Rinkimai, plebiscitai, referendumai yra piliečių valios išraiškos formos. Rinkimai demokratinėje visuomenėje skirti atstovavimo organų (parlamentų, savivaldybių) ir vykdomosios valdžios atstovų (prezidentų) rinkimui. Žodis "rinkimai" vartojamas kaip juridinis terminas išreikįti tam tikram aktui, kurio dėka žinomas visuomeninis ar politinis junginys išskiria iš savo tarpo vieną ar kelis savo narius kaip atitinkamos visuomeninės grupės ar visos tautos atstovus arba kaip asmenis, atitinkančius reikalavimus užimti tam tikras pareigas. Pagrindinis tautos savarankiškumo teisinis principas – suvereniteto priklausymas tik tautai, o suverenios tautos valios išreiškimas rinkimais – tai tik dalies jos, t.y. rinkėjų, balsų išdava. Teisė dalyvauti rinkimuose suteikiama ne visai tautai, o tik jos teisinei daliai. Teisė dalyvauti rinkimuose vadinama politine rinkimų teise. Tie šalies piliečiai, kurie šia teise naudojasi, ir yra teisinė tauta. Rinkimų teisė – tai piliečių teisė dalyvauti rinkimuose bei būti išrinktiems ir atstovauti tautą valstybės valdžios organuose. Rinkimų teisė yra aktyvioji (teisė rinkti) ir pasyvioji (teisė rinkti ir būti išrinktam).
Rinkimai gali būti: a) tiesioginiai (atstovai į valdžios institucijas renkami betarpiškai pačių rinkėjų); b) netiesioginiai (renkami "rinkikai", kurie renka atstovus),  arba daugiapakopiai.
Rinkimai gali būti traktuojami kaip: a) ryšys tarp valdomųjų ir valdančiųjų; b) vienas politinio proceso elementas. Daugelyje pasaulio valstybių rinkimai yra visuotiniai, lygūs, slapti ir tiesioginiai. Rinkimai yra visuotiniai, jeigu neribojami turto, rasiniu, socialiniu ar paveldėjimo skirtumu. Amžius ir kiti cenzai į visuotinumo sąvoką neįeina. Lygiems rinkimams būtinos 3 sąlygos: 1) kiekv. rinkėjas disponuoja lygiu balsų sk.; 2) kiekv. deputatas atstovauja lygiam rinkėjų sk., 3) negalimas rinkėjų dalijimas į kurijas (?) pagal turtinius, rasinius, religinius ar kt. požymius. Renkamų atstovų sk. turi priklausyti nuo rinkėjų sk. apygardoje. Pagal renkamą organą rinkimai gali būti prezidentiniai, parlamentiniai, municipaliniai ir kt. Pagal rinkimus apsprendusias priežastis: eiliniai, neeiliniai, papildomi. Rinkimai laikomi demokratiškais, jeigu:
1)balsavimo teisę turi visi suaugę piliečiai;
2)balsavimas – visuotinis, slaptas, laisvas;
3)rinkimai vyksta periodiškai;
4)kandidatai turi lygias sąlygas;
5)kandidatų kėlimas laisvas;
6)patikima balsų skaičiavimo sistema;
7)valdžia atitenka laimėjusiems rinkimus.
Rinkimų teisės šaltiniai Lietuvoje: K-ja, Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymai.

Rinkimų sistemų rūšys

Rinkimų sistema juridiniu požiūriu – tai balsavimo rezultatų nustatymo būdas; politiniu – įrankis, kuriuo vadovaudamasi vian ar kita politinė grupuotė stengiasi gauti daugumą vietų atstovaujamajame organe. Yra 2 pagr. rinkimų sistemos: 1) daugumos atstovavimo (mažoritarinė); 2) proporcingo atstovavimo. Nepaisant balsavimo sistemų įvairovės, rinkėjui visada siūlomas 1 iš 3 balsavimo būdų: 1) už 1 kandidatą (uninominalinis balsavimas); 2) už kandidatų sąrašą (polinominalinis balsavimas); 3) kandidatų vietų suteikimo eiliškumas (perduodamų balsų sistema). Uninominalinis balsavimas naudojamas mažoritarinėje, o polinominalinis – proporcinėje sistemoje. Yra 3 mažoritarinės sist. balsų skaičiavimo variantai: 1) absoliuti dauguma (50% + 1); 2) santykinė dauguma (balsų dauguma, kuri viršija bet kurios kitos partijos ar kandidato surinktų balsų skaičių); 3) kvalifikuota dauguma (balsų skaičius viršija kt. partijų surinktų balsų sk. ir lygus ar viršija iš anksto nustatytą ribą, pvz. 2/3). Proporcinėje rinkimų sistemoje vietų paskirstymas įmanomas naudojant kvotas, vietų skaičių arba rinkimų daliklį. Kvotos naudojamos tiek šalies, tiek apygardos mastu. Pilna proporcinė sistema naudojama nacionaliniu mastu, kai politinės partijos sudaro po 1 sąrašą visoms atstovaujamojo organo vietoms užimti arba tikėtinam vietų skaičiui gauti. Renkant apygardomis, balsų liekanai įskaityti naudojamas didžiausio balsų likučio arba didžiausio vidurkio metodas. Egzistuoja ir kt. rinkiminių dalmenų nustatymo metodai: H.Drupo, T.Hero, d'Hondto. Proporcinės sistemos variantas – perduodamų balsų sistema. Ši sistema naudojama tik daugiamandatėse apygardose. Kiekv. rinkėjas turi 1 balsą, kurį atiduoda už vieną ar kitą sąrašą, nurodydamas seką, kuria jis norėtų matyti išrinktus kandidatus. Mišriose rinkimų sistemose naudojami įv. mažoritarinių ir proporcinių balsavimo rezultatų nustatymo būdų kombinacijos.
LR savivaldybių tarybų rinkimai vyksta pagal proporcinę, Seimo rinkimai – pagal mišrią (71 narys pagal mažoritarinę, 70 – pagal proporcinę), Prezidento rinkimai pagal mažoritarinę sistemą.

Rinkimų teisės K-niai principai.
Daugumos demokratinių valstybių K-jose numatyta, jog rinkimai yra:
1)visuotiniai;
2)lygūs;
3)teisioginiai;
4)slaptas balsavimas.
12.4. Rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka. Rinkimų komisijos, jų rūšys, sudarymo tvarka, kompetencija. Rinkėjų sąrašai.
Rinkimų organizavimo procesas susideda iš šių pagr. dalių ir etapų:
1)rinkimų teisės nustatymas (cenzai);
2)valstybės teritorijos padalijimas į rinkimines apygardas;
3)rinkėjų sąrašų sudarymas (rinkėjų registracijos tikslas – išvengti apgavysčių rinkimų metu);
4)kandidatų iškėlimas ir registravimas (kandidatus iškelia politinės partijos ar politinės organizacijos, galima ir pačiam siūlyti savo kandidatūrą. Leidžiama balotiruotis tik tiems, kurie atitinka iš anksto numatytas taisykles. Labiausiai paplitusi – amžius, remiančių piliečių sąrašas);
5)priešrinkiminė kampanija (tai laiko tarpas nuo kandidatų iškėlimo ir registracijos pabaigos iki paskirtos rinkimų dienos);
6)balsavimas;
7)rezultatų nustatymas ir mandatų suteikimas.
Rinkimus organizuoja ir vykdo:
1)Vyriausioji rinkimų komisija (VRK – ją 4 metams sudaro Seimas);
2)apygardų rinkimų komisijos (sudaromos VRK-jos rinkimų laikotarpiui);
3)apylinkių rinkimų komisijos (jas sudaro apygardos rinkimų komisijos);
VRK užtikrina vienodą rinkimų ir referendumo įstatymų taikymą visoje LR teritorijoje. Jos sprendimus gali pakeisti tik ji pati arba įsigaliojęs Seimo sprendimas.
Sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
1)LR rinkėjų sąrašas;
2)vienmandačių rinkiminių apygardų rinkėjų sąrašai;
3)rinkiminių apylinkių rinkėjų sąrašai.
Rinkėjų sąrašai sudaromi 2 kartus – išankstiniai ir galutiniai. Sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja VRK.

 Rinkimų apygardos. Rinkimų apylinkės.

 Kandidatų veiklos garantijos.
Prasidėjus rinkiminės agitacijos kampanijai, kandidatai į Seimo narius rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kt. susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse žiniasklaidos priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą. Kandidatas į Seimo narius gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų, bet ne ilgiau kaip 1 mėn. Valstybės valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į Seimo narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją. Asmenys, trukdantys kandidatų legaliai veiklai, traukiami atsakomybėn, t.y. atsako pagal įstatymus.

 Rinkiminė agitacija.
Rinkiminė agitacija – tai politinė veikla (tam tikrų idėjų propagavimas), įtikinėjimas, siekimas palenkti. Agitacijos kampanija prasideda, kai VRK "VŽ-iose" paskelbia kandidatų sąrašus ar kandidatus. Agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais, išskyrus tuos, kurie pažeidžia LR K-ją ar įstatymus. Agitacinės priemonės: mitingai, susitikimai, pasisakymai ir reklama žiniasklaidos priemonėse, plakatai ir pan. Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną.

Balsavimas. Balsų skaičiavimas ir rinkimų rezultatų nustatymas.
LR K-ja numato, kad rinkimai LR-je vyksta remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Balsavimas vyksta rinkimų dieną apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas. Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Siekiant visiems piliečiams sudaryti vienodas galimybes balsuoti rinkimuose, balsavimas taip pat organizuojamas LR diplomatinėse atstovybėse užsienyje, laivuose, gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose, bausmės atlikimo vietose, taip pat sudaromos sąlygos balsuoti paštu.
Šiuo metu Lietuvoje K-ija ir įstatymais įtvirtintos visų trijų pagrindinių tipų rinkimų rezultatų nustatymo sistemos. Seimo rinkimuose naudojama mišri rinkimų sistema - pusė Seimo narių (71 mandatas) renkama pagal mažoritarinę absoliučios daugumos sistemą pirmajame rinkimų rate ir paprastosios daugumos – antrajame rate; kita pusė (70 mandatų) Seimo narių renkama pagal proporcinę sistemą, naudojant paprasčiausią – kvotų ir liekanų – proporcijų skaičiavimo būdą).
Prezidento rinkimuose taikoma mažoritarinė rinkimų sistema. Priklausomai nuo dalyvaujančių rinkėjų skaičiaus, pirmajame rate taikomas absoliučios daugumos arba paprastos daugumos principas. Antrajame rinkimų rate taikomas paprastosios balsų daugumos principas.
Savivaldybių tarybų rinkimuose naudojama proporcinė rinkimų sistema, analogiška daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje naudojamai sistemai. Proporcijoms skaičiuoti naudojamas kvotų ir liekanų metodas, skirstant mandatus partijoms ir jų koalicijoms taikomas minimalaus atstovavimo “slenkstis”.

 Rinkimų galiojimo sąlygos.
Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti Seimo rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams ir pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti rinkimų šių esminių rezultatų:
vienmandatėje rinkimų apygardoje - kandidato, kuriam tenka mandatas, arba kandidatų, dalyvaujančių pakartotiniame balsavime;
daugiamandatėje rinkimų apygardoje - kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
Rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.
Prezidento rinkimų atveju, LR K-niam Teismui priėmus išvadą, kad Vyriausioji rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą ar suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš nutarimų:
1)pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais – jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;
2)nustatyti tikruosius galutinius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Aukštesniajam administraciniam teismui ir Aukštesnysis administracinis teismas nėra panaikinęs komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo ar nepatvirtinimo.

Pakartotinis balsavimas ir pakartotiniai rinkimai.
Pakartotiniai Seimo rinkimai vyksta:
1)rinkimų apygardose, kuriose rinkimai neįvyko ar pripažinti negaliojančiais;
2)jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas.
Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų - ne vėliau kaip po metų. Pakartotiniai rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki Seimo kadencijos pabaigos yra likę mažiau kaip pusė metų.
Prezidento rinkimuose, jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausiai balsų pirmame balsavimo rate. Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo rinkimų dienos rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.

 Referendumas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją svarbiausi valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos referendumu. Tik referendumu gali būti keičiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio "Lietuvos valstybė" bei XIV skirsnio "Konstitucijos keitimas" nuostatos. Konstitucijos 1 straipsnio nuostata "Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Referendumų rengimo tvarką LR nustato Referendumo įstatymas.

[ Gryžti į skyrių Konstitucinė teisė | Grįžti į pagrindinį skyriaus puslapį ]