Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo svetainė www.lvat.lt   

Administracinė Jurisprudencija Nr. 13 (parsisiųsti pdf bylą spausti čia)

I. Administracinių teismų praktika
1. Bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
1.1. Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ dalies dėl Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros plano patvirtinimo atitikties Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1512 redakcija) 14 straipsnio 1 ir 2 dalims, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2465 redakcija) 18 straipsnio 1 ir 2 dalims, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1062 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7.2, 16.1 ir 17.1 punktams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7.2.3, 17.4 ir 23.4 punktams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 56 patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 26 punktui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 656 (2004 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-363 redakcija) patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 31 punktui Administracinė byla Nr. I14-13/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.2. Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 1K- 30 „Dėl komisijos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“ 3.2 punkto bei šiuo punktu patvirtintų Reikalavimų įmonėms, vykdančioms gyventojų aprūpinimą ortopedijos techninėmis priemonėmis 2005 m., atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktams ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktui Administracinė byla Nr.I8–15/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.3. Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 30 punktų atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.161 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo 25 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 2 punktui Administracinė byla Nr. I18-17/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.4. Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-1116 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbų įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams Administracinė byla Nr. I14-19/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.5. Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-449 „Dėl išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifi kacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 ir 3 dalims; dėl šio įsakymo 2.2.1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl įstatymų ir kitų teisės norminių aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 11 straipsniui; dėl šiuo įsakymu patvirtintų Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifi kacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklių 5.3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 daliai Administracinė byla Nr. I1-20/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.6. Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 daliai, 1.5 straipsnio 1 daliai, 6.246 straipsnio 1 daliai, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsnio 1 daliai, 6.249 straipsnio 1 daliai, 6.251 straipsnio 1 daliai Administracinė byla Nr. I1-21/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.7. Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punkto, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punkto, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK- 1459 redakcija) 26 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtintos Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos 26 punktui Administracinė byla Nr. I16-22/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
2. Bylos dėl administracinių teisės pažeidimų
2.1. Dėl nušalinimo klausimo sprendimo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje; dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo paskirties; dėl procesinės formos, kuria teismas sprendžia tarpinius administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje kylančius klausimus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija. Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 57 – 61 straipsnių normos. Tam, kad teisėjui pareikštas nušalinimas būtų patenkintas, jis turi būti pagrįstas įstatyme numatytais pagrindais, kuriuos reglamentuoja BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalys. Pagal BPK 59 straipsnio 3 dalį, jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Todėl teismui pagrįstai nenusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, negalima teigti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 271 straipsnyje numatyto administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo paskirtis yra pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą (pvz., grąžinti paimtus daiktus, įpareigoti paleisti sulaikytą asmenį, pašalinti transporto priemonės važiuoklės užblokavimą ir pan.). Jeigu asmuo, jo atžvilgiu neteisėtai taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas yra veiksmas. Skirtingai nuo administracinio akto, kurio teisinės pasekmės yra nukreipiamos į ateitį, veiksmas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes negalima pripažinti negaliojančiais jau įvykusių realaus gyvenimo pokyčių. Veiksmas yra atliekamas aktyviu elgesiu, sukeliančiu realaus gyvenimo pasikeitimus. Kol veiksmas yra atliekamas, asmens teisių teisminė gynyba galima įpareigojant atliekamą veiksmą nutraukti. Kai veiksmas nebėra atliekamas, vien atlikto veiksmo pripažinimas neteisėtu, nesiejant su kitais teisių gynybos būdais, asmens Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenustato, kokį procesinį dokumentą turi priimti apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. ATPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Šio kodekso dvidešimt trečiasis skirsnis reglamentuoja skundo dėl tokio galutinio nutarimo padavimą ir jo nagrinėjimą. Sistemiškai aiškinant ATPK 286, 287, 291, 295 straipsnius matyti, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra tas procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama administracinio teisės pažeidimo teisena, t. y. asmuo pripažįstamas kaltu padaręs pažeidimą, byla jo atžvilgiu nutraukiama arba bylos nagrinėjimas perduodamas kitam subjektui. ATPK nereglamentuoja procesinės formos, kuria apylinkės teismas išsprendžia tarpinius administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje kylančius klausimus. Konstatuotina teisės spraga, kuri užpildytina pagal analogiją taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas. BPK 231 straipsnyje nustatyta, kad nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą. Taigi nutartis yra tas procesinis dokumentas, kuriuo byla pirmosios instancijos teisme nėra išsprendžiama iš esmės. Todėl konstatuotina, kad ir nagrinėdamas skundą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių, apylinkės teismas turi priimti ne nutarimą, o nutartį. Administracinė byla Nr. N1 -1736/2007 Procesinio sprendimo kategorija 39
