|
Pakuočių mokesčio naujovės ir problemos
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 29-3-2009
Pakuočių mokesčio naujovės ir problemos, žurnalas “Apskaitos ir mokesčių apžvalga“, 2005 m. Nr. 3;
Autorius M. Romerio universiteto lektorius
El.paštas: rolandas@advokatopaslaugos.lt, Mob.: +370 614 00009, www.advokatopaslaugos.lt
2005 m. sausio 30 d. tai terminas, kada reikėjo pateikti pakuočių mokesčio deklaraciją už 2004 m., antruosius mokesčio galiojimo metus, ir sumokėti šį mokestį. „Apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2004 m. 2 numeryje yra supažindinusi savo skaitytojus su svarbiausiais klausimais, susijusiais su pakuočių mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu. iame straipsnyje pateikiame mokesčio naujoves, kurias būtina žinoti, deklaruojant 2004 m. pakuočių mokestį. Tikimės, kad šis straipsnis primins skaitytojams apie pareigą deklaruoti ir sumokėti mokestį, pateikti kitas privalomas ataskaitas kompetentingoms valstybės institucijoms. Tiems, kurie jau pateikė pakuočių mokesčio deklaracijas, praktinio pobūdžio straipsnyje pateikiami patarimai padės pasitikrinti, ar mokestis apskaičiuotas teisingai, prireikus bus galima pasinaudoti Mokesčio administravimo įstatymo suteikiama teise pateikti patikslintą deklaraciją ir išvengti mokestinių teisinių sankcijų, nustatytų Mokesčio administravimo įstatyme ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme.
2004 m. buvo keista daug nacionalinių ir ES teisės aktų, reglamentuojančių klausimus, susijusius su pakuočių mokesčiu: 1994 m. gruodžio 20 d. direktyva dėl pakuočių ir pakuočių atliekų Nr. 94/62/EB, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (Žin., 2002, Nr. 13-474), Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 4-152), Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 2002, Nr. 81-3503). Visi šių teisės aktų pakeitimų tinkamas išmanymas padės Jums teisingai deklaruoti pakuočių mokestį. Todėl juos panagrinėsime plačiau.
1994 m. gruodžio 20 d. direktyvos dėl pakuočių ir pakuočių atliekų Nr. 94/62/EB (toliau - Direktyva) pakeitimai.
Europos Parlamentas ir Taryba 2004 m. vasario 11 d. priėmė Direktyvos pakeitimą Nr. 2004/12/EB. Pakeitimus rasite lietuvių kalba internete adresu http://www3.lrs.lt/c-bin/eu/preps2?Condition1=45549&Condition2=. iuose pakeitimuose, be kita ko, buvo nustatyti papildomi pakuotės kriterijai. Pakuotės kriterijais siekiama suvienodinti pakuotės sąvoką Europos Sąjungoje.
Pakuotės kriterijai turi didžiulę praktinę reikšmę apskaičiuojant pakuočių mokestį. Mokesčio objektas pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 str. ir šios įstatymo 4 priedėlį yra pripildyta pirminė pakuotė. Pirmas klausimas, kurį reikėtų sau užduoti, nustatant ar tam tikras materialaus pasaulio objektas (pvz., vienkartiniai indai) yra apmokestinamas pakuočių mokesčiu yra: ar šis objektas yra pakuotė. Į šį klausimą padės atsakyti 2004 m. gruodžio 20 d. Direktyvos pakeitimuose nustatyti pakuotės kriterijai:
1 kriterijus. Gaminiai laikomi pakuotėmis, jeigu jie atitinka aukščiau nurodytą apibrėžimą, nepažeidžiant kitų pakuotės galimų funkcijų, nebent gaminys yra neatskiriama produkto dalis ir yra būtinas tam produktui laikyti, išlaikyti arba išsaugoti visą jo gyvavimo laikotarpį ir visi elementai yra skirti kartu naudoti, vartoti ar pašalinti.
