Paieška : Teismų praktika Dėl vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais1. 10. Dėl TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#754: Svečiai
#0: Vartotojai
#7444: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

Vėliausias lankytojas:
#Aurimas: 10 val.atgal

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Dėl vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais
1. 10. Dėl vaiko
teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais

Europos
Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios
institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio
saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios
pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame
straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr. , pvz. , sprendimą M-kx v.
B-gium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, „šeimos
gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp
artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie
giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui
įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams
normaliai plėtotis (žr. cituotą sprendimą M-kx v. B-gium, § 45, Scozzari and
Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 J-y 2000). Europos Žmogaus
Teisių Komisija jos veiklos metu taip pat yra pažymėjusi, kad šeimos gyvenimas
tarp senelių ir vaikaičių gali būti ir tada, kai jie negyvena kartu, bet yra
susiformavę glaudūs šeiminiai ryšiai, ypač kai dažnai bendraujama (žr. F-ler
v. A-ia, no. 24759/94, report of 3 December 1997, § 46).
Nustačius,
kad vaiką ir trečiąjį asmenį sieja šeimos ryšiai, turi būti nustatomas ir
laikytinas prioritetu prieš kitų asmenų interesus paties vaiko noras ir
poreikis įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius. Vaiko noras bendrauti su
artimaisiais giminaičiais turi būti išsiaiškintas nepriklausomai nuo jo
amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų jį suformuluoti ir išreikšti, tačiau,
vertinant vaiko norą bendrauti su artimaisiais giminaičiais, turi būti
atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą, motyvaciją. Be to, vaiko norus būtina
vertinti atsižvelgiant į kitas aplinkybes, ypač į tai, ar vaiko norai nekenkia
jo interesams (CK 3. 161 straipsnio 3 dalis).

Civilinė byla Nr. 3K-3-203/2009
Procesinio sprendimo
kategorija 77. 4. 4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU

2009 m. gegužės 29 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: J-o -o (kolegijos pirmininko), V-us G-o
(pranešėjas) ir E-aus L-o,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. G.
ir V. G. ieškinį atsakovui G. J.
dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo.
Teisėjų
kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o
esmė

Byloje kilęs teisės normų, reglamentuojančių artimųjų giminaičių
bendravimą su vaiku, aiškinimo ir taikymo klausimas. T. J. ,
gimęs 2002 m. birželio 21 d. , yra ieškovų R. G.
ir V. G. vaikaitis. Vaiko motina–ieškovų duktė E. J. mirė 2007 m. balandžio 28 d. ,
tėvas–atsakovas G. J. su sūnumi iki 2007 m.
lapkričio 11 d. gyveno kartu su ieškovais jų namuose, tačiau po to
išsikėlė. Ieškovų teigimu, jie vaikaičiu rūpinosi nuo gimimo, todėl juos sieja
stiprus emocinis ryšys. Tačiau atsakovas trukdo jiems bendrauti su vaikaičiu,
todėl ieškovai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko
teisių apsaugos skyrių, kad būtų apsaugoti vaiko interesai. Atsakovas buvo
įpareigotas sudaryti sąlygas ieškovams bendrauti su vaiku, tačiau šio
įpareigojimo nevykdo. Ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovą sudaryti
sąlygas vaikui bendrauti su ieškovais, nustatant tokią bendravimo tvarką: 1) kiekvienos
savaitės ketvirtadienį nuo 10 val. iki penktadienio 20 val. T. J. praleidžia su ieškovais jų namuose; vaiką pas ieškovus
atveža ir pasiima atsakovas; 2) kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo
penktadienio 20 val. iki sekmadienio 20 val. T. J.
praleidžia su ieškovais jų namuose; vaiką pas ieškovus atveža ir pasiima
atsakovas; 3) šv. Kalėdų, N-jųjų metų, šv. Velykų antrą dieną T. J. praleidžia su atsakovais; 4) liepos mėnesio
dvi savaites ir rugpjūčio mėnesio dvi savaites T. J. praleidžia
su ieškovais, konkrečią datą šalys suderina prieš vieną mėnesį.

II. Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 23 d. sprendimu
tenkino dalį ieškinio ir nustatė tokią ieškovų bendravimo su jų vaikaičiu
tvarką: 1) kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 20 val.
iki sekmadienio 20 val. T. J. praleidžia su
ieškovais, vaiką pasiima ir atveža į namus ieškovai; 2) kasmečių švenčių:
šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrą dieną T. J. praleidžia
su ieškovais; 3) vasaros metu rugpjūčio mėnesio dvi savaites T. J. praleidžia su ieškovais, konkrečią datą šalys
suderina prieš vieną mėnesį. Teismas nustatė, kad teismo 2005 m. balandžio
25 d. sprendimu nutraukus E. J. ir G. J. santuoką, sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta
su motina; šiuo metu vaikas gyvena su tėvu. Ieškovai yra seneliai iš vaiko
motinos pusės ir yra jo artimieji giminaičiai. Teismas nurodė, kad artimųjų
giminaičių bendravimas su vaiku yra galimas, jeigu tai neprieštarauja vaiko
interesams (CK 3. 172 straipsnis). Teismas laikė labiausiai tikėtinais
liudytojų I. Ž. (vaikų darželio auklėtojos) ir L. B. (auklės) parodymus, kad vaikas labai myli
senelius, džiaugiasi juos matydamas, nori su jais bendrauti. Tarp ieškovų ir
atsakovo yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl vaiko teisės bendrauti su
artimaisiais giminaičiais įgyvendinimo. Teismas, atsižvelgęs į psichologės
rekomendacijas, neišklausė vaiko tiesiogiai teisme, tačiau, įvertinęs
rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad vaikas ne vieną kartą yra išreiškęs
norą bendrauti ir su seneliais, ir su tėvu. L-ytojų parodymais patvirtinta, kad
ieškovų ryšys su vaikaičiu yra artimas, ir tai patvirtina ieškovų paaiškinimus,
jog toks bendravimas vaikui atstoja emocinį, dvasinį ryšį su jo motina. Teismas
taip pat akcentavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti
neabejotiną ir vienareikšmę išvadą, jog ieškovų veiksmai ir poelgiai vaikaičio
atžvilgiu gali turėti neigiamos įtakos jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Nėra
pagrindo manyti, kad ieškovų bendravimas su vaikaičiu prieštarautų jo
interesams. Tačiau, esant šalių santykiams konfliktiškiems, ieškovų pasirinktas
tiesioginio bendravimo su vaikaičiu būdas yra per daug intensyvus, nes dėl to
gali padažnėti šalių konfliktai, kurie neigiamai veiktų vaiką, todėl teismas
ieškovų reikalavimus tenkino iš dalies, nustatydamas senelių ir vaikaičio ne
tokį intensyvų bendravimą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.
vasario 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo
2008 m. liepos 23 d. sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios
instancijos teismo išvadomis ir nustatė, kad pagal CK 3. 172, 3. 175 straipsnius,
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalį
nustatant vaiko bendravimo galimybę su artimaisiais giminaičiais suteikiamas
prioritetas vaiko teisei, t. y. jo norui ir poreikiui bendrauti su
artimaisiais giminaičiais, išskyrus atvejus, kai tai gali pakenkti jo
interesams. Byloje nustatyta, kad vaikas nori bendrauti su seneliais ir juos
myli, o senelių noras bendrauti su vaiku taip pat yra aiškiai išreikštas ir
pagrįstas moralinėmis ir dorovinėmis nuostatomis. Ieškovė dirba pedagoginį
darbą, todėl turi profesionalių bendravimo su vaiku įgūdžių, apibūdinama
išimtinai teigiamai, todėl negali daryti blogos įtakos vaikui. Byloje
nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai, siekdami bendrauti su vaiku, siektų
kokių nors asmeninių interesų ar naudos. Atsakovo elgesys bylos nagrinėjimo
metu patvirtina, kad bendravimo sunkumų kyla tik dėl to, kad jis nenori sudaryti
sąlygų seneliams bendrauti su vaikaičiu. Atsakovo teiginiai, kad seneliai
diegia vaikui priešingas moralei savybes, t. y. skatina jį meluoti,
nuteikinėja prieš tėvą, nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismui nustačius ne tokį intensyvų, nei prašė ieškovai,
bendravimą su vaikaičiu, atsakovo teisės negali būti pažeistos, nes seneliai su
vaikaičiu praleis tik nedidelę laiko dalį, kai atsakovas, kaip tėvas, turi
galimybę bendrauti su sūnumi neribotai. Būtent ši aplinkybė patvirtina, kad dėl
nustatyto bendravimo negalėtų sumažėti tėvo įtaka ir jo vaidmuo vaiko auklėjimo
procese. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, pagrįstai netenkino prašymo
skirti psichologinę ekspertizę. Vaiko nuomonė dėl bendravimo su seneliais yra
aiškiai išreikšta ir nustatyta, taip pat nustatyta, kad atsakovas trukdo šiam
bendravimui ir tik dėl to kyla sunkumų. Be to, VšĮ Šeimos santykių instituto
psichologė, bendravusi su vaiku, taip pat rekomendavo neįtraukti vaiko
sprendžiant bendravimo su juo klausimus ir nustatant tokio bendravimo ribas.

