Liberalizuotas bendrovių teisinis reglamentavimas : Leidiniai :TEISĖS GIDAS
Sveiki atvykę!!!


Liberalizuotas bendrovių teisinis reglamentavimas
Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 29-3-2009

Liberalizuotas bendrovių teisinis reglamentavimas, žurnalas „Juristas“, 2008 m. Nr.9

Autorius - Advokatas Rolandas Misius. El.paštas: rolandas@advokatopaslaugos.lt, Mob.: +370 614 00009, www.advokatopaslaugos.lt

Vasarą Seime priimtos kelios Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - Įstatymas) pataisos1. Šie bendrovių, vienos iš svarbiausių verslo organizavimo teisinių formų, teisinio reglamentavimo pakeitimai specialistų vertinami iš esmės pozityviai. Trumpai apžvelgsime pagrindines naujoves.
Svarbiausi pakeitimai susiję su Antrosios bendrovių teisės direktyvos2 (toliau - Direktyva) 2006 m. rugsėjo 6 d. pakeitimų3 (toliau - Direktyvos pakeitimai) įgyvendinimu nacionalinėje teisėje. Direktyvos pataisomis visų pirma siekta supaprastinti ir modernizuoti su bendrovių kapitalu susijusias procedūras, tokiu būdu prisidedant prie verslo efektyvumo ir konkurencingumo skatinimo, bendrovių administracinės naštos mažinimo, kartu nesumažinant akcininkams ir kreditoriams teikiamos apsaugos.

1. Akcijų apmokėjimo nepiniginiu įnašu procedūros supaprastinamas. Antroji bendrovių teisės direktyva skyrė nemažą dėmesį klausimų, susijusių su įstatinio kapitalo suformavimu, reglamentavimui. Laikoma, kad įstatinis kapitalas yra svarbus bendrovės veiklos rodiklis, todėl kreditoriams ir kitoms interesų grupėms jis turi būti pateikiamas neiškreiptame pavidale. Todėl jau nuo pat Antrosios bendrovių teisės direktyvos priėmimo buvo įtvirtintas reikalavimas ekspertui įvertinti turtinius įnašus ne pinigais tiek bendrovės steigimo atveju (Direktyvos 10 str.), tiek įsteigtų bendrovių įstatinio kapitalo didinimo atveju (Direktyvos 27 str.). Nacionalinėje teisėje analogiškas reikalavimas įtvirtintas Įstatymo 8 str. 8 d. (steigiamai akcinei bendrovei) ir  45 str. 5 d. (įsteigtos bendrovės įstatinio kapitalo didinimo atveju). Direktyvos pakeitimai iš esmės nustato, kad nebūtina laikytis nepiniginio įnašo įvertinimo reikalavimų tais atvejais, kai egzistuoja aiškūs tokio įnašo vertės nustatymo kriterijai, konkrečiai imant (1) kai akcijos apmokamos vertybiniais popieriais arba pinigų rinkos priemonėmis, kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje arba (2) nepiniginio įnašo, išskyrus vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, vertę ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki apmokėjimo nepiniginiu įnašu dienos jau yra nustatęs nepriklausomas turto vertintojas. Tačiau turto vertinimas bendra tvarka yra privalomas, jei nepiniginio įnašo vertei turėjo įtakos išimtinės aplinkybės ar atsirado naujų aplinkybių, kurios iš esmės pakeistų nepiniginio įnašo vertę (Direktyvos 10a str. 1, 2 d., Įstatymo 451 str. 3 d.), pvz., vertybinių popierių rinkų nuosmukis. Tokio vertinimo taip pat gali reikalauti ir smulkieji akcininkai, kuriems priklauso ne mažiau kaip 5 procentai bendrovės akcijų (Direktyvos 10a str. 2 d., Įstatymo 451 str. 4 d.). Jei apmokėjimas nepiniginiu įnašu atliekamas be turto vertinimo, bendrovė privalo surašyti įnašo vertę patvirtinančią pažymą, kurios rekvizitai nurodyti Įstatymo 451 str. 5 d. Ši nuostata remiasi Direktyvos 10b straipsniu. Analogiškos taisyklės taikomos akcinei bendrovei įsigyjant turtą iš jos steigėjo (Įstatymo 13 str. 3 d.).
Autoriaus nuomone, Direktyvos pakeitimai nacionalinėje teisėje nėra įgyvendinti visiškai tinkamai. Direktyvos 10 str. ir atitinkamai 10a ir 10b str. reglamentuojantys atvejus, kada nėra privalomas nepiniginių įnašų įvertinimas, taikomi steigiamai bendrovei. Privalomą nepiniginio įnašo vertinimą jau įsteigtos bendrovės įstatinio kapitalo didinimo atveju įpareigoja atlikti Direktyvos 27 str. 2 d., šiuo atveju taip taikomi Direktyvos 10a ir 10b straipsniai dėl neprivalomo nepiniginių įnašų vertinimo. Direktyvos pakeitimų 10a str. 1 d. suteikia valstybėms narėms teisę pačioms spręsti, ar atitinkamais atvejais nepiniginių įnašų vertinimas yra neprivalomas: valstybės narės gali nuspręsti netaikyti [...]. Direktyvos 27 str. 2 d. pastraipoje, reglamentuojančioje jau įsteigtų bendrovių įstatinio kapitalo didinimą, pateikiama nuoroda į Direktyvos 10a ir 10b straipsnius. Autoriaus nuomone, jei valstybė narė apsisprendė taikyti Direktyvos nuostatas dėl neprivalomo nepiniginių įnašų vertinimo, tai turi būti daroma abiem atvejais: tiek steigiamai bendrovei, tiek jau įsteigtos bendrovės įstatinio kapitalo didinimo atveju. Galiausiai autorius neįžvelgia jokių ekonominių, socialinių ar kitokių poreikių skirtingai reglamentuoti šiuos teisinius institutus. Tuo tarpu Įstatymo pataisos iš taikomos tik jau įsteigtų bendrovių įstatinio kapitalo didinimui, steigiamai bendrovei nepiniginio įnašo vertinimas pagal nacionalinę teisę privalomas visais atvejais.

