Juristas, DARBUOTOJŲ KASMETINĖS ATOSTOGOS. Juristas 2009 Nr. 5 : Straipsniai, TP : DARBUOTOJŲ KASMETINĖS ATOSTOGOS. Juristas 2009 Nr. 5 : Leidiniai :TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#2508: Svečiai
#1: Vartotojai
#7481: Registruoti vartotojai

# Hanna_Myk


Jūs čia svečias.
+ registracija

DARBUOTOJŲ KASMETINĖS ATOSTOGOS. Juristas 2009 Nr. 5

Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 1-5-2010


Šio straipsnio versiją galite parsisiųsti ir PDF formatu.

 Pagal Darbo kodekso 165 straipsnį kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, kuris suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Šios atostogos suteikiamos už darbą, atliekamą pagal darbo sutartį, todėl asmenys, užsiimantys veikla pagal verslo liudijimą, autorinę sutartį, taip pat pagal rangos, atlygintinų paslaugų teikimo bei kitas Civilinio kodekso reguliuojamas sutartis, neturi darbo santykių su atitinkamais subjektais, todėl jiems kasmetinės atostogos nepriklauso.
                      Kasmetinių atostogų suteikimo darbuotojams tvarką reglamentuoja Darbo kodeksas  (DK) ir jį lydintys teisės aktai. Jų pagrindines nuostatas ir aptarsime šiame straipsnyje. Atskirų valstybės institucijų (pavyzdžiui: valstybės tarnybų, vidaus reikalų tarnybų ir kt.) tarnautojams ir pareigūnams teisę į kasmetines atostogas bei jų suteikimo ypatumus nustato kiti teisės aktai. Apie juos šiame straipsnyje nekalbėsime.

 

Atostogų trukmė

                      Minimalios kasmetinės atostogos

                      DK 165 str. 2 dalis nustato trijų rūšių kasmetines atostogas: minimalias, pailgintas ir papildomas. Visų šių atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis (toliau - k. d.), bet į atostogų laiką neįskaitomos švenčių dienos, nurodytos DK 162 straipsnyje. Todėl, kai atostogų laikotarpis sutampa su švenčių dienomis, atostogų trukmė atitinkamai pailgėja, bet atlyginimas už atostogas dėl to neperskaičiuojamas. Pabrėžtina, kad kai kurios dienos valstybėje yra paskelbtos atmintinomis, tačiau jos neturi jokios įtakos atostogų trukmei.   
                      DK 166 str. 1 dalis nustato 28 k. d. trukmės kasmetines minimalias atostogas visiems darbuotojams, nesvarbu, ar jie dirba visą ar ne visą darbo dieną (savaitę) ir pagrindiniame, ir nepagrindiniame darbe kitoje darbovietėje.
                      DK 166 str. 2 dalyje yra nustatytos 35 k. d. trukmės kasmetinės minimalios atostogos, kurios suteikiamos dirbantiems neįgaliesiems (visų grupių invalidams), nepilnamečiams, taip pat darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų.
                       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2003 m. rugsėjo 29 d. išaiškinime A3-91 („Teismų praktika" Nr. 20, 2003 m.) nurodė, kad DK 166 str. 2 d. 2 punk­te įtvir­tin­ta tei­sės nor­ma taikoma dar­buo­to­jams, ku­rie fak­tiškai vie­ni au­gi­na vai­ką, pavyzdžiui: yra naš­lys (naš­lė), vie­ni­ša mo­ti­na, vienas iš vai­ko tė­vų at­lie­ka lais­vės at­ėmi­mo baus­mę ar jam (ne)­ter­mi­nuo­tai ap­ri­bo­ta tėvystės teisė, yra iš­si­tuo­kęs ar gy­ve­na sky­rium ir teis­mo spren­di­mu vai­ko gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra nu­sta­ty­ta su juo, ir kitais atvejais. Toks są­ra­šas nė­ra baig­ti­nis, nes prak­ti­ko­je ga­limos ir ki­tos si­tu­a­ci­jos, kai bus lai­ko­ma, kad dar­buo­to­jas fak­tiškai vie­nas au­gi­na vai­ką. Kad ši teisės norma būtų taikoma, neturi reikšmės tai, ar dar­buo­to­jas vie­nas iš­lai­ko au­gi­na­mą vai­ką, ar ki­tas iš vai­ko tė­vų irgi vyk­do pa­rei­gą ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus, t. y. moka alimentus. Minima lengvata taip pat taikoma ir pagal įsta­ty­mą paskirtam vaiko glo­bė­jui. 

