|
Italija - Teisinė pagalba
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 20-9-2009
1. Kas sudaro teismo išlaidas ir kas paprastai jas apmoka?
2. Kas yra teisinė pagalba?
3. Ar galima gauti naudos iš teisinės pagalbos?
4. Ar teisinę pagalbą galima gauti nagrinėjant visus teisinius ginčus?
5. Ar yra konkreti procedūra būtiniausiais atvejais?
6. Kur galima gauti teisinės pagalbos prašymo formą?
7. Kokius dokumentus reikia pridėti prie savo teisinės pagalbos prašymo?
8. Kur reikia užregistruoti teisinės pagalbos prašymą?
9. Kaip sužinoti, asmuo gali gauti teisinę pagalbą ar ne?
10. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ką tokiu atveju man reikėtų daryti?
11. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, kas parinks man advokatą?
12. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji padengs visas mano bylinėjimosi išlaidas?
13. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, kas apmokės kitas išlaidas?
14. Jeigu teisinė pagalba suteikiama, ar jos metu padengiamos visos išlaidos, susijusios su sprendimo peržiūrėjimu baigus nagrinėti bylą?
15. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji gali būti panaikinta prieš baigiant nagrinėti bylą (arba netgi baigus nagrinėti bylą)?
16. Ar galima apskųsti sprendimą, kuriuo atsisakoma suteikti teisinę pagalbą?
1. Kas sudaro teismo išlaidas ir kas paprastai jas apmoka?
(Teisinis pagrindas) – Teisės normos, nustatančios bylos nagrinėjimo išlaidų, įskaitant išlaidas teisinei pagalbai, klasifikavimą ir paskirstymo procedūras, yra įtvirtintos Prezidento 2002 m. gegužės 30 d. dekrete Nr. 115 (Oficialusis leidinys, Nr. 139/2002), kuriame yra pateikiamas suvestinis tekstas, susijęs su teisinėmis išlaidomis.
1942 m. birželio 13 d. įstatymas Nr. 794 ir vėlesni šio įstatymo pakeitimai nustato advokatų, šalims atstovaujančių nagrinėjant civilines, komercines, administracines ir mokesčių bylas, atlyginimus; mokesčiai už atskiras teisines paslaugas yra mokami pagal tarifus, patvirtintus 1994 m. ministerijos įsakymu Nr. 585.
(Bylos nagrinėjimo išlaidos) – Civilinių ir komercinių bylų išlaidas (plačiąja prasme) sudaro bylos teisminio nagrinėjimo išlaidos ir teisinio atstovavimo išlaidos bei mokesčiai.
Bylos nagrinėjimo išlaidas taip pat sudaro standartinis mokestis už bylos įrašymą į nagrinėtinų bylų sąrašą ir kitos išlaidos (tokios kaip techninis konsultavimas ir mokestis už autorines teises), kurios gali atsirasti vėliau.
2002 m. suvestiniame tekste Nr. 115 nustatytas standartinis mokestis yra mokamas už sprendimo priėmimą kiekvienoje teismo instancijoje ir už kiekvieną civilinės bylos nagrinėjimą, įskaitant bylas dėl netyčinio ir sąmoningo bankroto, išskyrus atvejus, kai įstatymas numato konkrečias išimtis.
Mokesčio nereikia mokėti nagrinėjant bylas dėl asmens šeimos, jo civilinės būklės arba veiksnumo, kaip yra nurodyta Civilinio proceso kodekso IV knygoje (pvz., bylos dėl gyvenimo skyrium nustatymo, nuostatos, susijusios su nepilnamečiais ir nuosavybės teisiniais santykiais tarp sutuoktinių), nagrinėjant bylas dėl prevencinių priemonių (pvz., skolų areštas); dėl žemės registravimo, dėl turto priverstinio pristatymo ir atidavimo, dėl išlaikymo išmokų vaikui mokėjimo, taip pat nagrinėjant visas bylas, susijusias su vaikais (pvz., byla dėl tėvų pareigų) ir teismų kompetencijos bei jurisdikcijos taisyklėmis.
Priežastys, dėl kurių asmuo yra atleidžiamas nuo mokesčių, turi būti nurodomos bylos iškėlimo dokumento išvadose.