III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu
skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius
sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl
ieškovų bendravimo su vaikaičiu formos nustatymo. Neabejotina, kad visaverčiam
vaiko ugdymui reikšmingi ir kiti asmenys, ne tik jo tėvai, todėl tiek
tarptautinės, tiek nacionalinės teisės normos įtvirtina vaiko teisę į
išplėstinę šeimą (CK 3. 172 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis). CK 3. 172 straipsnyje
vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų
nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo
sąlygas, jeigu tai atitinka vaiko interesus. CK 3. 176 straipsnyje
nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su
artimaisiais giminaičiais. Būtina CK 3. 176 straipsnio 4 dalies
taikymo sąlyga – nustatymas, kad bendravimas su artimaisiais giminaičiais
neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovas neginčija vaiko teisės į išplėstinę
šeimą, sutinka, kad vaikas bendrautų su seneliais, tačiau prašė teismo parenkant
bendravimo formą atsižvelgti į vaiko interesus. Teismai, nustatydami vaiko ir
senelių bendravimo tvarką, atsižvelgė į senelių, o ne į vaiko interesus ir net
nesvarstė dėl prisitaikymo periodo (CK 3. 3 straipsnio 1 dalis,
Jungtinių T-ų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A.
v. N. Ž. ,
bylos Nr. 3K-3-123/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad
kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su išplėstinės šeimos nariais
galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams
konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. E. S. , bylos Nr. 3K-3-57/2007).
Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, ignoravo faktą, kad teismo sprendimu
nustatyta bendravimo tvarka vis tiek sudaro sąlygas kilti konfliktams, kurie
neigiamai veikia vaiką ir nustatytas senelių bendravimo su vaikaičiu būdas
esamoje situacijoje neatitinka vaiko interesų augti harmoningoje, saugioje ir
ramioje aplinkoje (Jungtinių T-ų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis,
CK 3. 155 straipsnio 2 dalis). Būtent dėl konfliktiškų ieškovų ir
atsakovo santykių bei dėl nutrūkusių ryšių tarp vaikaičio ir senelių atsakovas
siūlė šeimos ryšius atkurti palaipsniui, kad susitikimuose su vaiku dalyvautų
ne tik ieškovai, bet ir atsakovas ar psichologas. Atsižvelgiant į vaiko
interesus visų pirma būtina išspręsti konfliktinę situaciją, tik tokiu atveju
įmanoma sukurti saugią aplinką vaikui augti ir tobulėti. Byloje esantys
įrodymai patvirtina, kad ieškovai įtraukia vaiką į šalių konfliktą, vaikui
neigiamai kalba apie atsakovą. Nagrinėjamoje byloje teismai akcentavo vaiko
norą bendrauti su seneliais, tačiau neanalizavo, ar vaiko norai atitinka jo
interesus (Jungtinių T-ų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis, CK
3. 164 straipsnis). S-biausias ir esminis vaiko interesas yra augti
sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės
įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų.
2. Dėl
proceso teisės normų taikymo. Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo
pareigą, nes atsakovui teko įrodinėti, kad vaiko ir senelių bendravimas
prieštarauja vaiko interesams (CPK 12, 178, 182 straipsniai). B-
koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei
šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. E. S. , bylos Nr. 3K-3-57/2007).