2.2. Dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties Nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje nėra numatyta baudos išieškojimo trukmė, ši nuostata negali būti aiškinama kaip nustatanti, jog baudos, kuri yra švelnesnė administracinės nuobaudos rūšis nei areštas, išieškojimo terminas negali būti ilgesnis už arešto vykdymo terminą. Bauda pažeidėjui negali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais arba administraciniu areštu, jeigu yra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, skaičiuojamas pagal teisminės praktikos pripažįstamas taisykles. Todėl institucija, prašanti pakeisti baudą į nemokamus viešuosius darbus arba areštą, privalo pateikti teismui duomenis, kad toks terminas nėra praleistas, t.y. kad nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei kad vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Administracinė byla Nr. N3-1859/2007 Procesinio sprendimo kategorija 40
3. Bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
3.1. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo
3.1.1. Dėl religinės bendruomenės teisės į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą Religinės bendruomenės pagal Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą neturi teisės kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tokia teisė suteikta tik religinėms bendrijoms. Administracinė byla Nr. A2-942/2007 Procesinio sprendimo kategorija 11.11
3.2. Dėl teritorijų planavimo teisinių santykių
3.2.1. Dėl nemotyvuoto administracinio akto sukeliamų teisinių pasekmių; dėl pareigos motyvuoti sprendimą, kuriuo atsisakoma tvirtinti detalųjį planą Skirtingai yra vertinami atvejai, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų ir kai administracinis teisės aktas yra su motyvais, tačiau motyvai yra nepagrįsti. Pirmuoju atveju, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų, motyvų nepagrįstumo klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Iš įstatymo kylanti pareiga motyvuoti detaliojo plano nepatvirtinimą reiškia institucijos, priėmusios neigiamą sprendimą, pareigą pagrįsti sprendimą tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t.y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Įvairių teisės aktų išvardijimas ginčijamame Sprendime, konkrečiai nenurodant, nei kokia būtent teisės norma ar normomis remiamasi, nei dėl kokių faktinių aplinkybių detalusis planas negali būti patvirtintas, negali būti vertinamas kaip akto pagrindimas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Administracinė byla Nr. A5-990/2007 Procesinio sprendimo kategorija 14.3
3.2.2. Dėl naujos ūkininko ūkio sodybos kūrimo iš ūkininko ūkio atidalintame žemės sklype Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 1.5 punkte numatyta bendra taisyklė, kad vykdyti statybą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik pagal patvirtintus detaliuosius planus ir nustatyta tvarka pakeitus pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, tačiau šio reglamento 1.1-1.4 punktai numato išimtis, kada minėtos taisyklės galima nesilaikyti: tos išimtys susijusios su nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio sodybų statybomis. Statybų privačioje žemėje reglamento 1.4 punkte nurodyta, kad privačios žemės ūkininkų ūkiai gali būti skaidomi į du ar daugiau sklypų, o kai atidalytas žemės sklypas nustatytąja tvarka įregistruojamas kaip ūkininko ūkio žemėnauda, jame nustatytąja tvarka gali būti kuriama nauja ūkininko ūkio sodyba. Tokiu atveju, siekiant įkurti naują ūkininko ūkio sodybą, iš ūkininko ūkio atidalintame žemės sklype nereikia keisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Administracinė byla Nr. A5-964/2007 Procesinio sprendimo kategorija 14.3
3.3. Dėl statybos teisinių santykių
3.3.1. Dėl būtinumo laikytis teisės normų reikalavimų dėl atstumo iki kaimyninio sklypo ribos, kai naujas pastatas statomas buvusio pastato vietoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR
2.0
2.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 19
2.1 punkte nustatyta, kad pastatų atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1-2 aukštų. To paties reglamento 1 priedo 4 punkte nustatyta, kad mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Ta aplinkybė, kad naujas pastatas statomas buvusio pastato vietoje, atstumo laikymosi nuo kaimyninio sklypo reikalavimų nepaneigia, jei numatyta nauja statyba, o ne esamo pastato rekonstrukcija. Administracinė byla Nr. A10-809/2007 Procesinio sprendimo kategorija 14.3
3.4. Dėl aplinkos apsaugos
3.4.1. Dėl privalomųjų nurodymų reikšmės sprendžiant dėl licencijos tvarkyti pavojingas atliekas sustabdymo Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalį privalomasis nurodymas - aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fi ziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomų nurodymų davimo atvejai ir tvarka aptarti šio įstatymo 18-22 straipsniuose, o įstatymo 24 straipsnis nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmus, jei pasibaigus privalomojo nurodymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi. Tokiais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Aplinkos ministras 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtino Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles. Būtent šiose taisyklėse nustatyti reikalavimai, kurie taikomi išduodant licencijas, o taip pat licencijų sustabdymo ir panaikinimo pagrindai. Iš nurodytų teisės normų turinio matyti, kad privalomi nurodymai gali būti duodami bet kokiam asmeniui: tiek fi ziniam, tiek juridiniam, tiek vykdančiam licencijuojamą veiklą, tiek ir tokios veiklos nevykdančiam. Privalomų nurodymų davimas ar jų nevykdymas nėra pagrindas sustabdyti licenciją (jei subjektas, kuriam duotas privalomas nurodymas, vykdo licencijuojamą veiklą), t. y. licencijos sustabdymas nėra privalomų nurodymų davimo ar jų nevykdymo pasekmė. Administracinė byla Nr. A2 -890/2007 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5
3.5. Dėl registrų
3.5.1. Dėl kadastro tvarkytojo kompetencijos vertinti žemės sklypo suformavimo teisėtumą Teisės aktai nesuteikia nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui teisės vertinti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodytų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinių pagrindų (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimų; teismo sprendimų, nutarčių ir t.t.) teisėtumo. Žemės sklypo formavimo teisėtumas turi būti tikrinamas šiuos klausimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir tam įgaliotų institucijų. Vertinimas, ar žemės sklypas suformuotas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, neįeina į kadastro tvarkytojo kompetenciją. Administracinė byla Nr. A14–800/2007 Procesinio sprendimo kategorija 12.3
3.6. Dėl tarnybos santykių
3.6.1. Dėl valstybės tarnautojo atsakomybės už veiksmus, padarytus ne tarnybos metu Sąvoka „tarnybinis nusižengimas“ pati savaime sudaro pagrindą manyti, kad nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojas gali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, turėtų būti susijęs su jo tarnyba. Priešingas aiškinimas iškreiptų šios teisinės defi nicijos prasmę. Valstybės tarnybos įstatyme nėra aiškiai nurodyta, kad tarnybiniu nusižengimu gali būti laikomas ir valstybės tarnautojo elgesys, nesusijęs su tarnyba, jo elgesys už valstybės tarnautojo tarnybinių pareigų ir funkcijų vykdymo sferos. Atleidimas iš pareigų, kaip tarnybinė nuobauda, gali būti skiriama tik už tarnybinį nusižengimą. Valstybės tarnautojo veikla Valstybės tarnybos įstatymo kontekste gali būti suprantama kaip jo veikla, kuri yra betarpiškai susijusi su jo tarnyba, jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, viešojo administravimo vykdymu, o jo veiklos etikos principai, įtvirtinti įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, orientuoti būtent į šios veiklos reguliavimą. Negalima daryti išvados, jog valstybės tarnautojas gali būti laikomas padariusiu tarnybinį nusižengimą, jei atitinkamoms teisės, etikos ar moralės normoms nusižengiama elgesiu, nesusijusiu su valstybės tarnyba, veikomis ar neveikimu už valstybės tarnautojo elgesio sferos, kuri yra susijusi su jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, ribų. Visos abejonės dėl tarnybinės atsakomybės taikymo
3.6.2. Dėl termino, kuriam suėjus valstybės tarnautojas atgauna nepriekaištingą reputaciją Terminas, per kurį asmuo nelaikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos, negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą. Įvykdyto elgesio, prieštaraujančio visuotinai pripažintoms moralės ir etikos normoms, nulėmusio nepalankų asmeniui jo reputacijos įvertinimą, galiojimo pasekmės turėtų būti apibrėžtos laiko požiūriu. Šis laiko tarpas paprastai turėtų būti toks, per kurį būtų galima spręsti, jog asmuo pasitaisė, laikosi visuotinai pripažintų moralės ir etikos normų, gerbia bendro visuomenės gyvenimo taisykles ir nėra linkęs elgtis priešingai teisei bei moralei. Administracinė byla Nr. A17-369/2007 Procesinio sprendimo kategorija 16.7
3.7. Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo
3.7.1. Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgalinimų vertinti politinės partijos fi nansinės veiklos deklaracijos duomenų teisingumą; dėl šiurkštaus Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų fi nansavimo bei fi nansavimo kontrolės įstatymo pažeidimo sampratos Iš Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų fi nansavimo bei fi nansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir PPPKFFĮ) 22 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad vertinti politinės partijos fi nansinės veiklos deklaracijos duomenų teisingumą (atitikimą tikrovei) yra įgaliota Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos fi nansų ministerijos, o ne Vyriausioji rinkimų komisija; iš šio teiginio nuosekliai išplaukia išvada, kad būtent ši valstybės institucija yra kompetentinga spręsti ir tai, ar politinės partijos vykdoma buhalterinė apskaita leidžia patikrinti jos duomenų tikrumą. Vertinant PPPKFFĮ 15 straipsnio 3 dalies ir 1 straipsnio 1 dalies normų turinį visumos šio įstatymo nuostatų kontekste, galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas kaip šiurkščius kvalifi kuoja tuos įstatymo pažeidimus, kurie žymiai apsunkina ar daro negalimu įstatymo tikslų pasiekimą. Administracinė byla Nr. A14–1052/2007 Procesinio sprendimo kategorija 18.3
3.8. Dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
3.8.1. Dėl galimybės atlyginti valdžios institucijų padarytą žalą, kai prieš tai nebuvo konstatuotas institucijos veiksmų (neveikimo) neteisėtumas Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str., 6.271 str.). Todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).Institucijai neveikiant ar vilkinant atitinkamų veiksmų atlikimą, netinkamai (pažeidžiant teisės normų reikalavimus) atliekant tam tikrus veiksmus, nesikreipimas į kompetentingą instituciją su reikalavimu įpareigoti atlikti veiksmus, pašalinančius tiesiogines tokio neveikimo, vilkinimo ar netinkamai atlikto veiksmo pasekmes, nesudaro pagrindo pripažinti, kad vilkinimas, neveikimas ar netinkamai atlikti veiksmai yra teisėti.Pagrindas kreiptis su tokiu reikalavimu (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) gali išnykti institucijai pačiai, nors ir pavėluotai, atlikus atitinkamus veiksmus. Tad reikalavimas, kad viešojo administravimo institucijos neteisėtas neveikimas, vilkinimas ar netinkamas veiksmo atlikimas būtinai būtų nustatytas sprendžiant ginčą dėl neveikimo ar vilkinimo pripažinimo ir (arba) įpareigojimo atlikti veiksmus, asmeniui neteisėtu neveikimu, vilkinimu ar neteisėtu veiksmu padarytos žalos atlyginimą gali padaryti iš esmės neįmanomu. Administracinė byla Nr. A5-943/2007 Procesinio sprendimo kategorija 15.2
3.8.2. Dėl neturtinės žalos, padarytos statutiniam valstybės tarnautojui, atlyginimo Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos, padarytos statutiniam valstybės tarnautojui dėl neteisėto atleidimo iš vidaus tarnybos, atlyginimo klausimo nereglamentuoja nei Vidaus tarnybos statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas, todėl remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, tokios žalos atlyginimui taikomi kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. Statutinis valstybės tarnautojas dėl neteisėtų institucijos, kurioje eina tarnybines pareigas, veiksmų įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimą, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 straipsniu, kuris nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Administracinė byla Nr. A3-979/2007 Procesinio sprendimo kategorija 15; 16.6
3.9. Administracinių bylų teisena
3.9.1. Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos neprivalomumo, kai skundžiamas institucijų neveikimas nuosavybės teisių atkūrimo procese Remiantis teisminės gynybos prioriteto principu, ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose. Įstatymų nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai. Ginčams dėl neveikimo, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka įstatymuose nėra nustatyta. Administracinė byla Nr. AS11-296/2007 Procesinio sprendimo kategorija 50.3.3.; 50.3.1