Standartinis mokestis nėra mokamas nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose civiline tvarka pareiškiamas ieškinys dėl kompensacijos, kai prašymo pateikimo metu žinoma, kad pažeidėjas bus pripažintas kaltu; jeigu netgi laikinai pateikiamas kompensacijos prašymas, mokestis sumokamas patenkinus prašymą.
Mokesčio dydis kinta nuo minimalaus 62 € iki maksimalaus 930 € ir priklauso nuo bylos pobūdžio bei ieškinio vertės.
(Pareiga mokėti) – Kiekviena šalis turi apmokėti baigtos nagrinėti bylos išlaidas arba reikalaujamas išlaidas ir išlaidas, patirtas dėl kitų priemonių, būtinų bylai išnagrinėti, panaudojimo, kai to reikalauja įstatymas arba teisėjas (pvz., mokesčiai už konsultacijas). Kai šalis turi teisę gauti teisinę pagalbą, jos išlaidas apmoka valstybė.
Standartinį mokestį turi sumokėti šalis, kuri pradeda bylos nagrinėjimą, pirmoji pateikia apeliacinį skundą arba vykdymo proceso metu pateikia prašymą perleisti arba parduoti atsakovo turtą.
Ieškinio vertė nustatoma bylos iškėlimo dokumento išvadose; šalis, kuri atlieka savo prašymo pataisymus, pateikia priešinį ieškinį arba nepriklausomai įsitraukia į bylos nagrinėjimą ir dėl to padidina ieškinio vertę, turi sumokėti papildomą mokestį.
(Išlaidų priteisimo pagrindai) – Bendra taisyklė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teisėjas priima nutartį, pagal kurią pralaimėjusioji šalis turi atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kurias patyrė bylą laimėjusi šalis.
Teisėjas turi teisę savo nuožiūra priimti sprendimą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo ir, atsižvelgdamas į galutines ginčo pasekmes, gali priimti sprendimą dėl išlaidų atlyginimo dalimis arba visiško išlaidų atlyginimo. Jis taip pat turi atsižvelgti į tai, kiek pagrįstas yra ieškinys. Sprendimas gali būti ginčijamas.
Pralaimėjusioji šalis turi atlyginti laimėjusiajai šaliai jos patirtas išlaidas ir mokesčius advokatui, be to, turi būti atlyginamos visos išlaidos, kurias teisėjas sumokėjo teismo paskirtam (-iems) ekspertui (-ams). Iš pralaimėjusiosios šalies taip pat reikalaujama atlyginti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, kurios apmokamos teismo sekretoriui kartu su pranešimo apie priimtą teismo sprendimą įteikimo išlaidomis.
2. Kas yra teisinė pagalba?
Teisinė pagalba atitinka Italijos „valstybės apmokamų teismo advokatų“ institutą, kuriuo siekiama apsaugoti neturtingus atsakovus, ir ją suteikus minėti atsakovai yra atleidžiami nuo tam tikrų išlaidų apmokėjimo (jos žinomos kaip valstybei priskirtos išlaidos), be to, valstybė už juos sumoka kitas išlaidas.
Asmuo, turintis teisę pasinaudoti teisine pagalba, neturi mokėti standartinio mokesčio, standartinių oficialaus pranešimo įteikimo mokesčių, tam tikrų mokesčių (registracijos mokesčio, teismo atliekamo įkeitimo ir žemės registravimo mokesčių) ir mokesčio už autorines teises.
Valstybė apmoka:
1. advokato mokesčius ir išlaidas;
2. kelionių išlaidas ir išlaidas, kurias, vykdydami savo pareigas už teismo ribų, patyrė teisėjai ir teismo pareigūnai;
3. kelionių išlaidas ir išlaidas, kurias vykdydami savo pareigas patyrė liudytojai, teismo pareigūnai ir ekspertai;
4. bet kokio pranešimo, susijusio su teisėjo sprendimu, įteikimo išlaidas;
5. oficialaus pranešimo įteikimo išlaidas.
Valstybė turi teisę susigrąžinti sumokėtas lėšas, ir tuo atveju, kai iš pralaimėjusiosios šalies lėšos neatgaunamos, valstybė gali reikalauti grąžinti lėšas iš asmens, turinčio teisę pasinaudoti teisine pagalba, jeigu jis laimėjo bylą arba ginčas išsprendžiamas jo naudai ir šiam asmeniui priteisiama ne mažiau kaip šešis kartus didesnė suma negu patirtos išlaidos arba jeigu byla nutraukiama ar sustabdoma. Esama specialių nuostatų dėl sumokėtų lėšų susigrąžinimo užtikrinimo tuo atveju, kai byla išbraukiama iš nagrinėtinų bylų sąrašo arba bylos nagrinėjimas nutraukiamas dėl to, kad šalys neatliko veiksmų arba neatitiko teisinių reikalavimų.
