|
Administracinių teismų praktika 2005 Nr. 7
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 5-5-2009
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo svetainė www.lvat.lt
Visa Administracinių teismų praktiką galima rasti apsilankius tinklapyje http://www.lvat.lt
Norint parsisiųsti Administracinių teismų praktika NR. 7 (PDF) spausti čia.
I. OFICIALIOJI DALIS
1. Nutartys ir sprendimai
1.1. Dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
1.1.1 Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 43 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių patvirtinimo“ 2.3. punkto nuostatų su vėlesniais pakeitimais (ūkio ministro 2004 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. 4-25) atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 12 straipsnio 4 daliai ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 2 daliai
Administracinė byla Nr. I#-01-2005. Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.1.2. Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151 „Dėl energetikos objektų, vamzdynų ir elektros tiekimo linijų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 24 ir 25 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20.3 ir 22 punktams
Administracinė byla Nr. I#-02-2005. Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.1.3. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 1-202, 30 straipsnio 20 dalies atitikties Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 6 daliai
Administracinė byla Nr. A5-693-2005. Procesinio sprendimo kategorija 17.2
1.2. Dėl administracinių teisės pažeidimų
1.2.1. Dėl ATPK 21410 straipsnyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 21410 straipsnyje, išoriškai dėl savo formos ir turinio ypatumų gali būti panašus į pažeidimų daugetą (t. y. tokią teisinę situaciją, kai vienas asmuo padaro dvi veikas, kurios atitinka dviejų ar daugiau administracinių teisės pažeidimų sudėties požymius, dėl kurių neišnykusios teisinės pasekmės ir nėra kliūčių asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn). Tais atvejais, kai pažeidėjo veika yra nukreipta į vieningą objektą, pažeidimą padaro tas pats subjektas, padaryta veika atitinka ATPK 21410 straipsnio vienoje iš dalių numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir veikai būdingas vienalaikiškumas, vertintina, kad pažeidėjas padarė vieną teisės pažeidimą.
Administracinė byla Nr. N3-351-2005. Procesinio sprendimo kategorija 37
1.2.2. Dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindų ir tvarkos (ATPK 329 straipsnis) Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje yra nustatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Šiame straipsnyje yra nustatytas išsamus sąrašas aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą. Vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 588 patvirtintų Vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklių 21 punktas reglamentuoja vairuotojo pažymėjimų grąžinimo, o ne specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimus. Šio punkto teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai ir taip nustatomos papildomos įstatymo nenurodytos sąlygos sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimus.
Administracinė byla Nr. N3-389-2005. Procesinio sprendimo kategorija 40
1.2.3. Dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn nutraukus ikiteisminį tyrimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka Nutraukus ikiteisminį tyrimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka yra galimas asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn, tačiau tik tuo atveju, kai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nebuvimo, gali būti konstatuota, jog veikoje, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jei ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl subjektyviojo požymio – kaltės nebuvimo, tokia situacija paprastai yra negalima – negali būti taip, kad baužiamosios teisės požiūriu kaltės nėra, t. y. asmuo nei suvokia veikos priešingumo teisei ir negali numatyti pavojingų padarinių kilimo, nei siekia pažeisti įstatymo saugomų teisinių gėrių, o administracinio teisės pažeidimo sudėtyje kaltės požymis tokioje pačioje veikoje yra nustatomas. Kol nėra panaikintas prokuroro nutarimas arba Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimti teismo nutartis ar nuosprendis, kuriuose konstatuotas kaltės požymio nebuvimas, nėra galima asmens nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė. Tokioje situacijoje traukiant atsakomybėn administracine tvarka būtų pažeidžiamas ir netraukimo atsakomybėn du kartus už tą patį (non bis in idem) principas.
Administracinė byla Nr. N12-537-2005. Procesinio sprendimo kategorija 29
1.2.4. Dėl nuobaudų skyrimo esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai ATPK 33 straipsnio 2 dalyje yra numatytas nuobaudų skyrimas esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai. Teisės teorijoje ir praktikoje yra išskiriamos dvi nusikaltimų sutapties rūšys: idealioji sutaptis (tai atvejis, kai pažeidėjas viena veika tuo pačiu metu padaro du pažeidimus, numatytus skirtingose ATPK normose) ir realioji sutaptis (tai atvejis, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais, skirtingu metu padaro du ar daugiau pažeidimų, numatytų skirtinguose ATPK straipsniuose ir nei už vieną iš jų jam dar nebuvo paskirta administracinė nuobauda). Bet kuriuo atveju skiriant nuobaudą už kelis pažeidimus turi būti atskirai įvertinamas ir kvalifikuojamas kiekvienas iš padarytų pažeidimų, nurodoma už jį pagal ATPK numatytas bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles skirtina nuobauda ir tik tada paskiriama galutinė nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
Administracinė byla Nr. N9-663-2005. Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 26.2
1.2.5. Dėl teismo paskirtų baudų išieškojimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą Tiek valstybinio socialinio draudimo fondo pareigūnų pagal ATPK 1886 straipsnio 1 dalį, tiek pagal ATPK 1886 straipsnio 2 dalį teismo paskirtos baudos išieškomos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, nes abiejose ATPK 1886 straipsnio dalyse nustatyta atsakomybė už vienarūšį pažeidimą, t. y. valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą ir kt., tik 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis tokios veikos požymis (pakartotinumas) ir griežtesnė atsakomybė.
Administracinė byla Nr. N12-217-2005. Procesinio sprendimo kategorija 40
1.2.6. Dėl daiktų konfiskavimo už padarytus administracinius teisės pažeidimus Skirti ar neskirti daiktų konfiskavimą pažeidimų, numatytų ATPK 2092 straipsnio 2 dalyje ir 2093 straipsnio 3 dalyje, padarymo atvejais, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Administracinė byla Nr. N12-464-2005. Procesinio sprendimo kategorija 37
1.3. Dėl ginčų, kylančių viešojo ar vidaus administravimo srityse
1.3.1. Mokesčių bylos
1.3.1.1. Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio taikymo doktorantūros studentams Doktorantūros sąvoka pateikiama Aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, tai – mokslininkams rengti skirtos trečiosios (aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas. Kitokia doktorantūros samprata, taikytina aukštųjų mokyklų kartu su mokslo institutais įsteigtai doktorantūrai, teisės aktuose nepateikiama. Nesiskiria ir reikalavimai studijų ir mokslo tyrimų programoms, studijų apimčiai, doktorantūros trukmei ir organizavimo tvarkai. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas visiems doktorantams nepriklausomai nuo to, kas yra doktorantūros steigėjas: tik aukštoji mokykla ar aukštoji mokykla kartu su institutu, ir kuri iš šių institucijų išmokėjo doktorantui stipendiją, mokamą iš biudžeto lėšų.
Administracinė byla Nr. A2-89-2005. Procesinio sprendimo kategorija 9.1; 9.5
1.3.1.2. Dėl atleidimo nuo baudos, skiriamos už mokesčių įstatymų pažeidimus, pagrindų Pagal mokesčių administravimo ar kitus mokesčio įstatymus skiriamos baudos turi būti laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė visuomet preziumuojama. Nuo baudos mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas tik esant Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms. Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tada eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti.
Administracinė byla Nr. A15-141-2005. Procesinio sprendimo kategorija 9.6
1.3.1.3. Dėl individualios įmonės ir individualios įmonės savininko teisinio statuso Pagal galiojantį teisinį reguliavimą individuali įmonė yra savarankiškas teisės subjektas (atskiras nuo savininko) tiek mokesčių teisės, tiek civilinės teisės prasme.
Administracinė byla Nr. A14–150–2005. Procesinių sprendimų kategorija 9.3
1.3.1.4. Dėl teismo veiksmų gavus pagal Mokesčių administravimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalį pateiktą centrinio mokesčių administratoriaus skundą Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, pirma, skirta reglamentuoti administracinio teismo jurisdikcinę kompetenciją nagrinėti mokestinius ginčus pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundus (nustato mokestinio ginčo pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundą sąlyginį priskirtinumą teismui) ir, antra, riboja bylos pagal mokesčių administratoriaus skundą nagrinėjimo pagrindus (mokestinį ginčą pagal mokesčių administratoriaus skundą nagrinėjantis administracinis teismas yra saistomas Mokestinių ginčų komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir gali vertinti tik materialinės bei proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo teisingumą). Centrinio mokesčių administratoriaus skundo priėmimo stadijoje nenustačius, kad mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu) skirtingai aiškino teisę, centrinio mokesčių administratoriaus skundą teismas turėtų atsisakyti priimti, o šią aplinkybę nustačius bylos nagrinėjimo metu, byla turėtų būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Administracinė byla Nr. A5-236-2005. Procesinio sprendimo kategorija 9.8; 57.1
1.3.1.5. Dėl mokestinių ginčų komisijos teisinio statuso Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme Mokestinių ginčų komisija (net ir tuo atveju, kai sprendžia termino paduoti skundą praleidimo ar tokio termino praleidimo priežasčių klausimą) negali būti laikoma administracinės bylos šalimi (atsakovu) nei administraciniame, nei mokestiniame ginčuose.
Administracinė byla Nr. A11-276-2005. Procesinio sprendimo kategorija 25; 48
1.3.2. Dėl muitinės veiklos
1.3.2.1. Dėl geležinkelio įmonės naudojamų prekių identifikavimo priemonių priimtinumo Pagal Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 26 patvirtintos Geležinkeliu gabenamų prekių (krovinių) važtos dokumentų muitinio įforminimo tvarkos 149 punkto 1 dalį išvykimo įstaiga, atsižvelgdama į geležinkelio įmonės naudojamų prekių identifikavimo priemonių priimtinumą (įskaitant tuos atvejus, kai geležinkelio įmonė pripažįsta prekių siuntėjo uždėtas plombas), paprastai neplombuoja geležinkelio vagonų ir jais gabenamų prekių pakuočių muitinės plombomis. Pagal šio punkto 2 dalį, išvykimo įstaigai nusprendus, kad geležinkelio įmonės naudojamos prekių identifikavimo priemonės priimtinos, joms suteikiama tokia pat reikšmė ir taikoma tokia pat apsauga, kaip ir muitinės įstaigų uždėtoms plomboms ir prekių identifikavimo ženklams; pripažinusi, kad tokios priemonės nepriimtinos arba jų nepakanka, išvykimo įstaiga plombuoja geležinkelio vagonus arba jais gabenamų prekių pakuotes muitinės plombomis arba pažymi kitais muitinės naudojamais identifikavimo ženklais.
Administracinė byla Nr. A11-17-2005. Procesinio sprendimo kategorijos: 10.8.2; 10.8.3; 10.8.4; 57.1; 46
1.3.3. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo
1.3.3.1. Dėl teisės į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo sandorių Atsižvelgiant į specialų teisinių santykių dėl nuosavybės teisių į neteisėtai nacionalizuotą žemę atkūrimo reguliavimą, teisės į nuosavybės teisių atkūrimą perleidimo sandoriai (tarp jų ir notarine forma sudaryti sandoriai) yra reikšmingi, t. y. sukelia Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytas teisines pasekmes tiek, kiek tai tiesiogiai yra numatyta šiame įstatyme. Ir priešingai, sandoriai, nenumatyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, nėra reikšmingi sprendžiant teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo ir tokios teisės gynimo klausimus.
Administracinė byla Nr. A11-443-2005. Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1
1.3.3.2. Dėl viešojo administravimo subjekto padarytų procedūrinių pažeidimų įtakos administracinio akto teisėtumui ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
Administracinė byla Nr. A14-416-2005. Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1
1.3.4. Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimų
1.3.4.1. Dėl ekonominių sankcijų, skiriamų pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalies teisinės prigimties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (angl. offence, pranc. infraction), už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas. Non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės.
Administracinė byla Nr. A15-39-2005. Procesinio sprendimo kategorija 20
1. Dėl ekonominių sankcijų, skiriamų pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės 26 straipsnio 5 dalį, teisinės prigimties
2. Dėl non bis in idem principo pažeidimo
2.1. Neteisėtos veikos tapatumas
2.2. Atsakomybėn patrauktų asmenų tapatumas
1.3.5. Dėl bylų, susijusių su Europos Sąjungos teisės ir tarptautinės teisės aktų taikymu
1.3.5.1. Dėl nuolatinio kaimo gyventojo sampratos Pagal Europos Komisijos 2000 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 3329 patvirtintos Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000–2006 metams programos II Priedo „Techniniai priemonių aprašymai“ 4 dalies „Kaimo infrastruktūros tobulinimas“ 10 punktą SAPARD paramos krypties „Kaimo infrastruktūros tobulinimas“ vieni iš paramos gavėjų yra nuolatiniai kaimo gyvenamosios vietovės gyventojai. Vertinant, ar asmuo yra nuolatinis kaimo gyventojas, turi būti vadovaujamasi gyvenamosios ir nuolatinės gyvenamosios vietos sąvokas pateikiančiomis Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 5 dalies, 2.16 straipsnio 2 dalies, 2.17 straipsnio 1 dalies normomis. Didžiosios turto dalies buvimo vieta yra tik vienas iš kriterijų aiškinant nuolatinio kaimo gyventojo sąvoką.
Administracinė byla Nr. A6-16-2005. Procesinio sprendimo kategorijos: 23.1; 25
1.3.6. Dėl kitų administracinių ginčų
1.3.6.1. Dėl galimybės nesilaikyti investavimo taisyklių, remiantis Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostata Investavimo taisyklių neatitikimai, atsiradę dėl investavimo subjekto jau turimų vertybinių popierių (akcijų) kainos svyravimo rinkoje, priskirtini prie pažeidimų, nepriklausančių nuo investavimo subjekto valios, ir pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 43 straipsnio 1 dalį gali būti šalinami ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jų atsiradimo dienos.
Administracinė byla Nr. A11-718-2005. Procesinio sprendimo kategorija 25
1.3.6.2. Dėl Nuolatinės statybos komisijos priimto sprendimo (išvados) teisinio statuso Aiškinant Statybos įstatymo 23 straipsnį, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 202 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.05:2002 ,,Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatų“ 13 punktą, konstatuotina, kad: 1) nuolatinės statybos komisijos išvada ir joje nurodytos rekomendacijos (pasiūlymai) skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę išduoti statybos leidimą subjektas; 2) išvadoje nurodyti pasiūlymai nėra privalomi išvados adresatui; 3) kompetentingam subjektui išdavus statybos leidimą arba atsisakius tai padaryti, Komisijos išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo, t. y. individualaus teisės akto, dalimi. ABTĮ taikymo prasme Komisijos išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu joje nurodytam asmeniui atitinkamas teises ar pareigas. Minėta išvada negali būti laikoma ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu. Joje nurodytos aplinkybės gali būti teisminio nagrinėjimo dalykas tik sprendžiant atsisakymo išduoti statybos leidimą pagrįstumo klausimą.
Administracinė byla Nr. A11-130-2005. Procesinio sprendimo kategorija 13.2
1.3.6.3. Dėl būtinumo nustatyti statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimo statybos darbams buvimo faktą Statybos teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad statybos leidimui gauti yra būtinas statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, tačiau nereglamentuota, kaip toks sutikimas turi būti išreikštas. Vertinant, ar yra bendraturčių sutikimas leidžiamiems rekonstrukcijos darbams, reikia vadovautis CK 4.85 straipsnio nuostatomis, t. y. nustatyti, kad sutikimą davė dauguma visų patalpų savininkų, arba kad bendrijos įstatuose yra nustatyta kitokia tokio sutikimo priėmimo tvarka ir susirinkimo sprendimas priimtas šios laikantis.
Administracinė byla Nr. A14-05-2005. Procesinio sprendimo kategorija 13.2
|
|
494: Svečiai
