Juristas, PATVIRTINTI NEGALIMA STABDYTI 2009 Juristas Nr. 1 : Straipsniai, TP : PATVIRTINTI NEGALIMA STABDYTI 2009 Juristas Nr. 1 : Leidiniai :TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#2495: Svečiai
#1: Vartotojai
#7481: Registruoti vartotojai

# Hanna_Myk


Jūs čia svečias.
+ registracija

PATVIRTINTI NEGALIMA STABDYTI 2009 Juristas Nr. 1

Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 9-6-2010

Kur notaro kablelio vieta juridinių asmenų sandoriuose?
Šis straipsnis yra skirtas atkreipti notarų, kitų teisininkų ir politikų dėmesj j notarams kylančias problemas, susijusias su įvairių juridinių asmenų dokumentų tvirtinimu. Steigiant juridinius asmenis, notaras tvirtina surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų (filialo ar atstovybės nuostatų) atitikt] įstatymų reikalavimams ir faktą, steigimo dokumentus ar jų pakeitimus registruoti galima, nes įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Šis tvirtinimas įpareigoja notarą kruopščiai peržiūrėti visus steigiamos ar jau įsteigtos bendrovės dokumentus. Nepaisant to, kad mūsų valstybėje esanti teisinė bazė yra sureguliavusi daugelį klausimų, susijusių su juridiniais asmenimis, visgi notarai yra paliekami likimo valiai ir priversti savo darbe susidurti su daugybe atvejų, kurie nėra tiksliai reglamentuoti Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, ir taip, be jokios nusistovėjusios praktikos, pagal savo teisinę sampratą priimti sprendimus, už kuriuos ir prisiima visišką atsakomybę, nepaisant to, kad patys Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai palieka tokią plačią galimybę notarams priimti skirtingus sprendimus, susidarius toms pačioms aplinkybėms.

Bendrovės steigimas
Šiuo   metu   visus   juridinius asmenis   (bendroves,   individua-s įmones, viešąsias įstaigas, lab-laros ir paramos fondus ir kt.) registruoja valstybės  įmonė  Registrų centras. Juridinių asmenų registras (toliau - Registras) buvo steigiamas   siekiant   suvienodinti iridinių    asmenų    registravimo praktiką visoje Lietuvos Respublikos    teritorijoje,    supaprastinti
registravimą, užtikrinti duomenų ir dokumentų viešumą, užtikrinti tinkamą trečiųjų asmenų interesų apsaugą. Iki šiol kaip ir dauguma valstybinių institucijų, taip ir Juridinių asmenų registras turi keletą trūkumų, susijusių su trūkstamos informacijos teikimu, kas apsunkina notarų ir kitų suinteresuotų institucijų darbą.
Kai bendrovę steigia vienas steigėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu sudaromas bendrovės steigimo aktas. O jeigu bendrovę steigia du ar daugiau steigėj ų, sudaroma bendrovės steigimo sutartis. Didžiausia problema, su kuria notaras yra priverstas susidurti bendrovės steigimo metu, yra kaip tik tie atvejai, kada notarui yra pateikiama visas paketas dokumentų, susijusių su naujai steigiama bendrove. Pagal pateiktus steigiamos naujos bendrovės dokumentus, šiai, steigiamai bendrovei, atstovauja iki bendrovės įregistravimo sušaukto steigiamojo susirinkimo metu išrinktas vienašmenis bendrovės valdymo organas - bendrovės vadovas, {steigus Juridinių asmenų registrą, pasikeitė registro duomenų teisinė galia. Įmonių rejestro duomenys įgyja teisinę galią nuo jų atsiradimo, o Registro duomenys įsigalioja nuo jų įregistravimo. Taigi direktorius, valdybos nariai ir asmenys, turintys teisę sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, įgyja teises ir pareigas ne nuo jų išrinkimo ar paskyrimo, bet nuo įregistravimo Registre, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą akcinės
bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo paskyrimo. Tokiu atveju steigiamojo susirinkimo metu išrinktas bendrovės vadovas notarui pateikia visus naujai steigiamos bendrovės steigėjų — akcininkų - pasirašytus dokumentus:
1.   Steigimo aktą arba atitinkamai steigimo sutartį.
2.   Steigiamojosusirinkimospren-dimą arba protokolą su priedu apie steigėjų - akcininkų dalyvavimą.
3.   Įstatus.
4.   Sutikimą dėl bendrovės buveinės adreso registravimo.
5.   Visas atitinkamai užpildytas su naujai steigiamos bendrovės įregistravimu reikiamas JAR formas.
6.   Bei visus kitus su steigiamos naujos bendrovės steigimu susijusius dokumentus pagal būtinybę.
Taigi, turėdamas visus tinkamai parengtus ir steigėjų jau pasirašytus dokumentus, notaras privalo tik patvirtinti steigiamos naujos bendrovės dokumentų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad steigimo dokumentus registruoti galima, nes įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Tačiau: neretai notarui pateiktuose steigiamos naujos bendrovės steigimo dokumentuose bei JAR formose nurodyti steigėjų (akcininkų), juridinio asmens valdymo organų narių gyvenamosios vietos adresai neatitinka tikrovės, lyginant juos su išrašais iš Gyventojų registro tarnybos. Tokiu atveju notaras neturi galimybės nustatyti ir papildomai reikalauti steigėjų pateikti dokumentų, įrodančių, jog asmuo tikrai gyvena tuo adresu, kurį nurodo JAR formose, juolab kad paties Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 7 str. 2 d. 1 punkte nurodoma, kad užtenka nurodyti steigėjo - fizinio asmens vardą — pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą, juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, registrą, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį bei juridinio asmens atstovo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą. Ar nebūtų tikslinga reikalauti, kad duomenys apie steigėją (akcininką) ar juridinio asmens valdymo organų narius atitiktų viešų registrų duomenis?
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 11 12 nutarimu Nr. 1407 patvirtintuose Juridinių asmenų registro nuostatuose numatyta daugybė duomenų, kurie privalo būti kaupiami. Tačiau nėra galimybės operatyviai gauti duomenis apie bendrovės akcininkus, turimų akcijų skaičių bei jųpasikeitimus. Si informacija leistų nustatyti, kurie iš balsavusių akcininkų turi įtakos priimant svarbius sprendimus bendrovės veikloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Juridinių asmenų registro teigimu: „Duomenų naudotojai (tiek privatūs juridiniai asmenys, tiek valstybės institucijos) dažnai kreipiasi į valstybės įmonę Registrų centrą prašydami pateikti informaciją apie bendrovės akcininkus. Atsižvelgiant į visuome-.
nės poreikį gauti duomenis apie akcininkus, mano, kad būtų tikslinga kaupti duomenis apie akcininkus, turinčius ne mažiau kaip 1/20 visų bendrovės akcijų, vienoje vietoje, šiuo atveju Juridinių asmenų registro duomenų bazėje. Seimui priėmus atitinkamus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, valstybės įmonė Registrų centras turėtų visas technines galimybes registruoti duomenis apie akcininkus".

