|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška Kasacinės instancijos teismo pranešėjas Civilinė byla Nr. 3K-3-580/2004 m. Bylų kategorija: 20. 7. ; 69. 3. ; 94. 2. LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2004 m. spalio 27 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Z-o L-io (kolegijos pirmininkas), J-os J-ės (pranešėja) ir V-o M-o, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G-os L-ės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G-os L-ės ieškinį atsakovui A-ui L-ui, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. G-o esmė Ieškovė G. L-ė, kreipdamasi į teismą, prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo A. L-aus dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti sūnaus G-o gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti atsakovo ir sūnaus G-o bendravimo tvarką – tėvas su sūnumi bendrauja trečiadieniais nuo 18 val. iki 21 val. ; 4) priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui 446 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir 10 716 Lt įsiskolinimą už du metus iki ieškinio pareiškimo dienos; 5) padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad santuoka su atsakovu buvo sudaryta 1998 m. gruodžio 31 d. , santuokoje 1999 m. gegužės 17 d. gimė sūnus G-a-, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nepakankamai laiko skyrė šeimai, daugiau skyrė darbui, nenorėjo būti ir žaisti su vaiku, ieškovė viena rūpinosi vaiku ir buitimi, be to, atsakovas tapo šiurkštus, įžeidinėjo ir žemino ieškovę, teigė, kad su ieškove sudaryta santuoka yra jo klaida. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2001 m. liepos mėn. ji sužinojo, kad atsakovas turi meilužę, 2001 m. rugpjūčio mėn. atsakovas išėjo gyventi kitur. Ieškovė neturtinę žalą patyrė dėl to, kad ji ištekėjusi iš meilės, o atsakovas savo neištikimybe išdavė ją, sužlugdė svajones, pražudė pasitikėjimą žmonėmis, sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį ir emocinį skausmą, dėl to santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė Vilniaus miesto 1-a-is apylinkės teismas 2004 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė šalių sudarytą santuoką, ieškovės pavardės nepakeitė, šalių sūnaus G-o gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, taip pat priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1800 Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 8 d. iki 2003 m. rugpjūčio 8 d. , padalijo santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovei kilnojamojo turto už 1600 Lt. Teismas taip pat nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką – atsakovas gali matytis su sūnumi G-u trečiadieniais nuo 18 val. iki 21 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai, o taip pat kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 16 val. iki sekmadienio 21 val. , vieną kartą vaiko gyvenamojoje vietoje, kitą – atsakovo nuožiūra pasirinktoje vietoje, prieš tai informavus ieškovę apie numatomą vaiko buvimo vietą. Teismas ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė. Teismas laikė, kad kiekvieno iš sutuoktinių iki santuokos suformuotos nuostatos dėl šeimos kūrimo, jų požiūriai į sutuoktinių pareigas šeimoje, lojalumą vienas kitam nebuvo tinkamai suderinti tarpusavyje ir tam turėjo įtakos abiejų sutuoktinių elgesys. Gyvenant kartu išryškėję charakterių bei požiūrių į gyvenimo vertybes skirtumai, santarvės ir tarpusavio supratimo tarp šalių nebuvimas, abipusis sutuoktinių nepakantumas bei buitiniai konfliktai galutinai suardė šeimą, todėl ši santuoka faktiškai iširo ir sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3. 61 straipsniu konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, kad šalių santuoka buvo sudaryta sulaukus ieškovės pilnametystės, paskubomis, dėl ieškovės nėštumo, gimus vaikui jauna šeima susidūrė su neturėtais rūpesčiais, ėmė kaltinti vienas kitą. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nutylėjo, jog už vaiko darželį mokėjo atsakovo motina, vertindamas liudytojos V. Zabilavičienės parodymus dėl atsakovo neištikimybės, atsižvelgė, jog ji yra gera ieškovės draugė. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jai diagnozuotos ligos (lėtinio erozinio gastrito) ir santuokos iširimo bei atsakovo kaltės dėl susirgimo. Teismas nurodė, kad reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3. 70 straipsnio 2 dalis). Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, nustatė, kad atsakovas nereguliariai teikė išlaikymą vaikui, nupirko jam televizorių, lovą, atsisakė ieškovės ir vaiko naudai santuokinio turto dalies, todėl atsakovo įsiskolinimas 2001 m. liepos 8 d. –2003 m. rugpjūčio 8 d. laikotarpiu sudarytų 2400 Lt, skaičiuojant po 100 Lt kas mėnesį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo motina yra mokėjusi už vaiko išlaikymą darželyje 600 Lt (b. l. 92–96), sumažino išlaikymo įsiskolinimą iki 1800 Lt. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2004 m. gegužės 27 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 19 d. sprendimą ir priteisė ieškovei iš atsakovo 700 Lt atstovavimo išlaidų. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, ar santuokos iširimo priežastis buvo atsakovo neištikimybė, atsižvelgė, jog pati ieškovė pareiškime nurodė, kad nesutarimai tarp šalių paaštrėjo gimus sūnui, nėra pagrindo daryti išvados, kad 2001 m. liepos mėnesį atsakovas buvo neištikimas. Teismas atsižvelgė į ieškovės parodymus, kad atsakovas su ja šiurkščiai elgėsi nuo tada, kai ji tapo nėščia, pažymėjo, kad atsakovas jau iki santuokos sudarymo buvo nepagarbus ieškovei, o ieškovė įsipareigojo su juo gyventi vienoje šeimoje. Teismas, įvertinęs atsakovo darbovietės pažymą (b. l. 54) apie atsakovo darbo užmokestį 2003 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais, laikė, jog ieškovės paaiškinimas, kad atsakovas nesirūpino šeima, yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas neteikė lėšų pragyvenimui, negrįždavo į šeimą po darbo kai tam būdavo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nesant pagrindo atmesti atsakovo paaiškinimų apie tai, kad ieškovė šeimoje nesugebėjo priimti savarankiškų sprendimų, padarius išvadą, kad ji nebuvo lojali atsakovui, pripažintina, jog ieškovė nepakankamai moraliai rėmė atsakovą, ir šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Kasaciniu skundu ieškovė G. L-ė prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 27 d. nutarties dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos bei teismo išlaidų priteisimo, šiose dalyse priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti tik dėl atsakovo A. L-aus kaltės, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1600 Lt teismo išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 1200 Lt apeliacinės instancijos teisme. Kasacinį skundą ji grindžia šiais teisiniais argumentais: 1. Teismai pažeidė CK 3. 60 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl santuokinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3. 27 straipsnyje, nes teismai nenustatė jokių esminių ieškovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimų. CK 3. 60 straipsnio 3 dalis susiaurina kaltės ribas, preziumuojant, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Santuoka turėjo būti nutraukta tik dėl atsakovo kaltės, nes ji įrodyta. 2. Teismas peržengė ieškovės pareikštų reikalavimų ribas, nes atsakovas nepateikė jokio priešieškinio, kurio reikalavimas būtų santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio reikalavimus, nes nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą nepasisakė dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu CK 3. 70 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis, kaltas dėl santuokos iširimo, privalo atlyginti neturtinę žalą. 4. Teismas, priteisdami teismo išlaidas, pažeidė CPK 88 ir 92 straipsnio nuostatas, nes be pagrindo nepriteisė turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo apeliacinį skundą, tačiau išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės Teismai nustatė, kad 2001 m. rugpjūčio mėn. atsakovas būdamas santuokoje su ieškove išėjo gyventi kitur, išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui teikė nereguliariai, išlaikymo įsiskolinimas 2001 m. liepos 8 d. – 2003 m. rugpjūčio 8 d. laikotarpiu sudarė 2400 Lt, skaičiuojant po 100 Lt kas mėnesį. Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nepakankamai laiko skyrė šeimai, daugiau - darbui, nenorėjo būti su vaiku, buvo jai neištikimas. Teismai, spręsdami, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka, laikė, kad ieškovė nebuvo lojali atsakovui, nepakankamai moraliai jį rėmė. Teismai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl to atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės ir neturtinės žalos priteisimo. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Pagal CK 3. 60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK trečiosios knygos ketvirtajame skirsnyje numatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Įstatymas nereikalauja, kad faktai dėl ieškovo kaltės būtų nurodyti pateikiant priešieškinį. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, turi teisę priimti sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3. 61 straipsnio 2 dalis). Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismas nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę, kai ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės, gali tik esant atsakovo priešiniam reikalavimui. Teismai, spręsdami santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės klausimą, neperžengė ieškovės pareikštų reikalavimų ribų ir CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. CK 3. 60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3. 60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3. 26–3. 30; 3. 35–3. 36, 3. 85, 3. 92, 3. 10 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3. 60 straipsnio 3 dalis susiaurina kaltės ribas, preziumuodama, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina, yra neištikimas ir kt. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3. 60 straipsnį, privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. CK 3. 60 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Prašydama nutraukti santuoką dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės, ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (nesirūpino šeima, vaiko priežiūra, auklėjimu, išlaikymu, paliko šeimą, bendravo su kita mergina ir panašiai), dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, taip pat nurodė įstatymo preziumuojamas priežastis – santuokinę neištikimybę, šeimos palikimą ir visišką nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus (CK 3. 60 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismų padaryta išvada, jog ieškovė neįrodė faktų, su kuriais siejo atsakovo kaltės prezumpciją, laikytina pagrįsta. Tačiau teismų sprendimais nustatyti faktai, kurie patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3. 60 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų: visapusiškai nesirūpino vaiku ir visa šeima, paliko šeimą, nereguliariai teikė išlaikymą vaikui, nesirūpino jo auklėjimu ir priežiūra, bendravo su kita moterimi (teismo posėdyje patvirtindamas, kad su mergina kai kur dalyvavo (b. l. 116) ir panašiai, palikdamas visas sutuoktinio pareigas ieškovei. Įstatyme (CK 3. 60 straipsnis) įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų. Teismai, pripažindami, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, laikė jog ieškovės kaltė pasireiškė jos nelojalumu atsakovui. Su tokia teismų padaryta išvada sutikti negalima. E-ocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio šeiminių pareigų nevykdymo negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog teismai pažeidė CK 3. 60 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo, nes nenustatė jokių esminių ieškovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimų. Be to, pažymėtina, kad teismai, spręsdami reikalavimą dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, šio klausimo sprendimo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo ir atsakovo pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), todėl, esant reikalavimui (priešiniam reikalavimui) nutraukti santuoką dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, dėl kurio (ar abiejų sutuoktinių) kaltės santuoka nutraukiama. Esant nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms ir nurodytiems materialinės teisės normų aiškinimams, konstatuotina, kad teismai, spręsdami sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, neteisingai taikė anksčiau aptartas materialinės teisės normas, todėl ši teismo sprendimo ir nutarties dalis keistina, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo A-o L-aus kaltės. CK 3. 70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Nustačius, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teismas laiko, kad iš atsakovo A. L-aus ieškovei G. L-ei priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija laiko, kad atsižvelgiant į patenkintų ieškovės reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina pusė visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė iš viso patyrė 4807 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 1, 42, 148-149, 154, 178), todėl iš atsakovo A. L-aus ieškovei G. L-ei priteistina 2403,5 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 362 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 19 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 27 d. nutartį. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo A-o L-aus kaltės. Priteisti iš atsakovo A-o L-aus ieškovei G-ai L-ei 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iš atsakovo A-o L-aus ieškovei G-ai L-ei 2403,5 Lt (du tūkstančius keturis šimtus tris litus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitas teismų sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Z-a- L-is J-a J-ė V-s M-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |