Vokietija - Išlaikymas : Leidiniai :TEISĖS GIDAS

Vokietija - Išlaikymas
Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 4-8-2009

TURINIO LENTELE
1.     Ką pagal Vokietijos teisę reiškia terminai „išlaikymas“ ir „ieškiniai dėl išlaikymo“? Kas gali kitiems asmenims pareikšti ieškinį dėl išlaikymo? 1.
2.     Iki kokio amžiaus vaikas gali naudotis ieškiniais dėl išlaikymo? 2.
3.     Kokiais atvejais yra taikytina Vokietijos teisė? 3.
4.     Kurios valstybės teisė yra taikoma Vokietijos teismuose, jei jos pačios teisė netaikytina (jei ir teisę į išlaikymą turinti šalis, ir išlaikymą turinti mokėti šalis gyvena Vokietijoje)? 4.
5.     Ar teisę į išlaikymą turinti šalis turi kreiptis į kokią nors specialią organizaciją, administracijos (centrinės ar vietinės) padalinį ar teismą, kad būtų pripažintas jos ieškinys dėl išlaikymo? 5.
    5.A.     Kaip galiu kreiptis į šią organizaciją arba administracijos (centrinės ar vietinės) padalinį dėl išlaikymo, ir kokia tvarka yra taikytina? 5.A.
6.     Ar pareiškimas gali būti pateikiamas giminaičio, artimo draugo arba nepilnamečio vardu? 6.
7.     Kaip pareiškėjas, norintis iškelti bylą teisme, gali sužinoti, kuris teismas yra atsakingas? 7.
8.     Ar pareiškėjui reikia turėti atstovą (advokatą ar ne advokatą), kad galėtų iškelti bylą teisme? 8.
9.     Ar pareiškėjas dėl teismo proceso patiria išlaidų? Jei taip, koks yra bendras apytikris tų išlaidų dydis? Ar pareiškėjai, neturintys pakankamai lėšų, gali prašyti teisinės pagalbos? 9.
10.     Kokia forma gali būti suteikta teismo pagalba? Kaip yra nustatomas išlaikymo išmokos dydis? Kaip jis yra derinamas su pragyvenimo išlaidų pasikeitimais ir pasikeitusia šeimos padėtimi? 10.
11.     Kaip išlaikymo išmoka yra mokama ir kam? 11.
12.     Jei skolininkas nenori mokėti išlaikymo, kaip jis gali būti priverčiamas jį mokėti? 12.
13.     Ar kokios nors organizacijos arba administracijos (centrinės ar vietinės) padaliniai padeda atsiimti išlaikymo išmokas? 13.
14.     Ar gali šios organizacijos ar įstaigos vietoj skolininko pačios mokėti visą išlaikymą arba dalį jo? Kas atsitinka, jei pareiškėjas gyvena Vokietijoje, o skolininkas – užsienyje? 14.
15.     Ar gali pareiškėjas reikalauti pagalbos iš kokios nors organizacijos arba administracijos (centrinės ar vietinės) padalinio? 15.
16.     Jei taip, kokie yra šių organizacijų arba administracijos padalinių pavadinimai ir adresai? 16.
17.     Kokia forma šios organizacijos arba administracijos padaliniai teikia pagalbą? 17.
18.     Ar pareiškėjas gali tiesiogiai kreiptis į šias organizacijas arba administracijos padalinius? 18.
19.     Jei taip, kokie yra šių organizacijų arba administracijos padalinių pavadinimai ir adresai? 19.
20.     Kokia forma šios organizacijos arba administracijos padaliniai teikia pagalbą? 20.

1. Ką pagal Vokietijos teisę reiškia terminai „išlaikymas“ ir „ieškiniai dėl išlaikymo“? Kas gali kitiems asmenims pareikšti ieškinį dėl išlaikymo?

    * Vaikai tėvams
    * Tėvai vaikams
    * Sutuoktiniai vienas kitam
    * (Pro)vaikaičiai (pro)seneliams
    * (Pro)seneliai (pro)vaikaičiams
    * Vienas su kitu nesusituokę tėvai vienas kitam
    * Partnerystės santykius įregistravę partneriai vienas kitam.

2. Iki kokio amžiaus vaikas gali naudotis ieškiniais dėl išlaikymo?

Amžius riba nenustatyta.
3. Kokiais atvejais yra taikytina Vokietijos teisė?

1973 m. spalio 2 d. Vokietijos Federacinė Respublika ratifikavo Hagos konvenciją dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės (toliau – Konvencija). Konvencija Vokietijos Federacinei Respublikai įsigaliojo 1987 m. balandžio 1 d. Aiškumo sumetimais Konvencijos nuostatos, susijusios su įstatymų kolizija, buvo įtrauktos į Vokietijos Civilinio kodekso įvadinio įstatymo (Einführungsgesetz zum Bürgerlichen Gesetzbuch – EGBGB) 18 skirsnį.

Pagal šią nuostatą išlaikymo pareigos nustatymą lemia bylos šalies, turinčios teisę į išlaikymą, įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Tai reiškia, kad Vokietijos teisė yra taikytina, jei teisę į išlaikymą turinti bylos šalis gyvena Vokietijoje. Jei teisę į išlaikymą turinčios bylos šalies įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisėje ieškiniai dėl išlaikymo nenumatyti, EGBGB 18 skirsnio 1 dalies antrajame sakinyje toliau yra nustatyta, kad taikoma valstybės, kuriai priklauso ir teisę į išlaikymą turinti bylos šalis, ir išlaikymo pareigą turinti bylos šalis, teisė. Tais atvejais, kai nei įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisėje, nei valstybės, kurioje gyvena abi šalys, teisėje nėra numatytas ieškinys dėl išlaikymo, pagal EGBGB 18 skirsnio 2 dalį taikoma Vokietijos teisė.

Sąsaja tarp EGBGB 18 skirsnio 1 dalies ir 2 dalies iš esmės turi dvi išimtis:

Pagal EGBGB 18 skirsnio 5 dalį Vokietijos teisė yra taikytina, jei ir teisę į išlaikymą turinti šalis, ir išlaikymo pareigą turinti šalis yra Vokietijos piliečiai ir išlaikymo pareigą turinti šalis paprastai gyvena Vokietijoje. Be to, EGBGB 18 skirsnio 4 dalyje yra speciali nuostata dėl išlaikymo nutraukus santuoką. Pagal tą nuostatą santuoką nutraukusių sutuoktinių ieškiniai dėl išlaikymo yra nagrinėjami pagal tos valstybės teisę, pagal kurią jų santuoka buvo nutraukta, jei santuokos nutraukimas buvo paskelbtas arba pripažintas Vokietijoje.
4. Kurios valstybės teisė yra taikoma Vokietijos teismuose, jei jos pačios teisė netaikytina (jei ir teisę į išlaikymą turinti šalis, ir išlaikymą turinti mokėti šalis gyvena Vokietijoje)?

Jei ir bylos šalis, turinti mokėti išlaikymą, ir bylos šalis, turinti teisę į išlaikymą, gyvena Vokietijoje, taikoma Vokietijos teisė, nes pats faktas, kad bylos šalis, turinti teisę į išlaikymą, paprastai gyvena Vokietijoje, yra lemiamas kriterijus taikyti Vokietijos teisę. Jei bylos šalies, turinčios teisę į išlaikymą, gyvenimas Vokietijoje negali būti prilygintas įprastiniam gyvenimui, taikoma valstybės, kurioje paprastai gyvena teisę į išlaikymą turinti bylos šalis, teisė. Kitais atvejais taikytina teisė yra valstybės, kurioje gyvena ir bylos šalis, turinti teisę į išlaikymą, ir bylos šalis, turinti mokėti išlaikymą, teisė. Galiausiai Vokietijos teisė dar yra taikoma, jei bylos šalis, turinti teisę į išlaikymą, negauna išlaikymo nei pagal įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisę, nei pagal bendros gyvenamosios vietos valstybės teisę.

5. Ar teisę į išlaikymą turinti šalis turi kreiptis į kokią nors specialią organizaciją, administracijos (centrinės ar vietinės) padalinį ar teismą, kad būtų pripažintas jos ieškinys dėl išlaikymo?

Kad būtų pripažinta išlaikymo pareiga, teisę į išlaikymą turinti bylos šalis paprastai turi kreiptis į teismą, nepilnamečių skyrių arba notarą, kad įgytų vykdytiną nuosavybės teisę, kuria remiantis galima priverstinai gauti kokią nors pinigų sumą.

Ginčijamų bylų nagrinėjimas gali vykti tik teisme. Tačiau pareigą patenkinti reikalavimus gali patvirtinti notaras arba nepilnamečių skyrius. Nepilnamečių skyriaus jurisdikcija yra labiau ribota, palyginti su notaru, t. y. nepilnamečių skyrius tą pareigą nustato, jei kalbama apie vaiko iki 21 metų amžiaus išlaikymą arba jei motinos ar tėvo ieškiniai atsiranda dėl vaiko gimimo.
5.A. Kaip galiu kreiptis į šią organizaciją arba administracijos (centrinės ar vietinės) padalinį dėl išlaikymo, ir kokia tvarka yra taikytina?

Visi įstatymo nustatyti ieškiniai dėl išlaikymo turi būti pareiškiami kaip šeimos byla procesine arba supaprastinta tvarka šeimos teisme. Teiseną reglamentuoja Civilinio proceso kodekso nuostatos.
6. Ar pareiškimas gali būti pateikiamas giminaičio, artimo draugo arba nepilnamečio vardu?

Kiekvienas ieškovas iš esmės turi pareikšti savo ieškinį pats. Negalima pareikšti ieškinio pažįstamo asmens vardu. Išimtis daroma tuo atveju, kai ieškovas yra nepilnametis. Šiuo atveju vienas iš tėvų ieškinį dėl nepilnamečio išlaikymo kitam iš tėvų gali pareikšti savo vardu.

7. Kaip pareiškėjas, norintis iškelti bylą teisme, gali sužinoti, kuris teismas yra atsakingas?

Bendroji atsakovo gyvenamosios vietos jurisdikcija iš esmės yra taikoma ir išlaikymo byloms. Byloms, susijusioms su įstatymo nustatyta vieno ar abiejų tėvų išlaikymo pareiga nepilnamečiam vaikui, išimtinė jurisdikcija priklauso teismui, turinčiam bendrąją jurisdikciją vaikui arba teisiniais tikslais vaikui atstovaujančiam tėvui ar motinai. Tačiau ši nuostata netaikoma, jei vaikui arba tėvui ar motinai taikoma bendroji jurisdikcija yra užsienyje.

Vaikas taip pat gali teisme, kurio jurisdikcijai priklauso tėvas arba motina, kelti bylą reikalaudamas, kad abu tėvai atliktų išlaikymo pareigą.
8. Ar pareiškėjui reikia turėti atstovą (advokatą ar ne advokatą), kad galėtų iškelti bylą teisme?

Pareiškiant teisme ieškinius dėl išlaikymo paprastai nereikia turėti teisinio atstovo. Jis yra reikalingas tik tais atvejais, kai ieškiniai dėl išlaikymo, susiję su santuokos pagrindu įstatymo nustatyta išlaikymo pareiga, ir ieškiniai bendro vaiko atžvilgiu yra pareiškiami kaip šalutinis reikalavimas santuokos nutraukimo byloje. Šiuo atveju sutuoktiniai turi turėti advokatą, kuriam yra leista atstovauti apygardos arba regiono teisme.
9. Ar pareiškėjas dėl teismo proceso patiria išlaidų? Jei taip, koks yra bendras apytikris tų išlaidų dydis? Ar pareiškėjai, neturintys pakankamai lėšų, gali prašyti teisinės pagalbos?

Atliekant teisines procedūras, susijusias su įstatymo nustatyta išlaikymo pareiga, grindžiama šeiminiais santykiais arba santuoka, yra apmokamos bylinėjimosi išlaidos (mokesčiai ir išlaidos). Teismo (žyminis) mokestis, mokėtinas trimis įmokomis, yra mokamas teisme pateikus ieškinį. Mokesčio dydis yra nustatomas pagal ieškinio sumą. Visos papildomos teismo išlaidos (pavyzdžiui, išmokos liudytojams ir ekspertams) taip pat nustatomos pagal ieškinio sumą. Atitinkama suma yra suma, kurios reikalaujama kaip išlaikymo už pirmuosius dvylika mėnesių nuo ieškinio pareiškimo, bet visais atvejais ji yra ne didesnė už bendrą reikalaujamos sumos dydį. Prie šios sumos yra pridedamos sumos, jau mokėtinos kaip išlaikymas pateikiant ieškinį.

Pavyzdys:

Jei teisėtas dešimtmečio vaiko atstovas pareiškia ieškinį dėl norminio išlaikymo (šiuo metu 241 € per mėnesį) priteisimo, ieškinio suma yra 2,892 €. Šiuo atveju teismo mokestis paprastai yra 267 € (89 € x 3). Jei architekto žmona prašo nustatyti gyvenimą skyrium (separaciją) ir 1900 € per mėnesį išlaikymo sveikatos priežiūrai, ieškinio suma yra 22 800 €. Teismo mokestis yra 933 € (311 € x 3). Taigi pareiškimų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio apskritai nepasitaiko. Atitinkamais atvejais atskirai nuo teismo išlaidų dar mokamas honoraras advokatui, kuriam pavedama ginti teisę.

Mokesčių dydis ieškinio sumoms iki 500 000 € yra nurodytas toliau pateikiamoje mokesčių lentelėje:

Ieškinio suma iki € ...	Mokestis € ...	Ieškinio suma iki € ...	Mokestis € ...
300	25	40.000	398
600	35	45.000	427
900	45	50.000	456
1.200	55	65.000	556
1.500	65	80.000	656
2.000	73	95.000	756
2.500	81	110.000	856
3.000	89	125.000	956
3.500	97	140.000	1.056
4.000	105	155.000	1.156
4.500	113	170.000	1.256
5.000	121	185.000	1.356
6.000	136	200.000	1.456
7.000	151	230.000	1.606
8.000	166	260.000	1.756
9.000	181	290.000	1.906
10.000	196	320.000	2.056
13.000	219	350.000	2.206
16.000	242	380.000	2.356
19.000	265	410.000	2.506
22.000	288	440.000	2.656
25.000	311	470.000	2.806
30.000	340	500.000	2.956
35.000	369

Bylinėjimosi išlaidas paprastai apmoka bylos šalis, kuriai jas mokėti teismo sprendimu priteisia teismas. Iš esmės bylinėjimosi išlaidas turi apmokėti šalis, kurios nenaudai yra priimtas sprendimas.

10. Kokia forma gali būti suteikta teismo pagalba? Kaip yra nustatomas išlaikymo išmokos dydis? Kaip jis yra derinamas su pragyvenimo išlaidų pasikeitimais ir pasikeitusia šeimos padėtimi?

Išlaikymas paprastai mokėtinas kaip piniginė išmoka. Išlaikymo dydis yra nustatomas pagal teisę į išlaikymą turinčios bylos šalies reikalavimus bei poreikius ir išlaikymo pareigą turinčios bylos šalies išgales. Aukštesnieji regionų teismai šiam atvejui yra parengę lenteles ir gaires, kurios padeda nustatyti vienodą atitinkamų išlaikymo sumų dydį. Labiausiai yra žinoma Diuseldorfo lentelė, kuri plačiai naudojama vaiko išlaikymo dydžiui apskaičiuoti.

viršų

Jei išlaikymas yra nustatomas kaip konkreti pinigų suma, iš esmės pasikeitus aplinkybėms ji gali būti padidinta arba sumažinta. Šiuo atveju turi būti pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo pakeitimo.

Jei nepilnamečiam vaikui, negyvenančiam kartu su tėvu ar motina viename šeimos ūkyje, išlaikymas buvo nustatytas kaip atitinkamos norminės sumos procentinis dydis, tas išlaikymas yra savaime kas dveji metai pakoreguojamas atsižvelgiant į norminės sumos pokyčius. Dėl to šiuo atveju ieškinys dėl išlaikymo pakeitimo nereikalingas.
11. Kaip išlaikymo išmoka yra mokama ir kam?

Išlaikymas iš esmės yra mokėtinas kas mėnesį avansu mokama išmoka, kuri turi būti mokama teisę į išlaikymą turinčiai bylos šaliai arba nepilnamečių vaikų atveju – juos prižiūrinčiam tėvui (motinai) arba tai bylos šaliai, kuri kitais atžvilgiais turi teisę gauti išmoką.
12. Jei skolininkas nenori mokėti išlaikymo, kaip jis gali būti priverčiamas jį mokėti?

Vienas iš galimų būdų yra priverstinis nustatyto išlaikymo reikalavimo vykdymas. Priverstinio vykdymo siekiama laikantis bendrųjų teisės normų.

Tačiau už išlaikymą atsakingai šaliai paskirta pareiga tampa dar reikšmingesnė dėl to, kad už šios pareigos pažeidimą gali būti baudžiama pagal baudžiamąją teisę.

Asmuo, pažeidęs išlaikymo pareigą, yra baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda. Jei laisvės atėmimo bausmė yra imperatyvi, bet bausmės vykdymas atidedamas, teismas gali duoti nurodymą nuteistajai šaliai laikytis išlaikymo pareigų. Teismas atšaukia bausmės vykdymo atidėjimą, jei nuteistoji šalis šiurkščiai arba nuolat pažeidžia šią nutartį ir yra pagrindas manyti, kad ji padarys kitus baudžiamuosius nusižengimus, visų pirma nevykdys išlaikymo pareigos.

viršų

Tačiau pirmą kartą nusižengusiems asmenims prokuratūra gali laikinai nepareikšti kaltinimo, o teismas gali laikinai sustabdyti baudžiamąją bylą, jei tuo pačiu metu nusikaltusiajai šaliai yra duodamas nurodymas laikytis išlaikymo pareigų ir mokėti tam tikrą sumą.
13. Ar kokios nors organizacijos arba administracijos (centrinės ar vietinės) padaliniai padeda atsiimti išlaikymo išmokas?

Teismo nutartis dėl išlaikymo priteisimo yra įprastinis vykdomasis raštas dėl piniginio reikalavimo, ir dėl to teisę į išlaikymą turinti bylos šalis iš esmės turi laikytis įprastinių vykdymo taisyklių ir pati įvykdyti savo reikalavimą.

Tačiau vaikui teikiamą paramą atsiimti padeda nepilnamečių skyrius (Vokietijos Civilinio kodekso (Bürgerliches Gesetzbuch – BGB) 1712 ir paskesni skirsniai). Pagal Civilinio kodekso 1713 skirsnį yra nustatyta paramos priemonė, jei pareiškimą pateikiantis vienas iš tėvų vienintelis atsako už vaiko priežiūrą arba abu tėvai bendrai atsako už vaiko priežiūrą, bet pareiškimą pateikiantis vienas iš tėvų atlieka vaiko globėjo pareigas.

Šitai būtina skirti nuo atvejų, kuriais teisę į išlaikymą turinčiai šalis yra mokamos tam tikros socialinės apsaugos išmokos (padengiančios reikmę, kuri faktiškai būtų padengiama išlaikymo išmoka). Jei šių socialinės apsaugos išmokų gavėjas turi dar neįvykdytą išlaikymo reikalavimą privalančiai jį mokėti šaliai, šis išlaikymo reikalavimas iš esmės yra perduodamas kompetentingai valdžios institucijai, kuri paskui savo vardu gali išieškoti tą išlaikymo reikalavimą:

viršų

* Tam tikrais atvejais (jei vaiką augina vienišas tėvas ar motina, o kitas iš tėvų jokių piniginių išlaikymo išmokų nemoka) ribotą laikotarpį yra mokamos išmokos pagal Vokietijos Išlaikymo išankstinio mokėjimo įstatymą (Unterhaltsvorschussgesetz – UVG). Šiais atvejais išlaikymo išankstinio mokėjimo įstaiga išieško jai perleistą išlaikymo reikalavimą.
* Be to, jei išlaikymą privalanti mokėti šalis nemoka išlaikymo, o jį turi mokėti socialinės apsaugos įstaiga (jei laikomasi kitų ieškinio reikalavimų), išlaikymo reikalavimai yra perleidžiami socialinės apsaugos teikėjui (panašiai kaip pirmiau minėtų išlaikymo išankstinių išmokų atveju) ir paskui jis gali juos išreikalauti. Bazinės apsaugos išmokos darbo ieškotojams atveju teisė perduodama tik išmokos teikėjui raštu apie tai pranešus išlaikymą privalančiai mokėti šaliai.

14. Ar gali šios organizacijos ar įstaigos vietoj skolininko pačios mokėti visą išlaikymą arba dalį jo? Kas atsitinka, jei pareiškėjas gyvena Vokietijoje, o skolininkas – užsienyje?

Išmokos pagal Išlaikymo išankstinio mokėjimo įstatymą ir socialinės apsaugos bei bazinės apsaugos išmokos darbo ieškotojams, minimos atsakyme į 13 klausimą, yra nepriklausomos riboto dydžio socialinės apsaugos išmokos, ir jos nėra išlaikymo išmokos tikrąja šių žodžių prasme. Jas tiesiogiai pareiškėjui moka kompetentingos valdžios institucijos. Jos galiausiai nepriklauso ir nuo to, ar išlaikymo reikalavimas gali būti išieškotas (Vokietijoje ar užsienyje). Valdžios institucijos, kurioms pereina išlaikymo reikalavimas, taip pat gali savo vardu jį išieškoti užsienyje.

viršų

Skirtingai nuo išmokų pagal Išlaikymo išankstinio mokėjimo įstatymą ir socialinės apsaugos bei bazinės apsaugos išmokų darbo ieškotojams, paramos nustatymas pagal BGB 1712 skirsnį nesukuria atskiro reikalavimo mokėti atsakingai valdžios institucijai. Valdžios institucijos veikla šiuo atveju apsiriboja parama teisę į išlaikymą turinčiai šaliai reikalaujant pripažinti ir vykdant išlaikymo reikalavimą.
15. Ar gali pareiškėjas reikalauti pagalbos iš kokios nors organizacijos arba administracijos (centrinės ar vietinės) padalinio?

Teismo nutartis dėl išlaikymo priteisimo yra įprastinis vykdomasis raštas dėl piniginio reikalavimo, ir dėl to teisę į išlaikymą turinti bylos šalis iš esmės turi laikytis įprastinių vykdymo taisyklių.

Parama yra teikiama atsakyme į 13 klausimą paaiškintu būdu, kai yra nustatyta paramos priemonė.
16. Jei taip, kokie yra šių organizacijų arba administracijos padalinių pavadinimai ir adresai?

Nepilnamečių skyriai paprastai yra miestų tarybų arba regioninės valdžios institucijų administraciniuose padaliniuose; jiems yra priskirta atsakomybė pagal vaiko arba tėvo ar motinos, turinčių teisę į išlaikymą, gyvenamąją vietą.

Tas pats pasakytina ir apie socialinės apsaugos įstaigas bei išlaikymo išankstinio mokėjimo įstaigas.
17. Kokia forma šios organizacijos arba administracijos padaliniai teikia pagalbą?

Žr. atsakymą į 13 klausimą.
18. Ar pareiškėjas gali tiesiogiai kreiptis į šias organizacijas arba administracijos padalinius?

Taip.
19. Jei taip, kokie yra šių organizacijų arba administracijos padalinių pavadinimai ir adresai?

Žr. atsakymą į 16 klausimą.
20. Kokia forma šios organizacijos arba administracijos padaliniai teikia pagalbą?

Žr. atsakymus į 13 ir 14 klausimus.

Pareiškėjai, neturintys pakankamai lėšų, gali prašyti teisinės pagalbos.

Straipsnis iš Vokietija - Išlaikymas : Leidiniai :TEISĖS GIDAS
https://www.teisesgidas.lt

Straipsnio URL:
index.php?op=viewarticle&artid=135