3.9.2. Dėl kriterijų, reikšmingų sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinama ne tik grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui, pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų atkūrimui. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų atsižvelgta ir į atsakovo interesus. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos administraciniuose ginčuose, kuriose paprastai dalyvauja viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti valstybės valdžią, tad negali būti nepaisoma ir viešųjų interesų. Be to, turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Administracinė byla Nr. AS2 – 646/2007 Procesinio sprendimo kategorija 54
II. Administracinė doktrina Dr. Goda Ambrasaitė – Balynienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėja Mykolo Romerio universiteto Civilinio proceso katedros docentė Administraciniai teismai Europos Sąjungos valstybėse narėse: lyginamieji aspektai Administracinės justicijos sistemos Europos Sąjungos valstybėse narėse Pekka Hallberg Suomijos Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininkas Suomijos administraciniai teismai III. Informacinė dalis Aprobuota Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų 2007 m. spalio 17 d. pasitarime
1. Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas
1.3. Administracinių teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalyse, subjektyviųjų požymių taikymo ir aiškinimo klausimai
1. Kaip matyti iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalių turinio, įstatymų leidėjas atsakomybę už šiuos pažeidimus numatė specialiajam subjektui – vairuotojui. Į tai dėmesys atkreiptas ir teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N1-900/2006 konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalyje, subjektu gali būti tik transporto priemonę vairavęs asmuo, todėl privalu nustatyti, kad
būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę. Taigi, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, iškeltas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalis, turi būti nustatomas specialus administracinio teisės pažeidimo subjektas – vairuotojas. Ne vairuotojas (pavyzdžiui, keleivis) už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalyse numatytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas.
1.4. Administracinių teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalyse, objektyviųjų požymių taikymo ir aiškinimo klausimai
1.4.1. Transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems Lingvistinės analizės metodu galima išskirti šiuos transporto priemonės vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, pažeidimo objektyviuosius požymius: i. veika, kuria pasireiškia pažeidimas, yra vairavimas; ii. pažeidimas padaromas vairuojant transporto priemonę.
1.4.1.1. Vairavimas Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „vairuoti“ aiškina kaip valdymą vairu. Toks žodžio „vairuoti“ reikšmės pateikimas suponuoja išvadą, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su automobilio vidaus variklio užvedimu, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė. Taigi nesant abejonių dėl transporto priemonės „VW Golf “, (duomenys neskelbtini), už kurios vairo sėdėjo ir ją valdė A. P., judėjimo, darytina kategoriška išvada, kad apeliantas nesilaikė draudimo
vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl pagrįstai pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 68 punktą
1.4.1.2. Transporto priemonė
1.4.2. Patikrinimo vengimas
1.4.3. Alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo
1.5. Administracinių teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalyse, atribojimas nuo kitų teisės pažeidimų
1.6. Bendrosios pastabos dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų proceso ne teisme
1.7. Bendrosios pastabos dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų proceso teisme
1.8. Veikos perkvalifi kavimas. Non reformatio in peius
1.9. Nuobaudos už pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalyse, skyrimas
1.9.1. Bendrosios pastabos
1.9.2. Alternatyvių nuobaudų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, parinkimo kriterijai
1.9.3. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio taikymas
1.10. Administracinių nuobaudų, paskirtų pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1-3 dalis, aktualūs vykdymo klausimai 2. Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčių dėl teismingumo apžvalga (2007 m. rugsėjo - gruodžio mėn.)
2.1. Bylos, nagrinėtinos administraciniuose teismuose Dėl valstybės ir jos institucijų veiklos, susijusios su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu Dėl ginčo, kilusio iš savivaldybės kontroliuojamos įmonės direktoriaus pavadavimo tvarkos pažeidimo Dėl savivaldybės institucijų veiksmų, atliekant bendrojo lavinimo
organizavimą savivaldybės teritorijoje, pobūdžio Dėl Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos Dėl priėmimo į valstybės karjeros tarnautojo pareigas tvarkos Dėl visuomeninei organizacijai perduoto valstybinės įmonės dispozicijoje buvusio turto Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario atleidimo
Dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos Respublikos Seimo veiklos įstatymų leidybos srityje, atlyginimo
2.2. Bylos, nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose Dėl šilumos energijos kainos perskaičiavimo ir taikymo teisingumo Dėl valstybinės žemės panaudos sutarties sąlygų keitimo Dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduodamų force majeure aplinkybes liudijančių pažymų Dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklos teisinio pobūdžio Dėl ginčo, kilusio pasibaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesui
3. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2007 metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais priimtų sprendimų apžvalga
3.1. 2007 m. spalio 23 d. didžiosios teisėjų kolegijos prejudicinis sprendimas sujungtose bylose Rhiannon Morgan prieš Bezirksregierung Köln (C-11/06) ir Iris Bucher prieš Landrat des Kreises Düren (C-12/06) Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (toliau – ir ETT, Teisingumo Teismas) 2007 m. spalio 23 d. priėmė prejudicinį sprendimą sujungtose bylose
Rhiannon Morgan prieš Bezirksregierung Köln (C-11/06) ir Iris Bucher prieš Landrat des Kreises Düren (C-12/06). Teisingumo Teismas šį sprendimą priėmė išnagrinėjęs Verwaltungsgericht Aachen (Administracinis teismas, Vokietija) pagal Europos Bendrijos sutarties (toliau – ir EB) 234 straipsnį pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą išaiškinant EB sutarties 17 ir 18 straipsnius. Sprendimas kreiptis į ETT buvo priimtas nacionaliniame teisme nagrinėjant dvi bylas dėl teisės į paramą studijoms ne Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje esančioje aukštojo mokslo įstaigoje.
3.2. 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Skoma-Lux sro prieš Celní ředitelství Olomouc (C-161/06) Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2007 m. birželio 11 d. priėmė
prejudicinį sprendimą byloje C-161/06 pagal Krajský soud prieš Ostravě (Čekijos Respublika) 2006 m. kovo 10 d. kreipimąsi.
4. Užsienio teismų sprendimų apžvalga
4.1. Nyderlandų Raad van State sprendimo apžvalga 2007 m. rugsėjo 7 d. Nyderlandų Valstybės Tarybos sprendimas byloje J. Bergevoet e.a. c / Conseil exécutif de la Province de Gueldre1 2007 m. rugsėjo 5 d. Nyderlandų Valstybės Tarybos (oland. Raad van State) priimtame sprendime buvo pasisakyta dėl tiesioginio Europos Sąjungos direktyvų veikimo.
4.2. Jungtinės Karalystės Aukštojo Teismo sprendimo apžvalga 2007 m. rugsėjo 4 d. Jungtinės Karalystės Aukštojo Teismo Karalienės suolo skyriaus Administracinio teismo sprendimas byloje Nr. CO/1505/20072 Jungtinės Karalystės Aukštasis Teismas sprendė klausimą dėl keleivių oro transporto mokesčio atitikties Europos Bendrijos steigimo sutarties 49 straipsniui, kuris įvirtina draudimą taikyti laisvės teikti paslaugas apribojimus, ir 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendroje Europos oro erdvėje (paslaugų teikimo reglamentas).
4.3. Vokietijos Federacinio Administracinio Teismo sprendimo apžvalga 2007 m. lapkričio 1 d. Vokietijos Federacinio Administracinio Teismo sprendimas byloje BVerwG 7 B 37.073
2007 m. lapkričio 1 d. sprendimu Vokietijos Federacinis Administracinis Teismas (vok. Bundesverwaltungsgericht, toliau – ir Teismas ) išnagrinėtoje byloje, susijusioje su aplinkos apsaugos sritimi, išaiškino informacijos apie aplinką sąvoką pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką, panaikinančią Tarybos direktyvą 90/313/EEB (toliau – Direktyva).
4.4. Lenkijos Aukščiausiojo administracinio teismo sprendimo apžvalga 2007 m. sausio 8 d. Lenkijos Aukščiausiojo administracinio  teismo sprendimas byloje Nr. I FPS 1/064 Šioje byloje Lenkijos Aukščiausiasis administracinis teismas sprendė klausimą dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) taikymo metiniam žemės nuomos uzufrukto iki gyvos galvos būdu mokesčiui.

Administraciniai teismai – administracinių teismų sistemos – II. dalis.
Administracinis aktas –administracinio akto teisėtumas – 3.7.1. (I. dalis).
Analogija – įstatymų analogija – 2.1. (I. dalis).
Antstolis – antstolio funkcijos – 3.9.2. (I. dalis).
Apeliacija – II. dalis, apeliacinis skundas – 1. (III. dalis).
Aplinka – aplinkos apsauga, žala aplinkai, aplinkos atkūrimo priemonės – 3.4.1.
(I. dalis), aplinkos apsauga, informacija apie aplinkos sąvoką – 4.3. (III. dalis).
Apmokėjimas – darbo apmokėjimo sąlygos, mokytojų darbo apmokėjimas –
1.7. (I. dalis).
Apskaita – buhalterinė apskaita – 3.7.1. (I. dalis).
Apžiūra – medicininė apžiūra – 1. (III. dalis).
Atliekos – pavojingos atliekos, atliekų saugojimo sąlygų pažeidimai – 3.4.1. (I.
dalis).
Atlyginimas – žr. Žala.
Atostogos – vaiko priežiūros atostogos – 2.1. (III. dalis).
Atsakomybė – civilinė atsakomybė – 1.6., 3.8.1., 3.8.2. (I. dalis), administracinė
atsakomybė – 3.4.1. (I. dalis), 1. (III. dalis), tarnybinė atsakomybė – 3.5.1. (I.
dalis), administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant
vairuotojams neblaiviems – 1. (III. dalis), baudžiamoji atsakomybė – 1. (III.
dalis), taip pat žr. Sutartis.
Atskaitomybė – fi nansinė atskaitomybė – 3.7.1. (I. dalis).
Automobilis – automobilių aikštelė – 1.1. (I. dalis), automobilių stovėjimo
vietos – 3.2.1. (I. dalis).
Azartinis – žr. Lošimas.
Bauda – baudos pakeitimas viešaisiais darbais – 2.2. (I. dalis), 1. (III. dalis),
baudos mokėjimo išdėstymas – 1. (III. dalis).
Bendrija – religinė bendrija – 3.1.1. (I. dalis).
Bendruomenė – religinė bendruomenė – 3.1.1. (I. dalis).
Byla – administracinė byla – II. dalis.
Darbas – žr. Sutartis.
Darbuotojai – žr. Švietimas.
Direktyva – direktyvų tiesioginis veikimas – 4.1. (III. dalis).
Dokumentas – procesinis dokumentas – 2.1. (I. dalis), vykdomasis dokumentas
– 2.2. (I. dalis).
410
Priedai
Draudimas – žr. Sveikata.
Draustiniai – etnokultūrinis draustinis – 1.1. (I. dalis).
Egzaminai – egzaminų laikymo tvarka, brandos egzaminų organizavimo tvarka,
– 1.4. (I. dalis)
Eismas – saugus eismas, eismo įvykiai, eismo dalyviai – 1. (III. dalis).
Ekonominė veikla – 2.2. (III. dalis).
Elektra – elektros apskaitos prietaisas – 1.6. (I. dalis).
Elektros energija – tiekimo ir naudojimo taisyklės, elektros energijos pirkimopardavimo
sutartis, vartotojo sąvoka – 1.3. (I. dalis), neteisėtas elektros energijos
vartojimas – 1.6. (I. dalis), neapskaitinis elektros energijos vartojimas – 1.6. (I.
dalis).
Etika - etikos ir moralės normos – 3.6.1. (I. dalis), 3.6.2. (I. dalis), profesinės
etikos normos – 2.2. (III. dalis).
Europa Sąjunga – Europos Sąjungos teisės aktų paskelbimas – E 3.1. (III. dalis),
ofi cialioji Europos Sąjungos kalba – E 3.2. (III. dalis).
Europos Bendrija – Europos Bendrijos teisės nuostatų išaiškinimas – E 3.2.1
(III. dalis).
Finansinė veikla – politinės partijos fi nansinės veiklos deklaracija – 3.7.1. (I.
dalis), žr. Partija.
Force majeure – 2.2. (III. dalis).
Ginčas – administraciniai ginčai – II. dalis, taip pat žr. Tarnyba.
Gynyba – teisminė gynyba – 3.9.1. (I. dalis).
Hierarchija - teisės aktų hierarchija – 1.2., 1.4. (I. dalis).
Ikiteisminis – ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka – 3.9.1. (I. dalis).
Informacija – viešoji informacija – 2.2. (III. dalis).
Infrastruktūra – infrastruktūros planas – 1.1. (I. dalis).
Institucija – žr. Savivaldybė.
Interesai – viešieji interesai – 3.9.2. (I. dalis).
Ištekliai – gamtos išteklių naudojimas – 3.4.1. (I. dalis).
Įgalinimai – įgalinimų ribų kriterijus – 3.7.1. (I. dalis).
Įgaliojimai – žr. Viešasis administravimas.
Įmonė – valstybinė įmonė – 2.1. (III. dalis), taip pat žr. Savivaldybė.
Įrodymai – įrodinėjimo priemonės – 1. (III. dalis).
Įvertinimas – objektyvus žinių įvertinimas – 1.4. (I. dalis).
Judėjimas – teisė laisvai judėti, studentų ir dėstytojų judėjimas – E 3.1. (III.
dalis).
1 Raidė „E“ prieš skaičius su taškais reiškia Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą ar prejudicinį
sprendimą.
411
Raidinė dalykinė rodyklė
Justicija – administracinė justicija – II. dalis.
Kadastras – žr. Nekilnojamasis.
Kalba – žr. Europos Sąjunga.
Karo tarnyba – profesinė karo tarnyba, profesinės karo tarnybos sutartis,
profesinis parengimas ir kvalifi kacijos kėlimas, karo mokymo įstaigos – 1.5. (I.
dalis).
Konkursas – konkursas į valstybės tarnybą – 2.1. (III. dalis).
Konstitucija – konstituciniai imperatyvai – 1.4. (I. dalis).
Kvalifi kacija – žr. Karo tarnyba.
Lavinimas – bendrojo lavinimo organizavimas – 2.1. (III. dalis).
Leidimai – statybų leidimai – 3.3.1. (I. dalis).
Licencija – licencijavimo taisyklės – 3.4.1. (I. dalis).
Lygiateisiškumas – 1.4. (I. dalis).
Lošimas – azartinis lošimas – 2.1. (III. dalis).
Maldos namai – maldos namų grąžinimas – 3.1.1. (I. dalis).
Mokestis – 4.2. (III. dalis), mokesčio mokėtojas – 4.4. (III. dalis), taip pat žr.
Transportas.
Mokslas – aukštasis mokslas – E 3.1. (III. dalis).
Nacionalizacija – nacionalizacija ir denacionalizacija – 2.1. (III. dalis).
Namas – gyvenamieji namai – 3.3.1. (I. dalis).
Neblaivus – neblaivumo nustatymo būdai – 1. (III. dalis), atsisakymas tikrintis
girtumą – 1. (III. dalis), taip pat žr. Atsakomybė.
Nekilnojamasis – nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas – 3.5.1. (I. dalis),
nekilnojamasis turtas – 4.4. (III. dalis).
Neveikimas – 3.8.1. (I. dalis), institucijų neveikimas nuosavybės teisių atkūrimo
procese – 3.9.1. (I. dalis).
Nevyriausybinės organizacijos – turinčios viešojo administravimo įgaliojimus
– 2.1. (III. dalis).
Norminis teisės aktas – pripažinimas negaliojančiu, teisėtumo kontrolė – 1.1.
(I. dalis), teisėtumas – 1.2. (I. dalis).
Nuobauda – skyrimo terminai – 2.2. (I. dalis), 1. (III. dalis), drausminė
nuobaudą – 2.1. (III. dalis), administracinė nuobauda – 1. (III. dalis), nuobaudų
griežtumas – 1. (III. dalis), administracinių nuobaudų vykdymas – 1. (III. dalis),
taip pat žr. Tarnyba.
Nuoma – žemės nuomos uzufruktas – 4.4. (III. dalis).
Nuomininkas – valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai –
1.3. (I. dalis).
Nuosavybė – viešoji nuosavybė – 2.1. (III. dalis).
