|
Graikija - Teisinė pagalba
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 20-9-2009
1. Kas sudaro bylinėjimosi išlaidas ir kas paprastai jas apmoka?
2. Kas yra teisinė pagalba?
3. Ar galima gauti naudos iš teisinės pagalbos?
4. Ar teisinę pagalbą galima gauti nagrinėjant visus teisinius ginčus?
5. Ar yra konkreti procedūra būtiniausiais atvejais?
6. Kur galima gauti teisinės pagalbos prašymo formą?
7. Kokius dokumentus reikia pridėti prie teisinės pagalbos prašymo?
8. Kur reikia užregistruoti teisinės pagalbos prašymą?
9. Kaip sužinoti, asmuo gali gauti teisinę pagalbą ar negali?
10. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ką tokiu atveju man reikėtų daryti?
11. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, kas parinks man advokatą?
12. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji padengs visas mano bylinėjimosi išlaidas?
13. Jeigu aš turiu teisę gauti dalinę teisinę pagalbą, kas apmokės kitas išlaidas?
14. Jeigu teisinė pagalba suteikiama, ar tai padengs bet kokio bylos peržiūrėjimo, kurio galiu pareikalauti po teismo, išlaidas?
15. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji gali būti panaikinta prieš baigiant nagrinėti bylą (arba netgi baigus nagrinėti bylą)?
16. Ar galima apskųsti sprendimą, kuriuo atsisakoma suteikti teisinę pagalbą?
1. Kas sudaro bylinėjimosi išlaidas ir kas paprastai jas apmoka?
Pagrindines bylinėjimosi išlaidas sudaro teismo procesinių veiksmų išlaidos ir teismo žyminis mokestis, įvairių fondų mokesčiai, išankstiniai advokato mokesčiai ir užstatai, kuriais siekiama užtikrinti pareigos įvykdymą. Paprastai šias išlaidas apmoka ieškinį pateikusi šalis, tačiau jeigu šalis pralaimi bylą, būtent jai gali būti liepta padengti šias išlaidas.
2. Kas yra teisinė pagalba?
Suteikus teisinę pagalbą pareiškėjas yra atleidžiamas nuo visų teisinių išlaidų, įskaitant teismo žyminį mokestį, vykdomojo rašto mokestį, papildomus žyminius mokesčius, teisininko ir antstolio mokesčius, taip pat nuo išlaidų, susijusių su liudytojais ir ekspertais, ir advokato arba kito atstovo išlaidų apmokėjimo.
Teisinę pagalbą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas, be to, papildomą teisinės pagalbos sistemą nustato įstatymas Nr. 3226/2004 (2004 m. vasario 4 d. Vyriausybės leidinys I 24).
3. Ar galima gauti naudos iš teisinės pagalbos?
Toliau nurodyti fiziniai arba juridiniai asmenys turi teisę gauti teisinę pagalbą:
1. visi fiziniai asmenys (nepaisant jų pilietybės), kurie gali įrodyti, kad sumokėję teisines išlaidas jie neteks savo ir savo šeimos išlaikymui reikalingų lėšų;
2. viešajam interesui atstovaujantys arba pelno nesiekiantys juridiniai asmenys ir asmenų grupės, kurie turi teisę dalyvauti teismo procese, jeigu įrodoma, kad sumokėję bylos nagrinėjimo išlaidas jie neteks galimybių įvykdyti savo tikslus arba juos įvykdyti taps sudėtinga;
3. bendrijos arba asociacijos, jeigu bendrija arba asociacija negali apmokėti bylos nagrinėjimo išlaidų ir jų nariai taip pat negali jų apmokėti dėl to, kad priešingu atveju jie neteks sau ir savo šeimų išlaikymui reikalingų lėšų;
4. užsienio piliečiai, jeigu yra sudaryti abipusiai susitarimai, ir asmenys be pilietybės, kurie dėl teisinės pagalbos suteikimo gali kreiptis tokiomis pat sąlygomis kaip ir Graikijos piliečiai.