Pavyzdžiai, paaiškinantys šį kriterijų:
Pakuotė: dėžutės saldainiams, plėvelė kompaktinio disko dėklui vynioti.
Ne pakuotės: vazonai gėlėms, kuriuose augalas auga visą savo gyvenimą, įrankių dėžės, arbatos maišeliai, sūrius dengiantis vaško sluoksnis, dešrų apvalkalai.
2 kriterijus. Gaminiai, suprojektuoti ir skirti užpildymui pardavimo vietoje, ir vienkartiniai gaminiai, kurie parduodami, užpildomi arba skirti užpildymui pardavimo vietoje, yra laikomi pakuote, jeigu jie atlieka pakuotės funkciją.
Pavyzdžiai, paaiškinantys šį kriterijų
Pakuotė, jeigu suprojektuota ir skirta užpildymui pardavimo vietoje: popieriniai arba plastikiniai maišai, skirti prekėms nešti, vienkartinės lėkštės ir puodeliai, maistui vynioti skirta plėvelė, maišeliai sumuštiniams, aliuminio folija.
Ne pakuotės: maišiklis, vienkartiniai stalo įrankiai.
3 kriterijus. Į pakuotę integruoti pakuotės komponentai ir pagalbiniai elementai yra laikomi pakuotės, į kurią jie integruoti, dalimi. Pagalbiniai elementai, prikabinti tiesiai prie produkto arba prie jo pritvirtinti ir atliekantys pakuotės funkciją, yra laikomi pakuote, nebent jie būtų šio produkto sudėtinė dalis ir visi elementai būtų skirti kartu suvartoti arba pašalinti.
Pavyzdžiai, paaiškinantys šį kriterijų
Pakuotė: etiketės, tiesiogiai prikabintos prie produkto arba pritvirtintos prie jo.
Pakuotės dalis: tušo blakstienoms šepetėlis, kuris yra flakono dangtelio dalis; lipnios etiketės, priklijuotos ant kitos pakuojamos prekės; juostinės sąsagėlės; plastikiniai dėklai; dozimetras, kuris yra ploviklių taros dangtelio dalis.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai.
2004 m. sausio 22 d. Seimas priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 5, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 28-746). iuo įstatymu priimta keletas mokesčio mokėtojams naudingų pataisų:
1. Apmokestinimo momentas susietas ne su gamyba ar importu, o su išleidimu į Lietuvos Respublikos vidaus rinką. 2003 metais pakuotės mokesčio bazė buvo nustatoma sudedant mokestiniu laikotarpiu importuotą ir pagamintą pakuotės kiekį bei atimant eksportuotą pakuotės kiekį. Importu buvo laikomas supakuotos prekės įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pagaminimo momentu buvo laikomas gaminio supakavimas į apmokestinamąją pakuotę. Tai reiškė, kad už 2003 metus pakuotės mokestį reikėjo mokėti ne tik už parduotus supakuotus gaminius, bet ir gaminius, esančius įmonės sandėlyje.
Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 str. 11 d. ir 8 str. 4 d. (įstatymo Nr. IX-1970 redakcija) nuo 2004 m. sausio 1 d. apmokestinimo momentas siejamas su importuotų ar pagamintų supakuotų gaminių atlygintiniu ar neatlygintiniu perleidimu kitam asmeniu (pardavimu, reklaminės medžiagos perdavimu ir pan.) arba sunaudojimo mokesčio mokėtojo reikmėms. Už sandėlyje esančius supakuotus gaminius mokesčio mokėti nebereikia.