Taigi, vadovaujantis CK 3. 176 straipsniu, ieškovams tenka pareiga įrodyti,
kad bendravimas su jais neprieštarauja vaiko interesams. Teismai ne tik nereikalavo
ieškovų pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad bendravimas su jais atitinka
vaiko interesus, bet iš esmės preziumavo, kad bendravimas su seneliais nekenkia
vaiko interesams, nors tokios prezumpcijos neįtvirtinta įstatyme (CPK 182 straipsnis).
Be to, teismai nevertino byloje esančių duomenų, patvirtinančių, kad toks
bendravimas kenkia vaiko interesams, atsisakė skirti psichologinę ekspertizę,
kuri įvertintų bendravimo poveikį. Nagrinėjamoje byloje teismas pažeidė CPK 376 straipsnį,
nes savo iniciatyva nerinko įrodymų, be to, nevykdė pareigos imtis priemonių
šalims sutaikyti ir vaiko interesams apsaugoti; teismo nustatyta bendravimo tvarka
tik gilina konfliktinę situaciją ir neatitinka vaiko interesų (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D.
v. O. D. , bylos Nr. 3K-3-653/2006). Teismai
vertino įrodymus pažeisdami įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės
teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje G. Ū. v. O. I. ,
bylos Nr. 3K-3-862/2002; 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje I. L. v. V. I. , bylos Nr. 3K-3-1544/2002; 2007 m. sausio 4 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ,
bylos Nr. 3K-3-150/2007). Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl
atmeta ieškovės brolio E. L. ir dukterėčios M. S. parodymus
apie ieškovės asmenybės konfliktiškumą, kurį patvirtina jos elgesys 2008 m.
liepos 11 d. teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas
į liudytojų parodymus ir VšĮ Šeimos santykių instituto psichologės išvadas, nurodė,
kad atsakovo teiginiai, jog seneliai nuteikinėja vaiką prieš tėvą, skatina
meluoti, nepagrįsti įrodymais CPK 178 straipsnio tvarka. Teismas
nepagrįstai nustatė, kad ekspertizė byloje, t. y. vaiko pokalbis su
psichologu, pažeistų vaiko interesus, nes byloje tik nustatyta, kad netikslinga
vaiko kviesti į teismo posėdį. Visa tai patvirtina, kad teismai, pažeisdami CPK
178, 179, 182, 185, 270, 376 straipsnių nuostatas, nesiaiškino, ar
bendravimas su artimaisiais giminaičiais neprieštarauja vaiko interesams,
tinkamai neargumentavo savo išvadų. Byloje esant duomenų apie konfliktiškus
šalių santykius teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę tam, kad būtų
nustatyta, kokia bendravimo su seneliais forma labiausiai atitiktų vaiko
interesus. Tik specialistas, turintis reikiamą kvalifikaciją, galėtų atsakyti į
klausimus apie konfliktinės situacijos poveikį vaikui, santykių atkūrimo būdus
ir labiausiai vaiko (o ne senelių) interesus atitinkančią bendravimo su
seneliais formą šiuo konkrečiu periodu.
Atsiliepimu
į kasacinį skundą ieškovai prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų
procesinius sprendimus ir priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai
apmokėti. Jame nurodoma, kad atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad
atsisako sudaryti sąlygas savo sūnui bendrauti su ieškovais. Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo tam tikrą nesąžiningumą patvirtina
jo elgesys bylos nagrinėjimo metu. Ieškovų teigimu, atsakovas ignoruoja vaiko
teisę, norą ir poreikį bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Atsakovas nepagrįstai
teigia, kad tarp šalių egzistuoja papildomas konfliktas, nesusijęs su problema
dėl bendravimo su vaiku. Ieškovai su vaikaičiu bendravo nuo gimimo, net ir
bylinėjimosi laikotarpiu stengėsi jį pamatyti vaikų darželyje, nors tam
prieštaravo atsakovas. Dėl to šios bylos atveju prisitaikymo periodas
nereikalingas; kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartys negali būti taikomos šioje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės yra
skirtingos. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai,
bendraudami su vaiku, neužtikrina jo intereso augti sveikoje, saugioje ir
ramioje aplinkoje. Priešingai, ieškovai pateikė teismui įrodymus,
patvirtinančius, kad vaiko interesai bus užtikrinti. Atsakovas sieja vaiko
interesus su jo nepagrįstu manymu, kad nustačius vaiko bendravimo tvarką su
seneliais bus suvaržytas jo, kaip tėvo, bendravimas su sūnumi. Atsakovas nepaiso
vaiko nuomonės dėl bendravimo su savo seneliais iš mirusios motinos pusės,
sąmoningai trukdo šiam bendravimui, ir tik dėl šio trukdymo kyla konfliktinė
situacija – ginčas teisme. Teismas įvertino aplinkybę, kad vaikas po motinos
mirties neturi kitų giminių iš motinos pusės, išskyrus ieškovus. Netekęs
motinos, vaikas pakartotinai išgyveno išsiskyrimą su motinos aplinka: atsakovas
nutraukė bendravimą ne tik su ieškovais, bet ir su vaiko krikšto tėvais, kitais
vaiko motinos draugais, vaiko aukle. Atsakovas tokiu elgesiu stengiasi, kad
vaikas pamirštų apie savo kilmę iš motinos pusės. Tokie atsakovo veiksmai
pažeidžia vaiko teisę žinoti apie savo kilmę ir vaiko teisę į išplėstinę šeimą.
