TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
                        Civilinė
byla Nr. 3K-3-177/2007
                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                         75. 4. 3. ;
75. 8; 78. 2. 1; (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS



N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007
m. gegužės 2 d.
Vilnius


            Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
R-o Č-os (kolegijos pirmininkas), V-us G-o (pranešėjas) ir
A-io N-o,

            rašytinio proceso tvarka
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. (S. B. ) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2006 m. gegužės 4 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei R. B. ir atsakovės priešieškinį
ieškovui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,
išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo.
           
Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

            Ieškovas S. B. prašė
teismo nutraukti santuoką su atsakove R. B. dėl abiejų sutuoktinių kaltės,
paliekant jiems santuokoje turėtas pavardes, nustatyti nepilnamečio sūnaus G.
B. (G. B. ), gim. 1997 m. gegužės 8 d. , gyvenamąją vietą kartu su atsakove,
priteisti iš jo po 300 Lt kas mėnesį sūnui išlaikyti nuo ieškinio teismui
pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą - jam
priteisti gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įpareigojant
išmokėti atsakovei 310 000 Lt kompensaciją, atsakovei - automobilį „VW
Transporter“ (duomenys neskelbtini);
taip pat priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su ieškove
santuoką sudarė 1996 m. vasario 3 d. , 1997 m. gegužės 8 d.
jiems gimė sūnus G. B. Pagrindinė santuokos iširimo priežastis - skirtingas jo
ir atsakovės požiūris į šeimos problemų sprendimą, skirtingi charakteriai. Taigi
santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.
            Atsakovė pareiškė
priešieškinį ieškovui, prašydama nutraukti santuoką su ieškovu, pripažįstant,
kad santuoka iširo dėl ieškovo katės, po santuokos nutraukimo jai palikti
santuokinę pavardę – B. , nustatyti sūnaus G. B. gyvenamąją vietą kartu su ja,
priteisti iš atsakovo sūnui išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių
išmokų, taip pat 3000 Lt skolą už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki
2005 m. sausio mėnesio, kai ieškovas išlaikymo sūnui neteikė; bendrąją jungtinę
sutuoktinių nuosavybę padalyti taip: jai priteisti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), o iš jos
ieškovui - 154 166,67 Lt kompensaciją; priteisti iš ieškovo 10 000 Lt
neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad
ieškovas elgėsi su ja žiauriai, nebuvo lojalus, neprisidėjo prie bendrų šeimos
poreikių tenkinimo ir yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atsižvelgdamas į
nepilnamečio sūnaus interesus teismas turėtų nukrypti nuo lygių bendrosios
jungtinės nuosavybės dalių principo ir jai priteisti 2/3 dalis viso dalytino
turto. Žemės sklypas (duomenys
neskelbtini) į dalytino turto balansą neįtrauktinas, nes įgytas už jos
asmenines lėšas (valstybines vienkartines išmokas). Ieškovės teigimu, tada, kai
ji įgijo žemės sklypą, ieškovas dar nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis ir
teisių į žemes sklypą negalėjo įgyti. 2003 m. birželio 15 d. ji pardavė
asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir visus pinigus panaudojo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Dėl
to nutraukiant santuoką su ieškovu jai turėtų būti kompensuotas asmeninio turto
sumažėjimas 52 500 Lt suma iš bendro turto. Ieškovas nuolat yra išvykęs,
gyvena atskirai, nesirūpina sūnumi, neskiria jam dėmesio ir materialinio
išlaikymo. Iš ieškovo priteistinas 500 Lt dydžio išlaikymas, mokėtinas kas
mėnesį periodinėmis išmokomis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimo ir nutarties esmė