3. Ar galima gauti naudos iš teisinės pagalbos?
Nagrinėjant civilines bylas ir bylas, kuriose nėra ginčo (pvz., gyvenimo skyrium nustatymo, vaikų globos bylos arba sprendimai dėl tėvų pareigų), neturtingi atsakovai turi teisę gauti teisinę pagalbą tol, kol tokios teisės suteikimo pagrindai netampa akivaizdžiai nepagrįsti.
Visi asmenys, kurių apmokestintos pajamos neviršija 9269,22 €, kaip yra nurodyta pajamų deklaracijoje, turi teisę gauti teisinę pagalbą. Maksimalią pajamų ribą kas dvejus metus nustato Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į Statistikos instituto nustatytus vartotojų kainų indekso pakitimus.
Kai teisinę pagalbą gaunanti šalis gyvena kartu su sutuoktiniu arba kitu šeimos nariu, pajamomis laikomos bendrosios šeimos pajamos, įskaitant ir teisinę pagalbą gaunančios šalies pajamas.
Nustatant pajamas taip pat yra atsižvelgiama į pajamas, kurios pagal įstatymus nėra apmokestinamos.
Ginčijant asmenines teises arba nagrinėjant bylas, kuriose pareiškėjo interesai prieštarauja kitų šeimos narių, su kuriais pareiškėjas gyvena, interesams, yra atsižvelgiama tik į pareiškėjo asmenines pajamas.
Kai susidaro tam tikra situacija arba įvyksta tam tikras faktas, dėl kurio galima pradėti bylos teisminį nagrinėjimą, užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, teisėtai gyvenantys Italijoje, turi tokias pačias teises kaip ir Italijos piliečiai. Tokias pačias teises taip pat turi pelno nesiekiančios organizacijos ar asociacijos, kurios nevykdo komercinės veiklos.
4. Ar teisinę pagalbą galima gauti nagrinėjant visus teisinius ginčus?
Teisinę pagalbą galima gauti nagrinėjant visus civilinius ginčus ir bylas, kuriose nėra ginčo.
Teisinė pagalba nesuteikiama, kai yra nagrinėjamas reikalavimų perdavimas kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai buvo sudaryta sutartis dėl ankstesnių reikalavimų perdavimo.
5. Ar yra konkreti procedūra būtiniausiais atvejais?
Konkrečios procedūros būtiniausiais atvejais nėra. Tačiau reikia paminėti, kad sprendimai turi būti priimami greitai (per 10 dienų) ir kad galioja bendras principas, kurį galima kildinti iš teisinę pagalbą reglamentuojančių nuostatų ir kuris nustato, kad institucija, atsakinga už teisinės pagalbos suteikimą, būtiniausiais atvejais sprendimą turi priimti nedelsdama.
6. Kur galima gauti teisinės pagalbos prašymo formą?
Remiantis naujausiomis šiuo klausimu įsigaliojusiomis teisės nuostatomis, Teisingumo ministerija dabar rengia teisinės pagalbos prašymo formą, kurią reikės pateikti už teisinės pagalbos suteikimą atsakingai institucijai.
Asmenys, manantys, kad jie atitinka teisinius reikalavimus, teisinės pagalbos gali prašyti bet kuriame bylos nagrinėjimo etape arba teismo instancijoje nenaudodami iš anksto išspausdintų formų, tačiau jie turi pasirašyti prašymą.
Parašas patvirtinamas šalies advokato arba pagal Prezidento dekreto Nr. 2000/445 38 straipsnį (prašymą reikia pasirašyti dalyvaujant teismo darbuotojui, tačiau gali būti pateikiama neoriginali dokumento fotokopija, kuri įrodo prašymą pasirašančio asmens tapatybę).
Prašymą galima atsiųsti faksu arba elektroniniu paštu, tačiau tik tuo atveju, jeigu yra laikomasi atitinkamų oficialių reikalavimų.
