|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr APŽVALGA Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo, apibendrinimo apžvalga Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. gegužės 21 d. priėmus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose, taip pat buvo nustatyta jų įsigijimo tvarka. Pagal minėtą įstatymą pirkti gyvenamąjį namą ar butą turėjo lygias teises namo ar buto nuomininkai ir jų šeimų nariai. Kas iš jų taps namo buto savininku (bendrasavininkiais), jie visi turėjo susitarti prieš pirkdami namą ar butą. Sutuoktiniai, norėdami privatizuoti jų nuomojamą butą, irgi turėjo susitarti, kurio iš jų vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps savininku, nors pagal Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) 21 str. 3 d. turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iki B-ų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo sakiniu “Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. ” kai kurie teismai skirtingai suprato ir taikė B-ų privatizavimo įstatymo, Civilinio kodekso (toliau - CK) ir SŠK normas, reguliuojančias privataus turto padalijimo klausimus bei įvairiai jas interpretavo, aiškindami jų tarpusavio san-tykį. Nagrinėdami bylas, kai kurie teismai negalėjo tinkamai pritaikyti materialinės teisės normų dėl to, kad neišsiaiškindavo, kaip šalys, privatizuodamos butus, juos įsigijo: bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar vieno savininko nuosavybės teise. Atskiri teismai, dalydami privatizuotus butus, nenurodydavo rezoliucinėse sprendimų dalyse priteisiamų šalims idealiųjų buto dalių, darė klaidas, nustatydami naudojimosi buto patalpomis tvarką, ir neskyrė reikiamo dėmesio šios kategorijos bylų paruošimui teisminiam nagrinėjimui. Apibendrinimo tikslas - išsiaiškinti, kaip teismai, nagrinėdami civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo, taiko materialines teisės normas, kokius dažniausiai daro įstatymų pažeidimus ir klaidas, kas jas sąlygoja ir kaip turėtų būti formuojama teismų praktika. Apibendrinimo apimtis. Apibendrinimui iš Lietuvos Respublikos apylinkių teismų buvo išreikalautos 1996-1997 metais išnagrinėtos civilinės bylos dėl privatizuotų butų padalijimo. Gauta ir išstudijuota 281 šios kategorijos byla. 168 bylose teismai ieškinius patenkino, 9-iose - atmetė, 71 bylą nutraukė patvirtinus šalių sudarytas taikos sutartis, 30 bylų nutraukė ieškovams atsisakius ieškinių ir 3 ieškinius paliko nena-grinėtus šalims antrą kartą neatvykus į teismo posėdį. Apibendrintose bylose buvo paduota 19 apeliacinių ir 4 kasaciniai skundai. Išnagrinėjus bylas apeliacine tvarka, 10 skundų patenkinta: 6 sprendimai panaikinti ir bylos perduotos iš naujo nagrinėti, 2 bylose panaikinus sprendimus buvo priimti nauji sprendimai, 2 sprendimai pakeisti ir 9 apeliaciniai skundai atmesti. Kasacinės instancijos teismai skundus patenkino 3 bylose: 1-oje - apylinkės teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino, o bylą perdavė nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, 2-oje - apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikino, o apylinkės teismo sprendimą paliko galioti, bei 3-oje byloje panaikintas apylinkės teismo sprendimas perduodant bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui; be to, teismai 1 kasacinį skundą atmetė. Iš apibendrintų bylų matyti, kad 277 bylose butai buvo dalijami tarp sutuok-tinių ir buvusių sutuoktinių, 1 byloje - tarp tėvų ir vaikų, ir 3 bylose - tarp kitų šeimos narių. B-ų įsigijimas privačion asmenų nuosavybėn ir įstatymų taikymas, nagrinėjant bylas dėl jų padalijimo B-ų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką bei apibrėžė, kokios valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti parduodamos, kas turi teisę jas pirkti. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamą gyvenamąją patalpą, o 5 straipsnyje nurodytos šios teisės įgyvendinimo sąlygos. Pagal B-ų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Taigi, privatizavus butus pagal minėtą įstatymą ir įregistravus buto pirkimo-pardavimo sutartį atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jie įgijami asmenų privatinėn nuosavybėn: bendrosios dalinės nuosavybės teise - kai butai buvo privatizuoti kelių asmenų vardu ir pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodytos kiekvieno bendrasavininkio dalys (sutuoktiniai, iki buto privatizavimo susitarę tapti perkamo buto bendrasavininkiais ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodę tenkančias kiekvienam iš jų dalis į butą, irgi įsigijo jį bendrosios dalinės nuosavybės teise); bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise - kai butą privatizavo sutuoktiniai ir jų dalys į butą nėra nustatytos; vieno asmens nuosavybės teise - kai butas yra privatizuotas vieno asmens vardu (išskyrus atvejus, kai butai buvo privatizuoti sutuoktinių). B-ų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d. nurodyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Ši įstatymo nuostata taikytina visiems nariams tos šeimos, kurios narys ar nariai yra privatizavę butą, net ir tiems, kurie neįgijo nuosavybės teisių į nupirktą butą, o tik davė sutikimą jį pirkti kitiems jos nariams. Nuomininkas ir jo šeimos nariai, susitardami dėl nuomojamo buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendra-savininkiais) bei įformindami buto pirkimo-pardavimo sutartį, realizavo B-ų priva-tizavimo įstatymu jiems suteiktą teisę privatizuoti vieną butą. T-ėl pagal šį įstatymą privatizuoti kito buto jie negali. Nuomininko ir jo šeimos narių, neįgijusių nuosavybės teisių į privatizuotą gyvenamąją patalpą, teisės yra apibrėžtos B-ų privatizavimo įstatymo 12 str. Pagal šį straipsnį nuomininkas ar jo šeimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuojamąjį butą, juo naudojasi kaip savininko (bendrasavininkio) šeimos nariai, o buvę savininko (bendrasavininkio) šeimos nariai šiuo butu naudojasi panaudos arba nuomos sutarties pagrindais. Nagrinėdami bylas dėl privatizuotų butų padalijimo, teismai turėtų vadovautis Santuokos ir šeimos kodekso 23 ir 24 str. , reguliuojančiais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, jei butai buvo įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, bei Civilinio kodekso 126 str. , reguliuojančiu bendrosios dalinės nuosavybės padalijimą, jei butai buvo įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. B-ų, įgytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, padalijimas Lietuvos Respublikos Seimui 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 papildžius Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 dalį sakiniu “Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. ”, butai, sutuoktinių įsigyti pagal B-ų privatizavimo įstatymą vieno iš sutuok-tinių vardu arba jų abiejų vardu, nenurodant sutartyje konkrečių buto dalių, laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 3 d. ). Išimtį sudaro tie atvejai, kai sutuoktiniai, pasirašydami susitarimą dėl buto pirkimo, susitaria sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, pirkimo-pardavimo sutartyje iš karto nurodo kiekvienam iš jų tenkančias dalis į butą bei per tris mėnesius įsigytas buto dalis įregistruoja atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (CK 255 str. 1 d. ) ir tampa buto bendrasavininkiais (CK 121 str. 1 d. ). Tačiau praktikoje pasitaikė atvejų, kai teismai pagal SŠK normas dalijo sutuoktinių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytus butus. Pavyzdžiui, Anykščių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-137/96, Vilniaus miesto 1-a- apylinkės teismas byloje Nr. 2-2296/97. B-ai šalių buvo įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį, ir tokios buto dalys įregistruotos inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure kaip privati kiekvienos šalies nuosavybė. Šiais atvejais kitaip padalyti privatizuotą butą, negu nurodyta sutartyje, būtų galima tik iš dalies nuginčijus susitarimą pirkti butą ir pirkimo-pardavimo sutartį. Sutuoktinių įsigyti butai pagal B-ų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 str. 1 d. papildymo irgi yra laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes ir iki minėto įstatymo papildymo sutuoktinių įsigytas turtas vieno iš jų vardu buvo laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 str. 3 d. ). B-a-, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas, dalijamas vadovaujantis SŠK 23 ir 24 straipsnių nuostatomis. Jis gali būti dalijamas atskirai arba su kitu sutuoktinių turtu. D-ant sutuoktinių privatizuotą butą kaip bendrąją jungtinę jų nuosavybę natūra arba pasirenkant kitokį jo padalijimo būdą, atsižvel-giama į nepilnamečių vaikų interesus, ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, paskiriama didesnė buto dalis. Taip pat atsižvelgiama į turtinę sutuoktinių padėtį ir kitus dėmesio vertus sutuoktinių interesus (SŠK 23 str. 2 d. , 24 str. ). Šalims prašant ir esant galimybei, butas turėtų būti padalijamas natūra. Jeigu buto negalima padalyti natūra nepertvarkius ir neperplanavus jo be neproporcingos žalos jo paskirčiai (pvz. , žymiai nesumažinant gyvenamojo ploto, neprarandant būti-nų pagalbinių patalpų - virtuvės, vonios ir pan. ) arba kai jis yra nedalus (pvz. , vieno kambario butas), tai, įvertinus butą realia kaina, vienam sutuoktiniui gali būti priteisiamas visas butas natūra, o kitam sutuoktiniui priteisiama piniginė kompensacija (SŠK 24 str. ). Nustatydami buto realią vertę, teismai galėtų vadovautis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasmet tvirtinamomis kiekvienam ketvirčiui privalomo registruoti brangaus turto ir paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinėmis rinkos kainomis. Šios komisijos paskutiniu, t. y. 1998 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 4 “Dėl privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 1998 m. lapkričio 1 d. ” patvirtintos Privalomo registruoti brangaus turto ir paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinės rinkos kainos 1998 m. lapkričio 1 d. (“Valstybės žinios”, 1998 m. , Nr. 94-2633). Be nurodyto buto kainos nustatymo, teismai dar gali vadovautis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro duotu buto inventorizaciniu įkainojimu, taip pat abipusiu susitarimu pačios šalys gali nustatyti buto kainą, o šalims nesutariant ir nesutinkant su minėtais buto įvertinimais bei esant ginčui dėl realios jo vertės teismas, remdamasis CPK 87 str. , gali paskirti ekspertizę dėl buto įkainojimo. Apibendrinus bylas, nustatyta, kad daugumoje šių bylų privatizuoti butai buvo įgyti sutuoktinių kaip bendroji jungtinė jų nuosavybė, ir teismai, dalydami juos, iš esmės teisingai taikė SŠK 23 bei 24 str. nuostatas. Teismai patenkino 146 tokius ieškinius. Pavyzdžiui, Kauno miesto apylinkės teismas 1997 m. kovo 12 d. sprendimu J. Č. ieškinį atsakovei V. Č. dėl buto padalijimo patenkino - ieškovui paliko nuosavybės teises į 0,405 dalis buto, esančio Kauno m. Sąjungos a. 5-4, o atsakovei pripažino nuosavybės teises į 0, 595 to paties buto dalis, ir pagal šias dalis paskyrė jiems naudotis atitinkamas patalpas. Teismas tenkino ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ginčo butas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, įgytas santuokoje pagal 1993 03 26 pirkimo-pardavimo sutartį (SŠK 21, 23 str. ) (civ. byla Nr. 2-4100/97). Kėdainių rajono apylinkės teismas 1996 m. gegužės 3 d. sprendimu 1 kambario butą, esantį Kėdainių m. Šėtos g. 110-45 ir privatizuotą atsakovo vardu, nuosavybės teise priteisė ieškovei V. K. , o ją įpareigojo išmokėti atsakovui G. K. 3600 Lt (pusės buto vertės) kompensaciją, motyvuodamas tuo, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kad