S-bu pažymėti, kad vaiko bendravimas su seneliais būtent ir užtikrina esminį
vaiko interesą – augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, nes faktas, kad
vaikas myli savo senelius ir nori su jais bendrauti, yra nustatytas, jį
patvirtino ir atsakovo kviesti liudytojai. Atsakovas atmetė teismų pasiūlymus
šalims susitarti, todėl kasacinio skundo argumentas, kad teismai nesiėmė
priemonių šalims sutaikyti, yra nesąžiningas. N-s kasatorius pirmosios
instancijos teisme prašė skirti psichologinę ekspertizę, teismas pagrįstai
netenkino šio prašymo.
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl
vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais

Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra
visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą,
motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių T-ų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio
1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo
identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta
įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos
gyvenimo gerbimą įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Šeimos svarba pabrėžiama
ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė
į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų
išsaugojimą nustatyta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio
1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį
valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo
savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali
egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos
gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr. , pvz. ,
sprendimą M-kx v. B-gium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979,
§ 31). Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio
prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp
senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos
gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų
sudarytos galimybės tokiems ryšiams normaliai plėtotis (žr. cituotą sprendimą M-kx
v. B-gium, § 45, Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of
13 J-y 2000). Europos Žmogaus Teisių Komisija jos veiklos metu taip pat
yra pažymėjusi, kad šeimos gyvenimas tarp senelių ir vaikaičių gali būti ir tada,
kai jie negyvena kartu, bet yra susiformavę glaudūs šeiminiai ryšiai, ypač kai
dažnai bendraujama (žr. F-ler v. A-ia, no. 24759/94, report of 3
December 1997, § 46).
Kolegija,
atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl vaiko
bendravimo su artimaisiais giminaičiais nustatymo tvarkos, turi turėti omenyje
valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, jų normalų plėtojimą.
Be to, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbu turėti omenyje vaiko interesų,
t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias
teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, įtvirtintą
Jungtinių T-ų vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3. 3 straipsnio
1 dalyje. Jungtinių T-ų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai
darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu,
teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra
vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies
1 punkte taip pat įtvirtinta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti
atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Taigi tiek tarptautinės, tiek
Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir
interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3. 3 straipsnio 1 dalis),
reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek
sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina
įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei
užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 12 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje J. V. -M. v. F. A. S. ,
bylos Nr. 3K-3-223/2003).
Įgyvendinant
vaiko teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius yra svarbus CK 3. 161, 6. 172, 3. 176 straipsnių
aiškinimas ir taikymas. CK 3. 161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko
teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, o 3. 172 straipsnyje
nustatyta tėvų (jei jų nėra – globėjų (rūpintojų) pareiga sudaryti sąlygas
vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko
interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
P. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-57/2007) yra
išaiškinęs, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini
priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės
įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą,
susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas
konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus.
Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos
ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis
vertinimas. Jei toks ryšys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu,
egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį
ryšį. Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja
šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus
vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti
siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet
ir su kitais artimais asmenimis. Ypač svarbus gali tapti tokių ryšių palaikymas
su artimaisiais giminaičiais šeimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo
atveju (pvz. , tėvams nutraukus santuoką, vienam iš jų mirus ir pan. ), nes tų
ryšių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbaus jo raidai bendravimo
spragas.
