Baudžiamoji teisė : D.U.K. : Baudžiamoji teisė : D.U.K. :TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#1968: Svečiai
#0: Vartotojai
#7376: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

Sponsoriai

D.U.K. (FAQ)

Pagrindinis »» Baudžiamoji teisė

Baudžiamoji teisė » D.U.K. (FAQ)


Turinio aprašas


Valstybės paramos dydžiai ir teikimo tvarka nauja redakcija.

Nuo 2009-03-01 įsigaliojo nauja įstatymo redakcija dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo . Asmuo turi pateikti užpildytą teisingumo ministro patvirtintos formos prašymą (prašymo forma galima rasti Teisingumo ministerijos internetinėje svetainėje www.tm.lt ir  „Valstybės Žiniose" Nr.: 2009, Nr. 25-991 arba paspaudę ant žemiau pateiktų formų su nuorodomis 1. forma -> PRAŠYMAS AVANSU KOMPENSUOTI SMURTINIU NUSIKALTIMU PADARYTĄ„ ŽALĄ„ ir 2. forma -> PRAŠYMAS KOMPENSUOTI SMURTINIU NUSIKALTIMU PADARYTĄ„ ŽALĄ„).

 

Ištrauka iš Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo
 7 straipsnis. Kompensacijos dydis
 1. Pagal šį įstatymą kompensuojama teismo nustatyto dydžio turtinė ir neturtinė žala, neviršijanti šiame straipsnyje nustatytų dydžių.
 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniams, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams ir išlaikytiniams kompensuojamos turtinės žalos dydis negali viršyti:
 1) 100 minimaliųjų gyvenimo lygių (toliau - MGL), jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;
 2) 80 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata;
 3) 60 MGL, jeigu padarytas kitas smurtinis nusikaltimas.
 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniams, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams ir išlaikytiniams kompensuojamos neturtinės žalos dydis negali viršyti:
 1) 120 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;
 2) 100 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata;
 3) 80 MGL, jeigu padarytas kitas smurtinis nusikaltimas.
 4. Jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė ir teismas priteisė šiuo nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo keliems asmenims, ir bendra žalos suma viršija šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir (ar) šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sumą, kiekvienam asmeniui išmokama kompensacijos dalis proporcinga jam priteistai ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodytai žalos sumai.
 5. Jeigu nukentėjusiam asmeniui žala padaryta keliais smurtiniais nusikaltimais, kurie sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, žala kompensuojama neviršijant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų dydžių dėl sunkiausio iš šių nusikaltimų.
 6. Kompensacija mažinama avansu kompensuotos žalos suma, jeigu teismo sprendime neatsižvelgta į šią aplinkybę.
 
 TREČIASIS SKIRSNIS
 SMURTINIAIS NUSIKALTIMAIS PADARYTOS ŽALOS KOMPENSAVIMAS AVANSU  

 8 straipsnis. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos  kompensavimo avansu sąlygos
 1. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu šio įstatymo nustatyta tvarka turi:
 1) nukentėję asmenys, kuriems padaryti smurtiniai nusikaltimai;
 2) nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai ir išlaikytiniai.
 2. Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama avansu, jeigu yra visos šios sąlygos:
 1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, arba nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies
3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė;
2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais;
 3) už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino turtinės žalos arba atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio;
 4) nėra nustatyta šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.
 3. Teisė į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu neatsiranda, jeigu:
 1) pradėtas nukentėjusio asmens baudžiamasis persekiojimas dėl smurtinio nusikaltimo padarymo;
 2) nukentėjęs asmuo smurtinio nusikaltimo padarymo metu turėjo neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už smurtinį nusikaltimą;
 3) smurtinio nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiam asmeniui buvo taikomi teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą;
 4) asmuo piktnaudžiauja teise į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu.
 
 
 9 straipsnis. Prašymas avansu kompensuoti smurtiniu  nusikaltimu padarytą žalą
 1. Prašymo avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą formą tvirtina teisingumo ministras. Prašyme avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi būti nurodoma:
 1) prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, taip pat kiti žinomi nuo to paties smurtinio nusikaltimo nukentėję asmenys;
 2) jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta nukentėjusio asmens gyvybė, - šio asmens vardas, pavardė, buvusi gyvenamoji vieta;
 3) smurtinis nusikaltimas, kuriuo padaryta žala, šio nusikaltimo padarymo aplinkybės, Baudžiamojo kodekso norma, pagal kurią šis smurtinis nusikaltimas kvalifikuojamas;
 4) ikiteisminį tyrimą dėl smurtinio nusikaltimo atliekanti (atlikusi) institucija ir (ar) baudžiamąją bylą nagrinėjantis (išnagrinėjęs) teismas;
 5) kokio dydžio turtinę žalą prašoma kompensuoti;
 6) asmens patvirtinimas, kad nėra atlyginta visa smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, ir informacija apie atlygintos žalos dydį ir ją atlyginusius asmenis, jeigu dalis žalos buvo
atlyginta;
 7) sąskaitos banke rekvizitai arba prašymas išmokėti kompensaciją grynaisiais pinigais;
 8) patvirtinimas, kad visi prašyme nurodyti duomenys yra teisingi.
 2. Kartu su prašymu avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą asmuo turi pateikti:
 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
 2) turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus;
 3) nutarimą ar nutartį, kuria asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu, arba įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nėra priteisiamas žalos atlyginimas, arba procesinio sprendimo, kad baudžiamasis procesas nutrauktas dėl Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių, nuorašas;
 4) santuokos, giminystės ar išlaikymo faktą patvirtinančius dokumentus, jeigu prašymą pateikia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas asmuo.
 
 10 straipsnis. Prašymų avansu kompensuoti smurtiniais  nusikaltimais padarytą žalą nagrinėjimas
 1. Prašymus avansu kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėja ir sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu priima Teisingumo ministerija ar jos įgaliotos institucijos. Šios institucijos turi teisę gauti iš teismo, teisėsaugos institucijų ar kitų asmenų sprendimams dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu priimti reikalingą
informaciją.
 2. Jeigu prašyme avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nurodyti ne visi duomenys arba pateikiami ne visi šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai, nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir apie tai pranešama prašymą pateikusiam asmeniui. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nenagrinėjamas.
 3. Motyvuotas sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu - sprendimas avansu kompensuoti žalą (išmokėti piniginę kompensaciją) arba sprendimas atsisakyti avansu kompensuoti žalą - priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos.
 4. Sprendime dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu turi būti nurodyta:
 1) sprendimo priėmimo data ir vieta;
 2) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas;
 3) sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos;
 4) asmens, kuris pateikė prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, vardas, pavardė ir asmens kodas;
 5) trumpas smurtinio nusikaltimo ir juo padarytos žalos apibūdinimas;
 6) smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu arba atsisakymo avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pagrindai;
 7) avansu kompensuojamos žalos dydis - konkreti pinigų suma;
 8) sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
 5. Priimtas sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiamas asmeniui, pateikusiam prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Be to, šio sprendimo nuorašas išsiunčiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui
ar teismui, kurio žinioje yra byla.
 6. Sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
  
 11 straipsnis. Avansu mokamos kompensacijos dydis
 1. Avansu kompensuojama tik ši smurtiniais nusikaltimais padaryta turtinė žala:
 1) su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos);
 2) negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta;
 3) 12 MGL neviršijančios laidojimo išlaidos, jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė;
 4) negautos pajamos, kurias gavo ar turėjo teisę gauti išlaikytiniai mirusiajam esant gyvam, jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė.
 2. Avansu dėl turtinės žalos padarymo mokama kompensacija negali viršyti pusės šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.
Turtinės žalos dydis nustatomas pagal turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus.
 3. Avansu dėl turtinės žalos padarymo mokama kompensacija, neviršijanti šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, jeigu:
 1) baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo vyksta ilgiau kaip 3 metus ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu;
 2) įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo arba ieškinys paliktas nenagrinėtas;
 3) dėl už žalą atsakingo asmens mirties ar kitų svarbių priežasčių iš jo negali būti priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala.
 4. Avansu dėl neturtinės žalos padarymo mokama kompensacija sudaro pusę šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių.
 5. Jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė ir teisę į šiuo nusikaltimu padarytos žalos kompensaciją turi daugiau negu vienas iš šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmenų, kompensacija dėl neturtinės žalos padarymo dalijama lygiomis dalimis visiems asmenims, turintiems teisę į žalos kompensavimą avansu.
 6. Jeigu šio įstatymo 8 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas asmuo gavo pašalpą ar kitas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokamas kompensacijas, draudimo išmokas, taip pat užsienio valstybių kompetentingų institucijų išmokas, avansu mokama kompensacija atitinkamai mažinama.

