Paieška : Teismų praktika Civilinė byla Nr 1. 9. Dėl sutuoktinių prievolių solidarumo TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#1979: Svečiai
#1: Vartotojai
#7480: Registruoti vartotojai

# Dinas


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr

1. 9. Dėl sutuoktinių prievolių solidarumo


CK 3. 109 straipsnio 1 dalyje
pateikiamas prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, sąrašas.
Prie jų yra priskiriamos ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3. 109 straipsnio
1 dalies 6 punktas). CK 3. 109 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kada solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, nors pagal savo
pobūdį tai galėtų būti tokia prievolė. Taigi, tik nustačius bendruosius
solidariosios prievolės atsiradimo pagrindus, nustatytus CK 6. 6 straipsnio
1 dalyje (solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal
įstatymą, arba šalių susitarimu, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus),
svarstytinas CK 3. 109 straipsnio 3 dalyje nurodytų išimčių buvimas,
kai, nors esant bendriesiems pagrindams, solidarioji sutuoktinių prievolė
neatsiranda. Remiantis bendrosiomis prievolių teisės nuostatomis, solidarioji
skolininkų pareiga nepreziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (CK
6. 6 straipsnio 1 dalis). V-a tokių išimčių yra įtvirtinta CK 3. 109 straipsnio
2 dalyje, iš kurios dispozicijos matyti, kad daugeliui sutuoktinių
sudaromų sandorių (jeigu jie susiję su namų ūkio išlaikymu ir pan. ) taikoma
solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija. Ar sandoris yra būtinas ir ar
jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus,
priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei
socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei
jų tenkinimo galimybes).

Civilinė byla Nr. 3K-7-242/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 75. 7; 116. 10. 3; 129. 17
(S)

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. liepos 3 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: J-os
S-ės (kolegijos pirmininkė), G-os D-ės (pranešėja),
J-os J-ės, -o J-o, Z-o L-io, A-o S-io ir P-
-io,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto
asmens T. O. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 15 d. nutarties, kuria buvo išaiškintas Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimas už akių pagal
pareiškėjos antstolės N-os -ės pareiškimą dėl teismo procesinio
sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys: K. J. ,
T. O. , V. O. , peržiūrėjimo.
Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė

Byloje kilo
ginčas dėl procesinės teisės normų,
reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, kai areštuojamas
skolininkui kartu su sutuoktine bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis
turtas, tvarką, taikymo.
Antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2007 m.
birželio 13 d. sprendimą už akių, kuriuo iš V. O. buvo priteista K. J.
235 000 Lt skolos, aprašė ir areštavo skolininkui bendrąja jungtine
nuosavybe su jo sutuoktine T. O. priklausantį turtą – gyvenamąjį namą (duomenys
neskelbtini), visas UAB „V-oteksas“ akcijas, sutuoktinės darbo užmokesčio dalį.
Skolininko sutuoktinė prašė antstolės panaikinti turto areštą gyvenamajam namui
ir žemės sklypui, nes šie, jos teigimu, priklausė jai asmeninės nuosavybės
teise. Antstolė nurodė, kad, nepaisant to, jog 2001 m. kovo 16 d. dovanojimo
sutartimi skolininkas padovanojo savo sutuoktinei savo žemės sklypo dalį su
pradėto statyti gyvenamojo namo dalimi ir šis namas registruotas tik T. O.
vardu, turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir kreipėsi į
teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d.
sprendimo už akių vykdymo tvarką, nustatyti prievolės pobūdį ir išieškojimo iš
bendro sutuoktinių turto galimybes.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 27 d.
nutartimi išaiškino Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d.