            Klaipėdos miesto apylinkės
teismas 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio: nutraukė
šalių santuoką, pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, po santuokos
nutraukimo paliko šalims santuokoje turėtas pavardes, nustatė nepilnamečio G.
B. gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisė iš ieškovo išlaikymą
nepilnamečiui sūnui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis,
išlaikymą išieškant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir tęsiant iki sūnaus
pilnametystės, 3000 Lt išlaikymo skolą sūnui už laikotarpį nuo
2004 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. sausio mėnesio, 10 000 Lt
neturtinės žalos atlyginimą atsakovei. Teismas padalijo santuokoje įgytą turtą
- priteisė atsakovei gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą(duomenys neskelbtini), o ieškovui iš
atsakovės – 310 000 Lt piniginę kompensaciją. Kitas ieškinio ir priešieškinio
dalis teismas atmetė. Teismas nustatė, kad pagal byloje esančią šalių sutartį
dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas, siekdamas susitaikyti su
atsakove baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas nusikaltimo,
numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, atsiprašė atsakovės dėl sukelto
fizinio ir moralinio skausmo bei sutiko atlyginti jai 2000 Lt turtinę ir
neturtinę žalą. Ši aplinkybė įrodo, kad ieškovas naudojo smurtą atsakovės
atžvilgiu, todėl laikytina, kad jis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Taigi yra
pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo (CK 3. 70 straipsnio 2 dalis). Nesant ginčo nepilnamečio G. B. gyvenamoji
vieta nustatytina su atsakove. Ieškovas teikia savo sūnui 300 Lt dydžio
išlaikymą kas mėnesį, tačiau, nesant įrodymų, kad jis išlaikymą būtų teikęs už
laikotarpį nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. sausio mėnesio, yra
pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą priteisti 3000 Lt skolą.   Šalys santuokoje įgijo gyvenamąjį namą su
priklausiniais ir žemės sklypą(duomenys
neskelbtini). Atsakovės vardu už namų valdos 0,0601 ha žemės sklypą
investiciniais čekiais sumokėta ne iš jos, o iš kitų asmenų investicinių
sąskaitų, todėl laikytina, kad jis įgytas santuokoje ir yra bendroji jungtinė
nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakove lieka gyventi šalių
nepilnametis sūnus, kuris ir šiuo metu gyvena ginčo name (duomenys neskelbtini) šis turtas natūra priteistinas atsakovei. Kadangi
ieškovas teikia sūnui išlaikymą, tai vien ta aplinkybė, kad šalių nepilnametis
sūnus lieka gyventi su atsakove, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių
bendro turto lygių dalių principo. Kitų svarbių priežasčių, leidžiančių
nukrypti nuo šio principo, nenustatyta, todėl taikyti CK 3. 123 straipsnio 1
dalį nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginį, kad
ji, pardavusi savo butą (duomenys
neskelbtini) gautus pinigus panaudojo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Dėl to teismas atmeta
atsakovės reikalavimą kompensuoti asmeninio turto sumažėjimą 52 500 Lt suma iš
bendro turto. D-amo turto rinkos vertė yra 620 000 Lt, todėl ieškovui iš
atsakovės priteistina 310 000 Lt kompensacija (CK 3. 117 straipsnio 1, 3
dalys). Kadangi atsakovė nurodė, kad automobilio „VW Transporter“ ji neturi, tai
šis automobilis atsakovei nepriteistinas. Atsižvelgiant į ieškovui tenkančios kompensacijos
dydį, yra pagrindas padidinti ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui
dydį (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis).
            Klaipėdos apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 5 d. nutartimi pakeitė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą ir iš ieškovo
priteistą išlaikymą G. B. sumažino iki 350 Lt, priteistą išlaikymo skolą - iki
2450 Lt, neturtinės žalos atlyginimą atsakovei - iki 5000 Lt, žyminį mokestį į
valstybės pajamas padidino iki 276 Lt; iš atsakovės ieškovui priteistą
kompensaciją už gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini) sumažino iki 206
666,66 Lt. Kitą teismo sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko
nepakeistą. Kolegija nustatė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, panaudojęs
smurtą prieš savo sutuoktinę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog
ieškovas būtų žiauriai sumušęs atsakovę ir jai ekspertai būtų nustatę sunkų ar
nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat į tai, jog ieškovas pirmą kartą prieš
savo sutuoktinę panaudojo smurtą ir atlygino jai 2000 Lt dydžio neturtinę žalą,
o santuoka netruko dešimt metų, taip pat į aplinkybę, jog į teismą dėl
santuokos nutraukimo kreipėsi ne atsakovė, o ieškovas, pirmosios instancijos
teismo atsakovei iš ieškovo priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas
iki 5000 Lt (CK 6. 250 straipsnio 2 dalis, CPK 183, 185 straipsniai). Byloje
nėra duomenų apie išskirtinius G. B. poreikius ir jų tenkinimui reikalingas
papildomas išlaidas, abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės vienoda. Abu tėvai
privalo teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą proporcingai savo turtinei
padėčiai (CK 3. 192 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis teismų praktikoje
vyraujančia nuostata, kad išlaikymas neturėtų būti mažesnis už vieną minimalią
mėnesinę algą (CK 1. 8 straipsnio 1 dalis, 6. 461 straipsnio 2 dalis), priteistas
išlaikymas vaikui mažintinas iki 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CK
3. 192 straipsnis). Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas
2005 m. birželio - 2005 m. gruodžio mėnesiais neteikė išlaikymo sūnui, todėl iš
jo priteistinas įsiskolinimas už septynis mėnesius. Pirmosios instancijos
teismo iš ieškovo nepilnamečiam sūnui išlaikyti priteistas išlaikymas mažintinas
iki 2450 Lt (CK 3. 200 straipsnis). G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su
atsakove, kuri gyvena dalytiname name, yra darbinga, ieškovas dirba užsienyje,
todėl yra pagrindas dalijamą turtą priteisti natūra atsakovei, ieškovui
priteisiant piniginę kompensaciją. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dėl
santuokos iširimo kaltas ieškovas, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta
nustatyta su atsakove, be to, apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai
patvirtina, kad namas iš esmės buvo pagerintas atsakovei pardavus jai asmeninės
nuosavybės teise priklausantį butą, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo
bendro turto lygių dalių principo ir priteisti atsakovei 2/3 dalį, o ieškovui
-1/3 dalį santuokoje įgyto bendro turto (CK 3. 123 straipsnio 1 dalis). Dėl to santuokoje
įgytas turtas priteistinas atsakovei, o ieškovui priteista kompensacija
mažintina iki 206 666,66 Lt (CK 3. 123 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį
skundą argumentai

