 Belgija- Tėvų atsakomybė Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 4-8-2009 TURINIO LENTELE 1. Ką praktiškai reiškia sąvoka ,,tėvų pareigos“? Kokios yra tėvų pareigų turėtojo teisės ir pareigos? 1. 2. Kas paprastai turi tėvų pareigas vaikui? 2. 3. Ar gali būti tėvų pareigos paskiriamos kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams? 3. 4. Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba apsigyvena skyrium, kaip sprendžiamas tėvų pareigų ateityje klausimas? 4. 5. Jeigu tėvai sudaro susitarimą tėvų pareigų klausimu, kokios procedūros turi būti įvykdytos, kad jų susitarimas taptų teisiškai įpareigojančiu? 5. 6. Jeigu tėvai negali susitarti tėvų pareigų klausimu, kokios alternatyvios priemonės suteikia galimybę šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą? 6. 7. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokiais su vaikais susijusiais klausimais teisėjas gali priimti sprendimą? 7. 8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų? 8. 9. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai reiškia praktiškai? 9. 10. Į kokį teismą ar valdžios instituciją reikėtų kreiptis, norint pateikti paraišką dėl tėvų pareigų? Kokias procedūras reikia atlikti ir kokius dokumentus reikia pridėti prie paraiškos? 10. 11. Kokia tvarka taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti skubos tvarka? 11. 12. Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti? 12. 13. Ar galima apskųsti sprendimą dėl tėvų pareigų? 13. 14. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų pareigų, gali prireikti kreiptis į teismą ar kitą valdžios instituciją. Kokia tvarka taikoma šiais atvejais? 14. 15. Kokia tvarka kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl tėvų pareigų pripažįstamas ir vykdomas Belgijoje? Kokia tvarka taikoma šiais atvejais? 15. 16. Į kurį Belgijos teismą reikėtų kreiptis, siekiant paprieštarauti dėl kitos ES valstybės narės teismo priimto sprendimo dėl tėvų pareigų pripažinimo? Kokia tvarka taikoma šiais atvejais? 16. 17. Kokia teisė taikoma bylose dėl tėvų pareigų, jeigu vaikas ar šalys negyvena Belgijoje arba yra skirtingų tautybių? 17. 1. Ką praktiškai reiškia sąvoka ,,tėvų pareigos“? Kokios yra tėvų pareigų turėtojo teisės ir pareigos? Su tėvų pareigomis susijusios pagrindinės taisyklės sugrupuotos Civiliniame kodekse: nuo 371 straipsnio iki 387 straipsnio b punkto. Civilinio kodekso 203 straipsnio 1 dalyje taip pat minimos tam tikros tėvų pareigos (apgyvendinimas, parama, priežiūra, švietimas ir mokymas – pastaroji pareiga galėtų būti tęsiama vaikui tapus pilnamečiu). Teises į vaikus, kol jie tampa pilnamečiais (18 m.) ar emancipuojami, turi jų tėvai arba motinos. Tarp įvairių tėvų pareigų aspektų skiriamos teisės į vaiko asmenį, vaiko turto valdymas ir tam tikros tėvų privilegijos. Teisės į vaiko asmenį aprėpia du aspektus: pirma, „globą“ – „gyvenimą“ su vaiku (tai yra, rūpinimąsi vaiku, jo priežiūrą ir sprendimų švietimo klausimais priėmimą, susijusius su vaiko buvimu su vienu iš tėvų); antra, teisę į švietimą – su vaiko parama, švietimu ir mokymu susijusių sprendimų priėmimą. Kalbant apie vaiko turto valdymą, skiriama teisė administruoti vaiko turtą ir teisėtas to turto uzufruktas. Galiausiai ypatingos privilegijos gali būti tėvų galios, susijusios su vaiko santuoka, įvaikinimu ir emancipacija. 