sprendimą už akių ir nurodė, kad priteistos sumos išieškotinos iš bendro
sutuoktinių turto, kurį pripažino jų santuokoje įgytą ir jungtinės nuosavybės teise
priklausantį namą (duomenys neskelbtini). Teismas, remdamasis liudytojų
parodymais, nustatė, kad skolininkas pinigus iš K. J. skolinosi žinant jo
sutuoktinei, skolinti pinigai buvo panaudoti namo įrengimui užbaigti, todėl pagal
CK 3. 88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių
bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio
asmeninė nuosavybė. Gyvenamojo namo dovanojimo sutarties sudarymo metu namo
užbaigtumas buvo 12 procentų, bylos nagrinėjimo metu – 91 procentas,
2005 metais sutuoktiniai kartu paėmė beveik pusės milijono litų paskolą
namo įrengimui užbaigti, jos nepakakus, V. O. buvo priverstas skolintis
papildomai iš K. J. , t. y. teismas, įvertinęs ir atsižvelgęs į namo
plotą, namo baigtumo laipsnį dovanojimo sutarties metu, į tai, kad namas iš
esmės buvo įrengtas santuokos metu, konstatavo, kad kai vienas sutuoktinis
kitam dovanoja dalį savo santuokoje įgyto turto ir vėliau šis turtas iš esmės
pagerinamas sukuriant naują daiktą (užbaigiant pradėtą statybą) iš santuokoje
įgytų, šiuo atveju – skolintų, lėšų, šis turtas remiantis CK 3. 90 straipsniu
pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; turtas, kuris yra vieno
sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja
jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš
esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar
darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto
asmens T. O. atskirąjį skundą, 2009 m. sausio 15 d. nutartimi jį
tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d.
nutartį ir išaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d.
sprendimu už akių priteistos sumos išieškotinos iš bendro sutuoktinių T. ir V. O.
turto, o jo esant nepakankamai, išieškojimas nukreiptinas į sutuoktiniams V. O.
ir T. O. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Kolegija,
vertindama apeliantės argumentus, kad teismas, aiškindamas sprendimą už akių,
pakeitė aiškinamo teismo sprendimo turinį, išėjo už aiškinamo sprendimo ribų,
sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir papildomai nurodė, jog pagal
teismų praktiką tam, kad būtų nustatyta prievolės kilmė ir jos pobūdis, teismas
turi išsiaiškinti skolos atsiradimo ir pasiskolintų pinigų panaudojimo
aplinkybes; pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl ieškinio
pagrįstumo, o padarė sprendimą dėl to, į kokį turtą gali būti nukreiptas
išieškojimas – į atsakovo ar atsakovo ir jo sutuoktinės. Kolegija nustatė, kad
teismo sprendimu už akių iš skolininko buvo priteista skola, atsiradusi iš
paskolinių santykių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad
prievolė, kylanti iš paskolinių santykių, yra bendroji, todėl išieškojimas turi
būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą. L-ytojų parodymai, bendros
paskolos paėmimo faktas paneigė apeliantės argumentus, jog sutuoktinių
santykiai nuo 2000–2001 metų pašlijo ir ji nežinojo apie sutuoktinio skolintus
pinigus. Kolegijos teigimu, iš paskolinių santykių atsiradusi prievolė
vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, nes sandoris buvo sudarytas šeimos
interesais, o apeliantė nepaneigė CK įtvirtintos prezumpcijos, kad šiam
sandoriui sudaryti ji davė sutikimą (CK 3. 109 straipsnio 1 dalies 5 punktas,
3. 92 straipsnio 3 dalis). Kolegijos teigimu, pagal CK 3. 89 straipsnio
1 dalies 2 punktą sutuoktiniui dovanotas turtas yra laikomas jo
asmenine nuosavybe, išskyrus atvejus, kai sutartyje yra nurodyta kitaip; iš
2001 m. kovo 16 d. žemės sklypo dalies ir nebaigto statyti gyvenamojo
namo dalies dovanojimo sutarties matyti, kad V. O. padovanojo savo
sutuoktinei pusę jam priklausančio namo ir žemės sklypo, todėl šis namas ir
žemės sklypas perėjo jos asmeninėn nuosavybėn, tačiau CK taip pat yra nurodyta,
kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo
pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad
santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis
lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas,
rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3. 90 straipsnio 1 dalis); klausimas
dėl sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąja nuosavybe gali būti
sprendžiamas tik tada, kai teismui yra pareikštas toks reikalavimas. Kolegija
konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl
sprendimo vykdymo tvarkos, pagrįstai nustatė atsiradusios prievolės pobūdį ir nusprendė,
jog prievolė buvo bendroji ir vykdytina iš bendro sutuoktinių turto; toks
teismo išaiškinimas negali būti laikomas teismo sprendimo pakeitimu ir išėjimu
už ieškinio ribų ar teismo motyvų praplėtimu, nes teismas šioje proceso
stadijoje pakartotinai nesiaiškino dėl pareikšto reikalavimo priteisti skolą
pagrįstumo, o tik priėmė sprendimą dėl to, į kokį turtą gali būti nukreiptas
išieškojimas pagal teismo priimtą sprendimą už akių. Tai, kad teismas aiškinosi
skolos atsiradimo ir pasiskolintų pinigų panaudojimo aplinkybes, tik patvirtino,
jog teismas ėmėsi priemonių atsiradusios prievolės pobūdžiui nustatyti.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai,
atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo
T. O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2008 m. spalio 27 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 15 d. nutartį ir
priimti naują sprendimą – atsisakyti išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m.