po ištuokos jiems viename bute gyventi nebeįmanoma, ir atsižvelgdamas į nepilnametės šalių dukters interesus (SŠK 21-24 str. ) (civ. byla Nr. 2-393/96). D-ant butą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, susitarimo pirkti butą ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinti iš dalies negaliojančiais nereikia. Kai kurie teismai, dalydami bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytus butus, neteisingai vadovavosi CK 340 str. , nes jis numato sutarties pakeitimą padalijant savivaldybei priklausantį butą (pavyzdžiui, Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6158/97) . B-ų, įgytų bendrosios dalinės nuosavybės teise, padalijimas Bendroji dalinė nuosavybė yra tada, kai bendrojoje nuosavybėje nustatytos kiekvieno savininko turto dalys (CK 1211 str. ). Šiuo atveju buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodomos pirkėjų konkrečios buto dalys (1/2, 1/3, 1/4 ir pan. ) Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka bet kurio iš dalyvių ieškiniu (CK 122 str. 1 d. ). Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Kilus nesutarimams dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio ieškinį turtas padalijamas natūra. Jeigu turto padalyti negalima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tai atsidalijantis bendrasavininkis gali gauti kompensaciją pinigais, jei jis su tuo sutinka. Priteisti piniginę kompensaciją kuriam nors iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių prieš jų norą negalima, nes tai nesuderinama su jų teise savo nuožiūra disponuoti ir naudotis savo dalimi bendrosios nuosavybės teisėje. Kai vienam bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių, jam sutinkant, pritei-siama piniginė kompensacija, būtina atitinkamai pakeisti kitų nuosavybės teisės dalyvių idealiąsias dalis. Apibendrinus bylas matyti, kad kai kurie teismai neteisingai suprato bendrosios dalinės nuosavybės sąvoką, ir butus, įgytus vieno asmens nuosavybės teise, laikė bendrosios dalinės nuosavybės objektais ir juos dalijo. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1997 m. liepos 1 d. sprendimu pripažino nuosavybės teisę ieškovui V. T. į 36/100 dalis, o atsakovei T. T. į 64/100 dalis buto, esančio Klaipėdoje, I. S-ytės g. 10-25, ir paskyrė jiems naudotis atitinkamus kambarius bei kitas patalpas. Teismas ieškinį tenkino vadovaudamasis CK 122, 126 straipsniais ir motyvuodamas tuo, kad šalys kartu privatizavo trijų kambarių butą, esantį Klaipė-doje, I. S-ytės g. 10-25, ir dabar nesutaria dėl naudojimosi juo. T-ėl teismas butą padalijo ir nustatė naudojimosi juo tvarką (civ. byla Nr. 2-2617/97). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šalys yra išsituokusios, ir jų ištuoka įregistruota 1986 metais, o butas pirktas 1992 m. balandžio 7 d. ieškovo vardu. T-ėl jis ir yra šio buto savininkas. Tik iš dalies nuginčijus susitarimą pirkti butą ieškovo vardu ir jo vardu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį bei nustačius, kad atsakovė irgi siekė įsigyti nuosavybės teises į dalį buto (šiuo atveju prisidėjo savo lėšomis jį perkant), šis butas galėjo būti pripažintas bendrosios dalinės nuosavybės objektu ir padalytas. Tas pats teismas panašią klaidą padarė ir civilinėje byloje Nr. 2-5175/96. Susitarimo pirkti privatizuojamą butą bei buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas iš dalies negaliojančiais Pagal B-ų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. gyvenamojo namo, buto nuomi-ninkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, turėjo susitarti dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks notariškai patvirtintas susitarimas yra sandoris, kuriuo susitariančios šalys išreiškė savo valią privatizuoti jų nuomojamą gyvenamąjį namą, butą, susitarė, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (CK 40, 44 str. ). Sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį, šalys