7. Kokius dokumentus reikia pridėti prie savo teisinės pagalbos prašymo?
Prašymas turi būti surašomas ant paprasto (neantspauduoto) popieriaus lapo ir jis nėra priimamas, jeigu jame nepateikiama ši informacija:
1. prašymas suteikti teisinę pagalbą ir informacija apie bylą, jeigu ji pradėta nagrinėti;
2. asmens, susijusio su byla, ir jo šeimos narių duomenys, taip pat nurodomi jų kaip mokesčių mokėtojų numeriai;
3. teisę gauti teisinę pagalbą įrodanti pareiškėjo deklaracija, kurioje nurodoma bendra gaunamų pajamų suma, į kurią reikia atsižvelgti;
4. pasižadėjimas iki bylos teisminio nagrinėjimo pabaigos pranešti apie svarbius pajamų pasikeitimus praėjusiais metais. Tai turi būti atliekama per 30 dienų praėjus vieniems metams nuo prašymo arba bet kurio kito pranešimo apie pasikeitusias pajamas pateikimo dienos.
Kad prašymas būtų priimtinas, jame turi būti išdėstomi faktai ir teisinės aplinkybės, leidžiančios nustatyti, kad reikalavimas yra akivaizdžiai pagrįstas, be to, reikia tiksliai nurodyti, kokie įrodymai bus pateikiami.
Tais atvejais, kai pajamos uždirbamos užsienyje, ne ES valstybių narių piliečiai turi pridėti atitinkamo konsulato patvirtinimą dėl prašymo tikrumo.
Pareiškėjas, jeigu to reikalauja teisėjas arba atitinkama teisininkų asociacija, turi pateikti dokumentus, įrodančius jo prašymo teisingumą, priešingu atveju prašymas bus nepriimtas.
8. Kur reikia užregistruoti teisinės pagalbos prašymą?
Prašymą gali pateikti tik pareiškėjas arba jo advokatas, tačiau jį galima siųsti registruotu paštu apygardos, kurios teritorijoje teisėjas nagrinės bylą, teisininkų asociacijai arba, jeigu byla jau yra nagrinėjama, bylos faktines aplinkybes žinančiam teisėjui.
Jeigu byla nagrinėjama apeliacine tvarka, kompetentinga institucija yra teisininkų asociacija, kurioje teisėjas priėmė ginčijamą sprendimą.
Teisininkų asociacija teisinę pagalbą pareiškėjui suteikia per 10 dienų, jeigu yra įsitikinama, kad pareiškėjo pajamos neviršija nustatytos ribos ir pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai pagrįstas.
Kai nagrinėjant baudžiamąją bylą pareiškiamas civilinis ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, prašymas turi būti pateikiamas baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teisėjui, kuris priims sprendimą dėl prašymo.
9. Kaip sužinoti, asmuo gali gauti teisinę pagalbą ar ne?
Dokumento, kuriuo teisininkų asociacija prašymą suteikti teisinę pagalbą patenkina, atmeta arba paskelbia nepriimtinu, kopija yra siunčiama pareiškėjui ir teisėjui.
Kai pareiškėjas yra įkalintas, nutarties kopija bus perduota pagal Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas taisykles.
10. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ką tokiu atveju man reikėtų daryti?
11. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, kas parinks man advokatą?
Pareiškėjai, kuriems yra suteikta teisinė pagalba, gali pasiūlyti advokato kandidatūrą iš teisinės pagalbos advokatų sąrašų, kuriuos sudaro apygardos apeliacinio teismo teisininkų asociacijos teisėjas, žinantis bylos faktines aplinkybes, arba teisėjas, kuris rengiasi nagrinėti bylą.
Pareiškėjai, kuriems yra suteikta teisinė pagalba, taip pat gali pasiūlyti ekspertų kandidatūrą, jeigu tokią galimybę nustato įstatymas.
Jeigu byla nagrinėjama apeliacine tvarka, advokatas bus parinktas iš sąrašų, kuriuos sudarė apygardos apeliacinio teismo teisininkų asociacija, kurioje yra ginčijamą sprendimą priėmęs teisėjas.
Į teisinės pagalbos advokatų sąrašą įrašomi profesionalai, pateikę prašymą įrašyti juos į šį sąrašą ir turintys reikiamą kvalifikaciją atstovauti savo klientams.
Teisininkų asociacija sprendimą įrašyti advokatą į sąrašą priima atsižvelgusi į advokato elgesį, profesinę patirtį, įgytą per pastaruosius šešerius metus, ir atsižvelgiama į tai, ar jam nebuvo taikytos drausminės priemonės.