            Kasaciniu skundu ieškovas
S. B. prašo pakeisti Klaipėdos   miesto   apylinkės  
teismo   2006 m. gegužės 4 d. sprendimo
ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
spalio 5 d. nutarties dalis dėl santuokos nutraukimo ir pripažinti, kad
santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti ieškovės reikalavimą dėl
neturtinės žalos priteisimo, priteisti ieškovui gyvenamąjį namą su priklausiniais
ir žemės sklypą(duomenys neskelbtini),
o atsakovei - 310 000 Lt kompensaciją; priteisti iš atsakovės visas turėtas
bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
            1. Dėl sutuoktinio kaltės dėl
santuokos iširimo.  Taikant CK
3. 60 straipsnį sutuoktinio reikalavimas nutraukti santuoką, esant bent vienam
iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sutuoktinio pareigų pažeidimų, yra
suprantamas kaip tų veiksmų pasekmė, t. y. bendras sutuoktiniu gyvenimas turi
tapti negalimu dėl šioje dalyje apibrėžtų santuokinių pareigų pažeidimo. Tačiau
šalių santuoka buvo iširusi jau iki 2004 m. liepos 16 d. ieškovo atliktų
veiksmų ieškovės atžvilgiu, o teismai nenustatinėjo faktinio šalių santuokos
nutrūkimo momento, todėl negalėjo taikyti CK 3. 60 straipsnio 3 dalyje
įtvirtintos prezumpcijos. Be to, pati atsakovė priešieškinyje patvirtino, kad santuoka
faktiškai nutrūko ankščiau nei ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl
fizinio smurto panaudojimo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismai, siedami
ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo tik su 2004 m. liepos 16 d. įvykiais,
pripažino, kad iki ieškovo smurto panaudojimo prieš atsakovę ši teisinė
prezumpcija šalių teisiniams santykiams nedarė įtakos ir jiems jokios teisinės
reikšmės neturėjo. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų apie ankstesnį ieškovo
smurto naudojimą prieš atsakovę. Dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi ne atsakovė,
nuo CK 3. 60 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimo dienos iki atsakovės
kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei pusė metų, ir tai patvirtina, kad santuokos
iširimo pagrindinė priežastis buvo ne smurto panaudojimas, o sutuoktinių
charakterių, požiūrio ir vertybių neatitikimas. Atsakovė pati nesilaikė CK
3. 26-3. 29 straipsnyje įtvirtintų santuokinių pareigų, todėl santuoka turėjo
būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismai pažeidė CK 1. 5 straipsnio
nuostatas.
            2. Dėl neturtinės žalos
priteisimo. Iš ieškovo negalėjo būti priteista neturtinė žala, nes santuoka faktiškai
iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas rėmėsi tik ta aplinkybe, kad
įstatymas atsakovei suteikia tokią teisę, ir neturtinę žalą priteisę nesant
byloje įrodymų apie neturtinės žalos padarymo faktą ir atsakovės patirtų
nuostolių dydį, t. y. pažeidžiant CK nuostatas, reglamentuojančias civilinę
atsakomybę (CK 6. 249 straipsnio 1 dalis, 6. 250 straipsnio 2 dalis; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio
30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. Kauno apskrities viršininko
administracija, bylos Nr.
3K-3-200/2002;  2003 m. vasario 24 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje T. G.
v. R. Š. , bylos Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. gegužės 16 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos
Respublika, bylos Nr.
3K-3-337/2006, 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P.
D. v. R. V. , bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2006 m.
spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB draudimo kompanija „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-531/2006). Apeliacinės instancijos teismas priteisė atsakovei neturtinės
žalos atlyginimą ne dėl to, kad jai buvo padaryta neturtinė žala santuokos
nutraukimu pagal CK 3. 70 straipsnio 2 dalį, bet dėl to, kad ieškovas jos
atžvilgiu prisipažino panaudojęs smurtą ir nepagrįstai vadovavosi CK 6. 250 straipsnio
2 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą padarė įvertinęs sutartį
dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutrauktoje baudžiamojoje byloje, tačiau
šioje sutartyje yra nurodyta, kad ieškovas dėl sukelto fizinio ir moralinio
skausmo atlygino R. B. 2000 Lt turinę ir neturtinę žalą. Ši suma abiejų šalių
buvo įvertinta kaip pakankama už smurto panaudojimą, todėl teismas dar kartą
tuo pačiu pagrindu už tą pačią veiką iš ieškovo priteisė neturtinės žalos atlyginimą.
