai teis­me gin­čy­ti ne tik dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mo­jo or­ga­no
at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­jų at­sto­vą, bet ir mi­nė­to
or­ga­no at­si­sa­ky­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją, ku­riam DK 134 straips­nio 1
da­ly­je nu­sta­ty­tos ga­ran­ti­jos tai­ky­mas nu­ma­ty­tas ko­lek­ty­vi­nė­je
su­tar­ty­je, taip pat ki­tų or­ga­nų (DK 134 straips­nio 4 da­lis) at­si­sa­ky­mą
at­leis­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio
3 da­lis).
Kai darb­da­vys, esant gin­čui teis­me, įro­do, kad ati­tin­ka­mo
or­ga­no spren­di­mas at­si­sa­ky­ti duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją
iš es­mės pa­žei­džia darb­da­vio in­te­re­sus, teis­mas šiuo pa­grin­du ga­li
pa­nai­kin­ti ne tik dar­buo­to­jų at­sto­vau­ja­mų­jų or­ga­nų, bet ir ki­tų
or­ga­nų (DK 134 straips­nio 4 da­lis) spren­di­mus (DK 9 straips­nio 1 da­lis,
134 straips­nio 3 da­lis). Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas darb­da­vio rei­ka­la­vi­mą
pa­nai­kin­ti ati­tin­ka­mo or­ga­no spren­di­mą tuo pa­grin­du, kad spren­di­mas
at­si­sa­ky­ti duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją iš es­mės pa­žei­džia
darb­da­vio in­te­re­sus, tu­ri CPK nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­tik­rin­ti ir įver­tin­ti:
a) darb­da­vio nu­ro­dy­to in­te­re­so (in­te­re­sų) bu­vi­mo
fak­tą, in­te­re­so tei­sė­tu­mą ir svar­bą;
b) gin­či­ja­mo spren­di­mo pa­grįs­tu­mą;
c) darb­da­vio nu­ro­dy­tą jo in­te­re­so (in­te­re­sų)
es­mi­nio pa­žei­di­mo fak­tą ir šio fak­to prie­žas­ti­nį ry­šį su gin­či­ja­mu
spren­di­mu.
DK 134 straips­nio 3 da­ly­je var­to­ja­ma są­vo­ka ,,iš
es­mės pa­žei­džia jo (darb­da­vio) in­te­re­sus“ aiš­kin­ti­na taip pat, kaip
ir ana­lo­giš­ka są­vo­ka, nu­ma­ty­ta DK 129 straips­nio 4 da­ly­je (žr. šio
Nu­ta­ri­mo 6 punk­tą).
Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas darb­da­vio rei­ka­la­vi­mą pa­nai­kin­ti
ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mą duo­ti su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją
iš dar­bo, ne­tu­ri nag­ri­nė­ti bū­si­mo at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grįs­tu­mo
ir tei­sė­tu­mo.
Darb­da­vys, rem­da­ma­sis įsi­tei­sė­ju­siu teis­mo
spren­di­mu, ku­riuo pa­nai­kin­tas ati­tin­ka­mo or­ga­no at­si­sa­ky­mas duo­ti
su­ti­ki­mą at­leis­ti dar­buo­to­ją, tu­ri tei­sę at­leis­ti šį dar­buo­to­ją
iš dar­bo tol, kol ga­lio­ja šiam dar­buo­to­jui įteik­tas įspė­ji­mas apie dar­bo
su­tar­ties nu­trau­ki­mą (DK 9 straips­nio 1 da­lis, 134 straips­nio 5 da­lis,
130 straips­nio 7 da­lis).
12. DK 135 straips­nis, ku­ris
tai­ky­ti­nas tiek esant ne­ter­mi­nuo­tai, tiek ir ter­mi­nuo­tai dar­bo su­tar­tims,
tu­ri bū­ti tai­ko­mas, kai dar­buo­to­jų skai­čius ma­ži­na­mas ne tik dėl eko­no­mi­nių
ar tech­no­lo­gi­nių prie­žas­čių ar­ba dėl dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų,
bet ir dėl DK 129 straips­nio 2 da­lies ant­ra­me sa­ki­ny­je nu­ma­ty­tų pa­na­šių
svar­bių prie­žas­čių (DK 10 straips­nio 1, 3 da­lys).