2006 m. sausio 8-14 dienomis Lietuvos Respublikoje vyko Europos Tarybos ekspertų komiteto dėl priemonių, skirtų kovai su pinigų plovimu (Select Committee of Experts on the Evaluation ofAnti Money Laundering Measures, MONEYVAL, formerly PC-R-EV, Council ofEurope) vertinimo vizitas, kurio metu Europos Tarybos deleguoti ekspertai vertino valstybėje veikiantį pinigų plovimo, terorizmo finansavimo užkardymo bei šių nusikaltimų prevencijos režimo efektyvumą. Europos Tarybos MONEYVAL komiteto uždaviniai yra plėsti ir stiprinti kovą su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Valstybių narių vertinimo pagrindu MONEYVAL atlieka strateginį planavimą, formuoja kovos su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu politiką ir inicijuoja reikalingų ES teisės aktų, tarptautinių konvencijų, taip pat nacionalinių įstatymų papildymus ar pakeitimus. Praėjus vertinimo vizitui Eu-
ropos Taryba pateikia valstybei narei galutinę vertinimo ataskaitą (Evaluation Report), kurioje nurodomos privalomos įgyvendinti rekomendacijos dėl trūkumų, kurie buvo pastebėti vertinimo metu, ir nuolatos kontroliuoja, kaip minėtos rekomendacijos yra įgyvendinamos. Viena iš ekspertų vertinimoataskaitojeminimųproble-mų - tai valstybinio centralizuoto akcininkų registro nebuvimas. Tai reiškia, kad ekspertai atkreipia ypatingą dėmesį į šią problemą ir mano, jog kompetentingos institucijos privalo turėti galimybę gauti duomenis apie bet kokios rūšies įmonių akcininkus bei akcininkų pasikeitimą, nes tokia informacija yra itin naudinga atliekant nusikalstamų veikų prevenciją ir tyrimus.
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas taip pat yra pasisakęs, jog dabartiniu metu nustatyta tvarka neužtikrina galimybės operatyviai gauti informacijos apie tikruosius bendrovės naudos gavėjus, be to, nurodyta informacija gali būti lengvai klastojama. Pažymėtina, kad pagal šio departamento kompetenciją atliekamuose tyrimuose nepakankama informacija apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus neretai tampa esmine trūkstama grandimi tiriant grėsmę nacionaliniam saugumui keliančias veikas bei neleidžia visapusiškai ir laiku atlikti grėsmių analizės. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pažymi, jog reikėtų iš esmės atsižvelgti į Europos Tarybos pinigų plovimo prevencijos priemonių vertinimo ekspertų komiteto  (MONEYVAL)
rekomendaciją — Juridinių asmenų registre kaupti duomenis apie 10 procentų ir daugiau bendrovės akcijų turinčius akcininkus, užtikrinti jų atnaujinimą ir pateikimą kompetentingoms institucijoms. Pažymėtina tai, kad juridinio asmens dalyvis gali perleisti teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.89 straipsnis). Bendrovės akcininkui per-leidus balsavimo teisę, Juridinių asmenų registre neatsispindi konkretūs asmenys, turintys įtakos priimant sprendimus bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Todėl pastaruoju metu vis dažniau susiduriama su viena iš tokių problemų, kaip nustatyti ir žinoti apie juridinio asmens dalyvių savo balsavimo teisės perleidimą bet kuriam asmeniui (nebūtinai juridinio asmens dalyviui) balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime. Būtų tikslinga, jog bendrovės vadovas apie balsavimo teisės perleidimą praneštų juridinių asmenų registrui ir ši informacija būtų matoma viešame registre, tokiu būdu nesukeltų jokių abejonių notarams dėl bendrovės priimtų sprendimų įgyvendinimo teisėtumo.