Taigi teismas pažeidė teisės principą, draudžiantį už tą patį nusižengimą bausti
du kartus, taip pat CK 6. 251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visiško nuostolių
atlyginimo principą, t. y. atlyginti tiek, kiek asmuo iš tiesų prarado. Taigi
apeliacinės instancijos teismas peržengė tiek ieškinio, tiek apeliacijos ribas
ir pažeidė CK 6. 249, 6. 250 straipsnius, CPK 178 straipsnį.
            3. Dėl bendrosios
jungtinės nuosavybės padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
priteisė atsakovei didesnę turto dalį. Teismas nesivadovavo CK 3. 123
straipsniu, todėl, esant kitoms aplinkybėms, nuo sutuoktinių turto lygių dalių
principo buvo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį ir
vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagrįsta
būtinybe apsaugoti tam tikrus teisinius gėrius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje P. A. v. O. A. , bylos Nr. 3K-3-479/2005). Pirmosios instancijos
teismas pagrįstai nustatė, kad vien ta aplinkybė, jog šalių nepilnametis sūnus
lieka gyventi su atsakove, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro
turto lygių dalių principo. Nepilnamečio vaiko interesai nenukentės ir teismui
nenukrypus nuo lygių dalių principo, nes šalių turtas įvertintas 620 000
Lt, kiekvienai šaliai tenka po 310 000 Lt, o ieškovas teikia išlaikymą sūnui
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003
m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. L. V. , bylos Nr. 3K-3-355/2003). Pagal CK 3. 161
straipsnio 4 dalį vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, todėl teismas,
nesant grėsmės vaiko interesams, neturėjo pabloginti ieškovo turtinės padėties.
Ieškovo teigimu, namo pagerinimai buvo daromi siekiant sukurti bendrąją jungtinę
nuosavybę, ir atsakovė nebuvo išreiškusi savo valios atliktais namo
pagerinimais sukurti savo asmeninę nuosavybę (CK 3. 89 straipsnio 1 dalies 7
punktas). Be to, pagal CK 4. 87 straipsnį bendraturčiui padidinus bendrąjį daiktą
ar jo vertę į padidintą daiktą ar jo vertę bendrosios jungtinės nuosavybės
teises įgyja lygiai visi bendraturčiai. Taigi, padidėjus namo vertei, į
padidintą vertę ir ieškovas, ir atsakovė įgijo lygias nuosavybės teises.
Pažymėtina, kad teismas nevertino įrodymo, jog atsakovė savo butą(duomenys neskelbtini) pardavusi už 105
000,00 Lt, perdavė dalį šių lėšų savo sūnui V. B. , kuris, būdamas 21 metų, 2003
m. rugsėjo 15 d. už 39 100 Lt (tai tik vidutinė rinkos vertė, nurodyta VĮ
Registrų centro pažymoje) įsigijo butą(duomenys
neskelbtini). Šis įrodymas tik patvirtina aplinkybę, kad neįmanoma
nustatyti ne tik tikslios kiekvienos iš šalių lėšų, panaudotų pastatų
pagerinimams, sumos, bet ir įvertinti, kuris iš šalių yra skyręs daugiau lėšų
namo pagerinimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v.
L. V. , bylos Nr. 3K-3-355/2003, parinkdamas
turto padalijimo būdą teismas turėtų atsižvelgti į sutuoktinių galimybes išmokėti kompensaciją, ar
parinktas turto padalijimo būdas padės galutinai išspręsti visus ginčus dėl turto. Atsakovė
neturi lėšų sumokėti ieškovui priteistą kompensaciją, todėl bus priversta
parduoti ginčo turtą. Atsižvelgiant į sudėtingus šalių santykius, yra didelė
tikimybė, kad atsakovė geranoriškai kompensacijos ieškovui neišmokės ir jam
gali tekti kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, o tam reikėtų
papildomų lėšų ir laiko. Vykdant priverstinį išieškojimą, vaiko teisės ir
interesai gali nukentėti, nes tikėtina, kad, parduodant turtą iš varžytynių,
bus pasiūlyta mažesnė nei rinkos kaina, todėl atsakovei gali būti sudėtinga
įsigyti atitinkantį vaiko poreikius būstą. Ieškovas sutinka geranoriškai leisti
ginčo name gyventi atsakovei ir sūnui iki jis sumokės kompensaciją atsakovei ir
ji įsigys kitą būstą.
            4. Dėl vaiko išlaikymo
įsiskolinimo priteisimo. Teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
Atsakovė priešieškiniu reikalavo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004
m. gegužės mėnesio iki 2005 m. sausio mėnesio, nes nuo 2005 m. sausio mėnesio
ieškovas išlaikymą teikė pavedimu. 2005 m. birželio - gruodžio mėnesiais
išlaikymo teikimą įrodo byloje pateikta ieškovo sutartis su banku dėl išmokos
nuskaitymo.
            5. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 276 Lt, o ne 91,50 Lt žyminio mokesčio dėl
reikalavimų, susijusių su išlaikymo priteisimu (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas savo nutartimi neišsprendė bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo klausimo, nors apeliaciniame skunde ieškovas buvo nurodęs šį
reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė „palikti šalims jų turėtas
bylinėjimosi išlaidas“.   Tokiu teismo
sprendimu buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes atsakovė buvo iš
dalies atleista nuo žyminio mokesčio ir jos bylinėjimosi išlaidos buvo mažesnės
nei ieškovo, nors tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai buvo
patenkinti tik iš dalies. Bendro turto vertė buvo nustatyta ieškovo prašymu ir
apmokėta jo lėšomis, todėl 1000 Lt atlyginimas už atliktą turto vertinimą
turėjo būti padalytas abiem šalims.
            Ieškovo 2007 m. balandžio
6 d. pateiktas kasacinio skundo papildymas ir prie jo pridėti dokumentai
nepriimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi (CPK 350 straipsnio 8 dalis).
            Atsiliepimu į kasacinį
skundą atsakovė R. B. prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų
procesinius sprendimus. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad  teismai konstatavo faktinę aplinkybę, jog ieškovas
smurtavo prieš atsakovę, taip pat faktą, kad jis nesirūpino savo šeima -
neteikė išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui, todėl pagrįstai taikė CK 3. 60
straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatavę ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovas
iškilusių problemų tarp sutuoktinių nespręsdavo, neatsižvelgdavo į kitų šeimos
narių poreikius, su šeima praleisdavo mažai laiko, smurtaudavo tiek
psichologiškai, tiek fiziškai. Atsakovė net ir po 2004 m. liepos 16 d.
įvykio stengėsi, kad šalys vėl galėtų gyventi normalų santuokinį gyvenimą,
taigi nelaikė, kad santuoka yra iširusi. Pažymėtina, kad teismai aplinkybių,
susijusių atsakovės kalte dėl santuokos iširimo, nenustatė (CPK 353 straipsnio
1 dalis), o ieškovas pripažįsta savo kaltę dėl santuokos iširimo. Pagal CK 3. 70
straipsnio 2 dalį ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. 2004 m. liepos 16
d. įvykis - tai tik vienas iš ieškovo nesugyvenamo charakterio pavyzdžių. Tiriant
šį įvykį buvo nustatyta, kad ieškovas ir kitaip pažeidė savo kaip sutuoktinio
pareigas. Teismo procesas vyksta jau ilgiau nei metus, ir yra akivaizdu, kad
atsakovei yra padaryta neturtinė žala, tiesiogiai susijusi su ieškovo
veiksmais, dėl kurių buvo nutraukta santuoka. Teismas atsižvelgė į tai, kad
ieškovas yra sumokėjęs atsakovei 2000 Lt. Be to, teismas, nagrinėdamas šeimos
bylas, nėra saistomas šalių pareikštų byloje reikalavimų (CPK 376 straipsnis 3
dalis). Atsakovės nuomone, išlaikymo neteikimo nustatymas - fakto klausimas. Apeliacinės
instancijos teismas nutarime padarė techninę klaidą, nurodydamas ne 2004, o
2005 metus. Bendrai santuokoje užgyvento turto padalijimui svarbių aplinkybių
nustatymas yra fakto klausimas. Sūnus visą savo gyvenimą gyveno ginčo name ir yra
susijęs su jį supančia aplinka. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su
atsakove, tai, priteisus natūra gyvenamąjį namą atsakovei, yra apsaugomi vaiko
interesai. Byloje įrodyta, kad atsakovės sveikata yra silpna ir kad namas iš
esmės yra pagerintas atsakovės asmeninėmis lėšomis, pardavus jai asmeninės
nuosavybės teise priklausantį butą, todėl gyvenamasis namas pagrįstai
priteistas atsakovei natūra, nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo.
Ieškovas nepagrįstai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. A. v.
O. A. , bylos Nr. 3K-3-479/2005, ir  2003 m. kovo 17 d.
nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. L. V. , bylos Nr. 3K-3-355/2003, nes bylų faktinės
aplinkybės nesutampa. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo materialinė padėtis yra
geresnė nei atsakovės. Ieškovas neturi realių galimybių sumokėti kompensacijos;
gyvenamasis namas jam nereikalingas. Atsakovė, siekdama išmokėti ieškovui
kompensaciją, jau yra kreipusis į AB SEB Vilniaus banką su prašymu išduoti
atitinkamo dydžio paskolą. Pažymėtina, kad pagal CK 3. 70 straipsnio 2 dalį
sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio
atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat bylinėjimosi
išlaidas.
            Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2007 m. vasario
13 d. nutartimi nepriėmė atsakovės pateikto dokumento (CPK 181 straipsnio 1
dalis, 353 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j
a :


IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje
nustatytos aplinkybės

            Pirmosios instancijos
teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė 1996 m. vasario 3 d. , 1997 m.
gegužės 8 d. jiems gimė sūnus G. B. Ieškovas smurtavo prieš atsakovę. Ieškovas nereguliariai
teikia savo sūnui išlaikymą. Šalys santuokoje įgijo gyvenamąjį namą su
priklausiniais ir žemės sklypą(duomenys
neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginį, kad
ji, pardavusi savo butą (duomenys
neskelbtini) gautus pinigus panaudojo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai.
            Apeliacinės instancijos
teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų žiauriai sumušęs
atsakovę ir ekspertai būtų nustatę sunkų ar nežymų jos sveikatos sutrikdymą.
Ieškovas pirmą kartą panaudojo smurtą prieš atsakovę ir atlygino jai 2000 Lt
dydžio neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų apie išskirtinius šalių sūnaus G. B.
poreikius ir jų tenkinimui reikalingas papildomas išlaidas; abiejų tėvų turtinė
padėtis vienoda. G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, kuri gyvena
dalytiname gyvenamajame name; atsakovė yra darbinga, ieškovas dirba užsienyje.
Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas
buvo pagerintas atsakovei pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį
butą(duomenys neskelbtini).

V. Kasacinio teismo argumentai

            Civiliniame procese
galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra
ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas tų
ribų, kokias nustato ginčo šalys. V-a iš šio principo įgyvendinimo išraiškų
yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas
kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šios nuostatos
kolegija laikosi nagrinėdama ieškovo kasacinį skundą, todėl pasisako tik
kasaciniame skunde akcentuojamais klausimais dėl: 1) sutuoktinio kaltės dėl
santuokos iširimo; 2) neturtinės žalos priteisimo; 3) bendrosios jungtinės
nuosavybės padalijimo; 4) vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
            1. Dėl sutuoktinio kaltės dėl
santuokos iširimo. Bylą nagrinėję teismai nustatinėjo faktines bylos
aplinkybes, reikalingas nustatyti santuokos iširimo priežastis, ir, įvertinę
byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo tik ieškovo kaltę dėl santuokos
iširimo (CPK 185 straipsnis). CK 3. 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš
sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis yra
nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi
su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip
vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti
tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ši prezumpcija yra
nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti,
kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba
kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito
sutuoktinio kaltę. Nagrinėjamoje byloje teismai taikė ieškovo kaltės
prezumpciją, nustatę smurto naudojimo prieš šeimos narius faktą, ieškovui
neįrodžius, kad dėl santuokos iširimo kalta ir atsakovė. Kolegija sutinka su
tokia teismų išvada. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad teismai konstatavo
ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją remdamiesi tik smurto
panaudojimo 2004 m. liepos 16 d. faktu, kai, ieškovo teigimu, šalių santuoka
jau buvo iširusi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek fizinio, tiek
psichologinio smurto prieš atsakovę naudojimas buvo tęstinis. Byloje yra
pateiktas paties ieškovo 2004 m. liepos 19 d. pasirašytas pasižadėjimas
atsakovei, kad jis niekada daugiau nebenaudos prieš ją smurto (T. 1, b. l. 43).
Šis įrodymas patvirtina ne tik tai, kad ieškovas santuokoje smurtavo, elgėsi
nepagarbiai su atsakove, bet ir tai, kad net ir po 2004 m. liepos 16 d.
konflikto atsakovė siekė, jog santuoka neiširtų. Minėta, kad bylą nagrinėję
teismai nenustatė fakto, jog santuokos iširimą būtų lėmę ir netinkami atsakovės
veiksmai. Dėl to teismai, nustatę ieškovo žiaurų elgesį su šeimos nariais
(turimas omenyje ne žiaurus fizinis smurtas), turėjo pagrindą preziumuoti
ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Taigi kolegija, išnagrinėjusi teismų nustatytas
faktines aplinkybes, kuriomis yra saistomas kasacinis teismas (CPK 353
straipsnio 1 dalis), ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad
teismai tinkamai ir pagrįstai taikė CK 3. 60 straipsnio 3 dalį.
            2. Dėl neturtinės žalos
atlyginimo. Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš
kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3. 70 straipsnio 2
dalyje. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovo 10
000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Teismai, minėta, pagrįstai
nustatę ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, turėjo pagrindą spręsti ir dėl šio
atsakovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Neturtinė žala, susijusi su
santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas
fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos
pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais
pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje
byloje nustatytas tęstinis ieškovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimas
prieš atsakovę, kuris, akivaizdu, lėmė atsakovės emocinį skausmą ir pažeminimą.
Dėl to kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas
atsakovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai įvertino byloje esančius
įrodymus ir pritaikė šias materialines teisės normas. Pažymėtina, kad apeliacinės