12. 1. Pa­gal DK 135 straips­nio
1 da­lies 1 punk­tą pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­ti dirb­ti dar­buo­to­jų
skai­čiaus ma­ži­ni­mo dar­bo­vie­tė­je at­ve­ju tu­ri tie to­je dar­bo­vie­tė­je
su­ža­lo­ti dar­buo­to­jai, ku­rie dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo me­tu
vis dar yra ne­te­kę tam tik­ros, pro­cen­tais iš­reikš­tos pro­fe­si­nio dar­bin­gu­mo
da­lies. V- tik pra­ei­ty­je įvy­kęs dar­buo­to­jo su­ža­lo­ji­mo dar­be fak­tas,
po ku­rio dar­buo­to­jo dar­bin­gu­mas vi­siš­kai at­si­sta­tė, ne­su­da­ro pa­grin­do
to­kį dar­buo­to­ją pri­skir­ti prie dar­buo­to­jų, tu­rin­čių pir­me­ny­bės
tei­sę bū­ti pa­lik­tiems dirb­ti pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tą.
Dar­buo­to­jams, ku­rie dar­bo­vie­tė­je bu­vo su­ža­lo­ti
ar­ba su­sir­go pro­fe­si­ne li­ga, kol jie yra ne­dar­bin­gi, dar­bo vie­tos
iš­sau­go­ji­mo ga­ran­ti­jas nu­sta­to DK 133 straips­nio 1 da­lis. Kol jiems
ga­lio­ja DK 133 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­ta ga­ran­ti­ja, DK 135
straips­nis jų at­žvil­giu ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas, šis straips­nis tai­ko­mas
tik pa­si­bai­gus DK 133 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tos ga­ran­ti­jos ga­lio­ji­mo
lai­kui.
12. 2. Dar­buo­to­jais, ku­rie
vie­ni au­gi­na vai­kus (įvai­kius) iki še­šio­li­kos me­tų am­žiaus ir šiuo pa­grin­du
pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tą tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti
pa­lik­ti dirb­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo at­ve­ju, yra pri­pa­žįs­ta­mi
dar­buo­to­jai, ku­rie fak­tiš­kai vie­ni au­gi­na vai­ką (vai­kus) ar įvai­kį
(įvai­kius) iki še­šio­li­kos me­tų am­žiaus (pa­vyz­džiui, yra naš­lys (naš­lė),
vie­ni­ša mo­ti­na (įmo­tė), ki­tas vai­ko tė­vas (įtė­vis) at­lie­ka lais­vės
at­ėmi­mo baus­mę ar jam ne­ter­mi­nuo­tai ar­ba ter­mi­nuo­tai ap­ri­bo­ta tė­vų
val­džia, san­tuo­ka yra nu­trauk­ta ar gy­ve­na sky­rium ir teis­mo spren­di­mu
vai­ko (įvai­kio) gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra nu­sta­ty­ta su juo, kt. ). Šis są­ra­šas
nė­ra baig­ti­nis, nes prak­ti­ko­je ga­li bū­ti ir ki­tų si­tu­a­ci­jų, kai
dar­buo­to­jas bus lai­ko­mas fak­tiš­kai vie­nas au­gi­nan­tis vai­ką. DK 135
straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas tai­ko­mas ir įsta­ty­mi­nio glo­bė­jo (rū­pin­to­jo)
at­žvil­giu. Šios tei­sės nor­mos tai­ky­mui ne­tu­ri reikš­mės, ar dar­buo­to­jas
vie­nas iš­lai­ko au­gi­na­mą vai­ką, ar ki­tas vai­ko tė­vas taip pat vyk­do
pa­rei­gą ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti ne­pil­na­me­tį vai­ką.