Nustačius,
kad vaiką ir trečiąjį asmenį sieja šeimos ryšiai, turi būti nustatomas ir
laikytinas prioritetu prieš kitų asmenų interesus paties vaiko noras ir
poreikis įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius. Vaiko noras bendrauti su
artimaisiais giminaičiais turi būti išsiaiškintas nepriklausomai nuo jo
amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų jį suformuluoti ir išreikšti, tačiau,
vertinant vaiko norą bendrauti su artimaisiais giminaičiais, turi būti
atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą, motyvaciją. Be to, vaiko norus būtina
vertinti atsižvelgiant į kitas aplinkybes, ypač į tai, ar vaiko norai nekenkia
jo interesams (CK 3. 161 straipsnio 3 dalis). Kai teismas nustato, kad
toks bendravimas kenkia vaiko interesams, vaiko teisė bendrauti su artimaisiais
giminaičiais gali būti ribojama arba tam tikrais atvejais nutraukiama įstatymo
nustatyta tvarka. Nustatydamas vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis
objektyviais kriterijais, kurie nulemia vaiko vystimosi raidą ir jo tapimą
išsilavinusia, sveika, aukštų moralinių savybių, tvirta asmenybe, todėl teismas
savo iniciatyva kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 12 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. -M. v. F. A. S. ,
bylos Nr. 3K-3-223/2003).
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad iki ieškovų dukters mirties 2007 m. balandžio 28 d.
kasatoriaus sūnus gyveno (su pertraukomis) pas senelius–ieškovus; ten kurį
laiką jis su kasatoriumi gyveno ir po motinos mirties. Ieškovai nuolatos
rūpinosi vaikaičiu, bendravo, o kasatoriui paprieštaravus dėl jų bendravimo,
nuolat siekė bendrauti su vaikaičiu, vykdavo pasimatyti su juo į vaikų darželį.
Pagal byloje esančius duomenis, ieškovų ir vaikaičio ryšys yra nuolatinis,
artimas, abipusis, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovus ir vaikaitį
sieja artimi šeimos ryšiai. Tokiu atveju, minėta, byloje svarbu nustatyti paties
vaikaičio norą ir poreikį bendrauti su ieškovais, taip pat tai, ar jo noras bei
bendravimas teismo nustatyta tvarka su ieškovais atitiks jo interesus.
Byloje
nustatyta, kad kasatoriaus sūnus nori bendrauti su seneliais ir juos myli, džiaugiasi
juos matydamas ir bendraudamas, o seneliai to taip pat siekia. Tai patvirtinta
VšĮ Šeimos santykių instituto psichologės, apklaususios kasatoriaus sūnų, išvadomis,
liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra duomenų,
patvirtinančių, kad vaiko noras bendrauti su seneliais prieštarautų jo
interesams. Ieškovė dirba pedagoginį darbą, todėl turi profesionalių bendravimo
su vaiku įgūdžių; pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų
parodymus ji apibūdinama teigiamai. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių,
kad ieškovai, siekdami bendravimo su vaiku, turėtų savanaudiškų tikslų. Kasatoriaus
teigimu, teismo sprendimu nustatyta ieškovų su vaiku bendravimo tvarka sudaro
sąlygas kilti konfliktams, kurie neigiamai veikia vaiką, ir nustatytas ieškovų
bendravimo su vaiku būdas esamoje situacijoje neatitinka jo interesų augti
harmoningoje, saugioje ir ramioje aplinkoje. Tačiau kolegija nurodo, kad byloje
nustatyta, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra
saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, kad
šalių bendravimo sunkumų kyla tik dėl to, jog kasatorius nenori sudaryti sąlygų
seneliams bendrauti su vaikaičiu. Byloje nėra duomenų, kad vaikui bendraujant
su seneliais būtų daroma žala vaiko asmenybės raidai. Pagal byloje esančius
duomenis, vaikui daroma žala šalims geranoriškai nesusitariant dėl sąlygų
įgyvendinant vaikui priklausančią teisę į šeimos ryšius, jų plėtojimą, nors ši
teisė yra reglamentuota ir saugoma tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės
normų. Šalių nesutarimai neturėtų eliminuoti vaiko teisės išsaugoti šeimos
ryšius, teisės į šeimos gyvenimą, turint omenyje vaiko norą bendrauti su
seneliais ir tai, kad šis noras neprieštarauja jo interesams.