Įstatinio kapitalo didinimas
Pagal galiojančius teisės aktus, bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas: išleidžiant naujas akcijas; - padidinant išleistų akcijų nominalią vertę.
Įstatinis kapitalas gali būti didinamas:
-    papildomais įnašais; iš bendrovės lėšų.
Didinti įstatinį kapitalą bendrovė gali tik tada, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisija). Dokumentas, patvirtinantis sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, per 10 dienų turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą turi būti ne tik pateiktas Juridinių asmenų registrui, bet ir įregistruotas kaip registro duomuo, nes praktikoje pasitaiko atvejų, kai Juridinių asmenų registras gauna sprendimą, bet paskui atsisako jį įregistruoti. Todėl notarui nepakanka pateikto sprendimo su Juridinių asmenų registro spaudu: „Gauta", o turi būti jau įregistruotas sprendimas Juridinių asmenų registre.
Reiktų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 49 str. 4 dalis nurodo, kad dokumentas, patvirtinantis sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bet praktikoje pasitaiko daug atvejų, kai šis dokumentas yra pateiktas juridinių asmenų registrui ir praėjus nustatytam terminui. Vėl kyla klausimas, kaip elgtis notarui, kai terminas, kuris yra nurodytas akcinių bendrovių įstatyme, yra praleistas? Ar tokiu atveju notaras turi teisę atsisakyti tvirtinti bendrovės įstatus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu, akivaizdžiai matydamas išrašą iš Registro apie bendrovę, jog dokumentas, patvirtinantis sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, nebuvo per 10 dienų pateiktas Registro tvarkytojui, o pateiktas vėliau -tarkim, praėjus 1 mėnesiui nuo sprendimo priėmimo dienos? Kokį sprendimą tokiu atveju notaras turėtų priimti, kuomet jam yra pateikiami visi teisingai suruošti ir pasirašyti dokumentai, susiję su bendrovės įstatinio kapitalo didinimu ir yra pateikti nepraėjus 6 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo dienos? Ar notaras, matydamas, kad bendrovės vadovas pažeidė numatytus įstatymo reikalavimus, tačiau matydamas ir tai, jog Registro tvarkytojas vis dėl to vėliau priėmęs tokį prašymą jį užregistravo, turėtų nekreipti į tai dėmesio ir, traktuodamas šį įstatymo reikalavimą kaip dispozityvią normą, patvirtinti dokumentus,
susijusius su bendrovės įstatinio kapitalo didinimu?
Gal yra galimybė prašyti juridinių asmenų registro pažymos, kad šis dokumentas pateiktas juridinių asmenų registrui ir nepra-leidus aukščiau nurodyto termino, tik jo įregistravimas užtruko ilgiau.
Registro tvarkytojas paprastai daro įrašą, jog bendrovės įstatinis kapitalas didinamas jį apmokant papildomais įnašais, tačiau dažnai praktikoje pasitaiko atvejų, kad iš tiktųjų įstatinis kapitalas didinamas iš balanse esančių įsipareigojimų, t. y. konvertuojant / padengiant skolą, kuri atsirado akcininkui paskolinus pinigus pačiai bendrovei. Kyla klausimas, ar neturėtų notaras reikalauti bendrovės vadovo, kad šis patikslintų įrašą Registre, kur būtų konkrečiai nurodoma, kokiu būdu bus didinamas bendrovės įstatinis kapitalas ir kaip jis bus apmokėtas?
Dalį šių klausimų greičiausiai išspręs patys notarai kartu su Lietuvos notarų rūmais, tačiau dėl kitos dalies klausimų reikia keisti teisės aktus. Aš, kaip kasdien darbe su tokiais daugiaprasmiais klausimais susidurianti notarė, tikiuosi, kad šiuos pastebėjimus tinkamai įvertins reikiamos institucijos.
Straipsnis perspausdintas iš žurnalo „Notariatas" (2008 m. Nr. 4).
_____________________________________________________
Renata ŠERPYTIENĖ
Vilniaus m. 8-ojo notarų biuro notarė
Patvirtinti negalima stabdyti. Kur notaro kablelio vieta juridinių asmenų sandoriuose?
www.paciolis.lt
[ Gryžti į skyrių Juristas | Grįžti į pagrindinį skyriaus puslapį ] Spausdinimui Siųsti straipsnį draugui
- Puslapio generavimas: 0.12382 sekundės -