tokį savo susitarimą realizavo. Tais atvejais, kai nuomininkas ir jo šeimos nariai dėl gyvenamojo namo ar buto pirkimo nesusitaria, tai pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma, ir namas ar butas pagal B-ų privatizavimo įstatymą neprivatizuojamas, jis lieka valstybiniame ar visuomeniniame butų fonde. Kai susitarimą privatizuoti butą buvo sudarę ne tik sutuoktiniai, bet ir kiti jų šeimos nariai, kurie, susitardami dėl jo pirkimo, irgi norėjo įsigyti nuosavybės teises į dalį buto, tai tokie asmenys, neįgiję nuosavybės teisių į butą, gali ginčyti susitarimą pirkti butą bei jo pirkimo-pardavimo sutartį ir prašyti jį padalyti. Susitarimas pirkti butą gali būti ginčijamas bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, numatytais CK 50-52 ir 54-58 straipsniuose. Nagrinėdamas tokį ginčą, teismas, be kitų bylos aplinkybių, turi atsižvelgti ir į tai, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai turėjo lygias teises į butą ir visi galėjo jį privatizuoti bei tapti bendrasavininkiais. R-ėtų išsiaiškinti, kokia buvo susitariančių pirkti butą šalių tikroji valia, ko jie siekė šiuo susitarimu, ar jie suprato, kokias turės teises į butą po jo privatizavimo vieno arba kelių kitų jų šeimos narių vardu, ir ar jiems buvo žinomos B-ų privatizavimo įsta-tymo 12 str. nuostatos. Kadangi nuomininkas ir jo šeimos nariai, pasirašydami susitarimą dėl buto pirkimo, siekė jį privatizuoti, o dabar tenori butą pasidalyti tarpusavyje kaip privačią nuosavybę, tai susitarimas pirkti butą bei pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstami tik iš dalies negaliojančiais. Šiuo atveju įstatyme (CK 47 str. 2 d. ) numatyta abišalė restitucija netaikoma ir sandorio šalys į pirminę būklę negrąžinamos. B-o pardavėjas dalyvaujančiu byloje asmeniu netraukiamas, nes ginčas vyksta tik tarp asmens (asmenų), kurio (kurių) vardu privatizuotas butas, ir jo (jų) šeimos narių, siekiančių prisiteisti nuosavybėn dalį buto. 10-tyje apibendrintų bylų ieškovai ginčijo susitarimus pirkti butus ir pirkimo-pardavimo sutartis bei prašė pripažinti jiems nuosavybės teisę į atitinkamas buto dalis. Susitarimai buvo ginčijami CK 56 str. pagrindu, kaip sudaryti suklydimo, turinčio esminę reikšmę, įtakoje. Teismai 7 bylose ieškinius patenkino, o 3 bylose - atmetė. Visais šiais atvejais susitarimų bei pirkimo-pardavimo sutarčių ginčyti nereikėjo, nes iš bylų matyti, jog ginčas vyko tarp sutuoktinių dėl butų, įgytų bendrosios jungtinės jų nuosavybės teise, padalijimo. Valstybės vienkartinių išmokų (investicinių čekių) panaudojimas privatizuojant butus Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 str. (1991 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1146 redakcija) nustatyta, kad valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 “Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams” patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausomai nuo jo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t. y. patvirtino konkrečią pinigų sumą, ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, todėl laikytina, kad tai yra asmeninė kiekvieno piliečio nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad buto nuomininkas ir jo šeimos nariai iki buto priva-tizavimo turėjo lygias teises į nuomojamą butą (CK 330 str. ) bei į jiems įstatymais nustatytas garantijas (CK 350 str. , 355 str. , 356 str. , 358 str. ir 364 str. ) ir į tai, kad visi jie turėjo lygias teises privatizuoti butą pagal B-ų privatizavimo įstatymą bei tapti bendrasavininkiais, manytina, jog butai, įsigyti nors ir už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas (investicinius čekius, dovanotus, paveldėtus pinigus), laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir esant galimybei turėtų būti dalijami priteisiant iš kito sutuoktinio atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją arba kompensuojant jam kitu bendrai įsigytu turtu. Kad butas, sutuoktinių įgytas pagal B-ų privatizavimo įstatymą, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, matyti ir iš šio įstatymo 5 str. 1 d. papildymo. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto 4-a- apylinkės teismas 1997 m. gegužės 19 d. sprendimu A. Š. ieškinį atsakovei I. T. Š. dėl buto padalijimo atmetė nustatęs, kad ginčo butas įgytas už atsakovės asmenines lėšas - 9084 jos investicinius čekius ir 4000 rub. grynų pinigų, kuriuos ji paveldėjo po tėvo mirties, ir laikė, jog butas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, nors buvo privatizuotas šalių santuokos metu. Atmesdamas ieškinį teismas nurodė dar ir tai, kad ieškovas neginčijo susitarimo pirkti butą atsakovės vardu bei jos vardu sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties (civ. byla Nr. 2-57/97). Kaip teismas nustatė, ginčo butas nupirktas už atsakovės asmenines lėšas. Tačiau, atsižvelgiant į anksčiau minėtus argumentus ir į tai, kad butas susideda iš dviejų izoliuotų kambarių, manytina, jog butas galėjo būti dalijamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o atsakovei iš ieškovo priteista piniginė kompensacija už jam tekusią buto dalį. Jeigu butas pagal susitarimą buvo privatizuotas ne tik sutuoktinių, bet ir kitų jame gyvenusių šeimos narių, ir tuo susitarimu buvo siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, tai nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis jis buvo įsigytas, pripažinus susitarimą ir pirkimo-pardavimo sutartį iš dalies negaliojančiais, butas gali būti pripažintas bendrosios dalinės nuosavybės objektu ir dalijamas. Tokiu atveju vieno ar kelių asmenų sumokėtos asmeninės lėšos jiems yra kompensuojamos priteisiant jas iš asmenų, kuriems buvo nustatyta atitinkama buto dalis, o pastarieji perkant butą savo lėšomis nebuvo prisidėję arba prisidėję nežymiai. Investiciniai čekiai buvo skirti ir nepilnamečiams vaikams, ir jie yra asmeninė kiekvieno vaiko nuosavybė. P-ys vaikai, neturėdami pilnutinio veiksnumo, sava-rankiškai investiciniais čekiais disponuoti negalėjo. Nepilnamečiams vaikams skirti investiciniai čekiai paprastai buvo įrašomi į motinos, o jos nesant, į tėvo investicinę sąskaitą, ir pastarieji jais disponavo. Nepilnamečiams vaikams priklausantys investiciniai čekiai buvo panaudoti ir butų privatizavimui. Privatizuojant butą, jame su tėvais gyvenusių nepilnamečių vaikų sutikimo nereikėjo, nes vaikus atstovauja ir gina jų teises ir teisėtus interesus tėvai (CK 11, 13, 14 str. , Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 ir 11 str. ), kurie ir pasirašė susitarimą dėl buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendrasavininkiais). Taigi nepilnamečiai vaikai, kaip savarankiški subjektai, buto privatizavime nedalyvavo. N-dojimosi privatizuotų butų patalpomis tvarkos nustatymas N-dojimosi privatizuotų butų patalpomis tvarka gali būti nustatyta tik tarp bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai gali patys tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis buto patalpomis. Tačiau, jeigu jie dėl naudojimosi buto patalpomis tvarkos nesusitaria, tai ją nustato teismas (CK 122 str. 1 d. ). Nustatant naudojimosi buto patalpomis tvarką, reikia atsižvelgti į tai, kad kiekvienam bendrasavininkiui skiriamos naudotis patalpos atitiktų jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (CK 127 str. 1 d. ). Jeigu negalima paskirti naudojimuisi patalpų, kurios atitiktų dalis, priklausančias nuosavybės teise, tai šis klausimas gali būti sprendžiamas pertvarkant ar perplanuojant butą, jei tai nepadarys neproporcingos žalos jo paskirčiai. Sumažinti bendrasavininkio dalį bendrojoje nuosavybėje prieš jo valią negalima, nes nuosavybės neliečiamumą garantuoja Konstitucija. Tačiau pats bendrasavininkis, kai nėra galimybių paskirti jo dalį bendrojoje nuosavybėje atitinkančių