Kasaciniame
skunde nurodoma, kad dėl konfliktiškų šalių santykių ir nutrūkusių ryšių tarp
vaikaičio ir senelių teismas turėjo atsižvelgti į jo siūlymą šeimos ryšius
atkurti palaipsniui, kad susitikimuose su vaiku dalyvautų ne tik ieškovai, bet
ir kasatorius ar psichologas. Kolegija nurodo, kad kasacinis teismas yra
išaiškinęs, jog CK 3. 176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių
apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina
sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais
giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso
nuo vaikų amžiaus, poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga,
savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašiai
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S.
v. V. S. ,
bylos Nr. 3K-3-57/2007). Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl ieškovų
bendravimo su vaikaičiu tvarkos būtina atsižvelgti būtent į šioje byloje
nustatytas aplinkybes, t. y. kad vaikas noriai bendrauja su seneliais, šis
tiesioginis bendravimas nekelia jam įtampos, teikia džiaugsmą, priešingai nei
buvo nustatyta kasaciniame skunde nurodomoje civilinėje byloje P. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-57/2007, kurioje
buvo nustatytas vaikų nenoras bendrauti su seneliais, jų jaučiama įtampa ir
baimė. Pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, vaikui kyla įtampa
šalims nesusitariant dėl ieškovų bendravimo su vaiku, dėl to kylančios
konfliktinės situacijos ir įtampos tarp šalių, tačiau kasatoriaus neigiamas
požiūris į ieškovus, jų asmenybių, požiūrių dėl vaiko auklėjimo skirtumai
neturėtų eliminuoti vaiko teisės į šeimos ryšių puoselėjimą, t. y.
bendravimą su mirusios motinos tėvais – vaiko seneliais, turint omenyje tai,
kad vaiko motinos mirties atveju iširus vaiko šeimos aplinkai bendravimas su
ieškovais gali būti ypač svarbus jo raidai. Pažymėtina, kad byloje nenustatytas
poreikis palaipsniui atkurti vaiko santykius su ieškovais, nes, pagal byloje esančius
duomenis, jie nebuvo nutrūkę. Teismai, spręsdami dėl ieškovų bendravimo su
vaikaičiu tvarkos, atsižvelgė į tai, kad šalys konfliktuoja ir nustatė ne tokią
intensyvią bendravimo tvarką, kaip to prašė ieškovai, tačiau, atsižvelgiant į
tai, kad vaikas noriai bendrauja su seneliais, džiaugiasi dėl susitikimų, nėra
pagrindo konstatuoti esant būtinybę šiuose susitikimuose dalyvauti kasatoriui, savivaldybės
vaiko teisių apsaugos institucijų psichologui ar socialiniam darbuotojui.

Dėl
įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo

CPK
yra įtvirtinta šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė teikti teismui
įrodymus (42 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 2 dalis ir
kt. ). Pagal CPK 12, 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes,
kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra
remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką)
yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises
ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas
aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos
tiriant ir vertinant. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsniuose
nustatytas taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio,
atsakovui – priešieškinio faktinį pagrindą. Tačiau kai kuriose civilinėse
bylose pagal materialinės teisės normas gali būti nustatytas kitoks įrodinėjimo
pareigų paskirstymas.
Minėta, kad pagal CK 3. 176 straipsnio 4 dalį
teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti
sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieštarauja
vaiko interesams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju,
nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais – seneliais galimybę,
turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams
konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Vadovaujantis šiuo principu,
bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju,
jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S. ,
bylos Nr. 3K-3-57/2007). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką
įrodinėjimo, kad toks bendravimas nepakenks vaiko interesams, našta tenka
būtent artimiesiems giminaičiams, siekiantiems palaikyti šeimos ryšius su
vaiku. Tačiau nustatyta įrodinėjimo pareiga vienai ar kitai šaliai neatima
teisės visiems kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims įrodinėti bylai
reikšmingų aplinkybių, nes įrodinėjimas yra ne tik šalių ir kitų byloje dalyvaujančių
byloje asmenų pareiga, bet ir jų teisė.