birželio 13 d. sprendimą už akių. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1. Pirmosios
ir apeliacinės instancijų teismai, aiškindami teismo sprendimo už akių vykdymo
tvarką, pakeitė šio teismo sprendimo už akių turinį ir esmę, papildė šį teismo
baigiamąjį aktą visiškai naujais motyvais, peržengė sprendimu už akių išspręstų
reikalavimų ribas, pažeidė CPK 278 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. G. D. , M. D. , bylos Nr. 3K-3-646/2007;
2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ,
K. G. v. R. G. , bylos Nr. 3K-3-533/2007; kt. ). Civilinio proceso
kodekse įtvirtintas teismo procesinio sprendimo revoliucinės dalies aiškinimo
institutas reiškia, kad dėl neaiškiai suformuluotos teismo sprendimo revoliucinės
dalies, teismo sprendimas iš esmės negali būti įvykdytas. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB
„N-japilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006,
yra nurodyta, kad teismai neturėtų aiškinti savo priimtų procesinių sprendimų
motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies
papildymą), o tokie teismo veiksmai negalimi po to, kai teismo sprendimas
(nutartis) yra surašytas ir pasirašytas teisėjo(-ų). Kasatorės teigimu,
nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesprendė, ar buvo visos
civilinio proceso įstatyme nustatytos sąlygos, reikalingos teismo sprendimui už
akių aiškinti, neanalizavo, ar antstolės prašyme išdėstyti klausimai nebuvo
pagrindas nustatyti papildomas aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti
analizuojamos bylą nagrinėjant iš esmės; apeliacinės instancijos teismas šių
esminių aplinkybių taip pat nenustatė ir neanalizavo. Kasatorės teigimu, nagrinėjamoje
byloje teismo sprendimo už akių revoliucinė dalis suformuluota aiškiai, o
teismai, aiškindami šį teismo sprendimą, neteisėtai pakeitė teismo baigiamojo
akto turinį, papildydami jį visiškai naujais motyvais, suformuluotais po
sprendimo už akių priėmimo surinktų ir prie civilinės bylos medžiagos pridėtų
naujų įrodymų pagrindu. Teismai neįvertino teismo sprendimu už akių patenkinto
kreditoriaus K. J. ieškinio turinio, nors pagal teismų praktiką sprendimo
tinkamam išaiškinimui svarbus byloje pareikšto ieškinio turinys, iš kurio
matyti ginčo dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. Laivų
krovos AB „Klaipėdos Smeltė“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-63/2008). Iš ieškinio dalyko ir
pagrindo matyti, kad kreditorius reikalavimą dėl skolos priteisimo pareiškė būtent
skolininkui V. O. , ieškinys nebuvo grindžiamas kitomis aplinkybėmis: dėl
paskolos suteikimo tikslo nustatymo (šeimos poreikiams tenkinti ar ne), dėl
kito sutuoktinio žinojimo apie paskolą fakto nustatymo ir panašiai.
2. Apeliacinės
instancijos teismas, nurodęs, kad teismo sprendimu už akių iš skolininko
priteista skola taip pat turi būti išieškota iš kasatorės asmeninio turto,
nukrypo nuo teismų praktikos dėl išieškojimo vykdymo iš asmeninio sutuoktinių
turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „H-abankas“ v. antstolis
A. B-ė, bylos Nr. 3K-7-114/2008).
Pagal teismų praktiką net ir tais atvejais, kai sutuoktiniai kreditoriams
atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3. 113 straipsnis)
yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas
teismo sprendimas; tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį
antstolį teisėtai įvykdyti išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto.