patalpų, gali prašyti nustatyti mažesnę nuosavybės teisės dalį į butą, atitinkančią prašomas skirti naudotis patalpas. Bendrasavininkio dalies sumažėjimas kom-pensuojamas pinigais. Be to, pakeitus vieno bendrasavininkio idealiąją dalį, keičiamos ir kitų bendrasavininkių dalys. Tuo atveju, kai bendrasavininkiui paskirti jo dalį bendrojoje nuosavybėje atitinkančių patalpų negalima ir jis nesutinka gauti kompensacijos, tai jam pareikštas ieškinys dėl kompensacijos priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Kai privatizuotas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nėra padalintas, negalima nustatinėti naudojimosi jo patalpomis tvarkos. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyvių dalys nėra konkrečiai nustatytos, ir visomis buto patalpomis jie naudojasi bendrai. Dalys nustatomos tik padalijant butą. Tačiau kai kurie teismai į tai neatsižvelgė ir nustatinėjo tokių butų naudojimosi patalpomis tvarką (pavyzdžiui, Mažeikių rajono apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. 2-1141/96, Nr. 2-1159/96, Klaipėdos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje N. 2-461/96). Ieškininė senatis Ieškininė senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį yra ginamos pažeistos teisės. Paprastai pažeistos teisės yra ginamos pareiškiant ieškinį teisme. Įstatymas nustato bendrą trejų metų ir sutrumpintus - šešių mėnesių bei vienerių metų - ieškininės senaties terminus (CK 84 str. ). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1998 m. birželio 11 d. įstatymu Nr. VIII-783 Civilinis kodeksas papildytas 1998 m. birželio 24 d. įsigaliojusiu 571 straipsniu, nustatančiu sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus teises, pripažinimą negaliojančiu. Ieškiniams dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškininės senaties terminas. Ieškiniams dėl susitarimo pirkti privatizuojamą butą bei pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais taikomas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas, kuris prasideda nuo susitarimo pasirašymo bei buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos. Tačiau tuo atveju, kai asmuo, pasirašęs susitarimą pirkti butą, apie savo teisių į butą pažeidimą sužinojo vėliau, tas senaties terminas skaičiuo-jamas nuo tos dienos, kada jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pasibaigus įstatymo nustatytam ieškininės senaties terminui, išnyksta teisė į ieškinio patenkinimą. Tačiau teismas reikalavimą apginti pažeistą teisę turi priimti nagrinėti nepriklausomai nuo šio termino pasibaigimo. Teismas turi išsiaiškinti termino praleidimo priežastis, nes nustačius, kad ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbių priežas-čių, pažeistoji teisė turi būti ginama (CK 90 str. 2 d. ). Pažymėtina, jog ieškininę senatį teismas taiko tik esant skolininko (atsakovo) reikalavimui (CK 85 str. 2 d. ). Kaip rodo apibendrintų bylų analizė, ieškininės senaties taikymo institutas yra problemiškas ir teismai daro klaidų. Pvz. , Šilutės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-638/97 nesuprato ieškininės senaties sąvokos, jos terminą pavadino apskundimo terminu ir jį atstatė, nors to daryti nereikėjo. Teismo sprendimas CPK 220 str. 3 d. numatyta, kad teismo sprendimas surašomas išdėstant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis bei sutrumpintus motyvus. Gavęs apeliacinį skundą, teis-mas per 3 dienas surašo ir teisėjai pasirašo sprendimą, atitinkantį šio kodekso 222 straipsnio turinį. Tačiau daugelyje sprendimų nesurašyti jokie motyvai (pavyzdžiui, M-mpolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-98/96, Kėdainių rajono apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-1141/96, Panevėžio miesto apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-1258/96, R-einių rajono apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-214/97, Šilutės rajono apylinkės