Pailgintos kasmetinės atostogos

 DK 167 straipsnis nustato pailgintas iki 58 k. d. trukmės kasmetines atostogas kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Vyriausybė 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2003, Nr. 73-3375 ir kt.) yra patvirtinusi darbuotojų, turinčių teisę į tokias pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir jame nustačiusi konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai tokiai darbuotojų kategorijai. Tuo pačiu Vyriausybė pavedė keturioms ministerijoms patvirtinti sąrašus pareigybių tų darbuotojų, kurie turi teisę į kasmetines pailgintas atostogas. Tai buvo padaryta Švietimo ir mokslo ministerijos 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407, Kultūros ministerijos 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. Įv-395, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-181  bei Aplinkos ministerijos 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-658 (Žin., 2006, Nr. 4-126).
35 k. d. trukmės atostogos. Vyriausybės nutarimu Nr. 941 35 k. d. trukmės kasmetinės atostogos nustatytos sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, ir kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kai kuriems šios kategorijos darbuotojams priklauso ilgesnės trukmės atostogos.
                      Farmacijos specialistai, kurių pareigybių aprašyme nurodyta viena ar kelios iš šių veiklų: kontroliuoja (tiria) vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę; gamina vaistus ir vaistines medžiagas; pakuoja vaistus ir vaistines medžiagas; priima ir (ar) komplektuoja vaistus pagal užsakymus; išduoda -(parduoda) vaistus ir vaistines medžiagas vaistinėse, turi teisę į 35 k. d. trukmės kasmetines atostogas.
                      Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojams, kurie ima mėginius ir atlieka cheminius, ekotoksikologinius, hidrobiologinius ir radiologinius tyrimus bei matavimus, taip pat nustatytos 35 k. d. trukmės kasmetinės atostogos. Tokios pat trukmės kasmetinėmis atostogomis naudojasi darbuotojai, kurie dirba tiesiogiai su gyvūnų patologine medžiaga susijusį darbą arba atlieka bakteriologinius, virusologinius, serologinius, hematologinius, patologinius anatominius, parazitologinius, mikologinius, cheminius, toksikologinius, biocheminius, radiologinius, molekulinius tyrimus, susijusius su gyvūnais.
                      Naujai reglamentuotas kasmetinių atostogų suteikimas jūrininkams, dirbantiems mūsų šalies jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose, bei darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis žvejybos laivuose, užsiimančiuose versline ir specialia žvejyba. Šiems asmenims taip pat nustatytos 35 k. d. trukmės kasmetinės atostogos.
                      Darbuotojai, dirbantys socialinį darbą kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, švietimo įstaigose, nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose, skirtose asmenims su proto ar psichine negalia, laikino gyvenimo namuose, taip pat kiti darbuotojai, dirbantys socialinį darbą (pagal pareigybės aprašymą) su socialinės rizikos suaugusiais asmenimis, socialinės rizikos šeimomis, asmenimis su proto ar psichine negalia, ir darbuotojai, dirbantys socialinį darbą ir teikiantys socialines paslaugas asmens namuose (pagal pareigybės aprašymą), turi teisę į 35 k. d.  kasmetines atostogas.