412
Priedai
Nuosavybės teisė – nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarka -
3.1.1. (I. dalis), termino dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo
atnaujinimas – 3.1.1. (I. dalis), nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens
telkinius atkūrimas – 3.9.1. (I. dalis), nuosavybės teisių atkūrimas – 2.1. (III.
dalis), 2.2. (III. dalis), nuosavybės teisių subjektų daugetas – 2.2. (III. dalis).
Nusikaltimas – fi nansinis nusikaltimas – 3.7.1. (I. dalis).
Nusižengimas – tarnybinis nusižengimas, šiurkštus tarnybinis nusižengimas –
3.6.1. (I. dalis).
Nušalinimas – teisėjo nušalinimo pagrindai – 2.1. (I. dalis).
Nutarimas – administracinio teisės pažeidimo byloje – 2.1. (I. dalis).
Organizacija – visuomeninė organizacija – 2.1. (III. dalis), taip pat žr.
Nevyriausybinės organizacijos.
Ortopedija - ortopedijos technikos priemonės ir jų kompensavimas – 1.2. (I.
dalis).
Panauda – žr. Sutartis.
Parama – žr. Studijos.
Pareigos – pareigūnų pareigų paaukštinimas – 3.6.2. (I. dalis).
Parkai – valstybiniai ir regioniniai parkai – 1.1. (I. dalis).
Partija – politinė partija, politinės partijos fi nansinė veikla – 3.7.1. (I. dalis).
Paskelbimas – žr. Europos Sąjunga, Reglamentas.
Paslaugos – komunalinės paslaugos, atsiskaitymas už komunalines paslaugas –
1.3. (I. dalis), viešosios paslaugos – 3.2.1. (I. dalis), laisvė teikti paslaugas – 4.2.
(III. dalis), paslaugų teikimas – 4.4. (III. dalis), viešosios paslaugos – 2.1. (III.
dalis), taip pat žr. Švietimas.
Pastatas – pastatų atstumas iki kaimyninio žemės sklypo – 3.3.1. (I. dalis).
Pašalpa – išlaikymo pašalpa, nedarbingumo pašalpa – E 3.1. (III. dalis).
Patikra – metrologinė patikra – 1. (III. dalis).
Paveldas – pasaulinio paveldo objektas – 3.5.1. (I. dalis).
Paveldėjimas – paveldėjimo teisė – 2.1. (III. dalis).
Pažeidimas – trunkamasis pažeidimas – 3.4.1. (I. dalis), administracinis teisės
pažeidimas – II. dalis, 1. (III. dalis), taip pat žr. Atliekos, Protokolas.
Pilietybė – Europos Sąjungos pilietybė – E 3.1. (III. dalis).
Planas – žr. Teritorijų planavimas.
Prekė – prekių tiekimas – 4.4. (III. dalis).
Prezumpcija – nekaltumo prezumpcija – 3.7.1. (I. dalis).
Pridėtinė vertė – pridėtinės vertės mokestis – 4.4. (III. dalis).
Priemonės – administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos reikalavimų
užtikrinimo priemonės – 2.1. (I. dalis), reikalavimo užtikrinimo priemonės –
2.1., 3.9.2. (I. dalis).
413
Raidinė dalykinė rodyklė
Principas – teisinės valstybės principas – 1.2., 1.5. (I. dalis), įstatymų viršenybės
principas – 1.2., 1.4., 1.5., 3.7.1. (I. dalis), teisinės valstybės principo elementai
– 1.4. (I. dalis), teisėtų lūkesčių principas – 1.4. (I. dalis), teisinio tikrumo
principas – 1.4. (I. dalis), proporcingumo principas – 1.4., 3.9.2. (I. dalis),
teisinio apibrėžtumo principas – 3.7.1. (I. dalis), teisingumo principas – 3.9.2.
(I. dalis).
Procesas – baudžiamasis procesas – 1. (III. dalis).
Protokolas – administracinio teisės pažeidimo protokolas – 1. (III. dalis).
Reglamentas – paskelbimo teisinės pasekmės – E 3.1. (III. dalis), reglamento
panaikinimo teisinės pasekmės – E 3.2. (III. dalis).
Reputacija – nepriekaištinga reputacija, prastos reputacijos senatis – 3.6.2. (I.
dalis).
Rinka – geografi nė darbo rinka – E 3.1. (III. dalis).
Sankcija – 1. (III. dalis).
Sauga – gaisrinė sauga – 3.3.1. (I. dalis).
Savivaldybė – savivaldybės kontroliuojama įmonė, savivaldybės administracijos
direktorius, savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdymo organai, savivaldybės
institucijos – 2.1. (III. dalis).
Sklypas – žr. Žemė.
Skundas – žr. Apeliacija.
Statybos – statybos privačioje žemėje, gyvenamųjų namų statyba – 3.2.2. (I.
dalis), statybos techninis reglamentas – 3.3.1. (I. dalis), statybos techniniai
dokumentai – 3.3.1. (I. dalis), statybos leidimas – 3.3.1. (I. dalis), statybos
generalinės rangos sutartis – 2.2. (III. dalis).
Statinys – statinio projektavimo sąlygų sąvadas – 3.2.2. (I. dalis), atstumas tarp
statinių,
Studentai – žr. Judėjimas.
Studijos – studijų parama studentams – E 3.1. (III. dalis).
Sutartis – mokymo sutartis – 2.1. (III. dalis), darbo sutartis – 2.1. (III. dalis),
sutartiniai teisiniai santykiai – 2.2. (III. dalis), panaudos sutartis – 2.2. (III.
dalis), atsakomybė už sutarties nevykdymą – 2.2. (III. dalis), taip pat žr. Karo
tarnyba, Statybos.
