 Bankrutuoti Lietuvoje ar užsienyje? Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 6-3-2015 Straipsnio autorius Algirdas Radušys, Radušys ir partneriai, MB www.nemokekskolu.lt 2015 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms pateikė svarstyti ir įvertinti Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas buvo parengtas, siekiant įgyvendinti 2014 m. kovo 12 d. Europos Komisijos Rekomendaciją dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES), skatinant valstybes nares reformuoti nacionalinius nemokumo teisės aktus. Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimais Lietuvoje siekiama lengvinti bankroto procedūras, t.y. trumpinti bankroto procedūrų trukmę nuo 5 metų iki 3 metų, suteikti galimybę skolininkui išsaugoti įkeistą turtą, konkretizuoti mokumo atkūrimo plano tvirtinimo sąlygas, numatyti naujas finansavimo priemones asmeniui, kuris verčiasi individualia veikla. Įstatymo projektu taip pat siūloma tikslinti nuostatas, susijusias su fizinio asmens veiksmais, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais. Vienas esminių siūlomų įstatymo pakeitimų - bankroto procedūrų (kreditorinių reiklavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo) trukmės trumpinimas nuo 5 metų iki 3 metų. Europos Komisija Rekomendacijoje pabrėžė, kad turi būti mažinamas nemokumo poveikis, o nemokumą patyrusių sąžiningų verslininkų skolos turėtų būti visiškai panaikintos ne vėliau kaip po trejų metų. Valstybėse narėse taikomi skolinių įsipareigojimų panaikinimo laikotarpiai ir sąlygos yra skirtingos, pavyzdžiui pagal dabar galiojantį įstatymą, Lietuvoje bankroto procedūra (plano įgyvendinimas) negali būti ilgesnė nei 5 metai, o Airijoje taikomas laikotarpis - 3 metai, Estijoje – 5 metai, Vokietijoje – 6 metai. Nemokekskolu.lt Bankroto grupės vadovas Algirdas Radušys, lygindamas Lietuvos ir kaimyninės Latvijos fizinių asmenų bankroto procedūras, aiškina, kad Latvijoje, nuo 2015 m. kovo 1 d. įsigaliojus Nemokumo įstatymo pakeitimams, atsižvelgiant į skolinių įsipareigojimų dydį, asmenys Latvijoje galės bankrutuoti per 1 metus (jei skola iki 30.000 EUR - 1 metai; jei iki 150.000 EUR - 2 metai; jei skoliniai įsipareigojimai viršija 150.000 EUR - 3 metai). Liberalus bankroto procesų reglamentavimas Latvijoje ypatingai aktualus šiai valstybei po gilios ekonomines krizės, ir be kita ko, patrauklus lietuviams. Skirtingas fizinių asmenų bankroto teisinis reglamentavimas valstybėse narėse, skatina skolinių įsipareigojimų turinčius asmenis, ieškoti palankesnių teisinių sąlygų ir siekti, kad nemokumo bylos būtų keliamos užsienio valstybėse. Bankroto proceso terminų tumpinimas, tikėtina, sudarys patrauklesnes sąlygas lietuviams bankrutuoti savo šalyje, kadangi nereikės perkelti ekonominių interesų centro, sumažės kaštai bankroto procesui. Kita vertus, siūlomas įstatymo pakeitimas neužkirs kelio lietuviams pasinaudoti laisvo judėjimo principu bei ilgamete kitų šalių fizinių asmenų bankrotų patirtimi ar liberalesniu požiūriu į skolininką. Siūlomas įstatymo pakeitimas įtakos turės ir kreditoriams, kadangi vykstant fizinių asmenų bankroto procedūroms Lietuvoje, kreditoriams bus lengviau ir pigiau teisėtus interesus ginti lietuvių kalba Lietuvos teismuose pagal Lietuvos teisę. Pakeitimas vertintinas teigiamai, kadangi plačiąja prasme leis skolininkui, kuo greičiau atkurti mokumą ir vėl tapti aktyviu rinkos dalyviu. Kitas esminis siūlomas Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimas – galimybė skolininkui išsaugoti turtą bankroto proceso metu. Europos Komisija teikė rekomendaciją valstybėms narėms nustatyti tokį teisinį nemokumo reguliavimą, kuris leistų užtikrinti verslininko ir jo šeimos narių pragyvenimo šaltinį. Įstatymo pakeitimo projektu siūloma sudaryti galimybę, bankroto proceso metu skolininkui ir kreditoriui (įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui) susitarus, neparduoti įkeisto turto, kuris būtinas poreikiams tenkinti ar tolesnei individualiai veiklai vykdyti. Toks susitarimas turėtų būti pateikiamas teismui, kad teismas, vertindamas asmens nemokumą, atsižvelgtų į (įkaito turėtojo ir(ar) hipotekos) kreditoriaus reikalavimus, kurie po fizinio asmens bankroto bylos pabaigos neturėtų būti nurašomi, taip pat siekiant, kad teismas įvertintų, ar tokiu susitarimu nėra pažeidžiami kitų kreditorių interesai. Hipoteka yra užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas. Jei asmuo neįvykdė hipoteka užtikrintos prievolės, hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus. Tuo