                      42 k. d. trukmės atostogos. Kasmetinės 42 k. d. trukmės atostogos nustatytos šiems darbuotojams: teatro ir koncertinių organizacijų kūrybiniams darbuotojams; sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems pirminio lygio stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar padaliniuose, ambulatorijose, kaimo medicinos punktuose ir kt.; sveikatos priežiūros darbuotojams, teikiantiems skubią medicinos pagalbą (pagal pareigybių aprašymą), taip pat sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems patologijos, teismo medicinos ir kituose padaliniuose (jeigu darbas yra tiesiogiai susijęs su lavonų skrodimu ir iš lavonų paimtų mėginių tyrimu), laboratorijose su trečiosios ar ketvirtosios grupės patogeniniais virusinės ar bakterinės kilmės sukėlėjais arba jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais; šeimos (bendrosios praktikos) gydytojams; gydytojams apylinkių terapeutams bei gydytojams apylinkių pediatrams ir kartu dirbantiems slaugytojams.
                       Be to, sveikatos priežiūros darbuotojai, dirbantys psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, švietimo įstaigose ir socialinės globos įstaigose, psichologai, dirbantys psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir socialinės globos įstaigose (išskyrus vaikų globos įstaigas), darbuotojai, dirbantys socialinį darbą stacionariose socialinės globos įstaigose, psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, turi teisė į 42 k. d. kasmetines atostogas. Tokios pat trukmės atostogomis naudojasi ir vairuotojai, dirbantys greitosios medicinos pagalbos stotyse ar skyriuose.
                      Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, atsižvelgiant į specifines darbo sąlygas, priklauso iki 42 k. d. kasmetinės atostogos. Nurodytų kategorijų darbuotojų sąrašai ir kasmetinių pailgintų atostogų trukmė nustatoma kolektyvinėje sutartyje.
                     56 k. d. trukmės atostogos. Vyriausybės nutarime Nr. 941 nustatyta, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, aukštųjų mokyklų, neformaliojo švietimo įstaigų, psichologinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, vaikų globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų pedagoginiai darbuotojai turi teisę į 56 k. d. trukmės kasmetines atostogas.
                     Tokios pat trukmės kasmetinėmis atostogomis naudojasi mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai, t. y. vyriausieji mokslo darbuotojai, vyresnieji mokslo darbuotojai, mokslo darbuotojai, jaunesnieji mokslo darbuotojai.
                     Atostogos aviacijos darbuotojams. Pilotai instruktoriai, vyriausieji navigatoriai, navigatoriai instruktoriai, skraidantieji inžinieriai instruktoriai turi teisę į 58 k. d. kasmetines atostogas, jeigu kiekvieno iš jų bendras skrydžių laikas yra ne trumpesnis kaip 210 valandų per metus. Tokios trukmės atostogos priklauso ir orlaivių vadams, pilotams, navigatoriams, skraidantiesiems inžinieriams bei operatoriams, orlaivių palydovams, jeigu bendras skrydžių laikas sudaro ne mažiau kaip 350 valandų per metus. Tokiomis atostogomis taip pat naudojasi ir pilotai bandytojai, jeigu bendras skrydžių laikas yra ne trumpesnis kaip 120 valandų per metus.
                   Šiam skraidančiajam personalui atostogos skaičiuojamos taip: prie 28 k. d. pridedamos atostogų dienos atsižvelgiant į tai (proporcingai), kiek iš viso valandų jie skraidė, ar teikė navigacijos paslaugas tais metais, ir esant čia nurodytam bendram skrydžių laikui, suteikiamos 58 k. d. trukmės kasmetinės atostogos.
                      Kasmetinės 48 k. d. trukmės atostogos priklauso valstybės įmonės „Oro navigacija" darbuotojams - skrydžių vadovams, vyresniesiems skrydžių vadovams, jeigu jie teikė oro navigacijos paslaugas ne mažiau kaip 500 valandų per metus, taip pat skrydžių vadovams instruktoriams, skrydžių valdymo centrų pamainų viršininkams, jeigu jie teikė tokias paslaugas ne mažiau kaip 150 valandų per metus.

Papildomos atostogos

                      DK 168 str. 1 dalis nustato, kad darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos šiais atvejais: 1) kai dirbama aplinkoje, neatitinkančioje normalių darbo sąlygų;  2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje ir 3) dėl ypatingo darbų pobūdžio. Vyriausybė 2003 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 497 (Žin., 2003, Nr. 39-1787) patvirtino tokių atostogų trukmę, jų suteikimo sąlygas bei tvarką.
                      Vyriausybės nutarime Nr. 497 nustatyta, kad dirbantiesiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos. Šios atostogos skiriamos ne ilgesnės kaip 5 kalendorinių dienų, skaičiuojamų pagal tai, kiek iš viso valandų tokioje aplinkoje darbuotojas dirbo tais darbo metais. Kai tokioje aplinkoje buvo dirbta iki 20 proc. darbo laiko, suteikiama 1 k. d., nuo 20 iki 40 proc. - 2 k. d., nuo 40 iki 60 proc. - 3 k. d., nuo 60 iki 80 proc. - 4 k. d. ir nuo 80 iki 100 proc. - 5 k. d. papildomų atostogų kiekvienais darbo metais.   
                      Darbuotojams, turintiems didesnį negu 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, suteikiamos 3 k. d. trukmės kasmetinės papildomos atostogos, o už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje dar duodama po vieną kalendorinę dieną tokių atostogų.
                      Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, suteikiantį teisę gauti tokias atostogas, įskaitomas čia faktiškai dirbtas laikas ir kiti DK 170 str. 1 dalyje nurodyti laikotarpiai. Pastariesiems priklauso laikas, per kurį darbuotojui buvo išsaugoma darbo vieta ir mokamos išmokos - ligos pašalpa, nėštumo ir gimdymo metu motinystės pašalpa, suteiktos kasmetinės atostogos, nemokamos atostogos iki 14 dienų, taip pat iki 30 dienų nemokamos atostogos neįgaliesiems (invalidams) ir kiti laikotarpiai. Bet į šį stažą neįskaitomas laikas, kai darbuotojas buvo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogose, taip pat laikas, dirbtas įmonėje, iš kurios į šią darbovietę darbuotojas buvo perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo (LR Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimas, Žin., 2007, Nr. 131-5309).
                      Paprastai nepertraukiamasis stažas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai darbuotojas paskutinį kartą įsidarbino šioje darbovietėje. Kitokia situacija yra tuo atveju, kai darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo ir sekančią dieną vėl priimamas dirbti į tą pačią darbovietę. LAT, nagrinėdamas ieškovo R. Č. grąžinimo į darbą bylą, nurodė, kad tokiais atvejai yra išsaugomas darbuotojo darbo santykių tęstinumas (LAT 2000 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-765/2000).
                      Dviejų kalendorinių dienų kasmetinės papildomos atostogos už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos) atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu ar yra kilnojamojo pobūdžio, ir dėl to jiems kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos pagal Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 116 „Dėl Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo" (Žin., 2003, Nr. 11-413 ir kt.).
                      DK 171 str. 2 dalis nustato, kad, kai atsiranda teisė gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas atostogas, darbuotojų pasirinkimu arba tik suteikiamos DK 167 straipsnyje nurodytos kasmetinės pailgintos atostogos, arba kasmetinės papildomos atostogos pridedamos prie DK 166 str. pirmoje ar antroje dalyse įvardytų kasmetinių minimalių atostogų (28 arba 35 k. d.). Paprastai darbuotojui yra patogiau naudotis vien pailgintomis atostogomis, kurios yra ilgesnės negu minimalių ir papildomų kasmetinių atostogų trukmės bendra suma.
                      Be to, Vyriausybės nutarime Nr. 497 yra nustatyta, kad, kai darbuotojas vienu metu turi teisę gauti kasmetines papildomas atostogas keliais šiame nutarime išvardytais pagrindais, kartu su kasmetinėmis minimaliomis atostogomis jo pasirinkimu suteikiamos tik vienos rūšies kasmetinės papildomos atostogos. Šalių susitarimu tokios atostogos duodamos kartu su kasmetinėmis minimaliomis atostogomis arba atskirai, o darbo sutarties šalims tuo klausimu nesutarus, abiejų rūšių atostogos suteikiamos vienu metu.

Kitų rūšių atostogos

                      DK 168 str. 2 dalyje nurodyta, kad darbo, kolektyvinėje sutartyse arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių, negu numatyta Darbo kodekse, kasmetinės papildomos atostogos. Ši nuostata yra pakartota ir DK 185 straipsnyje: kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni užmokesčiai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja Darbo kodeksas. Bet šios lengvatos, išskyrus papildomą lengvatą pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, negali būti numatytos kolektyvinėse ir darbo sutartyse, sudaromose įstaigose ir organizacijose, kurios yra išlaikomos iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, taip pat sutartyse, sudaromose Lietuvos banke.
Paminėtina ir dar viena aplinkybė - galimybė prie atostogų prijungti papildomas dienas, suteiktas už viršvalandinį darbą ar budėjimą namuose. DK 194 str. 1 dalis nustato, kad už papildomai dirbtą darbą poilsio ir švenčių dienomis, kai jis nebuvo numatytas pagal grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis atlygis. Jeigu darbuotojas pageidauja, minėtas darbas gali būti kompensuojamas suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų, mokant už ją darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.


                      DK 155 str. 3 dalyje įtvirtinta, kad už budėjimą įmonėje ar namuose, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės, kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimas namuose, arba už jį mokama kaip už viršvalandinį darbą, arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.                                                   

Atostogų suteikimo tvarka

                       DK 169 str. 1 dalis nustato, kad kasmetinės atostogos už kiekvienus darbo metus suteikiamos tais pačiais darbo metais. Jeigu darbuotojas dėl kokių nors priežasčių tais darbo metais nepasinaudojo priklausančiomis kasmetinėmis atostogomis, jos suteikiamos vėlesniu laiku tais pačiais ar kitais darbo metais, nenustatant jokių terminų.
                     Darbo metai, už kuriuos suteikiamos atostogos, prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos ir apima dvylikos mėnesių laikotarpį, į kurį įskaitomas darbo laikas, taip pat kiti periodai, prilyginami darbo stažui, išvardyti DK 170 str. 1 dalyje. Jeigu tais darbo metais yra periodų, kurie neįskaitomi į darbo metų laiką suteikiant kasmetines atostogas, šios atostogos suteikiamos proporcingai dirbtam laikui. Tarkime, darbuotojas, turintis teisę į 28 k. d. trukmės kasmetines atostogas, per darbo metų laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. naudojosi 75 k. d. trukmės nemokamomis atostogomis. Iš pastarųjų dienų dvi savaitės įskaitomos į laiką, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos (DK 170 str. 1 d. 6 p.), o likę du mėnesiai - neįskaitomi. Pateiktoje situacijoje tais darbo metais darbuotojui priklausytų 23 k. d. trukmės kasmetinės atostogos (28 k. d. : 12 mėn. × 10 mėn.).
                     Atostogos už pirmuosius metus. Teisė į kasmetines atostogas už pirmuosius darbo metus atsiranda tik po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje darbovietėje (DK 169 str. 1 d.). Ši nuostata nėra imperatyvi, todėl darbdavys turi teisę suteikti darbuotojui tokias atostogas, nors jis pirmaisiais darbo metais darbovietėje ir nebūtų išdirbęs šešių mėnesių. Tačiau nesuėjus šiam terminui, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos privalo būti suteiktos moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, taip pat kitais kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais. Be to, mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos duodamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu, neatsižvelgiant į tai, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje.
                      Atostogos už paskesnius metus. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laikotarpiu pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka paprastai reglamentuojama kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutartys nesudaromos, kasmetinių atostogų laikas nustatomas darbdavio ir darbuotojo susitarimu (DK 169 str. 2 d.).
                      Darbdaviai dažnai kalendorinių metų pradžioje sudaro grafiką, pagal kurį darbuotojams yra suteikiamos kasmetinės atostogos. Manytume, kad tokia atostogų eilės sudarymo tvarka (kai nėra kolektyvinės sutarties) yra priimtina. Tačiau kai atostogų grafikas sudaromas tokiu būdu, darbuotojams prieš tai turėtų būti suteikta galimybė pareikšti savo pageidavimus, kad darbdavys, nustatydamas atostogų laiką, atsižvelgtų į darbuotojų teises ir teisėtus interesus.
Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje. LAT, kasacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo K. K. bylą dėl atostogų, nurodė, jog atostogų suteikimo pradžia ir pabaiga turi būti nustatytos atsižvelgiant tiek į darbuotojo, tiek ir į darbdavio teises ir teisėtus interesus. Darbo teisės reguliavimo metodas yra ne tik administracinis, bet ir civilinis, kuris remiasi šalių savarankiškumu bei santykių dispozityviškumu. Todėl logiška, kad realizuoti teisę į kasmetines atostogas ar ne darbuotojas pasirenka savarankiškai ir priverstinis tokių atostogų suteikimas nėra galimas (LAT 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2001).
                      Teisė pasirinkti atostogų laiką. DK 169 str. 4 dalyje nurodyta, kad tam tikri darbuotojai turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Tokia teisė priklauso nepilnamečiams iki 18 metų, nėščioms moterims, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
                      Be to, DK 169 str. 5, 6, 7 ir 8 dalyse yra įvardyti tam tikri darbuotojai, kurių atostogų laikas gali būti derinamas prie tam tikrų aplinkybių. Pavyzdžiui, sutuoktiniui jo pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. Darbuotojams, slaugantiems  namie ligonius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku pagal medicinos įstaigos išduotą rekomendaciją.
                  Darbo stažas gauti atostogas. DK 170 str. 1 dalyje nustatyta, kad į dvylikos mėnesių trukmės darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomas: darbuotojo faktiškai dirbtas laikas; periodai, per kuriuos pagal įstatymus jam buvo išsaugota darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis ar jo dalis arba mokama stipendija bei kitos išmokos (išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų, nors tuo metu jam būtų mokama motinystės (tėvystės) pašalpa); laikas, kurio metu gauta ligos arba motinystės pašalpa; mokamos kasmetinės atostogos; ne didesnės kaip 14 k. d. trukmės nemokamos atostogos; ne didesnės kaip 30 k. d. trukmės nemokamos atostogos, suteikiamos neįgaliesiems; ne didesnės kaip 30 k. d. trukmės nemokamos atostogos, suteikiamos darbuotojams, slaugantiems neįgalų asmenį; teisėto streiko laikas; priverstinės pravaikštos laikas, kai darbuotojas teismo keliu yra grąžintas į ankstesnįjį darbą, ir kai kurie kiti laikotarpiai.
                 Atostogų skaidymas. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, bet ir tuo atveju kiekvienais darbo metais viena atostogų dalis (nebūtinai pirma) turi būti ne trumpesnė kaip 14 k. d. (DK 172 str.). Kartais darbuotojai šias atostogas pageidauja gauti po kelias dienas (dažniausiai nuo pirmadienio iki penktadienio, siekdami išvengti poilsio dienų, kurios įskaičiuojamos į atostogų laiką) ir tokiu būdu pailginti bendrą atostogų trukmę.
                   Valstybinė darbo inspekcija interneto svetainėje išaiškino, kad kasmetinių atostogų eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, - šalių susitarimu (DK 169 str. 1 d.). Todėl darbdavys privalo suteikti tokios trukmės kasmetines atostogas, dėl kokių sulygta ir kokių prašo darbuotojas. Darbdavys neturi teisės vienašališkai suteikti kitokios trukmės kasmetines atostogas nei sulygta ar reikalauti, kad darbuotojas rašytų prašymą suteikti ne penkių (nuo pirmadienio iki penktadienio), o septynių (nuo pirmadienio iki sekmadienio) dienų kasmetines atostogas. Šiuo atveju darbo užmokestis už kasmetines atostogas taip pat mokamas už penkias kalendorines dienas.
                      Teisė atšaukti iš atostogų. DK 173 straipsnis nustato, kad atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojui sutikus, todėl jo atsisakymas būti atšauktam iš atostogų negali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas.
                     Kai darbuotojas atšaukiamas iš atostogų, nepanaudota atostogų dalis suteikiama kitu laiku, todėl nepanaudotos atostogų dalies atostoginiai pinigai turėtų būti grąžinti į darbovietės kasą. Jei to padaryti nėra galimybės, iš darbuotojui vėliau priskaičiuoto darbo užmokesčio šie pinigai išskaitomi kaip gautas avansas, nes, kai darbuotojas dirba, kasmetinių atostogų neleidžiama pakeisti pinigine kompensacija (DK 177 str. 1 d.).   
                      Galimybė perkelti ar pratęsti atostogas.
DK 174 straipsnyje įvirtinta galimybė perkelti kasmetines atostogas į kitą laiką tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Be to, atostogos taip pat perkeliamos, kai jų metu pats darbuotojas yra laikinai nedarbingas, įgyja teisę į tikslines ar nemokamas atostogas, atleidžiamas nuo darbo atlikti valstybines ar visuomenines pareigas arba kai dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes.
                      Jeigu minėtos priežastys atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, darbuotojui susitarus su administracija, atostogos perkeliamos į kitą laiką. Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu, šios atostogos pratęsiamos atitinkamu dienų skaičiumi arba darbuotojo ir administracijos susitarimu nepanaudotų atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais, bet darbuotojo prašymu arba sutikimu tokia nepanaudotų atostogų dalis gali būti nukelta ir į kitus darbo metus (DK 174 str. 3 d.).