Atnaujinta 2009-03-03
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Grįžti į pradžią

Už kokius smurtinius nusikaltimus nukentėjusiesiams asmenims žala kompensuojama?

 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88
galite parsisiųsti įsakymą paspaudę čia http://www.tm.lt/dok/isakymai/Isakymas20090320.pdf

SMURTINIŲ NUSIKALTIMŲ, DĖL KURIŲ PADARYTA ŽALA KOMPENSUOJAMA, S�„RAŠAS 

 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis Nusikalstama veika 
1.  99 straipsnis  Genocidas
2. 100 straipsnis  Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis
3. 101 straipsnis Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas
4. 102 straipsnis Okupuotos valstybės civilių trėmimas ar okupavusios valstybės civilių gyventojų perkėlimas
5. 103 straipsnis Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais
6. 104 straipsnis Tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir  jų turto apsaugos karo metu pažeidimas
7. 105 straipsnis Civilių ar karo belaisvių prievartinis panaudojimas priešo ginkluotosiose pajėgose
8. 110 straipsnis Agresija
9. 111 straipsnis Draudžiama karo ataka
10. 112 straipsnis Uždraustų karo priemonių naudojimas
11. 114 straipsnio 2 dalis Valstybės perversmas
12. 115 straipsnis Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę
13. 116 straipsnis Kėsinimasis į kitos valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos atstovo gyvybę
14. 120 straipsnis Kolaboravimas
15. 123 straipsnis Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais
16. 129 straipsnis Nužudymas
17. 130 straipsnis Nužudymas labai susijaudinus
18. 131 straipsnis Naujagimio nužudymas
19. 133 straipsnis Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės
20. 134 straipsnis Padėjimas nusižudyti
21. 135 straipsnis Sunkus sveikatos sutrikdymas
22. 136 straipsnis Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus
23. 138 straipsnis Nesunkus sveikatos sutrikdymas
24. 146 straipsnio 2 ir3 dalys Neteisėtas laisvės atėmimas
25. 147 straipsnis Prekyba žmonėmis
26. 147-1 straipsnis Išnaudojimas priverstiniam darbui
27. 149 straipsnis Išžaginimas
28. 150 straipsnis Seksualinis prievartavimas
29. 151 straipsnio 2 dalis Privertimas lytiškai santykiauti
30. 151-1 straipsnio 2 dalis Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą
31. 156 straipsnio 1 dalis Vaiko pagrobimas arba vaikų sukeitimas
32. 157 straipsnis Vaiko pirkimas arba pardavimas
33. 162 straipsnis Vaiko išnaudojimas pornografijai
34. 163 straipsnis Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis
35. 180 straipsnis Plėšimas
36. 181 straipsnio 2 ir 3 dalys Turto prievartavimas
37. 228 straipsnis Piktnaudžiavimas
38. 231 straipsnio 2 dalis Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai
39.  233 straipsnio 3 dalis Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui
40. 234 straipsnis Poveikis nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku
41. 239 straipsnis Laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimas
42. 240 straipsnis Kalinio išlaisvinimas
43. 241 straipsnio 2 dalis Kalinio pabėgimas
44. 250 straipsnio 2 ir 4 dalys Teroro aktas
45. 251 straipsnis Orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas
46. 252 straipsnis Žmogaus pagrobimas įkaitu
47. 256 straipsnio 2 dalis Neteisėtas disponavimas branduolinėmis ar  radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais
48. 263 straipsnio 2 ir 3 dalys Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas arba kitoks neteisėtas užvaldymas
49. 264 straipsnis Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas
50. 283 straipsnis Riaušės
51. 286 straipsnis Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui
52. 287 straipsnio 2 dalis Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui
53. 294 straipsnio 2 dalis Savavaldžiavimas
54. 308 straipsnio 2 dalis Įtraukimas į prostituciją
55. 318 straipsnio 3 dalis Grasinimas vadui ar smurtas prieš jį
56. 319 straipsnio 2 dalis Smurto veiksmai prieš pavaldinį
57. 320 straipsnio 2 ir 3 dalys Kario terorizavimas

Redaguota 2009-04-16
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Grįžti į pradžią

Nuo kada atsiranda baudžiamoji atsakomybė, kaip ji skiriama?

Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o BK numatytais atvejais ir nuo keturiolika metų.
Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako už nužudymą (129 straipsnis), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnis), išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), vagystę (178 straipsnis), plėšimą (180 straipsnis), turto prievartavimą (181 straipsnis), turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 straipsnio 2 dalis
Nepilnamečiams, nuteistiems  už tyčinius nusikaltimus  ir realiai atlikę paskirtą bausmę - teistumo terminai po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami per pusę.
BK. Nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios auklėjamojo poveikio priemonės:
BK 13 straipsnis. Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus
1. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – keturiolika metų.
2. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako už nužudymą (129 straipsnis), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnis), išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), vagystę (178 straipsnis), plėšimą (180 straipsnis), turto prievartavimą (181 straipsnis), turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 straipsnio 2 dalis).
3. Asmeniui, kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.
BK 88 straipsnis. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą
1. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą nustatomas nuo šešių mėnesių iki trejų metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų.
2. Konkretų buvimo specialioje auklėjimo įstaigoje laiką nustato teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio asmenybę, tai, ar jo nusikalstamas elgesys kartojasi, kokios poveikio priemonės jau taikytos, ir kitas bylos aplinkybes.
3. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė arba kartu su įspėjimu ar turtinės žalos atlyginimu arba pašalinimu.
Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas numato
6 straipsnis
. Vaiko minimalios priežiūros priemonės
1. Vaikui gali būti taikomos šios minimalios priežiūros priemonės:
1) įpareigojimas lankytis pas specialistą;
2) įpareigojimas lankyti vaikų dienos centrą, atvirą jaunimo centrą ar kitą socialinių paslaugų įstaigą;
3) įpareigojimas tęsti mokymąsi kitoje mokykloje;
4) įpareigojimas mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ar profesinio mokymo programas;
5) įpareigojimas dalyvauti socialinio ugdymo, reabilitacijos, integracijos, prevencijos, edukacinėse ir kitose programose;
6) įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku, kai yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo pagrindai;
7) įpareigojimas nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką, kai yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo pagrindai;
8) įpareigojimas dirbti auklėjamojo pobūdžio darbus, jeigu vaikas sutinka, kai yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo pagrindai.
2. Vaikui minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, gali būti skiriamos nuo 3 mėnesių iki vienų metų, minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose, – iki 1 mėnesio, minimalios priežiūros priemonė, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, – iki 20 valandų. Minimalios priežiūros priemonės skiriamos ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų.
3. Vaikui gali būti paskirta viena arba kelios tarpusavyje suderintos vaiko minimalios priežiūros priemonės.
7 straipsnis. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė
1. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienų metų, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti pratęsta šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, neviršijant bendro 3 metų vaiko buvimo vaikų socializacijos centre termino, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. Į vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą įskaitomas šios priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skirto arešto terminas.
2. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama 14 metų sukakusiam vaikui. Vaikui, nesukakusiam 14 metų, vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama išimtiniais atvejais, kai šio vaiko elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui.
8 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo pagrindai
1. Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui:
1) kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;
2) kuris padarė administracinių teisės pažeidimų požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė;
3) kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis, nebuvo paskirta administracinė nuobauda;
4) kurio elgesys daro žalą ar kelia pavojų jam pačiam ar aplinkiniams, o vaiko atstovų pagal įstatymą, vietos bendruomenės pastangų nepakanka teigiamiems jo elgesio pokyčiams pasiekti;
5) kuris nuolat nesimoko pagal privalomojo švietimo programas (ar nelanko mokyklos).
2. Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos tik tada, kai mokykla yra išnaudojusi visas švietimo pagalbos mokiniui teikimo galimybes, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus.
3. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama vaikui:
1) kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;
2) kuris per vienų metų laikotarpį 3 ir daugiau kartų padarė administracinių teisės pažeidimų požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu jis nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė;
3) kuriam pritaikius minimalios priežiūros priemones nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių.
4. Vaikas į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, kai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Tokiu atveju šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui.

 

  BK 59 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių;
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis;
3) kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą;
4) nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties;
5) veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės;
6) veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys;
7) veika padaryta nukentėjusio asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu;
8) veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas;
9) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą;
10) veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai;
11) veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo;
12) veiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo;
13) nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką.
2. Teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.
3. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.
60 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia;
2) veiką padarė organizuota grupė;
3) veika padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų;
4) veika padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar tyčiojantis iš jo;
5) veika padaryta mažamečiui;
6) veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiam asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka;
7) veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu kad ji nėščia;
8) veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime;
9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;
10) veika padaryta visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus;
11) dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei;
12) veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
2. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.
61 straipsnis. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
2. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
3. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu.
4. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
5. Ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę teismas gali skirti asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jeigu jis prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą.
6. Šio straipsnio 5 dalis netaikoma tyčinio nužudymo, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui.
62 straipsnis. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas
1. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
2. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:
1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba
2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba
3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba
4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba
5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba
6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
3. Kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali:
1) paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba
2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnio 2 dalyje, arba
3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.
4.Teismas taip pat gali pagal šio straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jeigu jis prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą, ir:
1) nužudymas padarytas dėl grasinimo ar prievartos arba
2) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo nužudant buvo antraeilis, arba
3) veika nutrūko rengiantis nužudyti ar kėsinantis nužudyti.
<...>
BK 82 straipsnis. Auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams
1. Nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios auklėjamojo poveikio priemonės:
1) įspėjimas;
2) turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas;
3) nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai;
4) atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti;
5) elgesio apribojimas;
6) atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.
2. Teismas nepilnamečiui gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas auklėjamojo poveikio priemones.
<...>
BK 90 straipsnis. Bausmių ypatumai nepilnamečiams
1. Nepilnamečiui gali būti skiriamos tik šios bausmės:
1) viešieji darbai;
2) bauda;
3) laisvės apribojimas;
4) areštas;
5) terminuotas laisvės atėmimas.
2. Nepilnamečiams negali būti paskirta daugiau nei 240 valandų viešųjų darbų.
3. Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui. Nepilnamečiui gali būti skiriama iki 50 MGL dydžio bauda.
4. Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto.
5. Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų.
<...>
93 straipsnis. Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės
1.Nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:
1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba
2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba
3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
2. Teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones.
Parengė 2014-07-21 intelektinis rėmėjas Vaidotas S.
Grįžti į pradžią

Per kiek laiko turi būti ištirta byla ir perduota teismui?

Nėra nustatyta iek laiko turi vykti ikiteisminis tyrimas. Tačiau galia praziumuoti, kad jie neturėtų vykti ilgiau negu BK numatyti senaties terminai. Taip pat kaltinamieji turi teisę skųsti, jeigu yra vilkinamas bylos tyrimas pagal BK 151 str ir 215 str.
151 straipsnis. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas
1. Civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata.
2. Juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai:
1) siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytais atvejais;
2) siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu.
3. Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turtas aprašomas dalyvaujant šio Kodekso 145 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims. Visas aprašomas turtas turi būti parodomas aprašant dalyvaujantiems asmenims. Laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole ar atskirai surašomame šio protokolo priede - turto apyraše nurodomas aprašytų daiktų kiekis ir individualūs požymiai. Draudžiama laikinai apriboti nuosavybės teisę į daiktus, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą sąrašą yra būtini įtariamajam ar jo šeimos nariams ir jo išlaikomiems asmenims.
4. Turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Jiems turi būti išaiškinta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Prireikus toks turtas gali būti paimamas. Kai laikinai apribota nuosavybės teisė į piniginius indėlius, visos operacijos su jais nutraukiamos, jei nutarime dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo nenurodyta kitaip.
5. Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šį skundą ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per tris dienas nuo skundo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skundžiama aukštesniajam teismui; šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
6. Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Nutartis, kuria pratęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir ikiteisminio tyrimo teisėjo atsisakymas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismo nutartis skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
7. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.
8. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.
<...>
215 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės
1.Jeiper šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisministyrimasnebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjasgalipaduoti skundą ikiteisminio tyrimoteisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.
2.Skunduinagrinėti ikiteisminio tyrimoteisėjas surengia posėdį, į kurį kviečiami įtariamasis ar jo gynėjas ir prokuroras.
3.Išnagrinėjęsskundą, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima vieną iš šių nutarčių:
1) skundą atmesti;
2)įpareigotiprokurorąužbaigtiikiteisminįtyrimąper nustatytą terminą;
3) ikiteisminį tyrimą nutraukti.
4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis gali būti apskųstašio Kodekso65 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei skundasatmetamas, pakartotinįskundąšiostraipsnio 1 dalyjenurodyti proceso dalyviai gali paduoti ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po ankstesnio skundo išnagrinėjimo.
5. Per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjįaktą arbasurašytinutarimądėlikiteisminiotyrimo nutraukimo. Prokuroras galikreiptisįikiteisminiotyrimo teisėją, prašydamaspratęstiikiteisminiam tyrimuiužbaigti nustatytą terminą.Terminopratęsimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai.
Redaguota 2010-08-25
Grįžti į pradžią

Baudžiamosios atsakomybės senatys

Seimas ketvirtadienį priėmė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis pratęsti senaties terminai. Tačiau priimtas švelnesnis BK pataisų variantas, nei siūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

BK pakeistas 96 parlamentarams balsavus už, 3 - prieš, 11 susilaikius.
Priėmus BK pataisas senaties terminas baudžiamiesiems nusižengimams ilgėja nuo 2 iki 3 metų, neatsargiems ir nesunkiems tyčiniams nusikaltimams - nuo 5 iki 8 metų, apysunkiams nusikaltimams - nuo 8 iki 12 metų, sunkiems nusikaltimams - nuo 10 iki 15 metų.

Senaties terminas labai sunkiems nusikaltimams ilgėja nuo 15 iki 25 metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu - nuo 20 iki 30 metų.

Taip pat BK pataisomis nustatyta, kad bylą nagrinėjant teisme senaties eiga sustoja, jei teismas paskelbia bylos nagrinėjimo pertrauką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie pataisymai bus taikoi tik naujiems nusikaltimams.
Iki įstatymo įsigaliojimo padarytiems nusikaltimams bus taikomos senosios senatys numats BK 95 straipsnio. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis
1.Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:
1) praėję:
a) dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas;
b) penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas;
c) aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas;
d) dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas;
e) penkiolika metų, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas;
f) dvidešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu;
2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.
3. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.
4. Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
5. Nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame kodekse:
1) genocidui (99 straipsnis);
2) tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (100 straipsnis);
3) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (101 straipsnis);
4) okupuotos valstybės civilių trėmimui ar okupavusios valstybės civilių gyventojų perkėlimui (102 straipsnis);
5) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui su jais (103 straipsnis);
6) tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimui (104 straipsnis);
7) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis);
8) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (106 straipsnis);
9) agresijai (110 straipsnis);
10) draudžiamai karo atakai (111 straipsnis);
11) uždraustų karo priemonių naudojimui (112 straipsnis).