2. Kas paprastai turi tėvų pareigas vaikui? Tėvystės teisėmis į nepilnametį asmenį paprastai bendrai naudojasi kiekvienas iš vaiko tėvų. Nepaisant to, ar tėvai gyvena kartu, ar ne, ar jie susituokę, ar ne, jeigu nustatomas vaiko ryšys su kiekvienu iš jų, jie (kiekvienas) bendrai naudojasi įvairiomis tėvystės teisių teikiamomis privilegijomis (Civilinio kodekso 373 ir 374 straipsniai). viršų Jeigu nenustatoma tėvystė arba motinystė, arba jeigu vienas iš tėvų negyvas, jo nėra arba jis negali išreikšti savo norų, tėvystės teisėmis vienas naudojasi kitas iš tėvų. Tačiau kai kuriais atvejais kompetentingas teisėjas gali patikėti išimtines tėvystės teises vienam iš tėvų. 3. Ar gali būti tėvų pareigos paskiriamos kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams? Tėvams nesutariant dėl vaiko apgyvendinimo, svarbių su vaiko sveikata, švietimu, mokymu ar laisvalaikiu susijusių sprendimų, religinių ar filosofinių įsitikinimų, arba jeigu jų susitarimas prieštarauja vaiko interesams, teisėjas gali patikėti išimtines tėvystės teises vienam iš tėvų; kitas iš tėvų išsaugo asmeninį ryšį su vaiku nustatytomis sąlygomis ir teisę prižiūrėti vaiko švietimą. Jeigu nei tėvo, nei motinos padėtis netinkama, kad jie naudotųsi tėvystės teisėmis, esama pagrindo skirti globą (Civilinio kodekso 375 straipsnis). 4. Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba apsigyvena skyrium, kaip sprendžiamas tėvų pareigų ateityje klausimas? Teoriškai tėvų gyvenimas skyrium ar santuokos nutraukimas neturi jokios įtakos tėvų pareigų perdavimo taisyklėms (tačiau praktiškai dėl gyvenimo skyrium bendrų tėvystės teisių vykdyti gali būti neįmanoma). Pagal teisinį principą bendromis tėvystės teisėmis naudojasi kiekvienas iš vaiko tėvų (žr. 2 punktą). Tačiau teisėjas gali nuspręsti patikėti išimtines tėvystės teises vienam iš tėvų pagal Civilinio kodekso 374 straipsnį pirmiau minimame straipsnyje numatytomis aplinkybėmis (žr. 3 punktą). viršų Aišku, tėvai gali susitarti dėl praktinių naudojimosi tėvystės teisėmis aspektų, visais atvejais gerbdami vaiko interesus. Turi būti nustatyti praktiniai aspektai, susiję su vaiko apgyvendinimu, vieta, kurioje vaikas registruojamas gyventojų registre, taip pat tėvų indėliu į vaiko išlaikymą, švietimą ir mokymą. 5. Jeigu tėvai sudaro susitarimą tėvų pareigų klausimu, kokios procedūros turi būti įvykdytos, kad jų susitarimas taptų teisiškai įpareigojančiu? Šalys nėra įpareigotos kreiptis į teismą, jos gali sudaryti privatų susitarimą, kuriuo išsprendžiamas tėvystės teisių į vaiką klausimas. Jeigu, prireikus, šalys norėtų, kad būtų užtikrinta, jog šis sprendimas būtų vykdomas, jos turi pateikti susitarimą kompetentingam teisėjui, kuris jį peržvelgia, norėdamas nustatyti, ar juo gerbiami vaiko interesai. Atsižvelgdamos į gyvenimo skyrium aplinkybes ir pobūdį, šalys turi kreiptis į taikos teisėją, kuris priima skubius ar laikinus potvarkius dėl laikino sutuoktinių ar teisėtų sugyventinių gyvenimo skyrium (Civilinio kodekso 223 ir 1479 straipsniai), nepilnamečių bylų teismą pagal Civilinio kodekso 387 straipsnio a punktą, kuris tvarko su tėvystės teisėmis į vaiką susijusius susitarimus, arba į pirmosios instancijos teismą ir teismą, kuris nagrinėja bylą, susijusią su šalių skyrybomis. Nepataisomo santuokos nutraukimo atveju (žr. tinklavietę tema „Santuokos nutraukimas, Belgija“) šalys gali bet kuriuo bylos nagrinėjimo etapu paprašyti teisėją patvirtinti susitarimą dėl laikinų su vaikais susijusių priemonių. Teisėjas gali atsisakyti patvirtinti susitarimą, jeigu jis prieštarauja vaiko interesams. Jeigu susitarimo nėra arba jeigu jis dalinis, klausimą nagrinėja vienas teisėjas. Šalys taip pat gali pačios tiesiogiai kreiptis į teisėją, kuris klausimą nagrinėja vienas teisėjas. Po santuokos nutraukimo teises į vaiko asmenį turi ir vaiko turtą administruoja tėvai bendrai arba ta šalis, kuriai teisės buvo patikėtos ankstesniais sprendimais, tačiau