Kasatoriaus
teigimu, teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes jam teko
įrodinėti, kad vaiko ir senelių bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Tačiau
kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai vertino visus byloje pateiktus
įrodymus: ieškovų pateiktus duomenis apie jų bendravimą su vaikaičiu, Kauno
miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus tyrimo
duomenis, psichologo išvadas, ieškovę apibūdinančius duomenis, ieškovų
iniciatyva kviestų liudytojų parodymus ir kt. , taip pat kasatoriaus, kuris pagal
procesinės teisės normas nagrinėjamoje byloje turi teisę teikti įrodymus,
pateiktus duomenis, jo manymu, patvirtinančius, kad, nustačius vaiko bendravimo
su seneliais tvarką, bus pažeisti vaiko interesai. Teismai, įvertinę byloje
esančių įrodymų visumą, sprendė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina
ieškinio faktinį pagrindą, t. y. kad byloje įrodytas ieškovų reikalavimo
nustatyti bendravimo su vaikaičiu tvarką pagrįstumas. Tai, kad teismai
atitinkamu būdu, vadovaudamiesi įstatymu, pagal vidinį savo įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso
metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis), įvertino tiek
ieškovų, tiek kasatoriaus pateiktus įrodymus ir sprendė, kad yra pagrindas
tenkinti dalį ieškinio, nelemia išvados, kad teismai perkėlė įrodinėjimo naštą
kasatoriui.
Kasaciniame
skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę tam, kad
būtų nustatyta, kokia vaiko bendravimo su seneliais forma labiausiai atitiktų
vaiko interesus. Kolegija nurodo, kad CPK 212 straipsnyje nustatyta teismo
teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę tais atvejais, kai būtina išsiaiškinti
nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos,
meno, technikos ar amato žinių. Nagrinėjamos bylos atveju kasatoriaus sūnus
buvo apklaustas psichologo, taigi buvo išklausyta vaiko nuomonė dėl poreikio
bendrauti su seneliais, tai yra labai svarbu nagrinėjant tokio pobūdžio bylas
(Jungtinių T-ų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Kasacinis
teismas yra nurodęs, kad CK ir Jungtinių T-ų vaiko teisių konvencijoje yra
nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma,
visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti
savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per
atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties
vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai
ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai
atitinka jo interesus. S-biausias ir esminis vaiko interesas yra augti
sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės
įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v.
V. S. ,
bylos Nr. 3K-3-57/2007). Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kasatoriaus
sūnaus noras bendrauti su seneliais neprieštarauja vaiko interesams, nes vaikas
džiaugiasi šiuo bendravimu ir ryšiu su seneliais, bendravimo metu nejaučia
psichologinės įtampos, baimės. Teismas, nustatydamas ne tokią intensyvią vaiko
bendravimo su seneliais tvarką, atsižvelgė į tai, kad tarp šalių (bet ne tarp
vaiko ir senelių) yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, spręstina šalių
geranoriškumo pagrindu. Be to, teismai atsižvelgė į vaiką apklaususios
psichologės rekomendaciją neįtraukti vaiko nustatant jo bendravimo su šalimis ribas.
Dėl to kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas neskirti šioje byloje
ekspertizės, siekiant nustatyti vaiko bendravimo su seneliais tvarką, yra
pagrįstas ir teisingas.
Nurodytais
motyvais kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų,
apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimą lemiančių pagrindų
nenustatyta.
Remdamasi CPK
93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, teisingumo ministro 2004 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl R-omendacijų dėl civilinėse
bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus
dydžio patvirtinimo“ ir atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, kolegija sprendžia
priteisti ieškovams iš kasatoriaus 800 Lt bylinėjimosi išlaidas
kasaciniame teisme. Taip pat iš kasatoriaus priteistinos valstybei 36,65 Lt
išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio
1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario
3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
iš kasatoriaus G. J. ieškovams R. G.
ir V. G. po 400 (keturis šimtus) Lt išlaidų
advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
Priteisti
iš kasatoriaus G. J. valstybei 36,65 (trisdešimt
šešis Lt 65 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame teisme.
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 1.10266 sekundės -