Dar­buo­to­jais, ku­rie vie­ni pri­žiū­ri ki­tus šei­mos
na­rius, pri­pa­žin­tus pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­dais, ir šiuo pa­grin­du
pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tą tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti
pa­lik­ti dirb­ti dar­buo­to­jų skai­čiaus su­ma­ži­ni­mo at­ve­ju, yra dar­buo­to­jai,
ku­rie fak­tiš­kai vie­ni pri­žiū­ri (sau­go, rū­pi­na­si sau­gu­mu, gy­ve­ni­mu)
ki­tą sa­vo šei­mos na­rį (na­rius), pri­pa­žin­tą pir­mos ar ant­ros gru­pės
in­va­li­du (pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jas, gy­ve­nan­tis kar­tu su sa­vo tė­vu,
pri­pa­žin­tu ant­ros gru­pės in­va­li­du, jei­gu nė­ra ki­tų kar­tu gy­ve­nan­čių
pil­na­me­čių šei­mos na­rių, kt. ). Prie­žiū­ros fak­tui pa­tvir­tin­ti pa­kan­ka,
kad dar­buo­to­jas pa­teik­tų do­ku­men­tus, pa­tvir­ti­nan­čius jo ir šei­mos
na­rio (na­rių), pri­pa­žin­to pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­du, ta­pa­čią
gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Prak­ti­ko­je ga­li bū­ti ir ki­tų si­tu­a­ci­jų, kai
dar­buo­to­jas ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mas fak­tiš­kai vie­nas pri­žiū­rin­tis
ki­tus šei­mos na­rius, pri­pa­žin­tus pir­mos ar ant­ros gru­pės in­va­li­dais.
Dar­buo­to­jo šei­mos na­riais ap­ta­ria­mo­sios tei­sės nor­mos pras­me ga­li
bū­ti jo tė­vai (įtė­viai), su­tuok­ti­nis, vai­kai (įvai­kiai), bro­liai, se­se­rys,
se­ne­liai, vai­kai­čiai ir ki­ti gi­mi­nai­čiai.
12. 3. DK 135 straips­nio 1 da­lies
3 punk­to, 140 straips­nio 1 da­lies ir ki­tų tei­sės nor­mų tai­ky­mui reikš­min­ga
ne­per­trau­kia­mo­jo dar­bo sta­žo są­vo­ka api­brėž­ta DK 30 straips­nio 1 da­lies
4 punk­te. Pa­gal DK 30 straips­nio 2 da­lį ne­per­trau­kia­mo­jo dar­bo sta­žo
skai­čia­vi­mo tvar­ką iš vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­suo­ja­mo­se
įmo­nė­se, įstai­go­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se nu­sta­to Vy­riau­sy­bė, o ki­to­se
dar­bo­vie­tė­se – ko­lek­ty­vi­nės su­tar­tys.
12. 4. DK 135 straips­nio 1 da­lies
6 punk­te var­to­ja­ma są­vo­ka – dar­buo­to­jai, ku­rie yra iš­rink­ti į dar­buo­to­jų
at­sto­vau­ja­muo­sius or­ga­nus (DK 19 straips­nis) – aiš­kin­ti­na taip pat,
kaip ir DK 134 straips­nio 1 da­lies ati­tin­ka­ma są­vo­ka (žr. šio Nu­ta­ri­mo
11. 1 punk­tą).