instancijos teismas, priteisdamas atsakovei neturtinės žalos atlyginimą,
pagrįstai taikė CK 6. 250 straipsnį, reglamentuojantį neturtinės žalos sąvoką,
jos atlyginimo atvejus, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šis
straipsnis taikytinas kartu su kitomis materialinės teisės normomis byloje
esant reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas skunde taip
pat nepagrįstai nurodo, kad neturtinė žala atsakovei buvo priteista dėl 2004 m.
liepos 16 d. panaudoto prieš ją smurto, nors dėl šio fakto ieškovas yra
atlyginęs 2000 Lt dydžio neturtinę žalą atsakovei. Kolegija nurodo, kad į šį
faktą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė spręsdamas dėl priteistino neturtinės
žalos atlyginimo dydžio, ir šis faktas nebuvo vienintelis pagrindas spręsti,
kad atsakovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Minėta, šioje byloje
nustatyta, kad smurto prieš atsakovę naudojimas buvo tęstinis. Ieškovas
kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi atitinkamomis Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartimis, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės
nesutampa. Taigi kolegija, išnagrinėjusi byloje nustatytas faktines aplinkybes,
sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė CK 3. 70
straipsnio 2 dalį, 6. 250 straipsnį ir priteisė atsakovei 5000 Lt neturtinės
žalos atlyginimą iš ieškovo, kaip kalto dėl santuokos nutraukimo.
            3. Dėl bendrosios
jungtinės nuosavybės padalijimo. Kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo
argumentais šiuo klausimu. Pagal CK 3. 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja
jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos
sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Byloje nustatyta, kad ginčo
turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įgytas šalių
santuokos metu ir yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Spręsdamas dėl
santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma atsižvelgia į sutuoktinių
pageidavimus; kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas
svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3. 123 straipsnio 1 dalyje, 3. 127 straipsnio 3
dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka
santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje D. P. v. A. P. , bylos Nr.
3K-3-526/2006). Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė priteisti šį turtą natūra,
sutikdami išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam tenkančią turto dalį.
Abu teismai sprendė, kad yra pagrindas šį turtą priteisti natūra atsakovei,
ieškovui priteisiant kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, ir kolegija
sutinka su šia teismų išvada. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus gyvena su
atsakove ginčo gyvenamajame name(duomenys
neskelbtini). Teismai nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, toks
buvo ir ieškovo prašymas. Ieškovas 2006 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu
nurodė, kad po santuokos nutraukimo ketina nuolat dirbti Vokietijoje (T. 2, b.
l. 17). Atsižvelgiant į šias aplinkybes spręstina, kad ginčo turtas yra labiau reikalingas
būtent atsakovei, todėl kolegija sutinka su teismų sprendimu priteisti šį turtą
natūra atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją už jam tenkančią turto dalį.
            Tačiau kolegija sprendžia,
kad kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai
taikė CK 3. 123 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pagrįstas. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių
dalių principo, todėl kolegija pagrįstomis laiko pirmosios instancijos teismo
išvadas šiuo klausimu. CK 3. 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad
sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti
tik šio kodekso nustatytais atvejais (nurodyto straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas
į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę
padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių
bendro turto lygių dalių principo ir priskirti vienam sutuoktiniui didesnę
turto dalį (CK 3. 123 straipsnio 1 dalis). CK 3. 123 straipsnio 2-4 dalyse
nustatyti kiti veiksniai, kuriems esant taip pat galima nukrypti nuo
sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (kai vienas sutuoktinis privalo
mokėti kitam sutuoktiniui išlaikymą; jei sutuoktinis be kito sutuoktinio
sutikimo iki bylos iškėlimo sumažino bendro turto vertę, jo dalį padovanodamas,
ir kt. ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2005 m. spalio 12 d. nutartyje (civilinė byla P. A. v. O. A. , bylos Nr. 3K-3-479/2005) nurodė, kad CK 3. 123
straipsnyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali
pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo.
Tačiau teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo
kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų
teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1. 5 straipsnio 4
dalis). Įstatymų leidėjui CK 3. 123 straipsnyje iš esmės nurodžius pagrindines
aplinkybes, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių
dalių principo, kitomis aplinkybėmis nuo šio principo galima nukrypti tik
nustačius tokio nukrypimo realų poreikį atsižvelgiant į pirmiau nurodytus
kriterijus. Ši nuostata yra konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartyje (civilinė
byla A. V. v. L. V. , bylos Nr.
3K-3-355/2003).
            Priteisus natūra visą
gyvenamąjį namą atsakovei, šalių sūnaus interesai, užtikrinant normalias jo
gyvenimo sąlygas, yra apsaugoti. Be to, apeliacinės instancijos teismo
nutartimi vaikui išlaikyti priteista 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių
išmokų. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog šalių
sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove, yra pagrindas nukrypti nuo lygių
dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, yra nepagrįsta. Kolegija
sprendžia, kad šalių sūnaus interesai bus apsaugoti ir nenukrypstant nuo bendro
turto lygių dalių principo jį dalijant.
            Aplinkybė, kad dėl
santuokos iširimo kaltas ieškovas, taip pat negali būti pagrindas nukrypti nuo
lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, nes šiuo pagrindu,
minėta, CK 3. 70 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teisė sutuoktiniui
reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo
sutuoktinio, ir šia teise atsakovė pasinaudojo.
            Apeliacinės instancijos
teismas, įvertinęs įrodymus dėl atsakovės lėšų panaudojimo rekonstruojant
gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)
sprendė, kad tai taip pat yra svarbi priežastis nukrypti nuo lygių dalių
principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę. Kolegija su šia išvada nesutinka,
nes laiko, kad ši aplinkybė neįrodyta. Ieškovas kasaciniame skunde remiasi CK
4. 87 straipsniu - jeigu bendraturtis, laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių,
padidina daiktą ar jo vertę, tai į padidintą daiktą ar jo vertę bendrosios
jungtinės nuosavybės teises įgyja lygiai visi bendraturčiai. Tačiau tokiu
atveju CK 3. 98 straipsnio 4 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė į kompensaciją,
kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė neįrodė, kad gyvenamojo
namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija
buvo atliekama panaudojant būtent lėšas, gautas 2003 m. birželio 17 d. pardavus
jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą(duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 15 d.
atsakovės sūnus V. B. įsigijo butą (duomenys
neskelbtini) ir atsakovė teismo posėdžių metu pripažino davusi sūnui lėšų
šiam butui įsigyti, nurodydama skirtingas sumas (T. 2, b. l. 19, 123). Atsakovė
pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius statybinių medžiagų įsigijimą, gyvenamojo
namo rekonstrukcijos darbus, tačiau ieškovas taip pat pateikė teismui įrodymus,
patvirtinančius statybinių medžiagų įsigijimą. Taigi išvada, kad gyvenamasis
namas (duomenys neskelbtini) šalių
santuokos metu buvo pagerintas būtent tik iš atsakovės asmeninių lėšų pardavus
jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) negalima. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,
darytina išvada, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją
jungtinę nuosavybę, todėl šalims pripažintina teisė kiekvienai į 1/2 dalį ginčo
turto, kuris natūra priteistinas atsakovei, ieškovui priteisiant 310 000 Lt
kompensaciją remiantis byloje pateiktu šio turto vertinimu, kurio ieškovas
neginčijo bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose (CK 3. 117 straipsnio
1-3 dalys, 3. 123 straipsnio 1 dalis).
            4. Dėl vaiko išlaikymo
įsiskolinimo priteisimo. Kolegija sutinka su kasaciniu skundu šiuo klausimu ir
sprendžia, kad teismai nepagrįstai priteisė iš ieškovo vaiko išlaikymo
įsiskolinimą. Bylą nagrinėję teismai nenurodė, kokių įrodymų pagrindu
sprendžia, kad yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Kolegija,
įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių,
kad yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas, todėl sprendžia, kad iš
ieškovo nepagrįstai priteista 2450 Lt suma (CPK 185 straipsnis).
            Nurodytais motyvais
kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų
procesinių sprendimų dalis dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš
ieškovo ir šią ieškinio dalį atmesti, taip pat panaikinti apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo sumažinta ieškovui iš atsakovės priteista
310 000 Lt kompensacija iki 206 666,66 Lt. Dėl to kolegija proporcingai paskirsto
bylinėjimosi išlaidas tarp šalių; taip pat sprendžia, kad yra pagrindas
priteisti ieškovui iš atsakovės 1/2  dalį
ekspertizės išlaidų (CPK 91 straipsnio 5 dalis, 93 straipsnis).
            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,

n u t a r i a :

            Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 5 d.
nutarties dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo S. B. sūnui G.
B. panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti.
            Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria ieškovui S. B. priteista
206 666,66 Lt kompensacija už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria
ieškovui S. B. priteista iš atsakovės R. B. 310 000 (trys šimtai dešimt
tūkstančių) Lt kompensacija už nekilnojamąjį turtą(duomenys neskelbtini).
            Kitas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo ir Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. spalio 5 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
            Priteisti
ieškovui S. B. iš atsakovės R. B. 612 (šeši šimtai dvylika) Lt žyminio mokesčio,
sumokėto paduodant kasacinį skundą, ir 500 (penki šimtai) Lt ekspertizės
išlaidų.
            Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.


Teisėjai                                                                                                 R-a-
Č-a


                                                                                                                        V-us
G-a-


                                                                                                A-is
N-a-
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt