Administracinių teismų praktika 2005 Nr. 8
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 5-5-2009
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo svetainė www.lvat.lt
Administracinių teismų praktika NR. 8 (PDF)
I. OFICIALIOJI DALIS
1. Nutartys ir sprendimai
1.1. Dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
1.1.1. Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 03-38 „Dėl valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 92 „Dėl prašymų dėl kainų bei tarifų pateikimo ir nagrinėjimo komisijoje tvarkos“ pakeitimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 25, 33 straipsniams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 daliai, 7 straipsniui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų 2 bei 6.13. punktams
Administracinė byla Nr. I#-03/2005 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.1.2. Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punkto (šiame punkte įvardytos vykdymo išlaidų rūšys) atitikimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 2 daliai, 609 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 daliai; dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punkto 1 lentelės, kurioje nustatytos administravimo išlaidos ir atlyginimo antstoliui dydis, atitikimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 daliai, 609 straipsnio 1 ir 2 dalims, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 6 punktui
Administracinė byla Nr. I#-4/2005 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.2. Dėl administracinių teisės pažeidimų
1.2.1. Dėl sąvokos „įžeidimas“ turinio (ATPK 2146 str.) Aiškinant sąvokos „įžeidimas“ turinį ATPK 2146 straipsnio nuostatų prasme, reikia atsižvelgti į tai, kaip ši sąvoka aiškinama ir suprantama teisės sistemoje, tai yra kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Teisės aktai sąvoką „įžeidimas“ visų pirma sieja su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti. Tuo įžeidimas, kaip neteisėtas veiksmas, skiriasi nuo panašaus pobūdžio teisėtų veiksmų: valstybės institucijų ar pareigūnų kritikos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str. 2 d.), ar nuomonės reiškimo apie asmenį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str.). Teisėtas nuomonės reiškimas apie kitą asmenį nesiejamas su tam tikromis objektyviomis aplinkybėmis ar faktais, kurių tikrumą galima patikrinti, taikant tiesos ir netiesos kriterijus.
Administracinė byla Nr. N(8) – 1920/2005 Procesinio sprendimo kategorija 37; 65.1
1.3. Bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.3.1. Mokesčių bylos
1.3.1.1. Dėl teisės atimti turto įsigijimo kainą iš pajamų, gautų pardavus šį turtą Gyventojo teisė iš gautų pardavus turtą pajamų atimti šio turto įsigijimo kainą įtvirtinta įstatyme, todėl šios teisės realizavimas negali būti ribojamas. Aiškinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 patvirtintų Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių 10 punktą, būtina vadovautis principu, kad Vyriausybė, vykdydama įstatymą, visų pirma siekė nustatyti turto įsigijimo kainos nustatymo taisykles ir suvokdama, kad galimi atvejai, kai pajamos už gautą turtą gali būti gaunamos skirtingu mokestiniu laikotarpiu, numatė diskrecijos teisę mokesčių mokėtojui pasinaudoti ne tik Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, bet ir teisę laisva valia spręsti, ar iš skirtingais mokestiniais laikotarpiais gautų pajamų turto įsigijimo kainą atimti iš karto, ar dalimis.
Administracinė byla Nr. A15–1496/2005 Procesinio sprendimo kategorija 9.1
1.3.2. Bylos, kylančios iš konkurencijos teisinių santykių
1.3.2.1. Dėl paprasto vartotojo sąvokos; dėl lyginamosios reklamos apibrėžimo; dėl pagal Reklamos įstatymą skiriamos baudos pobūdžio; dėl neproporcingai griežto nubaudimo už Reklamos įstatymo pažeidimą Vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto reklamos vartotojo požiūriu. Sprendžiant ginčą dėl reklamos išsamumo Reklamos įstatyme nurodyto paprasto vartotojo požiūriu, ši sąvoka vartotina kaip vidutinio vartotojo sąvokos sinonimas. Vidutinio (paprasto) vartotojo ekonominis elgesys siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę (jos pakuotė, prekės ženklas, bendro pobūdžio informacija apie prekės savybes, prekės kaina), neanalizuojant kiekvienos detalės. Šis principas taikytinas ir prekės reklamai. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas lyginamosios reklamos apibrėžimas tokiai reklamai priskiria ne tik tuos atvejus, kai reklamoje tiesiogiai nurodytas reklamos užsakovo konkurentas. Lyginamosios reklamos faktui konstatuoti nėra būtinas reklamos užsakovo konkurento įvardijimas reklamoje tiesiogiai (lot. expressis Verbis), nurodant jo pavadinimą. Tokiai reklamai priskirtina ir reklama, kurios turinys leidžia vidutiniam (paprastam) vartotojui identifikuoti reklamos užsakovo konkurentą. Pagal Reklamos įstatymą skiriama ekonominė sankcija negali būti prilyginama kriminalinei bausmei, nes baudos dydžio nustatymas konstruojamas taip, kad ūkio subjektas būtų ne formaliai nubaudžiamas, o būtų atsižvelgiama ir į ūkio subjekto finansinę padėtį. Pakartotinumui, kaip sunkinančiai aplinkybei, konstatuoti pagal Reklamos įstatymą pakanka formalaus fakto, kad atitinkamam subjektui per metus buvo skirta nuobauda už bet kokį Reklamos įstatymo pažeidimą. Jei pagal Reklamos įstatymą paskirtos baudos dydis sudaro labai menką dalį pažeidėjo metinių bendrųjų pajamų, toks baudos, kaip atsakomybės už pakartotinį Reklamos įstatymo pažeidimą, dydis nelaikytinas neproporcingai griežtu nubaudimu. Priešingu atveju, jei baudos dydis leistų pažeidėjui nepajusti jokių padarinių, galėtų būti sudarytos prielaidos nepasiekti teisinės atsakomybės tikslų, įskaitant pažeidimų prevenciją.
Administracinė byla Nr. A1-931/2005 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.1; 7.5.2
1.3.2.2. Dėl lyginamajai reklamai keliamų reikalavimų Lyginamosios reklamos leidimas sietinas su reklama, kuri nediskredituoja ir nemenkina konkurento prekių ar paslaugų ženklų, firmos vardo, kitų skiriamųjų žymenų, jo prekių, paslaugų, veiklos, finansinės ar kitokios padėties. Reklamos įstatyme įtvirtinti reklamos principai reikalauja, kad reklama būtų padori ir teisinga, joje draudžiamas šmeižimas, diskriminacija, dezinformacija ir kitokie faktoriai, galintys turėti neigiamos įtakos visuomenei, jos moralei, saugumui ir pan. Konkurencija taip pat turi būti grindžiama ūkinės veiklos sąžiningumu, gerais papročiais ir nekenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Yra svarbu nustatyti, ar konkretus reklaminis teiginys iš tikrųjų menkina ir diskredituoja konkurentą. Lyginamojoje reklamoje panaudotas neigiamas pasisakymas apie konkurentą, teigiant, kad jis klaidina vartotoją, yra akivaizdus konkurento vardo ir jo veiklos (teikiamų paslaugų) menkinimas ir diskreditavimas. Tokiu atveju nėra svarbu, ar reklamoje teisingai ar neteisingai nurodytos konkurento paslaugų kainos. Jei reklamoje skleidžiamas neigiamas požiūris į konkurentą kaip klaidinantį vartotoją, tokia reklama pripažintina neteisėta lyginamąja reklama.
Administracinė byla Nr. A4-825/2005 Procesinio sprendimo kategorija: 7.5.1
1.3.2.3. Dėl keleivių vežimo vietinio susisiekimo reguliariaisiais reisais maršrutų keitimo Nei Kelių transporto kodeksas, nei Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės nenumato konkrečių principų ir kriterijų, pagal kuriuos įdiegiami ir naikinami keleivių vežimo vietinio susisiekimo reguliariaisiais reisais maršrutai, keičiami jau veikiantys ir kt. Atskirų vežėjų tam tikros veiklos sąlygos gali būti nevienodos dėl šios veiklos teisinio reglamentavimo ypatumų (nustatytos maršruto trasos, važiavimo laiko, tarifų ir pan.). Savivaldybių institucijų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę keleivių vežimo reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutais atitinkamoje rinkoje reiškia, kad organizuojant ir valdant keleivių vežimą, visų esančių lygiavertėje teisinėje padėtyje vežėjų atžvilgiu būtų taikomi vienodi reguliavimo principai ir tikslai. Atliekamų administravimo veiksmų tikslai negali diskriminuoti atskirų vežėjų ar jų grupių. Turi būti taikomi vienodi patekimo į rinką principai, keleivių vežimo kainodara proporcinga bei ekonomiškai pagrįsta ir pan.
Administracinė byla Nr. A5-1662/2005 Procesinio sprendimo kategorija: 7.1
1.3.2.4. Dėl Vyriausybės atstovo kompetencijos konkurencijos srityje Vyriausybės atstovo teisinė padėtis kompetencijos požiūriu, atliekant Konkurencijos įstatymo laikymosi kontrolės savivaldybės institucijų lygmenyje funkcijas, yra ribojama ir leidžiama tiek, kiek jos neperduota specialiai Konkurencijos įstatymo kontrolę atliekančiam viešojo administravimo subjektui. Vyriausybės atstovas, įgyvendindamas savivaldos institucijų veiklos teisėtumo kontrolės funkciją, privalo reaguoti ir į Konkurencijos įstatymo pažeidimus (įtarimus dėl tokių pažeidimų), tačiau atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos funkcijas (kompetenciją), Vyriausybės atstovo įgalinimai baigiasi pranešimu apie galimą pažeidimą Konkurencijos tarybai (pagal teisėtumo kontrolės ir bendradarbiavimo principus), kuri, vykdydama jai priskirtas specialiąsias kontrolės funkcijas, atlieka įstatymu nustatytas administravimo procedūras.
Administracinė byla Nr. A7-1061/2005 Procesinio sprendimo kategorijos: 4; 7.1; 13.4
1.3.3. Dėl muitinės veiklos
1.3.3.1. Dėl asmens, atsakingo už skolininkų įsipareigojimų muitinei įvykdymą, sąžiningumo; dėl teisės į preferencijas panaikinimo Pagal Muitinės kodekso 213 straipsnio 5 dalį, asmuo, atsakingas už skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą, laikomas veikusiu sąžiningai, jeigu jis gali pagrįsti, kad per atitinkamų prekybos operacijų vykdymo laikotarpį jis deramai siekė užtikrinti, kad būtų laikomasi visų lengvatinių muitų taikymo sąlygų. Ši teisės norma suponuoja suinteresuoto asmens veikos aktyvumą (siekimą užtikrinti, kad būtų laikomasi visų lengvatinių muitų taikymo sąlygų) bei tokį elgesį patvirtinančių įrodymų pateikimą, kilus klausimui dėl teisės į preferencijas panaikinimo. Prekių judėjimo sertifikatų vėlesnį patikrinimą importuojančios šalies muitinės prašymu atlieka eksportuojančios šalies atsakingi muitinės pareigūnai. Pagal Asociacijos sutarties 3-iojo Protokolo 30 straipsnio 6 dalį, jei dėl rimtų priežasčių per dešimt mėnesių neatsiunčiamas atsakymas, arba jei atsakyme trūksta informacijos dokumento autentiškumui įrodyti, arba tikrai produktų kilmei nustatyti, prašančios muitinės pareigūnai panaikina teisę į preferencijas, išskyrus force majeure atvejus ar išskirtines aplinkybes. Teisės į preferencijas panaikinimas siejamas su alternatyviai nurodytais, t. y. savarankiškais pagrindais. Dešimties mėnesių termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas muitinei panaikinti nustatytą teisę į preferencijas, tačiau jis savaime nepanaikina galimybės po to, per nustatytą senaties terminą, pasinaudoti kitais dviem teisės į preferencijas panaikinimo pagrindais.
1.3.3.2. Dėl garantinės asociacijos teisinės prievolės (pareigos) mokėti muitų ir importo mokesčius atsiradimo momento; dėl garantinės asociacijos pareigos (teisės) ginčyti sprendimą dėl skolos įregistravimo muitinės procedūros vykdytojui; dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tarp muitinės ir garantinės asociacijos, rūšies; dėl bendrosios garantijos sutarties tarp muitinės ir garantinės asociacijos teisinės prigimties Teisinė prievolė (pareiga) mokėti muitų ir importo mokesčius garantinei asociacijai atsiranda nuo to momento, kai muitinė jai pateikia atitinkamą reikalavimą (pretenziją). Galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų, kurios garanto prievolės muitinei atsiradimą sietų su muitinės sprendimo dėl skolos įregistravimo muitinės procedūros vykdytojui priėmimu. Iki reikalavimo (pretenzijos) pateikimo garantinė asociacija yra informuojama apie TIR procedūros pažeidimą, tačiau toks muitinės pranešimas nesukuria garantinei asociacijai pareigos mokėti mokesčius, kadangi faktinė ir teisinė situacija dar lieka neapibrėžta ir nevienareikšmė. Garantinė asociacija neturi teisės ginčyti muitinės sprendimo dėl skolos įregistravimo TIR procedūros vykdytojui teismine tvarka ir neprivalo jo ginčyti, siekdama paneigti savo prievolės mokėti muitus ir mokesčius buvimą. Bendrosios garantijos sutartis tarp muitinės ir garantinės asociacijos nėra civilinė sutartis ir jos pagrindu susiklostę teisiniai santykiai yra viešosios, o ne civilinės teisės reguliavimo dalykas.
Administracinė byla Nr.A14–1479/2005 Procesinio sprendimo kategorija 10.8.1
1.3.3.3. Dėl prievolės mokėti pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius gabenant prekes tranzitu Tik prekių importas, t. y. jų naudojimas (vartojimas) Lietuvos muitų teritorijos viduje yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kuri sukuria atitinkamas subjektines teises prekės importuotojui ir muitinei. Prekių tranzitas, t. y. prekės nepateikimas į Lietuvos muitų teritoriją, yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kuri šalina atitinkamų mokestinių teisių ir pareigų atsiradimą pridėtinės vertės ir akcizų mokesčių atžvilgiu. Teisiškai reikšminga aplinkybė – ar prekė jos tranzito atveju pateko į Lietuvos muitų teritoriją (rinką), ar buvo išgabenta iš Lietuvos teritorijos (rinkos).
Administracinė byla Nr. A8-723/2005 Procesinio sprendimo kategorija 10.6.1.; 10.8.1.; 66.13
1.3.3.4. Dėl draudimo muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą; dėl mokesčių mokėtojų lygybės principo taikymo Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsniui, muitinė, kaip mokesčių administratorius, šia nuostata, draudžiančia atlikti pakartotinį patikrinimą, privalo vadovautis ir savo veikloje. Antraip būtų pažeistas mokesčių mokėtojų lygybės principas (Mokesčių administravimo įstatymo 7 str.), nes skirtingoms institucijoms administruojant skirtingus mokesčių mokėtojus dėl to paties mokesčio, jie atsidurtų nelygiose padėtyse.
Administracinė byla Nr.A8-827/2005 Procesinio sprendimo kategorija 10.8.8.; 65.1
1.3.4. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo
1.3.4.1. Dėl teisės gauti vandens telkinį už valstybės išperkamą žemę Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 4 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę, o ne vandens telkinius, atkūrimo sąlygas ir tvarką, todėl Įstatymo 16 straipsnis, įvertinant ir Įstatymo 12 straipsnio 9 punkto nuostatą, jog žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra su įrengtais tvenkiniais ir jeigu ją susigrąžinti pagal šio įstatymo 4 straipsnio 12 dalį atsisako savininkai, taikytinas tokia apimtimi, kiek jame reguliuojamas atlyginimas už valstybės išperkamą žemę, bet ne vandens telkinius. Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 9 punktų taikymo ribos apibrėžiamos Įstatymo 6 straipsnio nuostatų pagrindu, t. y. pagal Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 9 punktą teisė į lygiavertį turėtajam vandens telkinį įgyjama, jei turėtasis vandens telkinys valstybės išperkamas arba neišliko; tuo tarpu pagal Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktą perduodamas lygiavertis vandens telkinio plotas už buvusius vandens telkinių plotus, kurių šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja (nepageidauja vandens telkinių saugomose teritorijose dėl teisių suvaržymų). Dėl termino, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą Sprendžiant dėl termino, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą, yra svarbus momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas šis terminas, nustatymas. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.
Administracinė byla Nr. A7-585/2005 Procesinio sprendimo kategorijos: 11.4.1;11.6.1.5
1.3.4.2. Dėl prokuroro teisių apimties ginant viešąjį interesą Paprastai viešųjų interesų gynimas nėra susijęs su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, o yra susijęs su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu. Jei prokuroro paduotas skundas yra susijęs su privataus asmens teisių bei interesų, o ne su viešųjų interesų gynimu, tai prokuroras, gindamas asmeninius privataus asmens interesus bei teises, negali turėti didesnės apimties teisių į teisminį privataus asmens tikrai ar tariamai pažeistų teisių gynimą, nei jų turi pats privatus asmuo.
Administracinė byla Nr. A8-1582/2005 Procesinio sprendimo kategorijos: 11.4.1; 65.1
1.3.4.3. Dėl ginčų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu ir kilusių iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, priskirtinumo Ginčai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu ir kilę iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, administracinių ginčų komisijose nenagrinėtini.
Administracinė byla Nr. A4-1827/2005 Procesinio sprendimo kategorija 24
1.3.4.4. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kurioje nutiestos požeminės inžinerinės komunikacijos Ta aplinkybė, kad per kai kuriuos žemės sklypus yra nutiestos požeminės inžinerinės komunikacijos, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme. Į tokius žemės sklypus gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, nustatant atitinkamus žemės naudojimo apribojimus.
Administracinė byla Nr. A10-1682/2005 Procesinio sprendimo kategorijos: 11.4.2;11.6.1.4; 11.9; 65.1
1.3.4.5. Dėl netinkamu valstybės institucijos veikimu nuosavybės teisių atkūrimo srityje asmenims padaromos neturtinės žalos Kreipimasis į valstybės (savivaldybės) institucijas, siekiant atkurti nuosavybės teises, nėra asmens teisių gynimas – tai įstatymo suteiktų teisių realizavimas įstatymo nustatytu būdu. Nėra pagrindo teigti, kad kreipimasis į kompetentingą instituciją, siekiant realizuoti savo teises, objektyviai yra susijęs su dvasiniu diskomfortu, būdingu pažeistų teisių gynimo procedūroms ikiteisminėse institucijose ar teisme, kur sprendžiamas teisinis ginčas, t. y. tam tikras konfliktas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas; šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atkūrimą, neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimą. Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas, įgyvendinant šį įstatymą, dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į nuosavybės grąžinimą asmenims dvasinį diskomfortą ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala.
Administracinė byla Nr. A14-1625/2005 Procesinio sprendimo kategorija: 15.2
1.3.4.6. Dėl kitų įstatymų normų taikymo nuosavybės teisių atkūrimo procese susiklosčiusiems teisiniams santykiams Kitų įstatymų normos nuosavybės teisių atkūrimo procese susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi būti taikomos tik tuo atveju, kai šių teisinių santykių nereglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos taikytinos tik toje nuosavybės teisių atkūrimo proceso dalyje, kurioje sprendžiama, ar asmuo yra tinkamas pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą.
Administracinė byla Nr. A14-1680/2005 Procesinio sprendimo kategorija: 11.4.1
1.3.5. Dėl tarnybos santykių
1.3.5.1. Dėl „nepagrįsto nušalinimo“ sampratos statutiniuose valstybės tarnybos santykiuose Pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalį, fakto, jog tarnybinis nusižengimas nepadarytas, konstatavimas, taip pat įstatymo nustatyta tvarka nušalinto pareigūno nepripažinimas kaltu dėl nusikaltimo padarymo (tuo atveju, kai buvo atliekamas ir pasibaigė atitinkamas veikos tyrimas) yra pakankami pagrindai nušalintam pareigūnui išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat – delspinigius. Nušalinimas nuo pareigų laikytinas pagrįstu, kai tikrinimo metu nutarta, jog nušalintas pareigūnas padarė drausminį nusižengimą arba (tuo atveju, kai buvo atliktas atitinkamas tyrimas administracinės ar baudžiamosios teisės taikymo aspektais) buvo nustatytas administracinės teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo faktas. Ir, priešingai, nušalinimas laikytinas nepagrįstu, kai tikrinimo metu nenustatyti nei drausminio nusižengimo, nei administracinės teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo faktai.
Administracinė byla Nr. A11 – 798/2005 Procesinio sprendimo kategorija 16.2
1.3.5.2. Dėl atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo eiliškumo Nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti – panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir atleisti pareigūną iš tarnybos – kitų, vėlesnių, įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas.
Administracinė byla Nr. A7-481/2005 Procesinio sprendimo kategorija 16.6
1.3.5.3. Dėl drausminės atsakomybės taikymo už neveikimą Valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvųjį pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai.
Administracinė byla Nr. A15 - 1480 / 2005 Procesinio sprendimo kategorija 16.4
1.3.5.4. Dėl senaties terminų, taikytinų ginčams dėl darbo užmokesčio valstybės tarnyboje Termino, per kurį valstybės tarnautojas gali kreiptis į teismą, reikalaudamas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, apskaičiavimui turi būti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Valstybės tarnautojui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą priklausančio darbo užmokesčio sumos, atsiranda pagrindas ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus teisme. Administracinio akto, kuriuo nutarta mokėti valstybės tarnautojui ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti paties negauto darbo užmokesčio priteisimo.
Administracinė byla Nr. A1-638/2005 Procesinio sprendimo kategorija 16.5
1.3.5.5. Dėl priemokų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams Vidaus tarnybos statutas neapibrėžia, kas laikoma darbu nakties metu ir kokio dydžio priemokos už jį turi būti mokamos. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Valstybės tarnybos įstatyme minėto reglamentavimo taip pat nėra. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojams tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, taikomi darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai. Todėl nustatant, kas yra darbas nakties metu ir kaip už jį privalu apmokėti, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso nuostatomis. Darbo kodekso 154 straipsnis nustato, kad nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos, o 193 straipsnis – kad už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlyginimo (mėnesinės algos). Priemokos turi būti mokamos už visą darbo laiką, tenkantį nakties laiku, tai yra už darbo laiką nuo 22 iki 6 valandos, nepriklausomai nuo to, kokias konkrečias funkcijas pareigūnas šiuo laiku atliko.
Administracinė byla Nr. A2-1762/2005 Procesinio sprendimo kategorija 16.7
1.3.6. Dėl statybos teisinių santykių
1.3.6.1. Dėl pagrįstų trečiųjų asmenų lūkesčių statybos procese Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, nereikalaujama, kad aktas būtų tiesiogiai skirtas (adresuotas) nukentėjusiam asmeniui. Administracinis aktas, suteikiantis atitinkamas teises jo adresatui, gali sukelti tam tikrų teisinių pasekmių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nėra skirtas. Objektyvumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo institucijų veiksmai būtų nešališki dėl kitų asmenų, taip pat turinčių privačių interesų dėl numatomos statybos. Iš statybos procese dalyvaujančių atsakovų darbuotojų tretieji asmenys gali pagrįstai tikėtis savo teisėtų interesų užtikrinimo. Tretieji asmenys gali pagrįstai tikėtis, kad viešojo administravimo institucijos veiks taip, kad būtų užtikrinta, jog statinys bus statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį, jų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galės būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos bei paskirties dokumentų nuostatas. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat gali pagrįstai tikėtis, kad viešojo administravimo institucijos veiks taip, kad statyba atitiktų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, nustatytą detaliųjų planų sprendiniuose.
Administracinė byla Nr. A5-665/2005 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 14.3; 15.2
1.3.6.2. Dėl projektavimo sąlygų sąvado derinimo; dėl statybos leidimo panaikinimo ir asmens sąžiningumo statybos leidimo išdavimo procese Projektavimo sąlygų sąvadas turi būti derinamas tik su tais inžinierinių tinklų savininkais ar valdytojais, kurių teikiamomis paslaugomis statytojas (užsakovas) galės naudotis. Vien formalių pažeidimų buvimas nesudaro pagrindo panaikinti leidimą statybai, jei nėra pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai. Laikytina, kad asmuo leidimo statybai gavimo proceso metu elgėsi sąžiningai ir buvo įgijęs teisėtus lūkesčius gauti leidimą statybai, jei jis teisėtai atliko visus būtinus veiksmus statybos leidimui gauti, pateikė visus tokiam sprendimui reikiamus dokumentus ir: – pagrįstai negalėjo numatyti, kad viešojo administravimo subjektas statybos leidimo išdavimo proceso metu pažeis formalias procedūras; – nepateikė viešojo administravimo subjektui jokių apgaulingų, neteisingų ar neišsamių duomenų, siekdamas statybos leidimo išdavimo; – viešojo administravimo subjektui, išdavusiam leidimą statybai, buvo žinomos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su sprendimu išduoti statybos leidimą, ir iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio dienos šios aplinkybės nėra pakitusios; – statybos leidimas tiesiogiai nepažeidė nei viešojo intereso, nei kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų; – remiantis išduotu statybos leidimu jau buvo atliktos didelės investicijos į statybą.
Administracinė byla Nr. A15-1797/2005 Procesinio sprendimo kategorija: 13.2
1.3.7. Kitos ginčo administracinės bylos
1.3.7.1. Dėl Draudimo priežiūros komisijos įgalinimų apimties Draudimo įstatymas nedraudžia Draudimo priežiūros komisijai skelbti interneto tinklalapyje Draudimo priežiūros komisijos teisės taikymo praktiką arba pateikti atitinkamus pranešimus spaudai, tačiau tokie pranešimai negali būti įtvirtinami teisės taikymo akto rezoliucinėje dalyje, nes įstatymai nenumato Draudimo priežiūros komisijai teisės, individualiu teisės taikymo aktu pareiškėjo atžvilgiu sukurti ir taikyti dar vieną quasi poveikio priemonę – sprendimo paskelbimą viešai. Sprendimo rezoliucinės dalies paskelbimas interneto tinklalapyje negali būti prilygintas visuomenės informavimui apie Draudimo priežiūros komisijos funkcijų atlikimą. Sutartinių teisinių santykių pažeidimas paprastai siejamas su individualiu draudėjo ar naudos gavėjo arba nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių arba interesų pažeidimu, ir tokiais atvejais minėtų asmenų pažeistos teisės paprastai turi būti ginamos privatinės teisės normomis. Išimtis iš šios taisyklės galima tik tais atvejais, kuomet draudimo įmonės praktika, sudarant ir vykdant draudimo sutartis arba padarant Draudimo įstatyme įtvirtintų privatinės teisės normų pažeidimus, pažeidžiamos vertybės, kurios yra viršesnės nei individualios vertybės, kitaip tariant, pažeidžiamos socialinės vertybės, kurių apsauga suinteresuota visa visuomenė arba jos dalis. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 8 dalies numatytos draudiko pareigos, jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą, pažeidimas iš esmės pažeidžia ne tik draudėjo ar naudos gavėjo individualius interesus, bet ir visų draudėjų ar naudos gavėjų interesus, kitaip tariant, tokiais atvejais pažeidžiama visiems reikšminga socialinė vertybė.
Administracinė byla Nr. A15-626/2005 Procesinio sprendimo kategorija: 25
1.3.8. Administracinių bylų teisena
1.3.8.1. Dėl teismo sprendimu spręstinų klausimų Teismo sprendimas yra tas procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į pareiškėjo keliamus materialinius teisinius reikalavimus (ABTĮ 87 str. 5 d. 1 p., 86 str. 3 d.). Be materialinio teisinio pobūdžio klausimų, teismas sprendimu yra įpareigojamas išspręsti ir kai kuriuos kitus klausimus – paskirstyti teismo išlaidas (ABTĮ 87 str. 5 d. 2 p.). Jeigu dalis reikalavimų iš esmės spręstini sprendimu, o kita bylos dalis dėl materialinių teisinių reikalavimų galėtų būti baigta nutartimi (bylos nutraukimas, skundo palikimas nenagrinėtu), teismas visus šiuos klausimus turi spręsti vienu procesiniu dokumentu – sprendimu. Sprendimo procesine forma administracinis teismas turi spręsti tik materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus bei tuos procesinio pobūdžio klausimus, kuriuos įstatymas aiškiai įpareigoja spręsti sprendimu. Kitus procesinio pobūdžio klausimus teismas turėtų spręsti nutartimi (ABTĮ 85 str. 1 d., 86 str. 2 d., 87 str. 5 d., 105 str. 1 d.). Šios taisyklės laikymasis yra svarbus, nes su atitinkama pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo forma Administracinių bylų teisenos įstatymas tiesiogiai sieja apeliacinio skundo formą dėl šio sprendimo (apeliacinis ar atskirasis skundas), apeliacinio apskundimo terminus (keturiolika ar septynios dienos) ir kitus apeliacinio proceso ypatumus (žodinis ar rašytinis procesas).
Administracinė byla Nr. A1-1767/2005 Procesinio sprendimo kategorija 54; 65.1
|
4971: Svečiai