atveju, jei hipoteka įkeisto turto parduoti nepavyksta, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti, kad šis turtas būtų perduotas jo nuosavybėn. Paprastai tariant, jei asmuo pirktą būstą įkeitė hipoteka (hipotekos kreditorius – bankas, suteikęs būsto kreditą), tačiau nevykdė prievolės – nemokėjo įmokų bankui ir negrąžino būsto kredito, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti parduoti šį būstą arba būstą periimti savo nuosavybėn. Įstatymo pakeitimu siūloma, esant poreikiui, leisti skolininkui ir kreditoriui susitarti, t.y. neparduoti įkeisto turto, tačiau su sąlyga, kad bankroto procese kreditoriaus reikalavimai nebus panaikinti (skolininko įsipareigojimai bankui už įsigytą būstą išliks ir po bankroto proceso). Šiuo pakeitimu būtų užtikrinamos bankrutuojančiam asmeniui būtinos gyvenimo sąlygos (pvz. gyvenamoji vieta), būtų išvengta asmens nuskurdimo, tuo pačiu sudarant sąlygas bankrutuojančiajam kuo greičiau atsitiesti. Tokiu būdu nenukentėtų ir kreditorius, kadangi kreditoriniai reikalavimai nebūtų nurašyti ir turėtų būti tenkinami pirmąja eile, neviršijant nepriklausomo turto vertintojo nustatytos įkeisto turto vertės ribų, o kreditoriaus reikalavimai tiek, kiek jie viršija įkeisto bankroto proceso metu neparduodamo turto vertę, turėtų būti tenkinami antrąja eile. Įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma neparduodamo turto sąrašą nurodyti plane. Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas bei pateiktą įstatymo pakeitimo projektą, akivaizdu, kad Lietuva, kaip moderni šalis, eina kitų šalių jau pramintu keliu, siekdama asmenims, kuriems nepalankiai susiklostė gyvenimo aplinkybės, padėti kuo greičiau atkurti mokumą ir vėl aktyviai dalyvauti šalies ekonominiame gyvenime. Kiti siūlomi įstatymo pakeitimai: Projekte numatoma galimybė asmeniui, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia/ ūkininko veikla arba numato tokia veikla verstis, prisiimti skolinius įsipareigojimus šiai veiklai vykdyti (galiojančiame įstatyme numatyta galimybė prisiimti skolinius įsipareigojimus tik bankroto procedūroms jeigu asmuo neturi lėšų ar jų nepakanka). Tokiu nauju reglamentavimu pagerinama skolininko padėtis, kadangi suteikiama galimybė užsiimti darbine veikla ir gauti pajamas, nėra nutraukiamas asmens aktyvus vaidmuo rinkoje, nesunaikinama jau suformuoti socialiniai bei ekonominia ryšiai. Toks pakeitimas naudingas ir kreditoriams, kadangi skolininkui, gaunant didesnes pajamas, didėja tikimybė patenkinti kreditorinius reikalavimus. Įstatymo projektu siūloma konkretizuoti plano tvirtinimo sąlygas, nustatant, kad kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui turi būti balsuojama grupėse, kur vieną grupę sudarytų įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui būtų priimtas, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritartų kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarytų daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet būtų balsuojama grupėse dėl plano projekto pritarimo, leistų geriau subalansuoti ir apsaugoti kiekvienos kreditorių grupės interesus. Siekiant optimizuoti fizinio asmens bankroto procedūrų administravimo išlaidas, siūloma nustatyti, kad tik tas įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina nėra mažesnė nei išlaidos varžytynėms, būtų parduodamas varžytynėse. Siūloma nustatyti, kad fizinio asmens bankroto proceso metu sudaryta turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas būtų prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams. Tokiu būdu būtų išvengta papildomų administravimo išlaidų. Įstatymo projektu įtvirtinus nuostatas, jog teismas informaciją apie priimtą pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą skelbtų specialioje interneto svetainėje, būtų užtikrintas teisinio reguliavimo nuoseklumas, išvengiama skirtingo viešo skelbimo praktikos taikymo. Europos Komisija Rekomendacijoje ragina priimti griežtesnes nuostatas, kad būtų išvengta verslininkų piktnaudžiavimo ar nesąžiningo elgesio prieš iškeliant nemokumo bylą, taip pat kad būtų išvengta plano nesilaikymo, siekiant apginti teisėtus kreditorių interesus. Įstatymo projektu siūloma tikslinti nuostatas, susijusias su fizinio asmens veiksmais, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais, o pakeitimas įneštų teisinio aiškumo ir nuoseklumo. Straipsnis iš Bankrutuoti Lietuvoje ar užsienyje? : Leidiniai :TEISĖS GIDAS https://www.teisesgidas.lt Straipsnio URL: index.php?op=viewarticle&artid=315 |