Advokatai gali būti bet kuriuo metu išbraukti iš sąrašo. Sąrašas atnaujinamas kiekvienais metais ir yra viešas. Jį galima rasti visuose apygardos teismuose.
Advokatas, atstovaujantis teisinę pagalbą gaunančiam asmeniui, turi pranešti apie bylos nagrinėjimo nutraukimą, jeigu ši byla dėl šalių neveikimo išbraukiama iš nagrinėtinų bylų sąrašo (pagal Civilinio proceso kodekso 309 straipsnį). Priešingu atveju tai laikoma nusižengimu drausmei.
12. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji padengs visas mano bylinėjimosi išlaidas?
Teisinę pagalbą gaunantys asmenys yra atleidžiami nuo tam tikrų išlaidų apmokėjimo, tuo tarpu kitas išlaidas, kaip nurodyta suvestinio teksto Nr. 2002/115 131 straipsnyje, apmoka valstybė. Pagalba apima visas bylos nagrinėjimo išlaidas, kurias nustato teisės aktai, įskaitant ir eksperto, kuris veikia teisinę pagalbą gaunančio asmens vardu, paskyrimo išlaidas. Tačiau teisinė pagalba neapima išlaidų, atsiradusių dėl konsultavimosi už teismo ribų.
Pareiškėjui atstovaujančio advokato mokesčius ir išlaidas teisėjas apmoka kiekvieno bylos teisminio nagrinėjimo etapo ar stadijos pabaigoje, taip pat ir baigus nagrinėti bylą.
Taip pat yra apmokama teisėjo padėjėjo ir pareiškėjo vardu veikiančio eksperto išlaidos ir mokesčiai.
Bylos nagrinėjime dalyvaujančiam teisinę pagalbą gaunančiam asmeniui ir šalims, įskaitant prokurorą, yra pranešama apie vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo, kurį galima ginčyti.
Pareiškėjo advokatas, teisėjo padėjėjas ir pareiškėjo ekspertas iš savo kliento gali neprašyti arba negauti atlyginimo ar kompensacijos, išskyrus tai, ką nustato įstatymas. Bet koks susitarimas, kuriuo nustatomos priešingos sąlygos, negalioja, ir šio draudimo nepaisymas yra rimtas nusižengimas drausmei.
Kai nagrinėjant baudžiamąją bylą yra pareiškiamas civilinis ieškinys, bylos nagrinėjimo išlaidų klausimą reglamentuoja suvestinio teksto 108 straipsnis. Tačiau teisė gauti teisinę pagalbą jos gavėjui apskritai suteikia tokias pačias teises, kokias nustato bendrosios normos.
13. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, kas apmokės kitas išlaidas?
Teisinę pagalbą reglamentuojančios teisės normos nenumato galimybės suteikti iš dalies finansuojamą teisinę pagalbą.
14. Jeigu teisinė pagalba suteikiama, ar jos metu padengiamos visos išlaidos, susijusios su sprendimo peržiūrėjimu baigus nagrinėti bylą?
Teisė gauti teisinę pagalbą apima visas teisminio bylos nagrinėjimo stadijas bei etapus ir visas kitas iš to kylančias arba susijusias procedūras (tokias kaip sprendimo vykdymas).
Tačiau jeigu teisinę pagalbą gaunantis asmuo pralaimi, jis negali teisine pagalba pasinaudoti apskųsdamas sprendimą, išskyrus su baudžiamosiomis bylomis susijusius ieškinius dėl kompensacijos.
15. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji gali būti panaikinta prieš baigiant nagrinėti bylą (arba netgi baigus nagrinėti bylą)?
Jeigu nagrinėjant bylą pasikeičia teisinę pagalbą gaunančio asmens pajamos ir tai turi įtakos teisei gauti teisinę pagalbą, bylą nagrinėjantis teisėjas panaikins teisinės pagalbos teikimą.
Bylą nagrinėjantis teisėjas taip pat gali bet kada panaikinti teisinės pagalbos teikimą, jeigu paaiškėja, kad asmuo neatitinka tinkamumo gauti teisinę pagalbą kriterijų arba kad atitinkama šalis atliko veiksmus bloga valia ar dėl didelio nerūpestingumo.
Teisinės pagalbos panaikinimas įsigalioja patvirtinus pajamų pasikeitimo aplinkybes, tačiau tam tikrais atvejais tai turi atgalinį poveikį ir reikia susigrąžinti sumas, kurias sumokėjo valstybė.
Jeigu nustatoma, kad buvo pateikti neteisingi duomenys, finansų institucija pareikalauja panaikinti teisinę pagalbą ir perduoda įrodymus prokurorui, atsakingam už bet kokių iš to kylančių baudžiamųjų procedūrų pradėjimą.
Patikrinimai, ar asmuo atitinka teisės gauti teisinę pagalbą reikalavimus, gali būti pakartotinai atliekami nagrinėjant bylą, kai to prašo teisminė institucija, arba finansų institucijos iniciatyva.
Už neteisingos informacijos apie gaunamas pajamas pateikimą baudžiama laisvės atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir bauda nuo 309,87 € iki 1549,37 €. Bausmė yra padidinama, jeigu neteisingą informaciją pateikusiam asmeniui buvo suteikta arba jam toliau buvo teikiama teisinė pagalba.
Nuteisimas lemia tai, kad pagalba laikoma panaikinta nuo jos suteikimo momento ir valstybė gali atgauti iš pažeidėjo sumokėtas sumas.
16. Ar galima apskųsti sprendimą, kuriuo atsisakoma suteikti teisinę pagalbą?
Jeigu kompetentinga teisininkų asociacija atmeta teisinės pagalbos prašymą arba nustato, kad jis yra nepriimtinas, pareiškėjas gali pakartotinai pateikti prašymą bylą nagrinėjančiam teisėjui, kuris tuomet prašymo klausimą išspręs priimdamas nutartį.
Papildoma informacija
Pamestų vaikų apsauga; bylos dėl tėvų atsakomybės< />
Pagal 2001 m. kovo 28 d. įstatymą Nr. 149 (paskelbtas Oficialiajame leidinyje Nr. 96/2001) advokato dalyvavimas nagrinėjant bylas dėl įspėjimo apie vaiko palikimą ir dėl tėvų atsakomybės (apsiribojant bylomis dėl tėvų atsakomybės ir pareigų atėmimo) yra privalomas.
Pagal minėto įstatymo nuostatas reikia priimti papildomus įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, ir jis įsigaliojo 2003 m. liepos 1 d. (įstatymas Nr. 126/2002).
Iki to laiko bylų nagrinėjimą pagal įstatymą Nr. 184/1983 (bylos dėl pranešimo apie galimybę įvaikinti ir įvaikinimo bylos) reglamentuos suvestinis tekstas Nr. 115/2002. Pagal suvestinio teksto 143 straipsnį valstybė apmoka:
1. advokato išlaidas ir mokesčius, eksperto ir visų kitų pareiškėjo vardu veikiančių ekspertų išlaidas;
2. teisėjams, valstybės tarnautojams ir teismo pareigūnams už darbą, atliktą už teismo ribų, sumokėtą atlyginimą ir išlaidas;
3. liudytojų ir notarų išlaidas ir atlyginimą;
4. teismo pareigūnų mokesčius ir išlaidas dėl pranešimų įteikimo ir sprendimų vykdymo.
Teisės normos, reglamentuojančios ypatingąją teiseną, taikomos nagrinėjant bylas dėl tėvų atsakomybės.
Bylos dėl ne ES valstybių narių piliečių išsiuntimo
Nagrinėjant bylas dėl ne ES valstybių narių piliečių išsiuntimo, valstybė atlygina advokato ir teisėjo padėjėjo mokesčius bei išlaidas, kurias sumoka bylą nagrinėjantis teisėjas.
Prieštaravimus galima pateikti atitinkamo teismo pirmininkui.
Globos nustatymo ir panaikinimo bylos, kurios pradedamos prokuroro iniciatyva
Išlaidos apmokamos pagal bendrąsias taisykles.
Tačiau asmens, kuriam gresia globos panaikinimas arba nustatymas, techninio konsultanto mokesčius apmoka valstybė.
Kai teismas priima sprendimą, valstybė turi teisę reikalauti, kad globėjas apmokėtų bylos nagrinėjimo išlaidas, jeigu teisėjas, išnagrinėjęs finansų institucijos pateiktus dokumentus arba atliktus tyrimus, nustato, kad pajamos viršija ribą, nustatytą teisinei pagalbai gauti nagrinėjant civilines bylas.
|
|
1504: Svečiai