Atostogos, kai dirbama pagal įvairias darbo sutartis

                      Darbuotojui, vienu metu dirbančiam keliose darbovietėse, kasmetinės atostogos tiek pagrindinėje, tiek ir nepagrindinėje darbovietėje suteikiamos bendra tvarka ir tarpusavyje nėra saistomos jokių sąlygų, bet esant galimybei jos galėtų būti suteikiamos tuo pačiu metu, kad darbuotojas galėtų tinkamai pailsėti.
                      Kai toje pačioje darbovietėje asmuo dirba pagal kelias darbo sutartis, jam kasmetinės atostogos abiejuose darbuose gali būti suteiktos tuo pačiu arba skirtingu laiku. Jeigu atostogos duodamos tuo pačiu metu, atostoginiai pinigai apskaičiuojami atskirai pagal kiekvieną darbo sutartį, bet išmokama bendra suma, nuo kurios ir apskaičiuojami atitinkami mokesčiai.
                      Kai dirbama pagal kelias darbo sutartis, tačiau teisės aktai nustato skirtingos trukmės kasmetines atostogas, darbuotojui, norinčiam pasinaudoti ilgiausios trukmės atostogomis, pagal kolektyvinę sutartį galėtų būti suteiktos nemokamos atostogos tose pareigose, kuriose numatytos trumpesnės trukmės atostogos, o nesant kolektyvinės sutarties darbuotojo prašymu darbdavys galėtų leisti jam tą laiką neatvykti į darbą (DK 143 str. 2 d. 2 p.).
                       Atostogos dirbant ne visą darbo laiką.
DK 146 str. 3 dalis nustato, kad darbinė veikla ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę. Iš šios teisės normos seka, kad tokiomis sąlygomis dirbančiam darbuotojui kasmetinės atostogos nėra trumpinamos, bet jų apmokėjimo dydis priklauso nuo darbuotojo turimo vidutinio darbo užmokesčio ir dirbamo darbo laiko trukmės.
                      Jeigu darbuotojui jo sutikimu ar prašymu per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta skirtinga darbo laiko trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo laiko trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme pagal Darbo kodeksą. Ši tvarka taip pat taikoma nustatant darbuotojui piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
                      Atostogos, kai darbas laikinas ar sezoninis. Pagal Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 1043 (Žin., 2003, Nr. 81(1)-3690) laikinoji darbo sutartis ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos, atostogų ir pan.) darbuotojams pavaduoti arba su studentais, moksleiviais jų atostogų metu. Laikiniesiems darbuotojams atostogos nesuteikiamos, o nutraukus laikinąją darbo sutartį jiems vietoje atostogų išmokama piniginė kompensacija.
                      Kai atliekami Vyriausybės 1994 m. kovo 7 d. nutarime Nr. 154 (Žin., 1994, Nr. 19-313) numatyti sezoniniai darbai (jų sąraše yra įvardyta daugiau negu 30 pavadinimų darbinė veikla), dirbantiems vieną sezoną darbuotojams kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant juos iš darbo vietoje kasmetinių atostogų išmokama piniginė kompensacija. Darbuotojams, kuriems pasibaigus sezoniniam darbui darbo sutartis pratęsiama kitam sezonui, nenutraukiant darbo santykių, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu tais pačiais darbo metais arba ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu, jeigu tai numatyta kolektyvinėje ar darbo sutartyje.

