Įstatymų leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 15-6-2009
Teisės (toliau t.) formavimas prasideda tautos idėjose ir baigiasi teisėkūros etapu.
Etatistinėje teor. (t. kuria valstybė) – pati t. ir teisėkūra sutampa.
Sociatarinėje teor.- t. yra iki teisėkūros, nes ši tik išreiškia t. Šiuo atveju – išmitingas įstatymų (toliau įst.) leidėjas.
T. formavimas:
1.Iki kompetetingų institucijų.
2.Kompetetingų institucijų veikla, kurios metu priimami t. norminiai aktai.
Teisėkūra-
1.Valst. kompetet. inst. arba visos tautos priimti ir išleisti t. aktai.
2.Valst. vadovavimo forma, užbaigianti t. formavimo procesą, kuriam suteikiamas visuotinės valios pavidalas.
Teisėkūra nėra vienkartinis aktas – tai procesas, kurio išdavoje sukuriami t.aktai. Teisėkūros principai:
1.Planavimas.
2.Viešumo.
3.Demokratijos.
4.Moksliškumo.
5.Teisėtumo.
6.Konkurencijos.
7.Kompetencijos.
8.Informacijos.
2.LR Įst. leidybos iniciatyvos teisė, jos subjektai.
LR K. 68 str.: Įst. leid. iniciatyvos teisė priklauso:
1.Seimo nariams.
2.Prezidentui.
3.Vyriausybei (rengia ir teikia S. svastyti įst. proj).
4.50.000 LR piliečių su rinkimų teise gali teikti S. įst. projektą, kuris privalo jį svastyti. Subjektai: S.nariai, Min.Pirm., ministrai, Prez., LR piliečiai. Įst. leidybos teisė realizuojama juos užregistravus S. (pagal S. Statutą). Siauraja prasme iniciat. teisė-kompetet. valst. institucijų ar asmenų teisė siūlyti naują įst., paketimą ar papildymą, pateikiant proj., kuriuos S. turi išnagrinėti. Plačiaja prasme-pileičių teisė priimti įst. S.Statutas numato, kad ne tų subjektų pateikti projektai užregistruojami, bet nesvarstomi (gal tik perskaitomi?)
3.Įst. projektų svarstymas.
Svarstymo stadijos:
1.Svarstymas pagrindiniame komitete (S.sueiga nutaria, kuris tampa pagr.): komitetas sukviečia visus asmenis, pateikusius pasiūlymus ir diskutuoja, baigus disk. priimamas sprendimas:
1.1.pritarti
1.2.pritarti ar ne pataisoms
1.3.paskelbti proj. svarstyti visuomenei
1.4. grąžinama patobulinti
1.5.projektą atmesti
2.Svastymas S. posėdyje: pateikiamos komiteto išvados ir pasiūlymai, S. priima sprendimą:
2.1.pritarti komit. patvirtintui projektui su S. posėdyje pateiktom pastabom ir paskirti bals.po 2 dienų.
2.2.perduoti visuomenės svarstymui
2.3.grąžinti komit. patobulinimui
2.4.grąžinti iniciatoriams patobulinti
2.5.atmesti
3.Priėmimas. Nebepriimami siūlymai atmesti projektą, nebent negaunama balsų (dalyvaujančių) dauguma. Svarstymas skubos tvarka-mažinami laiko tarpai tarp atskirų nagrinėjimo ir priėmimo stadijų. Gali prašyti nagrinėti: Prez., S.Pirm., Opozicijos vad., Komitetai, Vyriausybė. Ypatingos skubos tvarka-nagrinėjimas ir priėmimas vieną dieną. Gali prašyti nagrinėti: Prez., S.Pirm., Vyr.
4.Įst. priėmimas. Konstitucinių įst. priėmimo ypatumai.
Galima priimti visą įst. proj. arba tik jo atskirą str. Jei priimamas visas įst. proj.:
1. Trumpai aptariama gauti papildomus pasiūlymus ir pataisas.
2. Balsuojama dėl atskirų įst. proj. dalių. Jeigu S. nenutaria kitaip, str.i priimami iš eilės.
3. Str., kurie lemia įst. proj. principus ir sandarą, posėdžio pirm. gali pateikti balsuoti pirmiau už kitus.
4. Tuos str., dėl kurių nėra jokių pasiūlymų, galima priimti be balsavimo, jeigu tam neprieštarauja nė vienas S. narys. Kitais atvejais balsuojama dėl kiekvieno straipsnio.
5. Naujos pataisos, papildymai bei išbraukimai posėdžio pir. nėra teikiami balsuoti, jeigu posėdžio pirm. juos paskelbus, juos paremia mažiau kaip 1/5 S. narių.
6. Priėmimo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams, pranešėjui ir dėl balsavimo motyvų, pranešėjas neklausinėjamas.
7. Kalbėjęs dėl pataisos ar papildymo jų autorius nebegali kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios S. posėdžių dienos. Įst. priėmimo metu siūlymai atmesti proj. nepriimami. Jis laikomas atmestu tada, jeigu negauna reikiamo balsų skaičiaus. Apsvarsčius visus įst. proj. str., balsuojama dėl viso įst. proj.
Įst. dėl K. keitimo proj. svarstomi ir dėl jų balsuojama S. du kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Įst. dėl K. keitimo laikomas S. priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų S. narių ir jei abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats pataisos tekstas. Nepriimta K. pataisa S. iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų. Kiti konstituciniai įst. laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų S. narių. Tokių konstitucinių įst. pataisos arba įst., pripažįstantys netekusiais galios ar keičiantys iki tol galiojusiuosius, turi būti priimti 3/5 visų S. narių balsų dauguma, balsuojant vieną kartą.
5.Įst. provulgavimas ir veto teisė.
Provulgavimas-įst. pasirašymas ir oficialus paskelbimas. Provulguoti gali Prez. ir S.Pirm. Prez. provulguoja:
1. S. priimtą įst. ne vėliau kaip per 10 po įteikimo (LR K. 71 str.1 d.)
2. Referendumu priimtą įst. ar kitą aktą ne vėliau kaip per 5 d. (LR K. 71 str.3 d)
3. Vetuotus įst. ir pakartotinai S. priimtus Prez. privalo ne vėliau kaip per 3 d. provulguoti. S.Pirm. provulguoja:
1.Prez. nepasirašytus ir negrąžintus Seimui Seimo priimtus įst.
2.Prez. nepasirašytus referendumu priimtus įst. ar kitus aktus (LR K. 71 str.2 d. ir 4 d.). Siekiant įgyvendinti “svertų ir atsvarų” principą Prez. suteikta teisė vetuoti S. priimtus įst., tai yra, jis gali motyvuodamas grąžiti S. jo priimtus įst. pakartotinam svastymui (LR K. 71 str.1 d)
6.Vetuotų įst. pakartotinis priėmimas S.
Prez. grąžinus (vetavus) į S. įst. su pastabomis pakartotinam svarstymui, S.Pirm. praneša posėdyje ir S. jau kitą dieną sprendžia:
1.Ar svarstyti iš naujo.
2.Ar laikyti įst. nerpiimtu. Esant šiai situacijai:
2.1.paveda S. komit. iš naujo svarstyti
2.2.sudaro darbo grupę įst. parengti iš naujo. Po svarstymo vėl vykdomas priėmimas . (LR K. 72 str.): 1.Pritarus Prez. pasiūlymams galioja įprastos įst. priėmimi taisyklės 2.Norint nubalsuoti Prez. veto, reikia kad tam pritartų a)paprasto įst. atveju ½ S. narių, b) konstitucinio įst. atveju 3/5 visų S.narių.
7.Įst. įsigaliojimas.
Prez. pasirašyti ir oficialiai paskelbti (Valst.Žiniose) įst. įsigalioja nuo paskelbimo dienos, jeigu pačiais įst, nenumatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Įst. dėl K. keitimo įsigalioja ne anksčiau kaip po 1 mėn. nuo jos priėmimo. K. įsigalioja kitą dieną po refer. rezultatų oficialaus paskelbimo (jeigu už > ½ L.R.pil.). S.Pirm. pasirašyti ir oficialiai paskelbti įst. įsigalioja nuo jų paskelbimo. S. priimti t. aktai, išskyrus įstatymus, ir Prez. dekretai ir Vyr. nutaimai, kuriais nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo "Valst. žin.", jeigu pačiuose aktuose nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka.
Be įst. svarstymų yra numatyta: 1.Biudžeto svarst. 2.K. įst. svrst. 3.Tarptautinių sut. ratifikavimas (jei “už” >2/5 visų S. narių) 4.Tarpt. sut. denonsavimas (jei “už” >3/5 visų S. narių)
|
5106: Svečiai