2. Supaprastinta bendrovės savų akcijų įsigijimo tvarka. Bendrovei įsigyjant savas akcijas, mažėja bendrovės nuosavas kapitalas, todėl Antroji bendrovių teisės direktyva ir Įstatymas detaliai reglamentuoja savų akcijų įsigijimo procedūrą. Bendrovė pagal Įstatymo 54 str. 1 d. savas akcijas nuo šiol gali įsigyti ne tik tiesiogiai, bet ir per kitą asmenį, veikiantį savo vardu, bet dėl šios bendrovės interesų ir bendrovės lėšomis. Savų akcijų įsigijimas per trečiuosius asmenis pagal direktyvą buvo leidžiamas jau nuo 1976 m., tik nagrinėjamos Įstatymo pataisos tinkamai įgyvendino šias direktyvos nuostatas.
Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas nepasinaudojo galimybe dar labiau liberalizuoti savų akcijų įsigijimą, pvz., prailginti akcijų įsigijimo terminą iki 5 metų (Direktyvos 19 str. 21 d. a p.), netaikyti apribojimo įsigyjamų akcijų skaičiui (Direktyvos 19 str. 1 d.). Autoriaus nuomone, nacionalinė teisė turėtų labiau skatinti verslo konkurencingumą.
Taip pat nacionalinėje teisėje panaikintas imperatyvus reikalavimas skelbti savanorišką oficialų pasiūlymą savoms akcijoms įsigyti. Įstatyme dispozityviai nurodoma, kad bendrovė privalo užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams perleisti bendrovei jos akcijų, kartu paliekama galimybė pačiai bendrovei pasirinkti akcininkų lygių galimybių užtikrinimo formą.

3. Įstatinio kapitalo mažinimas, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, ir kreditorių interesų apsauga. Iki 2008 m. liepos 1 d. galiojusioje Įstatymo redakcijoje buvo nustatytas absoliutus draudimas mažinti įstatinį kapitalą aukščiau nurodytu pagrindu, jei bendrovės finansinėje atskaitomybėje buvo nurodyti ilgalaikiai įsipareigojimai. Įstatymo pataisos visiškai pagrįstai leidžia atlikti įstatinio kapitalo mažinimą, jei dėl to raštu sutinka visi kreditoriai, kuriems bendrovė turi ilgalaikių įsipareigojimų.

4. Kita svarbi pataisa nacionalinėje teisėje – Įstatymas pakeitė taisykles dėl akcinių bendrovių akcininkų turtinių teisių (teisės į dividendą; teisės gauti bendrovės lėšų įstatinio kapitalo mažinimo atveju; teisės nemokamai gauti akcijų kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų; pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų) atsiradimo momento. Šis momentas svarbus akcijų perleidimo atveju. Iki 2008 m. liepos 1 d. šias teises turėjo akcinių bendrovių akcininkai, turėję bendrovės akcijų atitinkamą sprendimą priėmusio susirinkimo metu. Nuo šios datos – akcinės bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje. Autoriaus nuomone, tai išties sveikintinas Įstatymo pakeitimas, nes pagal anksčiau galiojusią tvarką akcijas perleidžiantys ar įsigyjantys asmenys iš esmės nežinojo, kokie sprendimai bus priimti būsimame visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovavosi logika „pirk gandus, parduok naujienas“. Nuo šiol prekyba akcinių bendrovių akcijomis taps skaidresnė, bus užkirstas kelias galimoms manipuliacijoms.

Taigi apibendrindamas autorius norėtų padaryti šias išvadas:
1. Įstatymo pataisos iš esmės vertintinos teigiamai, kadangi mažina bendrovių administracinę naštą ir supaprastina su kapitalo formavimu ir palaikymu susijusias procedūras.
2. Įstatymo leidėjas savų akcijų įsigijimo institute nepasinaudojo Direktyvos pakeitimų suteiktomis galimybėmis dar labiau liberalizuoti bendrovių teisinį reglamentavimą ir sukurti konkurencingesnę verslo teisinę aplinką.
3. Autoriaus nuomone, Direktyvos pakeitimai, susiję su steigiamos bendrovės nepiniginio įnašo turto vertinimo atsisakymu, Lietuvos teisėje įgyvendintos netinkamai, kadangi nacionalinėje teisėje šios taisyklės taikomos tik jau įsteigtos bendrovės įstatinio kapitalo didinimui.


Straipsnis iš Liberalizuotas bendrovių teisinis reglamentavimas : Leidiniai :TEISĖS GIDAS
http://www.teisesgidas.lt

Straipsnio URL:
index.php?op=viewarticle&artid=45