teismo civ. bylose Nr. 2-1228/97 ir Nr. 2-1083/96). Dažnai sprendimuose apsiribojama tik trumpais neargumentuotais motyvais, o kai kuriuose sprendimuose nenurodoma jokia materialinės teisės norma (pavyzdžiui, Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-505/97, Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2296/97, Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-605/97, Nr. 2-271/96, Nr. 2-628/97). R-ėtų priminti teismams, kad jie, rašydami teismų sprendimų sutrumpintus motyvus, vadovautųsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 “Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo spendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje” 6 punkto išaiškinimais (“Teismų praktika”, Nr. 7). D-ant privatizuotą butą, įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bei nustatant nuosavybės teisės dalį bendrojoje nuosavybėje, teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje privalo nurodyti kiekvienai šaliai priteisiamos nuosavybės teisės į butą idealiąją dalį. Pripažinus iš dalies negaliojančiais susitarimą pirkti butą bei buto pirkimo-pardavimo sutartį, rezoliucinėje sprendimo dalyje turėtų būti nurodyta, kad šaliai, kurios reikalavimai patenkinti, pripažįstama nuosavybės teisė į atitinkamą buto dalį, o kitai šaliai, kurios vardu privatizuotas butas, paliekama nuosavybės teisė į likusią buto dalį. Išanalizavus bylas, konstatuotinas faktas, kad ne visi teisėjai žino, kaip turi būti surašoma rezoliucinė sprendimo dalis. V-u atveju priteisiamos šalių nuosa-vybėn buto patalpos, nenustatant tų patalpų idealiųjų dalių (Šilutės rajono apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. 2-264/96, Nr. 2-559/96, Vilniaus rajono apylinkės teismas civ. byloje Nr. 2-27/96, Trakų rajono apylinkės teismas civ. byloje Nr. 2-271/96 ir kiti teismai). Kitu atveju tik nustatoma naudojimosi patalpomis tvarka, o nuosavybės teisės į buto idealiąsias dalis nenustatomos (V- rajono apylinkės teismas civ. byloje 2-767/97). Bylų paruošimas teisminiam nagrinėjimui ir jų išnagrinėjimo terminai Pagal CPK 121 str. šios kategorijos bylos turi būti paruoštos teisminiam nagrinėjimui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo pareiškimo priėmimo dienos, o išnagrinėtos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pasiruošimo jų teisminiam nagrinėjimui baigimo dienos. 97 bylose buvo patikrinta, kaip teismai laikosi bylų paruošimo teisminiam nagrinėjimui ir jų išnagrinėjimo terminų. 33 bylos paruoštos bei išnagrinėtos per įstatymo nustatytus terminus, o 64-ios - pažeidžiant šiuos termi-nus. Kai kurių bylų nagrinėjimas užtęsiamas net po kelis mėnesius. Pavyzdžiui, L. S. ieškininis pareiškimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas 1996 09 12. Byla paskirta nagrinėti tik 1997 05 16 teismo posėdyje. Tai padaryta 1997 05 10 teisėjo nutartimi, praėjus aštuoniems mėnesiams nuo pareiškimo gavimo dienos. Iki tol jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami. Byla išnagrinėta 1997 07 10 (civ. byla Nr. 2-2446/97). Tokių atvejų, kai bylų nagrinėjimas užtęsiamas po kelis mėnesius, yra ir daugiau. Be to, teismai turėtų didesnį dėmesį skirti šių bylų paruošimui teisminiam nagrinėjimui ir reikalauti, kad šalys pateiktų susitarimą pirkti butą, buto pirkimo-pardavimo sutartį, duomenis apie buto vertę, buto techninės apskaitos bylą ar buto įregistravimą nuosavybės teise patvirtinantį dokumentą. Antai Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-679/96 ir M-mpolės rajono apylinkės teis-mo civilinėje byloje Nr. 2-720/96 jokių duomenų apie ginčo butą nėra. Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-638/97 buvo ginčijamas susitarimas pirkti butą bei buto pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau susitarimas byloje nepateiktas. Panašių trūkumų apibendrintose bylose rasta ir daugiau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |