Intelektinių rėmėjų straipsniai, Mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis objektas : Straipsniai, TP : Mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis objektas : Leidiniai :TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#3645: Svečiai
#1: Vartotojai
#7456: Registruoti vartotojai

# Hanna_Myk


Jūs čia svečias.
+ registracija

Mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis objektas

Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 25-3-2009

Mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis objektas tendencijos ir apskaitos problemos, žurnalas „Apskaitos menas“, 2003 m. Nr. 12;

Straipsnio autorius - Advokatas Rolandas Misius. El.paštas: rolandas@advokatopaslaugos.lt, Mob.: +370 614 00009, www.advokatopaslaugos.lt

Nuo 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvestas naujas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (sutrumpintai pakuočių mokestis). Šio mokesčio mokėtojų ratas labai platus: iš esmės visi importuotojai ir gamintojai. Kaip žinia, gamintojais laikomos ir tos įmonės, kurios pakuoja produktus, pvz., kavinės, pateikiančios savo patiekalus vienkartiniuose induose. Mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminas neišvengiamai artėja: tai turėsime padaryti jau 2004 metų sausio mėnesį.
Per pirmuosius pakuočių mokesčio galiojimo metus teko važinėti po Lietuvą bei vesti šio mokesčio seminarus. Įmonių specialistų žinios apie šį mokestį labai skiriasi: nemažai mokesčio mokėtojų puikiai susipažinę su pakuočių mokestį reglamentuojančiais teisės aktais, kitų žinios labai paviršutiniškos. Tikiuosi šis straipsnis bus naudingas tiek vieniems, tiek kitiems.
1. Teisinė bazė. Pakuočių mokestį reglamentuoja keliolika teisės aktų. Pagrindinis teisės aktas - Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pakuotės mokestis yra ne vienintelis mokesčio objektas, nustatytas šiame įstatyme (kiti objektai  išmetami į aplinką teršalai bei apmokestinamieji gaminiai).
Kiti svarbūs teisės aktai  Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas, Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, patvirtinta Aplinkos ministro ir Finansų ministro bendru 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663/409a, Vyriausybės 2002 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. 1643 “Dėl apmokestinamųjų gaminių ir apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo 2003-2006 metų užduočių, Aplinkos ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 349 “Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ir kitokio naudojimo užduočių nustatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348. Pakuočių mokestį reglamentuojančius teisės aktus rasite šiame ir artimiausiame žurnalo “Apskaitos menas numeriuose.
Pažymėtina, kad nors pakuočių mokestis įvestas nuo 2003 m. sausio 1 d., tačiau visi poįstatyminiai teisės aktai, reikalingi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo įgyvendinimui, buvo priimti tik 2003 m. birželio pradžioje.
2. Labiau ekonominė priemonė, o ne mokestis. Pakuočių mokesčio atsiradimui įtakos turėjo Europos Sąjungos teisės aktai. 1994 metais buvo priimta Europos parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 62 “Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Pagal šios direktyvos 6 straipsnį valstybės narės įsipareigojo tvarkyti į rinką išleidžiamų pakuočių atliekas, t.y., panaudoti 50-65 proc. pakuočių atliekų svorio, 25-45 proc. perdirbti. Tačiau Europos Sąjungos teisės aktai suteikė valstybėms narėms teisę pačioms pasirinkti priemones pasiekti šiuos skaičius. Visose valstybėse narėse prievolė tvarkyti pakuočių atliekas deleguojama verslo subjektams (gamintojams ir importuotojams). Europoje galima išskirti dviejų rūšių pakuočių atliekų tvarkymo sistemas:
1. Baudinė (dabartinės ES narės, Čekija). Sistemos esmė: gamintojai ir importuotojai privalo tvarkyti pakuočių atliekas. Jei jie šios pareigos nevykdo, privalo mokėti baudą valstybei.
2. Mokestinė (Lietuva, Latvija, Lenkija). Įvedamas specialus pakuočių mokestis, kuris yra valstybės mokesčių sistemos dalis, tačiau mokesčio mokėtojai visiškai arba iš dalies atleidžiami nuo pareigos mokėti šį mokestį, jei vykdo nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis.
Abiejų šių sistemų tikslas analogiškas  priversti gamintojus ir importuotojus tvarkyti pakuočių atliekas. Valstybės biudžeto papildymas laikytinas antraeiliu tikslu. Nors Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 str. 2 d. ir numatyta tikslinė lėšų, gautų už pakuočių mokestį, panaudojimo paskirtis (pakuotės atliekų tvarkymo programų finansavimas), šių programų surenkamos lėšos tvirtinant valstybės biudžetą gali ir nepasiekti.
Pakuočių mokesčio tikslas lemia mokesčių administratoriaus pasirinkimą. Pagrindinis šio mokesčio administratorius yra ne valstybinė mokesčių inspekcija, o Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos. Pakuočių mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimus atlieka tik Aplinkos apsaugos ministerija arba jos įgaliotos institucijos (Mokesčių administravimo įstatymo 7 str. 4 d.).
3. Mokesčio objektas. Vienas iš svarbiausių ir daugiausiai problemų keliančių klausimų. Pakuočių mokesčio objektu laikoma pripildyta pirminė pakuotė (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., 4 priedėlis).
3.1. Pakuotės sąvoka. Pakuotė gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti bei pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 12 d.).
Pakuotė - iš bet kurios rūšies medžiagų padaryti gaminiai, skirti prekėms, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, izoliuoti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti ir pateikti iš gamintojo naudotojui ar vartotojui. Tais pačiais tikslais naudojami „negrąžintini“ daiktai taip pat laikomi pakuotėmis (ES direktyvos Nr. 94/62/EC 3 str. 1 d.).
ES institucijos yra parengusios direktyvos Nr. 94/62/EC pakeitimą, kuris nustato papildomus pakuotės kriterijus (šie pakeitimai dar neįsigaliojo, tačiau jais kaip teisės doktrina atskirais atvejais remiasi mokesčių administratoriaus specialistai). Taigi pagal minėtą direktyvos pakeitimo projektą terminas “pakuotė turi remtis šiais kriterijais:
1 kriterijus. Daiktas gali būti laikomas pakuote, jei jis tenkina aukščiau pateiktą apibrėžimą, nepaisant to, ar ši pakuotė gali atlikti ir kitas funkcijas, išskyrus jei daiktas yra neatskiriama produkto dalis ir yra numatytas suvartoti ar sunaudoti kartu su produktu.
Pavyzdžiai 1 kriterijui:
Pakuotė: saldainių dėžės, plastikinė juostelė aplink CD dėžutę, Aplinkos ministerija laikosi nuomonės, kad CD dėžutė nėra pirminė pakuotė, o tik produkto dalis.
Nelaikoma pakuote: įrankių dėžės, arbatos maišeliai, vaškas aplink sūrį, dešros odelė.
2 kriterijus. Daiktas, numatomas pripildyti pardavimo vietoje ir vienkartinis daiktas, parduodamas, pripildomas ar numatomas pripildyti pardavimo vietoje, turi būti laikomas pakuote, su sąlyga, kad jis atlieka pakuotės funkciją.
Pavyzdžiai 2 kriterijui:
Pakuotė, jei pripildymas vykdomas pardavimo vietoje: popieriniai ir plastikiniai maišai, vienkartinės lėkštės ir puodeliai (a) prekybos centre parduodami vienkartiniai indai yra produktas o ne pakuotė; b) vienkartiniai indai, kuriuose patiekiami produktai kavinėse, yra pakuotė; c) vienkartiniai indai, įmonėse naudojami darbuotojų ar klientų reikmėms (pvz., kavai pilstyti), nėra mokesčio objektas, kadangi šie indai nėra pripildomi pardavimo vietoje), plėvelė, sumuštinių maišeliai, aliuminio folija.
Nelaikoma pakuote: maišikliai, vienkartiniai peiliai, šakutės, šaukštai.
3 kriterijus. Pakuotės komponentai ir pagalbiniai elementai, integruoti į pakuotę, turi būti laikomi pakuotės dalimi. Pagalbiniai elementai, tiesiogiai sujungti ar pritvirtinti prie produkto, kurie vykdo pakuotės funkciją, turi būti laikomi pakuote, išskyrus jei jie yra neatsiejama produkto dalis ir visi elementai numatomi sunaudoti ar suvartoti kartu.
Pavyzdžiai 3 kriterijui:
Pakuotė: etiketė, tiesiogiai prijungta prie produkto;
Pakuotės dalis: antakių dažų šepetėlis, esantis dangtelio dalimi, lipni etiketė, pritvirtinta prie kitos pakuotės, susegėjai, plastikinės įmautės (cig.), dozatoriai, esantys valymo priemonės dangtelio dalimi (dozatoriai, nesantys dangtelio dalimi, nėra pakuotė).
3.2. Pripildyta pakuotė. Tik pripildyta pakuotė yra mokesčio objektas. Pripildyta pakuotė reiškia, kad į ją yra supakuotas gaminys. Pakuotės gamintojai už tuščią pakuotę mokesčio nemoka, nors apskaityti ją būtina pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisykles.
3.3. Pirminė pakuotė. Pakuotė yra šių rūšių (pagal ES direktyvą Nr..94/62/EC ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą):
a) prekinė arba pirminė pakuotė, t.y. pakuotė, sudaranti pardavimo vienetą, kurį pirkimo vietoje perka galutinis naudotojas ar vartotojas;
b) grupinė, arba antrinė, pakuotė, t.y. pakuotė, kuri pirkimo vietoje sudaro tam tikrų pardavimo vienetų grupę, nesvarbu, ar galutiniam naudotojui ar vartotojui ji parduodama kaip pardavimo vienetų grupė, ar tai tik priemonė lentynoms pardavimo vietoje papildyti; tokią pakuotę galima atskirti nuo produkto nepakeičiant jo savybių;
c) transporto, arba tretinė, pakuotė, t.y. pakuotė, kuri palengvina pardavimo vienetų ar grupinių pakuočių paruošimą išsiuntimui ir transportavimą, apsaugo juos nuo sugadinimo. Kelių, geležinkelio, laivų ir oro transporto konteineriai į transportavimo pakuotes neįeina.
Mokesčio objektas yra tik pirminė pakuotė. Tai yra ta, kuri yra arčiausiai produkto, pvz., cigarečių pakelis (bet ne blokas, kuris yra antrinė pakuotė); šokoladinio batonėlio popierėlis. Pirminė pakuotė susijusi su prekiniu vienetu. Pašalinus pirminę pakuotę, prekinis vienetas tampa naudojamas.
Prekinio vieneto nustatymas labai problematiškas, kai keli vienarūšiai daiktai supakuoti į vieną pakuotę (pvz., saldainiai, suvynioti į popierėlį, parduodami maišeliuose). Neoficialiai taikomas toks kriterijus:
a) produktas apskaitomas natūriniais vienetais: 500 tuščių pakelių cigarečių. Tada prekinis vienetas vienas tuščias pakelis;
b) produktas apskaitomas svorio vienetais, pvz., 10 kg saldainių. Tada prekinis vienetas šie saldainiai.
Pirminė pakuotė yra mokesčio objektas neatsižvelgiant į tai, ar supakuotas produktas platinamas atlygintinai, ar dalinamas nemokamai (reklaminių medžiagų pirminė pakuotė).
ES ir kitose šalyse, kuriose yra numatytos ekonominės priemonės ar mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, privaloma tvarkyti visų rūšių pakuotę (ne tik pirminę). Lietuvoje taip pat anksčiau ar vėliau bus įvestas visos pakuotės apmokestinimas (greičiausiai nuo 2006 - ųjų).
4. Pirminės pakuotės rūšys (pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlį):
1. Stiklinė.
2. Plastmasinė.
3. Kombinuota. Tai daugiasluoksnė pakuotė, sudaryta iš dviejų ar daugiau skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos negali būti atskirtos rankomis arba naudojant paprastas fizines priemones (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 5.2 p.). Pvz., TetraPak ar Elopak pieno, jogurto ar sulčių pakuotė, bulvių traškučių pakuotės, sviesto ar margarino pakuotės ir pan. Kombinuotos pakuotės gali būti apskaitomos kaip “kombinuotos pakuotės arba pagal vyraujančią medžiagą, kurios kombinuotoje pakuotėje yra daugiausiai (daugiau kaip 50 proc. svorio).
Nuo kombinuotos reikia skirti sudėtines pakuotes. Tai pakuotė, sudaryta iš dviejų ar daugiau skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos gali būti atskirtos rankomis ar naudojant paprastas fizines priemones (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 5.2 p.). Pvz., alaus butelis: stiklas ir popierinė etiketė. Sudėtinės pakuotės apskaitomos pagal vyraujančią medžiagą (daugiau kaip 90 proc. svorio). Jei negalima išskirti vyraujančios medžiagos, sudėtinė pakuotė apskaitoma kaip kitos (6) pakuotės arba atskirai pagal sudėtinių medžiagų svorį. Sudėtinei pakuotei atskiras mokesčio tarifas nenustatytas.
4. Metalinė.
5. Popierinė ir kartoninė pirminė pakuotė.
6. Kita. Pvz., medinė pakuotė.
Pakuotės rūšies reikšmė:
1. Kiekvienai pakuotės rūšiai nustatytas atskiras mokesčio tarifas, ji mokesčio deklaracijoje nurodoma atskira eilute.
2. Mokesčio mokėtojas turi teisę už vienas pakuotės rūšis mokėti mokestį, už kitas vykdyti pakuočių atliekų tvarkymo užduotis (pilno užduoties įvykdymo rūšies viduje atveju mokesčio mokėtojas visiškai atleidžiamas nuo pakuočių mokesčio).
3. Mokesčio mokėtojas turi teisę pasirinkti mokestį už vienas pakuotės rūšis skaičiuoti pagal masės tarifus, už kitas pagal tūrio tarifus.
5. Mokesčio mokėtojai. Mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 str.).
5.1. Gamintojo sąvoka. Gamintojas fizinis ar juridinis asmuo, kuris gamina apmokestinamuosius gaminius ir (ar) kuris pakuoja gaminius į apmokestinamąją pakuotę (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 str. 9 d.). Taigi gamintoju laikomi dviejų rūšių asmenys:
a) pakuojantys savo paties pagamintus gaminius;
b) pakuojantys kitų subjektų pagamintus gaminius (“pakuotojai"). Kavinės, naudojančios vienkartinius indus, parduotuvės, perpakuojančios produktus arba gaminančio produktus prekybos vietoje, taip pat laikomos gamintojais.
Gamintoju pakuočių mokesčio prasme laikomas tas asmuo, kuriam priklauso nuosavybės teisė į pakuojamą gaminį. Praktikoje galimos kelių rūšių situacijos:
1. Vienam subjektui (užsakovui) priklauso nuosavybės teisė į gaminį. Kitas (vykdytojas) atlieka fizinius pakavimo veiksmus užsakovo užsakymu. Mokesčio mokėtoju laikomas užsakovas.

2. Užsakovas užsako vykdytojui pagaminti tam tikrą produktą, pažymėti jį nurodytu prekės ženklu ir pan. Vykdytojas pagamina produktą, supakuoja (jam priklauso nuosavybės teisė) bei parduoda išimtinai užsakovui. Mokesčio mokėtoju laikomas vykdytojas.
5.2. Importuotojo sąvoka. Importuotoju laikomas asmuo, įvežantis prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.
6. Apmokestinimo momentas. Mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį pagamintą ar importuotą į Lietuvos Respubliką pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 str. 4 d.). Ši norma leidžia išskirti du apmokestinimo momentus:
1) gaminio pagaminimas (supakavimas). Pagaminimo faktas nustatomas pagal sandėlio važtaraščius ir kitus apskaitos dokumentus;
2) supakuoto gaminio importas, t. y. įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Šio straipsnio autoriaus nuomone, importo momentu laikytinas prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti momentas (Muitinės kodekso 78 straipsnis).
Esamas apmokestinimo momentas lemia tai, jog apmokestinamas sandėliuose esantis gaminių ir pakuotės kiekis. Todėl mažėja Lietuvos įmonių konkurencingumas, didėja eksportuojamų prekių savikaina. Europos valstybėse pasirinktas kiek kitoks apmokestinamo momentas pagamintų ar importuotų prekių perleidimas trečiajam asmeniui. Seime įregistruotas įstatymo projektas Nr. IXP-2828, kuriame siūloma europinę praktiką įtvirtinti ir Lietuvoje.
7. Mokesčio apskaičiavimas. Apmokestinamosios pakuotės kiekis per mokestinį pagal atskiras pakuotės atliekų rūšis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
A = P+I+E, kur
A  apmokestinamosios pakuotės kiekis;
P pagamintos pakuotės kiekis;
I importuotos pakuotės kiekis;
E eksportuotos pakuotes pakuotės kiekis;
Apmokestinamosios pakuotės kiekį padauginę iš mokesčio tarifo (nustatyto Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlyje), gausime mokesčio sumą, kurią reikėtų mokėti, jei nevykdomos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.
Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad pakuočių mokesčio tarifai nustatyti masės ir tūrio vienetais. Tačiau pakuočių atliekų tvarkymo užduotys nustatytos tik masės, bet ne tūrio procentais (LR Vyriausybės 2002 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. 1643 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo 2003-2006 metų užduočių). Todėl tie mokesčio mokėtojai, kurie planuoja tvarkyti savo pakuočių atliekas ir nemokėti mokesčio, į rinką išleistų pakuočių apskaitą privalo tvarkyti masės vienetais.
Mokesčių mokėtojai, pasirinkę mokestį mokėti pagal tūrio vienetus, privalės dubliuoti apskaitą pagal masės vienetus, kadangi ataskaita apie į rinką išleistas pakuotes pateikiama tik tūrio vienetais. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijoje, apskaičiuojant mokestį pagal tūrio vienetus, privalu nurodyti palyginamuosius duomenis pagal masės vienetus.
Norėčiau pabrėžti, kad pakuočių mokesčio mokėjimas įmonėms dažniausiai yra brangesnė alternatyva. Daugumai įmonių pigiau bus vykdyti pakuočių atliekų tvarkymo užduotis ir tokiu būdu mažinti įmonės kaštus.
8. Mokesčio lengvatos (pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymas). Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už visą pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 5 d.). Ši taisyklė leidžia visiškai nemokėti mokesčio, jei mokesčio mokėtojas finansuoja dalies savo į rinką išleistų pakuotės atliekų sutvarkymą (vykdo pakuotės atliekų tvarkymo užduotis).
Pakuotės atliekų tvarkymo užduotis nustato LR Vyriausybės 2002 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. 1643 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo 2003-2006 metų užduočių“. 2003 metams nustatytos šios užduotys:


APMOKESTINAMOSIOS PAKUOTĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS
2003 metai
Pakuotės pavadinimas | Tvarkymo būdas| Užduotis (masės procentais)
1. Stiklinė pirminė pakuotė |perdirbimas| 25
2. Plastmasinė pirminė pakuotė |perdirbimas| 5
3. Metalinė pirminė pakuotė |perdirbimas| 5
4. Popierinė, kartoninė (iš jų ir kombinuotoji) pirminė pakuotė |perdirbimas| 13
5. Kita pirminė pakuotė |perdirbimas ar kitoks naudojimas | 5

2004-2006 metais pakuočių atliekų tvarkymo užduotys kasmet didės. Šiuo metu nustatytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys bus keičiamos (dar papildomai didinamos), Aplinkos ministerija yra parengusi Vyriausybės nutarimo projektą.
Pakartotinio naudojimo pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduotis nustato Pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotys (Žin., 2002, Nr. 70-2943).
Pavyzdys: tarkime, per 2003 metus išleidote į rinką 100 t plastikinės pakuotės. Jūs turite 2 alternatyvas:
a) brangesniąją mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (100.000 kg*1.8 Lt/kg =180.000 Lt);
b) pigesniąją sutvarkyti 5 tonas (tvarkymo užduotis plastikinei pakuotei 2003 metais 5 proc.) plastikinės pakuotės (nebūtinai savo ir nebūtinai pirminės); gauti pakuotės atliekų perdirbėjo (eksportuotojo) pažymą, patvirtinančią atliekų sutvarkymą, bei šiam kiekiui bei visiškai nemokėti mokesčio. Ši alternatyva gali būti daugiau kaip 30 kartų pigesnė.
Tai pat Jūs galite nuspręsti tvarkyti tik atskiras pakuotės atliekų rūšis, pvz., vien tik stiklines, o už kitas (popierines, plastikines, metalines ir kt.) mokėti mokestį. Bet jei jūs neįvykdysite visos tam tikros pakuotės rūšies tvarkymo užduoties, jums teks mokėti visą mokestį.
Yra sudarytas sąrašas įmonių, kurios turi teisę išduoti dokumentus (pažymas), patvirtinančius pakuotės atliekų sutvarkymą (užduočių vykdymą). Sąrašą rasite Aplinkos ministerijos interneto puslapyje www.am.lt. Šias pažymas pridėjus prie metinės mokesčio deklaracijos (jei sutvarkytas visas kiekis pagal atskiras pakuotės atliekų rūšis), mokesčio mokėtojas visiškai atleidžiamas nuo mokesčio.
Paprastai atliekas tvarkančios įmonės tvarko tik tam tikros rūšies pakuotes (pvz., stiklo perdirbėjai - stiklą). Tačiau yra įmonių, kurios verčiasi visų rūšių pakuočių atliekų tvarkymu ir pažymų, patvirtinančių sutvarkymą, pristatymu mokesčio mokėtojui. Viena tokių įmonių  UAB “ŽALIASIS TAŠKAS", tel. Nr. (85) 2336435, 8652 91401.
9. Mokesčio laikotarpis yra vieneri kalendoriniai metai. Kaip minėta, mokestis (jei nevykdomos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys) skaičiuojamas sudedant mokestiniu laikotarpiu importuotą ir pagamintą pakuotės kiekį bei atimant eksportuotą pakuotės kiekį. Būtina pateikti šias ataskaitas valstybės institucijoms:
1. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaraciją. Deklaracijos forma patvirtinta Aplinkos ir Finansų ministrų bendru 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr 663/409a “Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Pateikiama iki sausio 30 dienos:
a) Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams;
b) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
2. Ataskaitą apie į vidaus rinką išleistas pakuotes. Ataskaitos forma patvirtinta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse (Žin.,2002, Nr. 81-3503). Pateikiama Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams iki sausio 25 dienos.
Svarbu, kad minėtose deklaracijoje ir ataskaitoje pateikti duomenys apie pirminę pakuotė sutaptų. Skirtumas gali būti traktuojamas kaip bandymas nuslėpti mokesčio sumą.
10. Apskaitos problemos. Apskaitos klausimas yra vienas iš sudėtingiausių. Pakuočių apskaitos tvarka nereglamentuota jokiuose teisės aktuose, nėra jokios oficialios metodikos.
Apskaita gali būti vykdoma remiantis šiais duomenimis:
a) pakuotės gamintojo pateiktais dokumentais, pvz., sutartyse su pakuotę tiekiančiu asmeniu dažnai nustatomas pakuotės svoris;
b) paties mokesčio mokėtojo nustatytais duomenimis, pvz., mokesčio mokėtojas sudaro komisiją, kuri sveria naudojamas pakuotes.
Aplinkos ministerijos nuomone, pakuotės turėtų būti apskaitomos pagal vidutinį svorį (pvz. šlapios ir sausos europaletės svoris skiriasi).
Apskaityti reikia visą pakuotę (pirminę, antrinę, tretinę), nors mokestis mokamas tik už pirminę. Metinė į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaita pateikiama Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams iki kitų metų sausio 25 dienos.
Pagal šiuos pavyzdžius pakuočių apskaitą sudaro 2 etapai: 1) naudojamų pakuočių nomenklatūros sudarymas; 2) pagamintų ir importuotų pakuočių kiekio apskaičiavimas pagal atskiras pakuotės rūšis (pakuočių nomenklatūros duomenis dauginant iš pagaminto ir importuoto pakuočių skaičius).
Greičiausiai šis apskaitos metodas bus oficialiai įteisintas kaip bazinis. Taip pat numatoma įteisinti supaprastintos apskaitos tvarką. Supaprastinta pakuočių apskaitos tvarka sėkmingai naudojama ES šalyse. Pvz., kompiuterio programa pagal suvestus duomenis nustato “idealiąją" įmonės naudojamą pakuotę; arba remiamasi statistika, pagal kurią vienam kg produkto supakuoti vidutiniškai sunaudojama x kg pakuotės. Supaprastintos apskaitos taikymo ribos dar nėra aiškios.
11. Pakuočių mokestis ir pakuotė, už kurias privaloma imti užstatą. Šalia jau minėto pakuočių atliekų tvarkymo būdo, kai gamintojai ir importuotojai finansuoja dalies į rinką išleistų pakuočių sutvarkymą, egzistuoja kita, užstato sistema. Šios dar nuo tarybinių laikų žinomos sistemos esmė: gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių pakuotėms taikoma užstato sistema, taip pat pardavėjai, parduodami gaminius šiose pakuotėse, privalo imti nustatyto dydžio užstatą už pakuotes. Grąžinus tuščią pakuotę, užstatas grąžinamas.
Užstato sistemą Lietuvoje reglamentuoja Pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašas, užstato dydis ir užstato sistemos įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1506. Pagal šią tvarką užstatą privaloma imti už stiklines pakartotinio naudojimo alaus, alkoholinių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens ir sulčių pakuotes.Užstato dydis  0,35 lito už 0,5 litro ir didesnės talpos pakuotes, 0,30 lito už mažesnės talpos pakuotes. Prieš išleisdami pakuotes į apyvartą, gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijai privalo pateikti pakartotinai naudojamų pakuočių formą.
Praktikoje Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1506 nėra vykdomas, pakuočių užstato sistema nesukurta. Priežastis gamintojai ir importuotojai nesutaria su pardavėjais, kaip turi būti paskirstomos išlaidos, atsirandančios funkcionuojant užstato sistemai.
Stiklinių alaus, alkoholinių gėrimų, sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens pakartotinio naudojimo pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduotį nustato Pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo ir kitokio naudojimo užduotys, patvirtintos Aplinkos ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 349. 2003 metams nustatyta 70 procentų užduotis nuo pagamintų ir importuotų pakuočių svorio. Praktikoje kyla klausimas, ar gamintojai ir importuotojai gali vykdyti šią pakartotinio naudojimo užduotį, jei nesukurta privaloma užstato sistema. Šio straipsnio autoriaus manymu, užduotis gali būti vykdoma, tinkamas užduoties vykdymas yra sąlyga pasinaudoti Mokesčio už aplinkos teršimą 5 str. 5 d. nustatyta lengvata.
12. Sankcijos mokesčių mokėtojams. Kaip žinia, sankcijas (baudas, delspinigius) už netinkamą mokestinių prievolių vykdymą nustato Mokesčių administravimo įstatymas. Įstatymų leidėjas, matyt norėdamas pripratinti tinkamai apskaičiuoti ir sumokėti naują pakuočių mokestį, nustato papildomas neigiamas pasekmes. Tokiu būdu už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis apskaičiuojamas taikant koeficientą 2.
13. Tendencijos. Galima nurodyti tokias tikėtinas pakuočių mokesčio vystymosi gaires:
1. Visų rūšių pakuotės apmokestinimas. Tai, kad mokesčio objektu laikoma tik priminė pakuotė, sąlygoja nacionalinių teisės aktų neatitikimą Europos Sąjungos direktyvos Nr. 94/62/EB Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų nuostatoms, kurios pakuočių atliekų tvarkymo užduotis nustato visoms pakuotės rūšims. Lietuvos Respublikos teisės aktų suderinimas su minėta direktyva yra neišvengiamas.Kaip minėta, tai bus greičiausiai įvykdyta nuo 2006-ųjų.
2. Mokesčio tarifų didinimas. Jau dabar kai kurie specialistai teigia, kad mokesčio tarifų dydis atskiroms pakuotės rūšims neužtikrina mokesčio tikslo skatinti tvarkyti pakuotes.
3. Tarifų pagal pripildytos pakuotės tūrį atsisakymas. Motyvas analogiškas aukščiau nurodytam. Tūriniai tarifai skatina ieškoti palankesnio tarifo, o ne tvarkyti pakuotes.
4. Mokesčio mokėjimo ir deklaracijos pateikimo terminų pratęsimas. Nepilnas 1 mėnesio terminas yra aiškiai nepakankamas. Ilgesnis terminas nustatytas ir užsienio šalyse, pvz., Vokietijoje 4 mėnesiai, Belgijoje 3 mėnesiai.
5. Dalinio pakuočių atliekų tvarkymo užduoties vykdymo užskaitymas. Įstatymo projektui, įtvirtinančiam šią nuostatą, pritarta Seimo posėdyje pateikimo stadijoje. Ši nuostata greičiausiai bus taikoma nuo 2004-ųjų.
6. Apmokestinimo momento susiejimas su išleidimu į rinką (atlygintiniu ar neatlygintiniu perdavimu bet kuriam trečiajam asmeniui), o ne pagaminimu ar importu. Ši nuostata taip pat greičiausiai bus taikoma nuo 2004-ųjų.
7. Taip pat būtų tikslinga mokesčių mokėtojus atleisti nuo mokesčio ne tik už tą pakuotės kiekį, kurį jie patys eksportuoja, bet ir kurį eksportuoja jų kontroliuojami ar juos kontroliuojantys asmenys.
[ Gryžti į skyrių Intelektinių rėmėjų straipsniai | Grįžti į pagrindinį skyriaus puslapį ] Spausdinimui Siųsti straipsnį draugui
- Puslapio generavimas: 0.26754 sekundės -