Kasatorės teigimu, teismo sprendimas už akių yra priimtas tik dėl skolininko V. O. ,
kuriam kreditorius ir pareiškė savo reikalavimą dėl paskolos sumos priteisimo,
t. y. teismo sprendimo už akių revoliucinėje dalyje skolininku nurodytas
tik vienas kreditoriaus pasirinktas sutuoktinis. Šios aplinkybės yra pakankamas
pagrindas padaryti išvadą, kad kreditorius, net jeigu jis ir manė, kad prievolė
yra solidarioji, pasirinko ją reikalauti įvykdyti tik iš vieno sutuoktinio.
3. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai vadovavosi ne CK 3. 109 straipsnio 3 dalyje
įvirtinta specialiąja materialinės teisės norma, nustatančia savarankiškas
solidariosios sutuoktinių prievolės atsiradimo sąlygas, kai vienas iš
sutuoktinių ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, bet CK 3. 92 straipsnyje
įtvirtinta bendrąja materialinės teisės norma, reglamentuojančia turto, kuris
yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
tvarką. Kasatorės teigimu, teismai pirmiausia turėjo atsižvelgti į prievolinių
teisinių santykių pobūdį, į tai, kad tarp kreditoriaus ir skolininko susiklostę
prievoliniai teisiniai santykiai atsirado iš paskolos sutarties, todėl būtent
prievolinių teisinių santykių pobūdis ir lėmė tai, jog nagrinėjamu atveju teismai
privalėjo vadovautis CK 3. 109 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Sutuoktinis, sudarydamas paskolos sutartį, ne disponuoja jau esamu, bendrosios
jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams priklausančiu turtu, bet, sau
įgydamas paskolos dalyką, kartu įgyja ir atitinkamas prievoles. Dėl to iš
paskolinių teisinių santykių atsirandančioms prievolėms negali būti taikoma
bendroji materialinės teisės norma (CK 3. 92 straipsnis), reglamentuojanti
bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo tvarką, taip pat įtvirtinanti kito sutuoktinio sutikimo
prezumpciją. Juolab kad CK įtvirtinta specialioji teisės norma (CK 3. 109 straipsnio
3 dalis), kurioje yra nurodyta specialių sąlygų visuma, kuriai esant vieno
iš sutuoktinių iniciatyva iš paskolinių teisinių santykių atsiradusios
prievolės gali būti pripažįstamos solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis.
Esant bendrosios ir specialiosios teisės normos konkurencijai, turi būti
taikoma specialioji teisės norma. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismai, nustatę, kad tarp kreditoriaus ir skolininko susiklostę prievoliniai
teisiniai santykiai atsirado būtent iš vieno sutuoktinio (skolininko)
iniciatyva sudarytos paskolos sutarties, privalėjo šiuo atveju taikyti ne CK
3. 92 straipsnio nuostatas, bet 3. 109 straipsnio 3 dalį. Be to,
sutuoktinio duotas sutikimas sudaryti paskolos sutartį turi būti aiškiai,
t. y. ta pačia forma kaip yra sudaromas sandoris, išreikštas; šios
aplinkybės teismai nenustatė. Taip pat nebuvo nustatyta aplinkybės, kad
sutuoktinio paimta paskola buvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti,
todėl nebuvo teisinio pagrindo iš skolininko iniciatyva paimtos paskolos
atsiradusią prievolę pripažinti solidariąja sutuoktinių prievole.
Suinteresuotas
asmuo V. O. pateikė prisidėjimą prie kasacinio
skundo.
Suinteresuotas asmuo K. J. atsiliepimu
į kasacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės
instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas
nepažeidė CPK 589 straipsnio, teisingai sprendė antstolės prašymą,
nenukrypo nuo teismų praktikos dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.
Kai yra neaiški išieškojimo tvarka, antstolis negali pats nustatyti prievolės
pobūdžio ir privalo kreiptis į teismą su prašymu išaiškinti sprendimą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „V-ų B-ijos
korporacija“ v. antstolė L. U-iokaitė ir kt. , bylos Nr. 3K-3-35/2006;
2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. Ž. ,
S. B. ir kt. v. P. A. , bylos Nr. 3K-3-423/2006). Nenustačius
prievolės pobūdžio ir jos atsiradimo pagrindo, negalima nustatyti, vienas ar
abu sutuoktiniai yra atsakingi pagal vieno iš sutuoktinių vardu sudarytą
sutartį. Kasatorės skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl
išieškojimo iš asmeninio turto pagal ratio decidendi nesutampa su
nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Kasatorė taip pat neteisingai aiškina CK 3. 92
ir 3. 109 straipsnius. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas
„H-abankas“ v. A. A. , bylos Nr. 3K-3-117/2009) CK 3. 92 straipsnyje įtvirtinta
sutuoktinio sutikimo prezumpcija taikoma visais atvejais, išskyrus, kai yra
reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas ir toks reikalavimas yra
aiškiai išreikštas teisės aktuose. Suinteresuoto asmens teigimu, prezumpcija
taikoma ir tais atvejais, kai sutuoktinis paėmė paskolą; tokiu atveju kitas
sutuoktinis turi nuginčyti prezumpciją ir įrodyti, kad paskola buvo paimta be
jo sutikimo ir panaudota asmeninėms vieno sutuoktinio reikmėms.
Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Civilinio proceso ribos
apibrėžiamos kaip teisminis procesas ir šio proceso metu priimto teismo
sprendimo įvykdymas, jeigu jis yra būtinas. Vykdymo procesas yra civilinio
proceso dalis, nes tik įgyvendinus teismo sprendimą yra įgyvendinama pažeistų
ar ginčijamų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynyba. N-s sprendimų vykdymo
funkcijas atlieka antstoliai, teismas ir toliau dalyvauja vykdymo procese sprendžiant
įvairaus pobūdžio procesinius klausimus, susijusius su antstolio veiklos
procesine kontrole, skundų dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos
atlikti nagrinėjimu, bylų dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo
išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais ir pan. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų,
reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, kai areštuojamas
skolininkui kartu su sutuoktine bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis
turtas, tvarką, taikymo tuo atveju, kai, priimant teismo sprendimą dėl skolos
priteisimo, antrasis sutuoktinis nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo.

Dėl teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis)
ir procesinio sprendimo ir jo vykdymo (CPK 589 straipsnis) išaiškinimo

Kasatorė šioje byloje kelia CPK 278 straipsnio
nuostatų, reglamentuojančių teismo sprendimo išaiškinimo sąlygas ir ribas,
taikymo ir aiškinimo klausimą. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai,
aiškindami teismo sprendimą už akių bei jo vykdymo tvarką, pakeitė jo turinį ir
esmę bei papildė šį teismo procesinį dokumentą visiškai naujais motyvais. Sutikti
su šiais kasacinio skundo argumentais išplėstinė teisėjų kolegija neturi
pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje antstolė, remdamasi CPK 589 straipsniu,
prašė teismo išaiškinti teismo sprendimo už akių bei teismo įsakymo vykdymo
tvarką, nurodant, ar galima antstoliui vykdyti skolų išieškojimus iš bendro
sutuoktinių turto ir kokio, tačiau neprašė išaiškinti teismo sprendimo CPK 278 straipsnyje
nustatytais pagrindais ir tvarka.
Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas
yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu,
taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio
1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl šios procesinės teisės normos
taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas
gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba
nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo revoliucinė dalis ir dėl to nėra
visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas
sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje
priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. , K. G. v. R. G. ,
bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „N-japilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija, bylos Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. antstolis S. U-is,
bylos Nr. 3K-3-421/2207).
Civiliniame procese egzistuoja ir kitas
išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis
į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo
tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje
konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis,
tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo
sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra
vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S-a-
v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007).