nepilnamečių bylų teismas gali pakeisti bet kokį sprendimą dėl tėvystės teisių tėvo ir motinos arba tik vieno iš jų ar prokuroro prašymu. viršų Santuokos nutraukimo bendru sutarimu atveju (žr. „Santuokos nutraukimas, Belgija“) šalys turi nurodyti susitarime prieš santuokos nutraukimą, kokios priemonės bus taikomos dėl tėvystės teisių (naudojimosi tėvystės teisėmis, teisių į asmeninį ryšį, vaiko turto administravimo) ir praktinių aspektų, susijusių su kiekvieno iš tėvų indėliu į vaiko išlaikymą, švietimą ir mokymą, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu ir po to. Prokuroras pateikia nuomonę ir teisėjas gali panaikinti arba pakeisti bet kokius susitarimus, kurie prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Teisėjas nutraukia santuoką ir patvirtina susitarimą dėl nepilnamečių vaikų. 6. Jeigu tėvai negali susitarti tėvų pareigų klausimu, kokios alternatyvios priemonės suteikia galimybę šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą? Bylą jau nagrinėjantis teisėjas gali, pritarus šalims, pasiūlyti kreiptis dėl tarpininkavimo šeimos klausimais, arba to paprašyti gali pačios šalys (Teismų kodekso 1734 straipsnis). Tarpininkas siekia dalinio arba visiško susitarimo. Teisėjas gali atsisakyti patvirtinti susitarimą, tik jeigu jis prieštarauja viešajai tvarkai arba jeigu po tarpininkavimo šeimos klausimais sudarytas susitarimas prieštarauja vaikų interesams. Bet kuri šalis taip pat gali pasiūlyti pasinaudoti tarpininkavimu nepriklausomai nuo teisminio nagrinėjimo (Teismų kodekso 1730 straipsnis). Patvirtinto tarpininko pasiektą susitarimą taip pat gali reikėti patvirtinti minėtomis sąlygomis. viršų Galiausiai šalys turi visas teises kreiptis į ekspertus (socialinius darbuotojus, psichologus, vaikų psichiatrus), siekdamos jų nuomonės, arba prašyti, kad teisminiam nagrinėjimui būtų skirtas ekspertas. Minėtojo nagrinėjimo metu prokuroras gali kreiptis į socialines tarnybas, kad gautų informacijos apie vaikus, o teisėjas atsižvelgia į vaikų nuomonę (Teismų kodekso 931 straipsnis). 7. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokiais su vaikais susijusiais klausimais teisėjas gali priimti sprendimą? Teisėjas turi spręsti dėl naudojimosi tėvystės teisėmis. Akivaizdu, kad sprendimas priklausys nuo tėvų ir vaiko – jei jis sulakęs tokio amžiaus, kad galėtų spręsti – išreikštų norų, taip pat nuo padėties ir bylos aplinkybių. Jeigu tėvai nesugeba susitarti dėl vaiko (apgyvendinimo, svarbių sprendimų dėl sveikatos, švietimo, mokymo, laisvalaikio veiklos, religinių ar filosofinių pažiūrų) arba jeigu, teisėjo manymu, jų susitarimas prieštarauja vaiko interesams, teisėjas gali patikėti išimtines tėvystės teises vienam iš tėvų. Teisėjas taip pat gali priimti sprendimus dėl švietimo, kurie priešingu atveju būtų priimami tik tėvų sutikimu. Teisėjas parengia susitarimus, pagal kuriuos vienas iš tėvų, kuris neturi tėvystės teisių, galėtų išlaikyti asmeninį ryšį su vaiku – šio ryšio išsaugoti gali nebūti leista tik dėl labai rimtų priežasčių. Tas iš tėvų, kuris neturi tėvystės teisių, išsaugo teisę prižiūrėti vaiko švietimą. Jeigu šis iš tėvų negauna naudingos susijusios informacijos iš kito iš tėvų ar trečiųjų šalių, jis gali kreiptis šiuo klausimu į nepilnamečių bylų teismą vaiko interesų labui. viršų Visais atvejais teisėjas nustato praktinius apgyvendinimo aspektus ir vietą, kurioje vaikas pirmiausia įrašomas į gyventojų registrą. Teisėjas taip pat gali nuspręsti dėl praktinių aspektų, susijusių su įnašu į vaiko išlaikymą, švietimą ir mokymą. Šalys gali į teisėją kreiptis konkrečiais klausimais, pavyzdžiui, dėl atostogų paskirstymo tėvams, tam tikrų išlaidų pasidalijimo ir priėmimo į mokyklą. Tai priklauso nuo kiekvieno ypatingo atvejo. 