Juristas, DARBUOTOJO REIKALAVIMAS ATLYGINTI NETURTINĘ ŽALĄ.2010 Juristas Nr. 4 : Straipsniai, TP : DARBUOTOJO REIKALAVIMAS ATLYGINTI NETURTINĘ ŽALĄ.2010 Juristas Nr. 4 : Leidiniai :TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#1538: Svečiai
#1: Vartotojai
#7480: Registruoti vartotojai

# Dinas


Jūs čia svečias.
+ registracija

DARBUOTOJO REIKALAVIMAS ATLYGINTI NETURTINĘ ŽALĄ.2010 Juristas Nr. 4

Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 9-9-2010

Teismuose daugėja bylų, susijusių su reikalavimu atlyginti neturtinę (moralinę) žalą. Tiesa, tose bylose atsakovai paprastai yra gydymo įstaigos, kurioms reiškiamos pretenzijos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau pastebima ir kita tendencija – ir darbuotojai dažniau kreipiasi į teismus su ieškiniais dėl neturtinės žalos, kurią jie patiria dėl neteisėtų darbdavio veiksmų darbo santykiuose, atlyginimo. Tokio pobūdžio reikalavimai ir yra nagrinėjami publikacijoje.

Teisinė bazė

Darbo kodekso (DK) 250 straipsnyje nurodyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (CK). Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje teigiama, kad neturtinė žala atlygina­ma tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau DK 250 straipsnis tokio reikalavimo nekelia, tik nurodo, kad darbo sutarties šalys pri­valo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Pagal DK 250 straipsnį reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, kai nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl jos patirta neturtinė žala, yra konstatuotas priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, taip pat kaltė.
Suprantama, kad ir neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismai pagal precedentinę praktiką. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas, t. y. žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų. Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai, jų nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio metodinė medžiaga, apibendrinanti teismų praktiką tam tikros kategorijos bylose, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama per kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtas precedentines nutartis. Tuo remiantis šios publikacijos pagrindiniai teiginiai yra paremti atitinkamomis kasacinėmis nutartimis.

Neturtinė žala darbo santykiuose

Neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš žalos pagal civilinę teisę atlyginimo būdų. CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala: fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas. Tokią nuostatą yra pareiškusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (toliau – LAT CBS) 2005 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-164/2005.            Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais: kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai pa­skiriama drausminė nuobauda, apie darbuotoją paskleidžiama informacija, kuri nėra susijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.
Spręsdami dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, teismai įvertina ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose pa­prastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, ku­riai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo atleidžiant dar­buotoją iš darbo parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo galiomis. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad šiandien asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyveni­mo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek ir psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą ir leidžiantis tinkamai save reali­zuoti ir užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ieškovės A. K.  byloje nurodė, kad asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio netei­sėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (LAT CBS 2006 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-10/2006).
Žalos dydžio nustatymo kriterijai
            CK 6.250 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
            Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje nurodė, kad teismai neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdami į ginamos vertybės specifiką, į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas aplinkybes, galinčios turėti įtakos tokio dydžio nustatymui.
           Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Mat CK 6.250 str. 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat įvertina konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai svarsto ir analogiško pobūdžio bylose suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kaip vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų.
           Teismai, siekdami nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, taiko kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato konkrečiu atveju priteistiną neturtinės žalos dydį, bet ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų pritaikymas prie nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant dėl teisingo piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydžio konkrečioje situacijoje. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (LAT CBS 2009 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2009).

Neturtinė žala darbuotojo atleidimo iš darbo atveju

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kad pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Todėl teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcija reikalauja užtikrinti ne tik teisingą nukentėjusio darbo santykiuose darbuotojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir būtinumą kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, nes kiekvieno asmens teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.
Siekiant užtikrinti nuketėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, pažeistos vertybės pobūdis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu iš esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų, į kurį atsižvelgiant nustatomi teisės pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobūdžio padariniai nukentėjusiam asmeniui. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui turi reikšmės visos – tiek susijusios su pažeistų teisių ir jų pažeidimo pobūdžiu, tiek leidžiančios įvertinti konkrečią nukentėjusiojo, taip pat žalą padariusio asmens situaciją ir taip individualizuoti piniginės kompensacijos dydžio parinkimą – bylos aplinkybės. Dėl to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginamos vertybės pobūdį ir specifiką, būtina įvertinti kriterijų visumą, t. y. vadovautis tiek įstatyme nustatytais, tiek teismų praktikoje suformuotais bei taikomais vertinamaisiais kriterijais, sudarančiais pagrindą nustatyti didesnį ar mažesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, taip pat atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
            Bylose dėl neteisėto darbuotojų atleidimo iš darbo jų patirtai neturtinei žalai atlyginti kasacinio teismo praktikoje, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, darbuotojams yra priteisiama nuo 500 iki 3 000 litų (LAT CBS 2006 m. sausio 4 d. nutartis ieškovės A. K. byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis ieškovės G. K. byloje  Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis ieškovų I. Č. (M.) ir M. M. byloje Nr. 3K-3-69/2007; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis ieškovo V. S. byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis ieškovo A.M. byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis ieškovės R. R. byloje Nr. 3K-3-514/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis ieškovo V. K.  byloje Nr. 3K-3-195/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis ieškovo A. S. byloje Nr. 3K-3-442/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartis ieškovės N. V. K. byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis ieškovės A. M. byloje Nr. 3K-3-448/2009).

Kai sužalojama sveikata darbe ar susergama profesine liga

            Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 str. 1 d. 5 p.). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimus.
Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus darbuotojo sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. CK 6.283 straipsnis nustato, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asme­niui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Darbdavio pareiga atlyginti neturtinę žalą taikoma bendrais pagrindais, o už turtinės žalos atlyginimą darbdavys atsakingas tik tada, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.
Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą ar susirgus profesine liga, yra sužalojimo ar ligos pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusio darbuotojo gyvenimui (LAT CBS 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-450/2006).
Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą patyrusio asmens kaltę. Jeigu teismas nustato, kad žalai atsirasti ar padidėti padėjo nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas ar ji iš viso neatlyginama, išskyrus maitintojo gyvybės atėmimo atvejį (CK 6.282 str.).
Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai turi svarstyti ir analogiško pobūdžio bylose suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kaip vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismų pareiga atsižvelgti į kitose bylose suformuotus precedentus dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio jokiu būdu nepaneigia CK 6.250 str. 2 dalies nuostatų ir suformuotos praktikos, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, ir joms neprieštarauja, t. y. atsižvelgimas į suformuotą teismų praktiką ir (arba) rėmimasis ja nepaneigia konkrečios bylos ginčo santykio ir žalą patyrusio darbuotojo individualumo ir jiems neprieštarauja (LAT CBS 2009 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-174/2009).
Siekdama atskleisti pastarojo laikotarpio kasacinio teismo išnagrinėtose bylose priimtų procesinių sprendimų dėl neturtinės žalos turinį, minima teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų kasacine tvarka išnagrinėtas bylas, kuriose išnagrinėti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo kildinami iš sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga ir buvo priteista: ieškovui A. Ž. – 25 000 litų (2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-450/2006); ieškovui V. V. – 30 000 litų (2006 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-575/2006); ieškovui A. L. – 50 000 litų (2007 m. balandžio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-157/2007); ieškovui A. M. – 40 000 litų (2007 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-262/2007); ieškovei S. M. – 10 000 litų (2008 m. vasario 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-129/2008); ieškovui L. V. – 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti (2008 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-529/2008).
Turėtina galvoje, kad VSDFV teritoriniai skyriai („Sodra“) ne­atlygina nukentėjusiam darbuotojui neturtinės žalos iš jam mo­kamo draudimo atlyginimo pagal Socialinio draudimo įstatymą, todėl šiuo atveju nukentėjusiajam privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.250 str. 2 d.; 6.263 str. 2 d.; 6.283 str. 1 d.). Minėtu atveju tai būtų įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje dirba nukentėjęs darbuotojas.

Procesiniai klausimai

Nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra tarpusavyje susiję, darbuotojas turi įrodyti darbdavio veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį. Tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas (pavyzdžiui, dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo) neatima iš darbuotojo teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą. Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės B. T. bylą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, pažymėjo, kad, nustatant neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo iš darbo dydį, kaip į vieną šios žalos dydžio nustatymo kriterijų atsižvelgiama ir į tai, kaip darbuotojo teisės apgintos taikant neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisines pasekmes (LAT CBS 2009 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-37/2009).
     DK 27 straipsnyje ir kituose darbo įstatymuose reglamentuojama tik dalis ieškinio senaties instituto klausimų. Pavyzdžiui, darbo įstatymai nereglamentuoja ieškinio senaties terminų taikymo, šių terminų eigos sustabdymo, nutraukimo, atnaujinimo, nenustato ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių pasekmių. Kai tam tikrų ieškinio senaties klausimų nereglamentuoja darbo įstatymai, šie klausimai sprendžiami vadovaujantis CK 1.126–1.135 straipsnių nustatytomis taisyklėmis (DK 27 str. 5 d.).
Jeigu darbuotojas viename ieškinyje prašo nagrinėti jo atleidimo iš darbo klausimą ir kartu atlyginti su neteisėtu atleidimu susijusią neturtinę žalą, tokiam ieškiniui nustatytas vieno mėnesio terminas nuo dokumento apie atleidimą gavimo dienos (DK 297 str. 1 d.). Kai darbuotojas reiškia ieškinį tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 27 str. 2 d.).
________________
Henrikas DAVIDAVIČIUS
Lietuvos teisėjų asociacijos narys
www.paciolis.lt
[ Gryžti į skyrių Juristas | Grįžti į pagrindinį skyriaus puslapį ] Spausdinimui Siųsti straipsnį draugui
- Puslapio generavimas: 0.10028 sekundės -