12. 5. DK 135 straips­nio 1 da­lies
1 ir 6 punk­tuo­se nu­ma­ty­tų dar­buo­to­jų pir­me­ny­bės tei­sė bū­ti pa­lik­tiems
dirb­ti ne­sie­ja­ma su jų tu­ri­ma kva­li­fi­ka­ci­ja. Jie tu­ri pir­me­ny­bės
tei­sę lik­ti dirb­ti vi­sų ki­tų tos dar­bo­vie­tės dar­buo­to­jų at­žvil­giu
(tai­gi ir dar­buo­to­jų, nu­ro­dy­tų DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4, 5
punk­tuo­se, at­žvil­giu) net ir tu­rė­da­mi že­mes­nę kva­li­fi­ka­ci­ją. Kai,
ma­ži­nant dar­buo­to­jų skai­čių, bū­ti pa­lik­tais dirb­ti tar­pu­sa­vy­je
kon­ku­ruo­ja du ar dau­giau tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų, tu­rin­čių
pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal DK 135 straips­nio 1 da­lies 1 ir (ar) 6 punk­tus,
šių dar­buo­to­jų pir­me­ny­bė vie­nas ki­to at­žvil­giu tai­ko­ma tam iš jų,
ku­rio kva­li­fi­ka­ci­ja yra aukš­tes­nė. Jei­gu jų kva­li­fi­ka­ci­ja yra vie­no­da
– darb­da­vys šiuo as­pek­tu tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti, su ku­riuo dar­buo­to­ju
tęs­ti dar­bo san­ty­kius, o ku­rį dar­buo­to­ją at­leis­ti iš dar­bo pa­gal DK
129 straips­nį.
12. 6. Są­vo­ka ,,spe­cia­ly­bė“
DK 135 straips­nio 2 da­lies pras­me ap­ima ir są­vo­ką ,,pa­rei­gos“, t. y. pa­gal
DK 135 straips­nio 2 da­lį pir­me­ny­bė tai­ko­ma ne tik tos pa­čios spe­cia­ly­bės,
bet ir tas pa­čias pa­rei­gas ei­nan­čių dar­buo­to­jų at­žvil­giu.
DK 135 straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4 ir 5 punk­tuo­se nu­ma­ty­tų
dar­buo­to­jų pir­me­ny­bė ją tu­rin­tiems dar­buo­to­jams kva­li­fi­ka­ci­jos
kri­te­ri­jaus pa­grin­du tai­ko­ma tiek prieš ki­tus tos pa­čios spe­cia­ly­bės
dar­buo­to­jus, tu­rin­čius pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal šio straips­nio 1 da­lies
2, 3, 4 ir 5 punk­tus, tiek ir prieš pir­me­ny­bės tei­sės bū­ti pa­lik­tiems
dirb­ti ne­tu­rin­čius tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jus. Kai, ma­ži­nant
dar­buo­to­jų skai­čių, bū­ti pa­lik­ti dirb­ti tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruo­ja
du ar dau­giau dar­buo­to­jų, tu­rin­čių pir­me­ny­bės tei­sę pa­gal DK 135
straips­nio 1 da­lies 2, 3, 4 ir (ar) 5 punk­tus, pir­me­ny­bė tai­ko­ma tiems
iš jų, ku­rių kva­li­fi­ka­ci­ja yra aukš­tes­nė. Jei­gu jų kva­li­fi­ka­ci­ja
yra vie­no­da, tai dirb­ti tu­rė­tų bū­ti pa­lie­ka­mas la­biau so­cia­liai pa­žei­džia­mas
dar­buo­to­jas (pa­vyz­džiui, dar­buo­to­jas, tu­rin­tis pir­me­ny­bės tei­sę
pa­gal dau­giau ap­ta­ria­mo­sios tei­sės nor­mos punk­tų ne­gu jo kon­ku­ren­tai,
ir pan. ). Tuo tar­pu, kai to­kių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja ir so­cia­li­nis
pa­žei­džia­mu­mas yra vie­no­di, darb­da­vys šiuo as­pek­tu tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti,
su ku­riuo iš jų tęs­ti dar­bo san­ty­kius, o ku­rį at­leis­ti iš dar­bo pa­gal
DK 129 straips­nį.
12. 7. Pa­gal DK 135 straips­nio
2 da­lį tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja pa­pras­tai
tu­ri bū­ti ly­gi­na­muo­ju as­pek­tu įver­ti­na­ma vi­so darb­da­vio mas­tu,
t. y. jei­gu darb­da­vys yra įmo­nė, įstai­ga, or­ga­ni­za­ci­ja – tai įmo­nės,
įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos mas­tu, jei­gu darb­da­vys yra ki­ta or­ga­ni­za­ci­nė
struk­tū­ra, tu­rin­ti sa­va­ran­kiš­ką dar­bi­nį teis­nu­mą ir veiks­nu­mą, pa­vyz­džiui,
fi­lia­las, at­sto­vy­bė, – tos or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros mas­tu, o jei­gu
darb­da­vys yra fi­zi­nis as­muo – pas jį dir­ban­čių ki­tų ati­tin­ka­mų dar­buo­to­jų
at­žvil­giu. Ta­čiau jei­gu darb­da­vio struk­tū­ri­niai pa­da­li­niai yra įvai­rio­se
vie­to­vė­se, tai DK 135 straips­ny­je nu­sta­ty­tos pir­me­ny­bės tei­sės tai­ky­mas
ją tu­rin­čiam dar­buo­to­jui ana­li­zuo­ja­mas ir tu­ri­ma pir­me­ny­bės tei­sė
tai­ko­ma tik tos vie­to­vės, ku­rio­je esan­čia­me pa­da­li­ny­je dar­buo­to­jas
dir­ba, struk­tū­ri­nių pa­da­li­nių mas­tu.
12. 8. Gin­čą nag­ri­nė­jan­tis
teis­mas, tik­rin­da­mas, ar at­lei­džiant dar­buo­to­ją (ieš­ko­vą) iš dar­bo
ne­bu­vo pa­žeis­ti DK 135 straips­nio rei­ka­la­vi­mai, tu­ri nu­sta­ty­ti:
a) ar dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) tu­rė­jo pir­me­ny­bės
tei­sę ir pa­gal ku­rį (ku­riuos) DK 135 straips­nio 1 da­lies punk­tą;
b) ar ki­ti ati­tin­ka­mi dar­buo­to­jai, pa­lik­ti dirb­ti,
tu­rė­jo pir­me­ny­bės tei­sę ir pa­gal ku­rį (ku­riuos) DK 135 straips­nio 1
da­lies punk­tą ar jos ne­tu­rė­jo;
c) jei­gu dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) pir­me­ny­bė tai­ko­ma
kva­li­fi­ka­ci­jos kri­te­ri­jaus pa­grin­du (DK 135 straips­nio 1 da­lies 2,
3, 4, 5 punk­tai ir 2 da­lis), tai ko­kia bu­vo jo kva­li­fi­ka­ci­ja, ly­gi­nant
su pa­lik­tų dirb­ti tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja;
d) ar dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) tu­rė­jo bū­ti tai­ko­ma
jo tu­ri­ma pir­me­ny­bė ir prieš ku­riuos pa­lik­tus dirb­ti dar­buo­to­jus.
Teis­mas ne­ga­li ap­si­ri­bo­ti vien tik darb­da­vio at­lik­tų
ar ne­at­lik­tų, at­lei­džiant dar­buo­to­ją iš dar­bo, veiks­mų kon­sta­ta­vi­mu.
Nu­sta­tęs, kad dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) iš dar­bo at­leis­tas pa­žei­džiant
DK 135 straips­nio rei­ka­la­vi­mus, teis­mas tu­ri at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti
ne­tei­sė­tu (DK 297 straips­nio 3, 4 da­lys).
13. Nu­trau­kiant dar­bo su­tar­tį
pa­gal DK 129 straips­nį, do­ku­men­tuo­se apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą
nu­ro­do­mas DK 129 straips­nis, ta­čiau jo ne­nu­ro­dy­mas ar­ba ne­tiks­lus
nu­ro­dy­mas (pa­vyz­džiui, DK 129 straips­nio ati­tin­ka­mos da­lies nu­ro­dy­mas)
sa­vai­me ne­su­da­ro pa­grin­do at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu
(DK 10 straips­nio 3 da­lis, CPK 3 straips­nio 6 da­lis, DK 297 straips­nio 3
da­lis).
14. Dar­buo­to­jo, ne­su­tin­kan­čio
su at­lei­di­mu iš dar­bo, rei­ka­la­vi­mui dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu tai­ko­mas DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio
ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas.
DK 297 straips­nio 1 da­lis api­brė­žia jo­je nu­ro­dy­to
vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią, to­dėl dar­buo­to­jo
rei­ka­la­vi­mui dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu pa­reikš­ti
ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džia nu­sta­to­ma pa­gal DK 297
straips­nio 1 da­lį, o ne pa­gal Ci­vi­li­nio ko­dek­so nor­mas (DK 27 straips­nio
5 da­lis).
DK 297 straips­nio 1 da­lis jo­je nu­sta­ty­to vie­no mė­ne­sio
ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią sie­ja ne su sub­jek­ty­vaus po­bū­džio
kri­te­ri­jais – dar­buo­to­jo su­ži­no­ji­mu ar tu­rė­ji­mu su­ži­no­ti apie
jo tei­sės pa­žei­di­mą, o su ob­jek­ty­viu kri­te­ri­ju­mi – ati­tin­ka­mo do­ku­men­to,
pa­tvir­ti­nan­čio at­lei­di­mą iš dar­bo, ga­vi­mo die­na. Dar­buo­to­jui, ne­su­tin­kan­čiam
su at­lei­di­mu iš dar­bo, vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas
pra­si­de­da ki­tą die­ną po tos die­nos, ku­rią DK 297 straips­nio 1 da­lis
api­brė­žia jo pra­džią (DK 26 straips­nio 1 da­lis), t. y. ki­tą die­ną po tos
die­nos, ku­rią dar­buo­to­jas ga­vo dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (at­lei­di­mą
iš dar­bo) pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą, pa­vyz­džiui, darb­da­vio įsa­ky­mą,
po­tvar­kį ar pan. , so­cia­li­nio drau­di­mo pa­žy­mė­ji­mą ar dar­bo su­tar­tį
su įra­šais apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą. Ta­čiau jei­gu do­ku­men­tą,
pa­tvir­ti­nan­tį at­lei­di­mą iš dar­bo, dar­buo­to­jas ga­vo ne at­lei­di­mo
iš dar­bo die­ną, o anks­čiau, tai vie­no mė­ne­sio ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas
pra­si­de­da ki­tą die­ną po dar­buo­to­jo at­lei­di­mo iš dar­bo die­nos (DK 2
straips­nio 1 da­lies 4 punk­tas, 10 straips­nio 3 da­lis, 26 straips­nio 1 da­lis,
297 straips­nio 1 da­lis). Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas pri­im­ti
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą (at­lei­di­mą iš dar­bo) pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą
pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui. Tuo tar­pu vien dar­buo­to­jo su­pa­žin­di­ni­mas
su ati­tin­ka­mu do­ku­men­tu nė­ra pri­ly­gi­na­mas jo ga­vi­mui ir ne­tu­ri
tei­si­nės reikš­mės ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džios nu­sta­ty­mui.
Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti dar­bo įsta­ty­mai ne­re­gu­liuo­ja
DK 297 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­to ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no tai­ky­mo,
jo ei­gos su­stab­dy­mo, nu­trau­ki­mo ir at­nau­ji­ni­mo, ne­nu­sta­to ieš­ki­nio
se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo tei­si­nių pa­sek­mių. Šiems klau­si­mams
re­gu­liuo­ti tai­ko­mos Ci­vi­li­nio ko­dek­so 1. 126, 1. 128-1. 131 straips­nių
nor­mos (DK 27 straips­nio 5 da­lis, Ci­vi­li­nio ko­dek­so 1. 1 straips­nio 3
da­lis).