Sveikata – sveikatos priežiūra, sveikatos draudimas, privalomasis sveikatos
priežiūros draudimas – 1.2. (I. dalis).
Šalys – proceso šalių interesų pusiausvyra – 3.9.2. (I. dalis).
Šaulių sąjunga – 2.1. (III. dalis).
Šilumos energija – šilumos energijos kainos ir jų perskaičiavimas – 2.2. (III.
dalis).
414
Priedai
Švietimas – pedagoginiai darbuotojai, švietimo įstaigų darbuotojai – 1.7. (I.
dalis), švietimo paslaugos, viešosios paslaugos – 2.1. (III. dalis).
Tarnautojas – valstybės tarnautojo tarnybinės pareigos ir funkcijos, valstybės
tarnautojo vardo pažeminimas – 3.6.1. (I. dalis), valstybės tarnautojas – 3.8.2.
(I. dalis), valstybės karjeros tarnautojas – 2.1. (III. dalis).
Tarnyba – tarnybinė nuobauda, valstybės tarnyba – 3.6.1. (I. dalis), 3.6.2. (I.
dalis), neteisėtas atleidimas iš valstybės tarnybos – 3.8.2. (I. dalis), tarnybinis
ginčas – 2.1. (III. dalis), valstybės tarnybos teisiniai santykiai – 2.1. (III.
dalis), tarnybinis patikrinimas, tarnybinis ginčas – 2.1. (III. dalis), taip pat žr.
Nusižengimas, Atsakomybė.
Tarnybinė etika – tarnybinės veiklos etikos principai – 3.6.1. (I. dalis).
Teisena – administracinių teisės pažeidimų teisena – 2.1. (I. dalis).
Teisė – daiktinė teisė – 2.1. (III. dalis), specialiosios teisės atėmimas – 1. (III.
dalis).
Teisės aktas – teisės aktų derinimas, teisės akto projektas – 1.5. (I. dalis),
pareiga motyvuoti administracinį teisės aktą – 3.2.1. (I. dalis), individualus
administracinis aktas – 3.2.1. (I. dalis).
Teisingumas – teisingumo vykdymas – II. dalis, 1. (III. dalis).
Teisiniai santykiai – administraciniai teisiniai santykiai – 2.2. (III. dalis), taip
pat žr. Sutartis.
Teismas – teisė kreiptis į teismą, teisė į tinkamą teismo procesą – 3.9.2. (I.
dalis).
Teismingumas – rūšinis teismingumas – 2.1. (III. dalis), 2.2. (III. dalis).
Teismo sprendimas – teismo sprendimo įvykdymas – 3.9.2. (I. dalis), 1. (III.
dalis), pareiga motyvuoti teismo sprendimus – 1. (III. dalis).
Teisėkūra – 1.2. (I. dalis), teisės aktų leidybos procedūros – 1.5. (I. dalis).
Teritorijų planavimas – teritorijų planavimas, visuomenės dalyvavimas
teritorijų planavime, detalieji ir specialieji teritorijų planai, detaliųjų ir
specialiųjų teritorijų planų projektų svarstymas, valstybinė teritorijų planavimo
priežiūra – 1.1. (I. dalis), 3.2.1. (I. dalis), detalusis teritorijos planas – 3.2.1. (I.
dalis), detalieji planai – 3.2.2. (I. dalis),
Tiesioginis veikimas – žr. Direktyva.
Transportas – transporto priemonės nuvežimas – 2.1. (I. dalis), oro transportas,
oro transporto mokestis – 4.2. (III. dalis), transporto priemonė – 1. (III. dalis).
Turizmas – dviračių ir pėsčiųjų – 1.1. (I. dalis).
Ūkis – ūkininko ūkis, ūkininko ūkio sodyba – 3.2.2. (I. dalis).
Vairuotojas – 1. (III. dalis), taip pat žr. Atsakomybė.
Valdžia – valdžios pavaldumo požymis – 2.1. (III. dalis).
415
Raidinė dalykinė rodyklė
Valstybinė ligonių kasa – 1.2. (I. dalis).
Valstybinė lošimų priežiūros komisija – atleidimas iš komisijos nario pareigų
– 2.1. (III. dalis).
Vartotojas – laisvieji vartotojai, buitiniai vartotojai – 1.6. (I. dalis), taip pat žr.
Elektros energija.
Veika – veikos perkvalifi kavimas – 1. (III. dalis).
Vidaus tarnyba – 3.8.2. (I. dalis).
Viešasis administravimas – subjektų kompetencija - 1.2. (I. dalis), viešojo
administravimo veikla – 3.6.1. (I. dalis), viešojo administravimo įgaliojimai
– 2.1. (III. dalis), viešojo administravimo įgaliojimų vykdymas – 2.2. (III.
dalis), viešasis administravimas – 2.2. (III. dalis), taip pat žr. Nevyriausybinės
organizacijos.
Vilkinimas – 3.8.2. (I. dalis).
Žala – valdžios institucijų padaryta žala, žalos atlyginimas – 3.8.1., 3.8.2.
(I. dalis), neturtinė žala – 3.8.2. (I. dalis), neturtinė žala, atsiradusi įstatymų
leidybos srityje – 2.1. (III. dalis), taip pat žr. Aplinka.
Žemė –valstybinė žemė – 3.2.1. (I. dalis)., žemės ūkio paskirties žemė,
pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo paskirtis – 3.2.2.
(I. dalis), žemės sklypo ribos – 3.3.1. (I. dalis), žemės sklypo formavimas – 3.5.1.
(I. dalis), žemės reforma – 3.9.1. (I. dalis), valstybinė žemė – 2.2. (III. dalis).
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija – 2.2. (III. dalis).