96 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis
1. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu:
1) jis nebuvo įvykdytas:
a) per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba
b) per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, arba
c) per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų, arba
d) per dešimt metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų, arba
e) per penkiolika metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų ar paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ir
2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos.
2. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
3. Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
4. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo.
5. Skirdamas bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi šio kodekso 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
Redaguota 2010-06-15

Grįžti į pradžią

Apkaltinamojo baudžiamojo nuosprendžio senatis

Dėl BPK 329 straipsnio 4 punkto, BK 95 straipsnio taikymo
Klausimas. Kaip skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminą, apeliacinės instancijos teismui BPK 329 straipsnio 4 punkto pagrindu naikinant pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį? Ar tokiu atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos, ar iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos?
Konsultacija. Panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį, jis netenka galios, todėl nebegali sukelti teisinių pasekmių ir jo priėmimo data. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas iki nuosprendžio priėmimo dienos. BPK 329 straipsnyje reglamentuojami būtent tie atvejai, kai apeliacinės instancijos teismas priima naują nuosprendį. Klausime nurodytu atveju senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams apkaltinamasis nuosprendis nebegali būti priimtas. Todėl tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti sprendimą, susidedantį iš dviejų dalių: 1) panaikinti apskųstą nuosprendį dėl to, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminįšio Kodekso pažeidimą (BPK 329 straipsnio 4 punktas); 2) baudžiamąjį procesą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šaltinis Teismų praktika B3-359 2005 m. vasario 10 d.
Grįžti į pradžią

Per kiek laiko turi būti paskirtas posėdis baudžiamojoje byloje?

Priklausomai kokio pobūdžio byla. Baudžiamoji byla bendra tvarka BPK (240str.), ar privataus kaltinimo byla BPK (414 str. 4 d.).
BPK 240 straipsnis. Bylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios terminai
1. Dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, – jeigu kaltinamasis yra laisvėje.
2. Byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.
3. Teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos didelę apimtį ir sudėtingumą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus gali pratęsti, tačiau ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
414 straipsnis. Teismo veiksmai iki teisiamojo posėdžio
1. Teismo veiksmus po nukentėjusiojo skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teisiamojo posėdžio nustato šio Kodekso XVIII skyriaus taisyklės su šiame straipsnyje numatytomis išimtimis.
2. Jeigu byloje yra aplinkybių, kurių teismas negali savarankiškai nustatyti, teisėjas, priimdamas nutartį nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, paveda prokurorui per nustatytą laikotarpį ištirti šias aplinkybes, o bylos nagrinėjimą tam laikui atideda.
3. Privataus kaltinimo bylose kaltinamajam ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teisiamojo posėdžio pradžios turi būti įteiktas nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo nuorašas.
4. Dėl nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nusprendžiama per dvidešimt dienų nuo skundo ar pareiškimo gavimo dienos, o byla teisiamajame posėdyje pradedama nagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teisėjo nutarties skundą ar pareiškimą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.
Redaguota 2010-06-11
Grįžti į pradžią

Kaip sužinoti ar asmuo teistas?

Asmens teistumo (neteistumo) pažymas (toliau – pažymos) rengia ir išduoda Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų pagrindu.

Šias pažymas galima užsisakyti ir internetu http://www.ird.lt .
Grįžti į pradžią

Kokie yra administracinės nuobaudos senaties terminai?

 D.U.K. perkeltas į Administracinės teisės skyrių http://www.teisesgidas.lt/modules/xoopsfaq/index_cat_id_18.html#173
Grįžti į pradžią


[ Grįžti į skyriaus pradžią ]

[ Grįžti į skyriaus pradžią ]
100 naujausių atsakymų

Atsakymus į klausimus rasi čia.

Neatsakyti klausimai
Nedamoketa alga
Kieno atsakomyb...
Dėl pavardės ...
Šmeižtas ir ...
Šmeižtas ir ...

Nauji straipsniai
 · Teisinės įdomybės, fak..
 · Bankrutuoti Lietuvoje ar ..
 · Nuosavybės teisės sampr..
 · Valdymas kaip savarankiš..
 · Daiktinės teisės sampra..

Nauji papildymai skyriuje D.U.K (FAQ)
 · Ar VGTP tarnyba dar..
 · Kas yra korupcija?
 · Kaip paremti Teisė..
 · Dėl kokių prieža..
 · Ką turėčiau žin..

- Puslapio generavimas: 0.19726 sekundės -