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad teismas antstolio prašymu turi teisę
aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik
vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo. Nagrinėjamoje byloje
antstolė prašė išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką nurodant, ar galima
vykdyti skolų išieškojimus iš bendro sutuoktinių turto ir kokio, tačiau neprašė
išaiškinti paties teismo sprendimo dėl skolos priteisimo. Kasatorės skundo
argumentai yra susiję su CPK 278 straipsnio, reglamentuojančio teismo
sprendimo aiškinimą, taikymu, tačiau šioje byloje teismas aiškino ne teismo
sprendimą, o jo vykdymo tvarką, konstatuodamas prievolės pobūdį bei teisinį
režimą turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

Dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymo iš
sutuoktinių bendro ir asmeninio sutuoktinių turto

Sutuoktiniai pagal savo
prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo
prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių
turto (CK 3. 109 straipsnis); prievolei esant asmeninei iš asmeninio
sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams
patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3. 112 straipsnis);
iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji
skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto
nepakanka (CK 3. 113 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje
laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę
nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir
jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal
prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo
nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį
turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal
prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. R. v. S. V. , bylos Nr. 3K-3-607/2007).
Taigi, prievolės pobūdžio nustatymas, taip pat galimybės
išieškoti iš bendro sutuoktinių turto konstatavimas yra teismo prerogatyva.
Antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi
vykdomųjų dokumentų vykdymo bei kitas funkcijas, tokios teisės neturi, tačiau
vykdymo procese turi teisę kreiptis į teismą dėl galimybės nukreipti išieškojimą
į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (CPK 589, 593 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad prievolė,
dėl kurios nevykdymo priimtas teismo sprendimas, kilusi iš paskolinių santykių
ir yra bendroji sutuoktinių prievolė, todėl sprendė, jog išieškojimas turi būti
nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą, o jo esant nepakankamai – į kasatorės ir
jos sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Kasatorės
teigimu, teismai netinkamai nustatė prievolės pobūdį, nes nesivadovavo CK 3. 109 straipsnio
3 dalies nuostatomis. Išplėstinė teisėjų kolegija pasisako dėl šio
kasatorės argumento.
Civilinio kodekso 3. 28 straipsnyje įtvirtinta
nuostata, kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro
gyvenimo pagrindą. CK 3. 5 straipsnio 3 dalis įtvirtina draudimą
piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžia jas įgyvendinti tokiu būdu
ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų
saugomus interesus ar darytų žalos kitiems. Šiais principais yra grindžiamas ir
sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles teisinis
reglamentavimas. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės (vykdomos iš
asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro sutuoktinio turto dalies)
ir prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (t. y.
prievolės, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais). Asmeninėmis
laikomos prievolės, kurias sutuoktinis įgyja savarankiškai. CK 3. 109 straipsnio
1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių
turto, sąrašas. Prie jų yra priskiriamos ir solidariosios sutuoktinių prievolės
(CK 3. 109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kasatorės nurodytoje
teisės normoje – CK 3. 109 straipsnio 3 dalyje – nustatyta, kada solidarioji
sutuoktinių prievolė neatsiranda, nors pagal savo pobūdį tai galėtų būti tokia
prievolė. Taigi, tik nustačius bendruosius solidariosios prievolės atsiradimo
pagrindus, nustatytus CK 6. 6 straipsnio 1 dalyje (solidarioji
skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimu,
taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus), svarstytinas CK 3. 109 straipsnio
3 dalyje nurodytų išimčių buvimas, kai, nors esant bendriesiems
pagrindams, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda. Remiantis
bendrosiomis prievolių teisės nuostatomis, solidarioji skolininkų pareiga
nepreziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (CK 6. 6 straipsnio
1 dalis). V-a tokių išimčių yra įtvirtinta CK 3. 109 straipsnio 2 dalyje,
iš kurios dispozicijos matyti, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių
(jeigu jie susiję su namų ūkio išlaikymu ir pan. ) taikoma solidariosios
prievolės atsiradimo prezumpcija. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka
bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo
daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir
kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes).
Nagrinėjamoje byloje teismai, aiškindami teismo sprendimo vykdymo tvarką,
nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad sandoris buvo sudarytas šeimos
poreikiams tenkinti, atitiko abiejų sutuoktinių interesus, todėl pagrįstai
netaikė CK 3. 109 straipsnio 3 dalyje nustatytų išimčių.
Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs faktines
bylos aplinkybes, konstatavo, kad bendroji sutuoktinių prievolė atsirado CK
3. 109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Šioje
teisės normoje nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl
abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų
sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas
sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo
nereikėjo, esant sąlygai, kad pastaruoju atveju sandoris sudarytas šeimos
interesais. CK 3. 92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija,
kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus
atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio
sutikimas. Apie šios prezumpcijos reikšmę kasacinio teismo praktikoje jau yra
pasisakyta nurodant, kad ja siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti
sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo
galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m.
vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. , I. Š.
v. UAB „Gabuva“ ir kt. , bylos Nr. 3K-37-149/2008; 2009 m. kovo 16 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „H-abankas“ v. A. A. ,
bylos Nr. 3K-3-117/2009). CK nenurodyta, kad sudaryti paskolos sutarčiai
reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, todėl galioja CK 3. 92 straipsnio
3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas nustatė
teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, kad sandorio sudarymo metu šalys gyveno
kartu, paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir konstatavo, jog šios
prezumpcijos kasatorė nepaneigė. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Nustačius, kad, vienam
sutuoktiniui šeimos interesais sudarius sandorį, kuriam sudaryti nereikalingas
rašytinis antrojo sutuoktinio sutikimas ir šiam nepaneigus CK 3. 92 straipsnio
3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, konstatuotina, jog iš tokio sandorio
atsiradusi prievolė vykdytina iš bendro sutuoktinių turto.
Tais atvejais, kai sutuoktinių kaip skolininkų
pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę
įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet kuris iš jų atskirai (CK 6. 6 straipsnio
4 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju kreditorius prašė priteisti skolą tik
iš vieno sutuoktinio, todėl teismo sprendimo dėl skolos priteisimo rezoliucinėje
dalyje yra nurodytas tik vienas kreditoriaus pasirinktas skolininkas (kasatorės
sutuoktinis), tačiau sprendimo vykdymo procese kreditorius pageidavo, kad
prievolę įvykdytų abu solidarieji skolininkai. Pagal bendrąją taisyklę, esant
solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka sutuoktinio (skolininko)
asmeninio arba bendro (ir) bendro sutuoktinių turto, išieškojimas turėtų būti
nukreipiamas ir į kito sutuoktinio asmeninį turtą. Kasacinio teismo išplėstinė
teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako
solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3. 313 straipsnis)
galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo
sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį
išieškojimą iš asmeninio sutuoktinių turto įvykdyti teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m.
sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „H-abankas“
v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-114/2008). Nagrinėjamoje byloje kasatorė
nebuvo įtraukta į bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimą, todėl kasaciniame
skunde keliamas klausimas, kad apeliacinės instancijos teismas, išaiškindamas
teismo sprendimo vykdymo tvarką, nurodant, jog skolos išieškojimas gali būti
nukreiptas ir į kasatorės asmeninį turtą, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikos. Visų pirma išplėstinė teisėjų kolegija
konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos ir kasatorės skunde nurodytos nutarties
aplinkybės nėra tapačios. Nurodytoje byloje Nr. 3K-3-114/2008, nesant
procesinio teismo sprendimo, išieškojimas antstolio patvarkymu, buvo nukreiptas
į kito sutuoktinio asmeninį turtą, kuris buvo parduotas iš varžytynių, t. y.
vykdomieji veiksmai buvo atliekami nesant teismo procesinio dokumento bei jo
pagrindu išduoto vykdomojo dokumento. Minėtoje byloje buvo konstatuota, jog
antstolis veikė viršydamas savo kompetenciją (ultra vires).
Nagrinėjamoje byloje klausimą dėl galimybės nukreipti išieškojimą į kasatorės dalį
bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sprendė teismas, nustatydamas prievolės
pobūdį, ir, tai nustatęs, CPK 589 straipsnio pagrindu priėmė nutartį, išaiškindamas
priimto teismo sprendimo vykdymo tvarką.
Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota
principinė nuostata, kad tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal
prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams
ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai teismo procese,
susijusiame su šios prievolės išieškojimu, turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į
bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal
prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies
1 punktas, CK 3. 109 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi spręsti
klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis),
išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir byloje
nedalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje V. Š. , I. Š. v. UAB „Gabuva“ ir kt. ,
bylos Nr. 3K-7-149/2008). Toje pačioje nutartyje išplėstinė teisėjų
kolegija yra pažymėjusi, kad vieno iš sutuoktinių neįtraukimas į pirminį teismo
procesą nesudaro pagrindo panaikinti kasacine tvarka skundžiamų teismų priimtų
procesinių sprendimų, jeigu skolos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto
klausimas buvo nagrinėjamas vykdymo proceso metu teisme, apskundžiant antstolio
veiksmus, kur dalyvavo visi suinteresuoti asmenys. Toks teisės aiškinimas
pateikiamas ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 29 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. V. R. , bylos Nr. 3K-3-607/2007).
Taip pat šis aiškinimas yra grindžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Europos Žmogaus
Teisių Teismo praktika. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis
kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo
vykdymo tvarką. Toks antstolio prašymas nagrinėjamas CPK 593 straipsnyje
nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje procesas vyko žodine tvarka, kurio metu
kasatorė buvo išklausyta, teikė įrodymus bei naudojosi visomis procesinėmis
teisėmis, suteikiančiomis galimybę ginti savo teises bei įstatymo saugomus
interesus. Taigi, klausimą dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio išsprendė ne
antstolis, o teismas. Nurodytos Konvencijos 6 straipsnis suteikia asmeniui
teisę kreiptis į teismą dėl jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo
išnagrinėjimo. Tam, kad ši teisė būtų efektyvi, asmuo turi turėti aiškią ir
praktinę galimybę ginčyti aktus, ribojančius jo teises (žr. B-let v. F-e,
judgment of 4 December 1995, § 36). Tai taikoma ne tik jau inicijuotam (prasidėjusiam)
procesui. Šia nuostata gali remtis bet kuris asmuo, kuris mano, kad jo
civilinio pobūdžio teisių suvaržymas yra neteisėtas, ir skundžiasi dėl to, jog
neturėjo galimybės pateikti savo reikalavimus teismui pagal Konvencijos 6 straipsnio
1 dalies nuostatas (žr. Canete de Goni v. Spain, no. 55782/00,
judgment of  2003 J-uary 15, § 34, The Holy
M-a-teries v. Greece, judgment of 9 December 1994, § 80 ir kt. ).
CPK 116 straipsnio 1 dalyje pateikta teismo
procesinių dokumentų sąvoka. Tai teismo proceso metu priimti dokumentai –
sprendimai, įsakymai, nutartys ir kt. Prie vykdytinų dokumentų pagal CPK VI dalyje
išdėstytas taisykles yra priskiriami ne tik teismo sprendimai, bet ir nutartys
civilinėse bylose (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje
byloje ginčijami klausimai buvo išspręsti teismo procesiniu dokumentu –
nutartimi. Procesinio dokumento pavadinimas nekeičia juo sukuriamų teisinių
padarinių. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai klausimą
dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo bei išieškojimo nukreipimo į
atitinkamo teisinio režimo turtą išsprendė teismas procesiniu dokumentu –
nutartimi, teismo procese dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, nėra pagrindo
pripažinti, jog buvo pažeista asmens teisė į teismą. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija
pažymi, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo procese, nustatant
sutuoktinių prievolės pobūdį, nesprendžiami teisės į turtą klausimai.
Išnagrinėjusi bylą teisės taikymo ir aiškinimo aspektu išplėstinė teisėjų
kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas
skundžiamą nutartį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl ši nutartis paliktina nepakeista.

Dėl išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 47,15 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus suinteresuoto asmens T. O.
kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš T. O.
(CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis,
96 straipsnio 1 dalis).
CPK 268 straipsnio 7 dalies pagrindu prie bylos pridėta
raštu išdėstyta teisėjos J-os S-ės, nesutinkančios su daugumos
nuomone, atskiroji nuomonė (CPK 63 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais,
359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens T. O. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) 47,15 Lt (keturiasdešimt septynis litus 15 ct) į
valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.58021 sekundės -