15. By­las pa­gal dar­buo­to­jo
(ieš­ko­vo), at­leis­to iš dar­bo pa­gal DK 129 straips­nį, ieš­ki­nį dėl at­lei­di­mo
iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu teis­mas nag­ri­nė­ja lai­ky­da­ma­sis
ben­drų­jų CPK tai­syk­lių bei at­si­žvelg­da­mas į CPK XX sky­riu­je ir DK nu­ma­ty­tas
iš­im­tis (CPK 410 straips­nis). Teis­mas tu­ri siek­ti, kad pro­ce­so ša­lys
by­lo­je su­da­ry­tų tai­kos su­tar­tį. Ki­ta ver­tus, by­lą nag­ri­nė­jan­tis
teis­mas tu­ri tei­sę sa­vo ini­cia­ty­va rink­ti įro­dy­mus, ku­riais ša­lys
ne­si­re­mia, jei­gu tai yra bū­ti­na sie­kiant tei­sin­gai iš­spręs­ti by­lą
(CPK 414 straips­nio 1 da­lis), įtrauk­ti da­ly­vau­ti by­lo­je ant­rą­jį at­sa­ko­vą
(CPK 414 straips­nio 2 da­lis), taip pat tu­ri tei­sę, įspė­jęs ša­lis (CPK 414
straips­nio 3 da­lis), vir­šy­ti pa­reikš­to ieš­ki­nio da­ly­ką ir pa­grin­dą
(CPK 417 straips­nis) bei tai­ky­ti al­ter­na­ty­vų dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo
bū­dą (CPK 418 straips­nis).
Teis­mas tu­ri įspė­ti pro­ce­so ša­lis apie teis­mo tei­sę
vir­šy­ti pa­reikš­tus rei­ka­la­vi­mus bei tai­ky­ti DK 297 straips­nio 3 ir 4
da­ly­se nu­ma­ty­tus al­ter­na­ty­vius dar­buo­to­jo tei­sių gy­ni­mo bū­dus.
Nag­ri­nė­da­mas dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) rei­ka­la­vi­mus dėl at­lei­di­mo
pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ieš­ki­ny­je jo pa­grin­du
nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes bei ki­tas ap­lin­ky­bes, nors ir ne­nu­ro­dy­tas
ieš­ki­nio pa­grin­du, ta­čiau su­si­ju­sias su pa­reikš­to ieš­ki­nio pa­grin­du
ir da­ly­ku, t. y. teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti ir nu­sta­ty­ti:
a) ar dar­buo­to­jas (ieš­ko­vas) at­leis­tas iš dar­bo
esant tei­sė­tam dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­grin­dui (DK 129 straips­nis);
b) ar nė­ra pa­žeis­tos dar­buo­to­jui (ieš­ko­vui) tai­ky­ti­nos
ga­ran­ti­jos (DK 132, 133, 134, 135 straips­niai ir kt. );
c) ar lai­ky­ta­si dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo tvar­kos
(DK 130, 131 straips­niai ir kt. );
d) ar yra pa­grin­das dar­buo­to­jo (ieš­ko­vo) at­lei­di­mą
iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu ir, jei­gu yra, tai ku­ris iš DK 297
straips­nio 3 ir 4 da­ly­se nu­ma­ty­tų al­ter­na­ty­vių dar­buo­to­jo tei­sių
gy­ni­mo bū­dų tai­ky­ti­nas, o jei­gu tam pa­grin­do nė­ra, tai ar nė­ra pa­grin­do
gin­ti dar­buo­to­jo tei­ses ki­tais DK 36 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tais
dar­bo tei­sių gy­ni­mo bū­dais.
By­lo­se dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu
dar­buo­to­jų, at­leis­tų iš dar­bo darb­da­vio ini­cia­ty­va, darb­da­vys (at­sa­ko­vas)
pri­va­lo įro­dy­ti įsta­ty­me nu­ma­ty­to at­lei­di­mo iš dar­bo (DK 129
straips­nis) pa­grin­do tei­sė­tu­mą.

II. Ap­ro­buo­ti api­ben­dri­ni­mo
ap­žval­gą dėl Dar­bo ko­dek­so nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių dar­bo su­tar­ties
nu­trau­ki­mą darb­da­vio ini­cia­ty­va, kai nė­ra dar­buo­to­jo kal­tės (DK
129 straips­nis), tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je ir ją pa­skelb­ti Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo biu­le­te­ny­je.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO
SENATO PIRMININKAS                                                                  V.
GREIČIUS

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO
SENATO SEKRETORĖ                                                                     L.
ŽILIENĖ













Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.59574 sekundės -