Advokatų profesinė bendrija „Bagdanskis iLAW“
info@ilawfirm.lt; www.ilawfirm.lt

Publikuota portale easystart.lt, APB „Bagdanskis iLAW“ naujienlaiškyje „Darbo teisės naujienos“ 2012 m. kovo mėn.

Darbdaviams aktualūs klausimai dėl studento-praktikanto darbo įforminimo ir darbo apmokėjimo, kitų praktikos atlikimo sąlygų.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais jeigu studijų programoje numatyta studentų praktika, įmonė, studentas bei aukštoji mokykla sudaro praktinio mokymo sutartį, o pavyzdinę sutarties formą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Taigi, priimant studentą praktikai privaloma studento praktinio mokymo sutartis. Šios sutarties formą patvirtino Švietimo ir mokslo ministras (2011 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. V-637). Tam, kad įmonėje studentas galėtų atlikti praktiką, būtinos šios sąlygos:
1) mokymosi įstaigos studijų programose turi būti numatyta studentų praktika;
2) įmonė turi gauti iš studento mokymosi įstaigos studento praktinio mokymo sutartį;
3) turi būti pasirašyta trišalė praktinio mokymo sutartis tarp mokymosi įstaigos, įmonės ir studento;
4) sutartis turi būti įregistruota aukštojoje mokykloje.

• Praktinio mokymo sutarties sąlygos
Kadangi praktinio mokymo sutartis yra vienas iš pagrindinių dokumentų, įteisinančių įmonės ir studento-praktikanto santykius, svarbu aptarti reikalavimus, keliamus šiai sutarčiai:
1) studentas atlieka praktiką, jeigu tai yra numatyta studijų programoje;
2) universitetas su įmone ar įstaiga suderina siunčiamų studentų praktikos tikslą, numatomus rezultatus ir praktikos trukmę;
3) įmonė užtikrina, kad studentui būtų paskirtas praktikos vadovas iš kvalifikuotų darbuotojų, turinčių ne mažesnį kaip 3 metų atitinkamo darbo stažą;
4) įmonė įsipareigoja organizuoti būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažus, užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos bei higienos normas atitinkančias darbo sąlygas, esant reikalui aprūpinti studentą praktikai atlikti būtinais darbo įrankiais;
5) įmonė įsipareigoja skirti studentui su studijų bei praktinio mokymo specifika susijusias užduotis bei užtikrinti, kad nebūtų skiriamos su studijų bei praktinio mokymo specifika nesusijusios užduotys nekvalifikuotam darbui atlikti;

Norime pabrėžti, kad Švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje sutartyje nėra sąlygos, jog įmonė privalo mokėti praktikantui arba jo mokymosi įstaigai atlyginimą už praktikanto atliekamą praktiką, t. y. už dirbtą darbą. Tai reiškia, jog studentų praktika, jei laikomasi aukščiau minėtų sąlygų, yra neatlygintina. Taip pat reikėtų paminėti, kad šio santykio šalims nėra draudžiama susitarti dėl praktikanto darbo apmokėjimo sudarant trumpalaikę darbo sutartį.

• Trumpalaikė darbo sutartis
Studentui-praktikantui galima pavesti savarankiškai atlikti tam tikras užduotis, dirbti tam tikrą darbą tik tuomet, jei su juo sudaryta trumpalaikė darbo sutartis. Jei tokia darbo sutartis nesudaryta, studentą-praktikantą turi prižiūrėti įmonės atstovas, pagelbėti jam dirbant pavestus darbus. Trumpalaikė darbo sutartis gali būti sudaryta ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui. Sudarant praktinio mokymo sutartį joje turi būti įrašyti studento praktikos trukmė. Vadinasi, studento praktika, kai jis savarankiškai atlieka jam pavestas funkcijas gamyboje ar teikiant paslaugas, neturėtų trukti ilgiau kaip 2 mėnesius, tačiau galimas ir toks atvejis, kai pirmą mėnesį studentas atlieka neatlygintiną praktiką prižiūrimas įmonės atstovo, o likusiems dviems mėnesiams sudaroma trumpalaikio darbo sutartis, pagal kurią studentas dirba savarankiškai ir gauna už tai atlygį.

• Nelegalus darbas
Aptariant atvejį, kai įmonė nori laikinai suteikti darbą studentui, o pastarasis siekia laikinai padirbėti įmonėje, kad įgautų darbinės praktikos, tačiau tai nėra numatyta studijų programoje, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju negali būti sudaroma studento praktinio mokymo sutartis. Vadinasi, norint įteisinti tokio studento darbą įmonėje, turėtų būti sudaroma darbo sutartis. Priešingu atveju įmonei galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už nelegalų darbą (nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris, esant Darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą). Pridursime, kad Darbo kodekso 99 str. 3 dalyje įstatymo leidėjas suformulavo įsakmią taisyklę, nustatančią, kad darbdaviui draudžiama leisti dirbti darbuotojui, kol nėra su juo pasirašyta darbo sutartis, jam nėra įteiktas antrasis darbo sutarties egzempliorius ir nėra išduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas.
Pažymėtina, kad yra buvę atvejų, kai be trišalės sutarties, tačiau esant darbdavio ir studento susitarimui, tokia praktika nebuvo laikoma nelegaliu darbu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika). Pabaigdami paminėsime, kad LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(3) straipsnyje nurodyta, jog darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį skiriama nuo 3000 iki 10 000 litų bauda. Sankcijos ženklios, tad pravartu žinoti studentų praktinio mokymo reglamentavimą.

Susijusi informacija
Teisės aktai:
1. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas
2. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl Studento praktinio mokymo sutarties“
3. Darbo kodeksas
4. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas

[ Gryžti į skyrių Intelektinių rėmėjų straipsniai | Grįžti į pagrindinį skyriaus puslapį ]