Dažniausiai užduodami klausimai, susiję su apmokestinimo momentu:
a) 2003 metais importuotos tam tikros prekės, supakuotos į apmokestinamąją pakuotę. Už šią pakuotę 2004 m. sausio 30 d. sumokėtas pakuotės mokestis. Prekės parduotos tik 2004 m. gegužės mėnesį. Klausimas: ar už šių prekių pakuotę 2004 m. mokestiniu laikotarpiu dar kartą reikia mokėti pakuočių mokestį? Atsakymas: mokesčio mokėti nereikės, nes tas pats taršos objektas (pakuočių atliekos) gali būti apmokestinamas tik vieną kartą.
b) 2002 m. pagamintos ir supakuotos į pirminę pakuotę tam tikros prekės. ios prekės parduotos tik 2004 m. Klausimas: ar už šių prekių pakuotę 2004 m. reikia mokėti pakuočių mokestį? Atsakymas: mokesčio mokėti nereikės, kadangi prievolės mokėti pakuočių mokestį atsiradimui reikalinga išskirti 2 etapus: 1) gamyba (arba įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją) ir 2) perleidimas kitam asmeniui arba sunaudojimas mokesčio mokėtojo reikmėms. Kadangi pirmasis etapas (pagaminimas) įvyko dar iki pakuočių mokesčio įvedimo, prievolės mokėti mokestį nėra.
2. Dalinis pakuočių atliekų tvarkymo užduoties įvykdymas tam tikra dalimi mažina pakuočių mokestį. Kad suvoktume šių pakeitimų prasmę, būtina trumpai paaiškinti pačią pakuočių mokesčio esmę: pakuočių mokestis tai ekonominė priemonė, skatinanti mokesčio mokėtojus tvarkyti pakuočių atliekas (finansuoti dalies į rinką išleistų pakuočių atliekų sutvarkymą).
Pagal Direktyvos 6 str. valstybės narės įsipareigojo tvarkyti į rinką išleidžiamų pakuočių atliekas, t. y. panaudoti 5065 proc. pakuočių atliekų svorio, 2545 proc. perdirbti. Tačiau Europos Sąjungos teisės aktai suteikė valstybėms narėms teisę pačioms pasirinkti priemones pasiekti šiuos skaičius. Visose valstybėse narėse prievolė tvarkyti pakuočių atliekas perduodama verslo subjektams (gamintojams ir asmenims, įvežantiems supakuotus gaminius į valstybės teritoriją). Europoje galima išskirti dviejų rūšių pakuočių atliekų tvarkymo sistemas:
1. Baudinė (senosios Europos Sąjungos narės, Čekija). Sistemos esmė: gamintojai ir asmenys, įvežantys į valstybės teritoriją supakuotus gaminius, privalo tvarkyti pakuočių atliekas. Jei jie šios pareigos nevykdo, privalo mokėti baudą valstybei.
2. Mokestinė (Lietuva, Latvija, Lenkija). Įvedamas specialus pakuočių mokestis, kuris yra valstybės mokesčių sistemos dalis, tačiau mokesčio mokėtojai visiškai arba iš dalies atleidžiami nuo pareigos mokėti šį mokestį, jei vykdo nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis.
i pakuočių mokesčio paskirtis išreiškiama per Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 5 d. pirmajame sakinyje suformuluotą teisės normą:
Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
i taisyklė mokesčių mokėtojui suteikia dvi alternatyvas:
a) brangesniąją mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis;
b) pigesniąją finansuoti dalies į rinką išleistų pakuotės atliekų sutvarkymą (vykdyti pakuotės atliekų tvarkymo užduotis). iuo atveju mokesčio mokėtojas privalo gauti pakuotės atliekų perdirbėjo (eksportuotojo) pažymą, patvirtinančią atliekų sutvarkymą. Pažymą išduodanti įmonė turi būti įrašyta į Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą, kuris tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu. Pažymas galima įsigyti ir per mokesčio mokėtojus atstovaujančias organizacijas, pvz., UAB „Žaliasis taškas“. ias pažymas pridėjęs prie metinės pakuočių mokesčio deklaracijos, mokesčio mokėtojas visiškai atleidžiamas nuo mokesčio, jei įvykdoma pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, nustatyta LR Vyriausybės 2002 m. spalio 17 d. nutarime Nr. 1643 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo 20032006 metų užduočių“. Mokesčio mokėtojas gali nuspręsti tvarkyti tik atskiras pakuotės atliekų rūšis, pvz., vien tik stiklines, o už kitas (popierines, plastikines, metalines ir kt.) mokėti mokestį. Taip pat galima vykdyti pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduotis, nustatytas Aplinkos ministro 2003-12-01 įsakyme Nr. 602.
Pavyzdys: tarkime, per 2004 metus mokesčio mokėtojas išleido į rinką 100 t plastikinės pakuotės. Mokesčių mokėtojas gali (a) mokėti pakuočių mokestį (100.000 kg*1.8 Lt/kg =180.000 Lt) arba (b) gauti pažymą apie 16 tonų plastikinės pakuotės perdirbimą (tvarkymo užduotis plastikinei pakuotei 2004 metais 16 proc.) bei nuo šio kiekio visiškai nemokėti mokesčio. i alternatyva gali būti keliasdešimt kartų pigesnė.
Tačiau 2003 m. galiojusi atleidimo nuo pakuočių mokesčio schema buvo ydinga: pakuočių atliekų tvarkymo užduotį įvykdžius tik iš dalies, mokesčio mokėtojo pakuočių atliekų tvarkymo kaštai didėjo: reikėjo mokėti visą pakuočių mokestį valstybei plius atliekas tvarkančioms įmonėms už pažymų, patvirtinančių atliekų sutvarkymą, išdavimą. Nuo 2004 m., iš dalies įvykdžius pakuočių atliekų užduotį, tam tikra dalimi mažinamas pakuočių mokestis (pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 5 d., 2004 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-1970 redakcija):
Tvarkymo užduoties įvykdymo procentas
Mokėtinas mokesčio procentas, lyginant su mokesčio valstybei dydžiu, jei užduotys būtų nevykdomos visiškai
100 ir daugiau
0
75 ir daugiau
25
50 ir daugiau
50
25 ir daugiau
75
Pavyzdys: 2003 m. įmonė importavo 100 t apmokestinamosios stiklinės pakuotės. Tvarkymo užduotis stiklinei pakuotei 2003 m. buvo 25 procentai. Gauta pažyma 20 tonų stiklinės pakuotės, t.y. faktinis užduoties įvykdymas 20 procentų (arba 80 procentų nuo visos užduoties). Įmonei tokiu atveju reikėjo mokėti visą mokestį (90 Lt/t*100t=9000 Lt) plius atliekas tvarkančiai įmonei už pažymų išdavimą.
Kitas pavyzdys: 2004 m. įmonė importavo ir išleido į Lietuvos Respublikos vidaus rinką 100 t apmokestinamosios stiklinės pakuotės. Tvarkymo užduotis stiklinei pakuotei 2004 m. buvo 35 procentai (užduotis kasmet didėja iki 2006 m. pabaigos, kad pasiektų Direktyvoje nustatytus skaičius). Gauta pažyma 28 tonoms stiklinės pakuotės, t.y. faktinis užduoties įvykdymas 28 procentai (arba 80 procentų nuo visos užduoties). Įmonei tokiu atveju reikėjo mokėti ketvirtadalį pakuočių mokesčio (1/4 *90 Lt/t*100t=2250 Lt) plius atliekas tvarkančiai įmonei už pažymų išdavimą.
Importo ir eksporto sąvokų problematika, susijusi su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta:
Mokestį už aplinkos teršimą [...] pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai.
Europos Sąjungos teisės aktai, pvz., Tarybos 1992 m. spalio 12 d. reglamentu Nr. 2913/92 patvirtintas Bendrijos muitinės kodeksas, tiesiogiai neįtvirtina importo sąvokos, tačiau sisteminė šių teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad importo sąvoka tiesiogiai susijusi su prekėmis, kurios įvežamos iš valstybių, nesančių Bendrijos narėmis į Bendrijos muitų teritoriją, prekių įvežimas iš kitos bendrijos narės neturėtų nelaikomas importu. Dauguma nacionalinių teisės aktų nuo Lietuvos įstojimo į ES prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės nelaiko importu, pvz., PVM įstatymo 4(1) str.
Pažymėtina, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme vartojamos importo ir eksporto sąvokos iki šiol nėra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktuose vartojamomis formuluotėmis. io įstatymo 2 str. 10 d. nustatyta:
Importuotojas fizinis ar juridinis asmuo, kuris importuoja į Lietuvos Respubliką [...] gaminius, supakuotus į apmokestinamąją pakuotę.
Nepaisant to, autoriaus nuomone, šios sąvokos turėtų būti aiškinamos istoriniu (teisės normos dėl įstojimo į ES nebuvo keičiamos) ir tiksliniu (apmokestinti taršos objektus, susidariusius Lietuvos Respublikos teritorijoje) metodais. Tokiu būdu importo sąvoką reikėtų aiškinti plečiamai: ji apimtų ne tik supakuotų prekių įvežimą iš trečiųjų šalių, bet ir iš ES valstybių narių. Atitinkamai eksportas (5 str. 4 d.) turėtų būti suprantamas ne tik išvežimas į trečiąsias šalis, bet ir į ES valstybes nares. Tokiu būdu mokestį reikia mokėti ir už iš ES valstybių narių įvežtus supakuotus gaminius, jei jie išleidžiami į LR vidaus rinką.
Pažymėtina, kad šiuo metu Seime yra įregistruotas įstatymo projektas Nr. X-140, kuriame importo sąvoka bus keičiama įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją sąvoka, eksporto sąvoka atitinkamai į išvežimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos sąvoką.
Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pakeitimai.
ie pakeitimai priimti 2004 m. gruodžio 14 d. aplinkos ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. D1-643/1K-394 (Žin., 2004 Nr. 184-6805). Svarbiausios nuostatos:
1. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, t.y. poįstatyminis teisės aktas, suderinta su Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 5, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-746) nuostatomis dėl išleidimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką ir dalinio pakuočių atliekų tvarkymo užduoties įskaitymo. io įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2004 metų mokestį už aplinkos teršimą, o juos įgyvendinančios poįstatyminio teisės akto nuostatos įsigalioja tik nuo 2005 m. sausio 1 d. (išskyrus deklaracijos formas). Paradoksas: privalu vadovautis poįstatyminiu teisės aktu, bet formaliai negaliu, nes kitaip bus pažeistas įstatymo negaliojimo atgal principas. Vis dėlto, autoriaus nuomone, Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pakeitimais reikia vadovautis apskaičiuojant 2004 metų pakuočių mokestį, kadangi jais viso labo įgyvendintos anksčiau priimto įstatymo nuostatos.
2. Patvirtintos naujos deklaracijų formos. ios formos naudotinos deklaruojant 2004 m. pakuočių mokestį.
3. Kiti pakeitimai, aktualūs tik atskiriems mokesčių mokėtojams: mokesčio deklaravimas, kai mokesčio mokėtojas turi kitų registruotų padalinių kito Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento teritorijoje, deklaravimas mokesčio mokėtojo reorganizavimo atveju ir pan.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai.
ie pakeitimai priimti aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-706 (Žin., 2005, Nr. 2-23). Svarbiausios pakeitimų nuostatos:
1. Patvirtinta nauja į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos forma. Pagrindinės naujovės: forma suderinta su Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimais dėl išleidimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, atskirai išskirtos kelios pakuotės rūšys (PET ir medinė pakuotė, kurias bus privaloma nurodyti ataskaitoje už 2005 metus), dėl įstojimo į ES pakeistos kai kurios sąvokos.