Teisinę pagalbą gali gauti Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie gauna mažas pajamas. Teisinę pagalbą taip pat gali gauti ne ES šalių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurie gauna mažas pajamas, jeigu jie teisėtai turi nuolatinį adresą arba nuolat gyvena Europos Sąjungoje.
Asmenys laikomi gaunančiais mažas pajamas, jeigu jų metinės šeimos pajamos sudaro mažiau nei du trečdalius minimalaus metinio asmeninio atlyginimo, nustatyto nacionalinėje kolektyvinio darbo užmokesčio sutartyje. Tais atvejais, kai šeimoje kyla nesutarimai arba ginčas, į atskirai gyvenančio šeimos nario pajamas nėra atsižvelgiama.
4. Ar teisinę pagalbą galima gauti nagrinėjant visus teisinius ginčus?
Teisinę pagalbą galima gauti visuose civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose teismuose.
Ją galima gauti bylą nagrinėjant ginčo ir ne ginčo tvarka.
Teisinė konsultacija suteikiama baudžiamosiose, civilinėse ir komercinėse bylose.
5. Ar yra konkreti procedūra būtiniausiais atvejais?
Konkreti procedūra būtiniausiais atvejais egzistuoja. Ja visada galima pasinaudoti pateikiant teisinės pagalbos prašymus.
Procedūra, pagal kurią teisinė pagalba suteikiama būtiniausiais atvejais, nesiskiria nuo įprastos procedūros.
Tačiau yra teikiamos konsultacinės paslaugos. Baudžiamosiose bylose konsultaciją suteikia prokurorai ir kardomojo kalinimo vietoje priežiūros funkcijas vykdantys prokurorai, o civilinėse bylose – vietos kompetentingų teismų pirmininkai, kurie suinteresuotąsias šalis informuoja, ar jos gali pasinaudoti mažas pajamas gaunantiems piliečiams skirta teisinės pagalbos sistema.
6. Kur galima gauti teisinės pagalbos prašymo formą?
Konkrečios teisinės pagalbos prašymo formos nėra. Teisinę pagalbą suteikia:
1. apylinkės teismas,
2. (vieno teisėjo) apygardos teismas,
3. apygardos teismo, kuriame bus iškelta byla arba byla bus nagrinėjama, teisėjų kolegijos pirmininkas; su teisminiu nagrinėjimu nesusijusių ginčų atveju teisinę pagalbą suteikia pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismas.
Taip pat nėra konkrečios teisinės pagalbos formos. Ji suteikiama remiantis suinteresuotosios šalies prašymu. Prašyme turėtų būti nurodoma teismo nagrinėjamos bylos arba ieškinio santrauka ir informacija, patvirtinanti, kad pareiškėjas atitinka visus teisinės pagalbos teikimo reikalavimus.
7. Kokius dokumentus reikia pridėti prie teisinės pagalbos prašymo?
Teisinė pagalba suteikiama, jeigu pareiškėjas, sumokėjęs bylos nagrinėjimo išlaidas, negalės suteikti išlaikymo sau arba savo šeimai. Įrodinėdamas šias aplinkybes pareiškėjas turi pateikti:
1. savo savivaldybės mero arba pirmininko patvirtinimą, kuriame nurodoma pareiškėjo finansinė ir šeiminė padėtis, išsilavinimas ir patvirtinama, kad pareiškėjas teismo išlaidų negali sumokėti nesukeldamas sau ir savo šeimai pavojaus; jei tai yra ne pelno įstaiga, reikia įrodyti, kad taps neįmanoma arba sudėtinga siekti jos tikslų, o jei bendrija arba asociacija – įrodyti, kad bendrija arba asociacija negali sumokėti bylinėjimosi išlaidų ir jų nariai taip pat negali jų sumokėti dėl to, kad priešingu atveju jie neteks sau ir savo šeimų išlaikymui reikalingų lėšų;
2. vietos mokesčių įstaigos patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas pateikė pastarųjų trejų metų pajamų mokesčių deklaraciją, ir bet kurio kito priklausančio mokėti mokesčio deklaraciją, kurią patvirtino mokesčių įstaiga;
3. jei tai yra užsienio pilietis – Teisingumo ministerijos išduotą patvirtinimą, kad yra sudaryti abipusiai susitarimai.
Prie visų teisinės pagalbos prašymų turėtų būti pridedami reikalingi papildomi dokumentai (pvz., mokesčių deklaracijos kopija arba mokesčių inspektoriaus patvirtinimas, kad deklaracija nereikalinga, finansinės padėties deklaracijos arba atsiskaitymų ataskaitos kopija, mokesčio mokėtojo numeris, socialinės apsaugos pažymos ir priesaika patvirtinti pareiškimai) ir ne ES šalių piliečiai taip pat turi pateikti nuolatinio adreso arba įprastinės gyvenamosios vietos įrodymus.
8. Kur reikia užregistruoti teisinės pagalbos prašymą?
Teisinės pagalbos prašymas turėtų būti pateikiamas vienam iš pirmiau nurodytų teismų jau minėtomis sąlygomis.
Teisinės pagalbos prašymas ir papildomi dokumentai turėtų būti išsiųsti likus ne mažiau kaip penkiolikai dienų iki teismo proceso pradžios arba ieškinio pareiškimo teisme. Prašymas ir dokumentai išsiunčiami teismams, kuriuose byla bus iškelta arba laukia teisminio nagrinėjimo, – apylinkės teismui, (vieno teisėjo) apygardos teismui arba apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininkui; su teismo procesu nesusijusių ginčų atveju teisinę pagalbą suteikia pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Procedūra yra nemokama ir advokato atstovavimas nėra būtinas.
9. Kaip sužinoti, asmuo gali gauti teisinę pagalbą ar negali?
Apie tai informuoja vietos kompetentingų teismų pirmininkai.
10. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ką tokiu atveju man reikėtų daryti?
Turėtumėte kreiptis į teismą pirmiau aprašytu būdu.
11. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, kas parinks man advokatą?
Advokatą parenka teisinę pagalbą pareiškėjui suteikęs teismas. Teisinę pagalbą gavęs asmuo turi sutikti su jam paskirto advokato kandidatūra. Paskyrimas galioja iki galutinės teismo proceso pabaigos arba pasiekus atitinkamą proceso etapą ir apeliaciniame procese, jeigu jis yra. Paskirtas advokatas turi suteikti tinkamą teisinį atstovavimą Civilinio proceso kodekso 97 straipsnyje nurodytam laikui, išskyrus atvejus, kai teismas pareiškėjo prašymu nusprendžia šį terminą pratęsti arba sutrumpinti.
12. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji padengs visas mano bylinėjimosi išlaidas?
Teisinę pagalbą teikiant civilinėse ir komercinėse bylose pareiškėjas visiškai arba iš dalies yra atleidžiamas nuo bylos nagrinėjimo išlaidų apmokėjimo ir, kai to specialiai paprašoma, taip pat atleidžiamas nuo advokato, notaro ir antstolio, ginančių pareiškėją, atstovaujančių jam teisme ir suteikiančių pagalbą atliekant reikalingus veiksmus, paskyrimo išlaidų. Be kitų išlaidų, pareiškėjas taip pat atleidžiamas nuo: valstybės ir teismo žyminių mokesčių, vykdomojo rašto mokesčio ir visų susijusių papildomų mokesčių; išlaidų, susijusių su liudytojais ir ekspertais, apmokėjimo; paskirtų advokatų, notarų ir antstolių mokesčių; ir šių išlaidų užstato apmokėjimo. Teisinė pagalba neturi įtakos pareigai sumokėti visas priešingai šaliai priteistas išlaidas.
13. Jeigu aš turiu teisę gauti dalinę teisinę pagalbą, kas apmokės kitas išlaidas?
Pareiškėjas.
14. Jeigu teisinė pagalba suteikiama, ar tai padengs bet kokio bylos peržiūrėjimo, kurio galiu pareikalauti po teismo, išlaidas?
Teisinė pagalba suteikiama atskirai kiekvienai bylai ir ji galioja visuose proceso etapuose ir teismuose iki teismo sprendimo vykdymo. Pateikus apeliacinį skundą teisinė pagalba suteikiama tik jeigu apeliacinis skundas patvirtinamas ir nėra akivaizdžiai nepagrįstas bei neprotingas. Pareiškėjo naudai taip pat yra įvertinama teismų praktika.
15. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji gali būti panaikinta prieš baigiant nagrinėti bylą (arba netgi baigus nagrinėti bylą)?
Teismas savo iniciatyva arba prokuroro prašymu gali panaikinti teisinę pagalbą, jeigu nėra tenkinami teisinės pagalbos suteikimo reikalavimai arba jeigu teisinę pagalbą užtikrinančios aplinkybės negalioja arba pasikeitė.
Be to, jeigu teisinę pagalbą gaunanti šalis pralaimi bylą, ji vis tiek turės sumokėti kai kurias arba visas laimėjusios šalies išlaidas, kai tik bus patvirtintas jos padėties pagerėjimas.
16. Ar galima apskųsti sprendimą, kuriuo atsisakoma suteikti teisinę pagalbą?
Pareiškėjas tokį sprendimą, kurį priėmė apylinkės teismas, (vieno teisėjo) apygardos teismas arba apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininkas, gali apskųsti, per penkias (5) dienas nuo sprendimo priėmimo kreipdamasis į visos sudėties pirmosios instancijos teismą. Apeliaciniai skundai nagrinėjami taikant laikinųjų priemonių procedūrą.
Papildoma informacija
Jeigu asmuo, civilinėse ir komercinėse bylose prašantis suteikti teisinę pagalbą, turi nuolatinį adresą arba paprastai gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taikomos šios nuostatos:
1. Net jeigu pareiškėjų šeimos pajamos viršija du trečdalius minimalaus kasmetinio asmeninio darbo užmokesčio, nustatyto Nacionalinėje kolektyvinio darbo užmokesčio sutartyje, dydžio, jie gali prašyti suteikti teisinę pagalbą, jeigu gali įrodyti, kad dėl pragyvenimo valstybėje narėje, kurioje jie turi nuolatinį adresą arba įprastinę gyvenamąją vietą, ir Graikijoje skirtumų jie neturi galimybių apmokėti bylinėjimosi išlaidų.
2. Be kitų išlaidų, pareiškėjas gali būti atleistas nuo:
1. vertimo žodžiu mokesčių;
2. visų dokumentų, reikalingų ginčui išspręsti, oficialaus vertimo išlaidų;
3. išlaidų, atsiradusių pareiškėjui vežant visus asmenis, kurie gali patvirtinti pareiškėjo reikalavimus, jeigu tokie asmenys turi patys pasirodyti teisme ir teismas nusprendė, kad nėra jokių kitų būdų jiems dalyvauti byloje.
3. Teisinė pagalba taip pat yra paskyrimas advokato, kuris teikia teisines konsultacijas siekiant išspręsti ginčą iki jis pasieks teismą. Advokatai taip pat gali būti paskirti teikti teisines konsultacijas asmenims, turintiems nuolatinį adresą arba nuolat gyvenantiems Graikijoje, tačiau prašantiems suteikti teisinę pagalbą teismo procese arba byloje, kurie vyksta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kol kompetentinga tos valstybės narės institucija dar nėra gavusi prašymo suteikti teisinę pagalbą.
Kompetentinga institucija, kuri iš asmenų, turinčių nuolatinį adresą arba nuolat gyvenančių Graikijoje, priima prašymus suteikti teisinę pagalbą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kuri patenka į Tarybos direktyvos 2003/8/EB taikymo sritį, yra Teisingumo ministerija. Kompetentinga institucija padeda pareiškėjui surinkti visus papildomus dokumentus, kurie, jos duomenimis, bus reikalingi nagrinėjant prašymą, ir, kai to prašoma, nemokamai išverčia pareiškėjui visus reikalingus papildomus dokumentus. Teisingai užpildytas prašymas kartu su visais išverstais papildomais dokumentais per penkiolika dienų nuo jų gavimo datos yra išsiunčiami atitinkamai kitos valstybės narės institucijai.
|
|
1201: Svečiai