Atostogų suteikimas atleidžiant iš darbo

                      DK 177 straipsnis draudžia dirbantiems darbuotojams vietoje kasmetinių minimalių, pailgintų ir  papildomų atostogų išmokėti piniginę kompensaciją. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos suteikiamos jo pageidavimu, nukeliant atleidimo datą, ir tuomet atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po atostogų paskutinės dienos. Šiuo atveju kasmetinės atostogos suteikiamos neatsižvelgiant į nepanaudotų atostogų laiką ir neribojant jų trukmės. Tačiau laikiniesiems ir sezoniniams darbuotojams kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o šiuos darbuotojus atleidžiant iš darbo, jiems vietoje atostogų išmokama piniginė kompensacija.
                      Jeigu dėl nutraukiamų darbo santykių nėra galimybės suteikti kasmetinių atostogų arba jeigu darbuotojas nepageidauja jomis pasinaudoti, jam atleidimo iš darbo atveju vietoje atostogų sumokama piniginė kompensacija. Kompensacijos dydis nustatomas tokiu būdu: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Metinis darbo dienų koeficientas 2009 metais, esant penkių darbo dienų savaitei, yra 0,7, o kai nustatyta šešių darbo dienų savaitė - 0,86 (SADM 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A1-429, Žin., 2009, Nr. 1-9).

Atlyginimo už atostogas apskaičiavimas

                     
Atlyginimas už atostogas privalo būti išmokėtas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbo užmokestis už atostogas nustatytu laiku nebuvo sumokėtas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už atostogas (DK 176 str. 2 d.). Darbuotojo rašytiniu prašymu atostoginiai pinigai gali būti išmokami ir vėlesniu laiku. Išeinančiam atostogauti darbuotojui tuo laiku priklausantis darbo užmokestis gali būti išmokamas įmonėje nustatytu laiku, t. y. nebūtinai kartu su atostoginiais pinigais.
                      Nors kasmetinių atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis, už atostogas mokama pagal tam laikotarpiui tenkančias darbo dienas. Vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (Žin., 2003, Nr. 52-2326 ir kt.) patvirtintą tvarką iš trijų paskutinių prieš atostogas einančių kalendorinių mėnesių darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Gauta bendra suma dalijama iš faktiškai per tą laikotarpį dirbtų dienų (valandų) skaičiaus, įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas, taip pat be svarbių priežasčių nedirbtas darbo dienas (valandas), ir tokiu būdu nustatomas vienos darbo dienos (valandos) vidutinis atlygis.
                      Minėtu būdu nustatytas vienos dienos (valandos) vidutinis atlygis dauginamas iš atostogų laikotarpiui pagal darbuotojo ar darbovietės darbo grafiką tenkančių darbo dienų (valandų) skaičiaus. Gauta suma ir sudarys atostoginį atlyginimą, iš kurio išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis ir sveikatos draudimo bei socialinio draudimo įmokos. Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas penkių dienų darbo savaitės grafikas, jeigu nenustatyta dar trumpesnė darbo savaitė.
                      Kaip jau minėta, jeigu darbuotojui jo sutikimu ar prašymu per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta skirtinga darbo laiko trukmė, vidutinis vienos dienos (valandos) darbo užmokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo laiko trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme pagal Darbo kodeksą. Ši tvarka taikoma taip pat nustatant darbuotojui piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kai jis yra atleidžiamas iš darbo.
                      Jeigu kasmetinėmis atostogomis darbuotojas pasinaudojo už visus darbo metus, o vėliau su juo darbiniai santykiai nutraukiami nepasibaigus tiems darbo metams, darbdavys turi teisę išskaičiuoti iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio atostoginį atlyginimą už neišdirbtas atostogų dienas arba juos išieškoti per teismą. Tačiau pagal DK 224 str. 2 d. 2 punktą išskaita už šias dienas nedaroma, kai darbuotojas iš darbo atleidžiamas nesant jo kaltės, pavyzdžiui, jeigu su juo darbo sutartis nutraukiama jo paties prašymu ar jį pripažinus nedarbingu arba kai jis atleidžiamas iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo ir kitais atvejais (LAT 2004 m. sausio 29 d. išaiškinimas A3-97 („Teismų praktika" Nr. 20, 2003 m.).
____________________________________                  
                             

                       Henrikas DAVIDAVIČIUS

                      Teisininkas

                      Žurnalas „Juristas" 2009 m. Nr. 5

[ Gryžti į skyrių Juristas | Grįžti į pagrindinį skyriaus puslapį ] Spausdinimui Siųsti straipsnį draugui
- Puslapio generavimas: 0.15481 sekundės -