8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų? Dėl to, kad tik vienam iš tėvų skirtos tėvystės teisės, jis neturi veikimo laisvės priimdamas sprendimus dėl vaiko. Būtina atsižvelgti į kiekvienu konkrečiu atveju sudarytus susitarimus. Be to, (žr. 7 punktą) kitas iš tėvų išsaugo teisę prižiūrėti vaiko švietimą. Jeigu vienas iš tėvų pakeistų gyvenamąją vietą kartu su vaiku, neinformavęs kito iš tėvų, tai galėtų turėti įtakos vaiko apgyvendinimui, teisei į asmeninį ryšį ir pan. Tokiu atveju šalis, kuri nebuvo informuota arba neduoda sutikimo, gali kreiptis į nepilnamečių bylų teismą (Civilinio kodekso 374 straipsnis ir 387 straipsnio a punktas) arba, skubos atveju, į teisėją, kuris klausimą nagrinėja vienas (Teismų kodekso 584 straipsnis). 9. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai reiškia praktiškai? Tai reiškia, kad jie abu naudojasi ir naudosis tėvystės teisėmis (rūpinasi vaiko „globa“, teise į švietimą, teisėtu vaiko turto administravimu ir teisėtu uzufruktu) ir kad nė vienas iš tėvų negali vienas priimti sprendimo, dėl kurio būtų apribotos kito iš tėvų privilegijos. Todėl kiekvienas iš tėvų turi gauti kito tėvo sutikimą, o jo negavęs, negali imtis veiksmų. Tačiau kalbant apie vaiko „globą“, pavyzdžiui, tas iš tėvų, su kuriuo vaikas tuo metu gyvena, priima sprendimus dėl kasdienės rutinos, gero elgesio ir pan. Kalbant apie trečiąsias (geros valios) šalis, manoma, kad kiekvienas iš tėvų, veikdamas atskirai pagal šiuos įgaliojimus, veikia su kito iš tėvų pritarimu (Civilinio kodekso 373 straipsnis). viršų 10. Į kokį teismą ar valdžios instituciją reikėtų kreiptis, norint pateikti paraišką dėl tėvų pareigų? Kokias procedūras reikia atlikti ir kokius dokumentus reikia pridėti prie paraiškos? Tai priklauso nuo atskiro atvejo (žr. 5 punktą). Tai galėtų būti nepilnamečių bylų teismas (Civilinio kodekso 387 straipsnio a punktas) - šiuo atveju tai būtų nepilnamečių bylų teismas, turintis kompetenciją vaiko gyvenamojoje vietoje - arba taikos teisėjas (Civilinio kodekso 223 ir 1479 straipsniai bei Teismų kodekso 594 straipsnio 19 dalis; taikos teisėjas taip pat kompetentingas spręsti dėl nepilnamečių globos - Teismų kodekso 594 straipsnio 6 dalis), pirmosios instancijos teismo pirmininkas, supaprastinta tvarka priimantis su santuokos nutraukimu susijusius sprendimus (Teismų kodekso 1280 straipsnis) arba santuoką nutraukęs teisėjas. Atsižvelgiant į atskirą atvejį, paraiška teikiama peticijos ar šaukimo į teismą forma. Atsižvelgiant į paraiškos formą, prie jos turi būti pridedami tam tikri dokumentai. 11. Kokia tvarka taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti skubos tvarka? Teismas sprendžia dėl šalių paraiškų. Savarankiškai spręsti galintys nepilnamečiai gali būti išklausyti bet kurioje su jais susijusioje byloje jų prašymu arba teisėjo sprendimu (Teismų kodekso 931 straipsnis). Dėl skubos tvarkos prašymą galima teikti (Teismų kodekso 584 straipsnis) teismo pirmininkui, kuris priima laikiną sprendimą. 12. Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti? Taikomos įprastinės teisės taisyklės (žr. tinklavietę tema „Teisinė pagalba, Belgija“). viršų 13. Ar galima apskųsti sprendimą dėl tėvų pareigų? Santuokos nutraukimo bendru sutarimu atveju, kai šalys susitarusios dėl praktinių tėvystės teisių aspektų, prokuroras pateikęs nuomonę, o teisėjas patvirtinęs susitarimą ir nutraukęs santuoką, teoriškai nėra pagrindo apskųsti sprendimą. Sprendimą dėl tėvystės teisių paprastai galima apskųsti per vieną mėnesį. Šis terminas skaičiuojamas nuo datos, kurią paskelbiamas sprendimas arba kurią apie jį pranešama (sprendimo dėl vienos šalies pateiktos paraiškos apskundimas). Sprendimo paskelbimas kartais atidedamas (pavyzdžiui, prokuroro prašymu), siekiant pratęsti terminą. 14. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų pareigų, gali prireikti kreiptis į teismą ar kitą valdžios instituciją. Kokia tvarka taikoma šiais atvejais? Teisėjas, kuris nusprendė, kada vaikas gali lankyti kiekvieną iš tėvų arba nustatė vieno iš tėvų ar trečiosios šalies teisę į asmeninį ryšį, gali priimtą sprendimą papildyti priverstinio vykdymo priemonėmis, nebent vėliau byla buvo skirta kitam teisėjui. Teisėjas konkrečiai nurodo šių priemonių pobūdį ir išsamiai apibūdina, kaip jos turėtų būti įgyvendinamos, atsižvelgdamas į vaiko interesus, ir, jei mano, kad būtina, paskiria asmenis, įgaliotus lydėti šį sprendimą įgyvendinantį antstolį. Teisėjas gali nustatyti reguliariai mokamą baudą, kad užtikrintų, jog sprendimo būtų laikomasi. Bylos perdavimas teismui priklauso nuo skirtingų sąlygų, kurias lemia teisėjas, kompetentingas užtikrinti sprendimo vykdymą (paraiškų ar laiško teismo kancleriui – nepilnamečių bylų teismo teisėjo atveju – arba pirmininkui – pirmosios instancijos teismo atveju – katalogavimas; abiejų šalių (inter partes) paraiška taikos teisėjui arba nepilnamečių bylų teismo teisėjui, jeigu nesilaikoma santuokos nutraukimo bendru sutarimu susitarimų; ir vienašalė (ex parte) paraiška, jeigu yra neabejotina būtinybė). Paskelbtas sprendimas įgyvendintinas nedelsiant. Paraiška registruojama nemokamai. viršų 15. Kokia tvarka kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl tėvų pareigų pripažįstamas ir vykdomas Belgijoje? Kokia tvarka taikoma šiais atvejais? Nuo 2005 m. kovo 1 d. pagal Reglamentą Nr. 2201/2003, žinomą „Briuselio IIa“ reglamento pavadinimu, visi kurioje nors iš valstybių narių (išskyrus Daniją) priimti su tėvų pareigomis susiję sprendimai teoriškai savaime pripažįstami. Tačiau, išskyrus sprendimus dėl bendravimo teisių ir pagrobto vaiko grąžinimo, sprendimai vykdomi, darant prielaidą, kad pirmosios instancijos teismo pirmininkui, kuris priima sprendimą supaprastinta tvarka, pateikta paraiška dėl sprendimo pripažinimo. Tačiau ši supaprastinta tvarka netaikoma sprendimams, kurie priimti prieš šią datą, atskirai nuo santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju patariama taikyti įprastą pripažinimo ir vykdymo tvarką. 16. Į kurį Belgijos teismą reikėtų kreiptis, siekiant paprieštarauti dėl kitos ES valstybės narės teismo priimto sprendimo dėl tėvų pareigų pripažinimo? Kokia tvarka taikoma šiais atvejais? Bet kuri suinteresuota šalis gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą, siekdama, kad užsienyje priimtas sprendimas būtų nepripažintas. Šis teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu minėtasis sprendimas apskųstas jo kilmės šalyje. 17. Kokia teisė taikoma bylose dėl tėvų pareigų, jeigu vaikas ar šalys negyvena Belgijoje arba yra skirtingų tautybių? Teoriškai Belgijos teismai gali taikyti teisę, taikytiną vaiko įprastinėje gyvenamojoje vietoje. Tačiau, jeigu pagal pirmiau minėtą teisę neįmanoma užtikrinti būtinos vaiko asmens ar turto apsaugos, taikytina šalies, kurios pilietis vaikas yra, teisė. Belgijos teisė taikoma, jeigu materialiai ar teisiškai neįmanoma imtis priemonių, nurodytų pagal susijusią užsienio šalies teisę. Papildoma informacija Svetainė www.juridat.be français - Nederlands. Straipsnis iš Belgija- Tėvų atsakomybė : Leidiniai :TEISĖS GIDAS https://www.teisesgidas.lt Straipsnio URL: index.php?op=viewarticle&artid=127 |