2. Ataskaitos pateikimo terminas pratęstas iki kovo 1 d. (ankstesnėje redakcijoje terminas buvo sausio 25 d.).
3. Nustatyta pareiga pakuočių apskaitą tvarkyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Taip pat nustatyti privalomi pakuočių apskaitos duomenys:
prekinių vienetų (gaminių) pirminės pakuotės sąrašas;
Lietuvos Respublikos teritorijoje panaudotos gaminiui pakuoti pakuotės rūšis pagal medžiagas (stiklinė, plastikinė, popierinė ir kartoninė, metalinė, kombinuota, medinė ar kita) ir pakuotės svoris;
importuotos (įvežtos į Lietuvos Respubliką) gaminių pripildytos pakuotės rūšis pagal medžiagas (stiklinė, plastikinė, popierinė ir kartoninė, metalinė, kombinuota, medinė ar kita) ir pakuotės svoris;
eksportuotos (išvežtos iš Lietuvos Respublikos) gaminių pripildytos pakuotės rūšis pagal medžiagas (stiklinė, plastikinė, popierinė ir kartoninė, metalinė, kombinuota, medinė ar kita) ir pakuotės svoris;
išleistos į Lietuvos Respublikos vidaus rinką gaminių užpildytos pakuotės rūšis pagal medžiagas (stiklinė, plastikinė, popierinė ir kartoninė, metalinė, kombinuota, medinė ar kita) ir pakuotės svoris;
iš Lietuvos Respublikos vidaus rinkos susigrąžintos pakartotinio naudojimo pakuotės svoris (tuo atveju, jei gamintojas ir importuotojas išleidžia į vidaus rinką pakartotinio naudojimo pakuotę supakuotus gaminius). Pakartotinio naudojimo pakuotė (nauja ar naudota) nelaikoma susigrąžinta, kai ji įsivežama iš kitos šalies. Taip pat Lietuvos Respublikoje įsigyta nauja pakartotinio naudojimo pakuotė nelaikoma susigrąžinta pakuote.
tuščios pakuotės sąrašas, rūšis pagal medžiagas (stiklinė, plastikinė, popierinė ir kartoninė, metalinė, kombinuota, medinė ar kita) ir pakuotės svoris (privaloma tik tuščios pakuotės gamintojams ir importuotojams).
Prievolės tvarkyti pakuočių atliekas tendencijos
Galima išskirti šias pakuočių mokesčio ir prievolės tvarkyti pakuočių atliekas tendencijas:
1. Mokestį mažins ne tik paties mokesčio mokėtojo eksportuotas supakuotų gaminių kiekis, bet ir tas, kuris eksportuotas per trečiuosius asmenis. ias nuostatas numato šiuo metu Seime registruotas įstatymo projektas Nr. X-140.
2. Pakuočių mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo termino pratęsimas iki 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos. ias nuostatas numato šiuo metu Seime registruotas įstatymo projektas Nr. X-140.
3. Gamintojai ir asmenys, įvežantys į Lietuvos Respublikos teritoriją supakuotus gaminius, privalės finansuoti visos pakuotės, neišskiriant pirminės, sutvarkymą. iuo metu galiojantys teisės aktai iš esmės įpareigoja tvarkyti tik pirminę pakuotę. Tokios nacionalinių teisės aktų nuostatos neatitinka Direktyvos reikalavimų. Direktyvos 6 str. įpareigoja valstybes nares imtis būtinų priemonių, kad jų teritorijose būtų sutvarkytas (perdirbtas arba panaudotas) atitinkamas procentas pakuočių atliekų. Direktyva taikoma visų rūšių pakuotėms, ne tik pirminei. Todėl Lietuvos Respublikos teisės aktus reikės suderinti su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, įpareigojant tvarkyti visų rūšių į rinką išleistą pakuotę.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 1 d. įpareigoja gamintojus ir importuotojus tvarkyti visų rūšių pakuotes bei vykdyti tokių pakuočių tvarkymo užduotis. Tačiau ši nuostata nėra suderinta su kitais teisės aktais: Vyriausybės 2002 m. spalio 17 d. nutarime Nr. 1643 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo 20032006 metų užduočių“ pakuočių atliekų tvarkymo užduotys nustatomos tik pirminei pakuotei, įmonėms nenustatyta jokių sankcijų už antrinės ir tretinės pakuotės netvarkymą.
Visos pakuotės tvarkymo prievolė bus įvesta vienu iš šių būdų:
a) visos pakuotės apmokestinimas;
b) pirminės pakuotės apmokestinimo panaikinimas, kartu nustatant pareigą vykdyti visos pakuotės tvarkymo užduotis ir baudas už jų nevykdymą (baudinė sistema),
c) pirminė pakuotė išliks pakuočių mokesčio objektu, kitų rūšių pakuotė bus tvarkoma baudinės sistemos pagrindu (labiausiai tikėtina alternatyva). Autoriaus nuomone, šis „hibridinis“ būdas yra vienas prasčiausių: teisinis reguliavimas tampa pernelyg sudėtingas, didėja pakuočių atliekų tvarkymo sistemos administravimo kaštai.
4. Bus atsisakyta šiuo metu galiojančio Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlio nuostatos, kad pakuočių mokesčio bazė atskiroms pakuotės atliekų rūšims gali būti pripildytos pakuotės tūris. Esama nuostata, autoriaus nuomone, iškreipia konstitucinį sąžiningos konkurencijos principą ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pagrindinį teisinio reguliavimo principą „teršėjas moka“. Pvz., mokesčio mokėtojas naudojantis pakuotę, kurios svoris, lyginant su pripildytos pakuotės tūriu, didelis (pvz., parfumerijos pakuotė), ekonomiškai skatinamas mokesčio bazę skaičiuoti pagal tūrio vienetus. iuo atveju aplinkos tarša tokių pakuočių atliekomis bus santykinai didelė, dalį šios pakuotės sutvarkymo kaštų turės finansuoti kiti mokesčio mokėtojai arba valstybė.
5. Pakuočių mokesčio tarifų didinimas. Kaip minėta, pagrindinė pakuočių mokesčio paskirtis yra užtikrinti, kad gamintojai ir asmenys, įvežantys supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarkytų į rinką išleidžiamų pakuočių atliekas. Įvedant mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nebuvo atliktas mokesčio tarifų ekonominis vertinimas. Todėl šiuo metu pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje susiklostė paradoksali situacija: pakuočių atliekų tvarkymas, didėjant pakuočių atliekų tvarkymo užduotims iki pakuočių Direktyvos 6 str. nustatyto minimalaus lygio, tampa brangesnė alternatyva nei mokesčio mokėjimas. Tai gali paskatinti mokesčio mokėtojus mokėti mokestį valstybei bei pačiam netvarkyti pakuočių atliekų. Sumokėto mokesčio sumos valstybei nepakaks per viešuosius fondus organizuoti pakuočių tvarkymą. Pakuočių atliekų tvarkymo sistemai negaunant pakankamo finansavimo (pakuočių surinkimo ir perdirbimo infrastruktūros plėtrai, visuomenės švietimui ir pan.), valstybė nesugebės įvykdyti Direktyvos 6 str. nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Už Direktyvos neįgyvendinimą Lietuvos Respublikai gali būti taikomos ES teisės aktų nustatytos sankcijos. ES praktikoje tokios sankcijos jau pritaikytos Graikijai ir Didžiajai Britanijai.
Baigdamas autorius norėtų palinkėti įmonių pakuočių specialistams teisingai deklaruoti pakuočių mokestį bei sulaukti teisės aktų, aiškiau reglamentuojančių šį mokestį ir pakuočių atliekų tvarkymą.
|
|
882: Svečiai
