Nuo 2009-03-01 įsigaliojo nauja įstatymo redakcija dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo . Asmuo turi pateikti užpildytą teisingumo ministro patvirtintos formos prašymą (prašymo forma galima rasti Teisingumo ministerijos internetinėje svetainėje www.tm.lt ir „Valstybės Žiniose" Nr.: 2009, Nr. 25-991 arba paspaudę ant žemiau pateiktų formų su nuorodomis 1. forma -> PRAŠYMAS AVANSU KOMPENSUOTI SMURTINIU NUSIKALTIMU PADARYTĄ„ ŽALĄ„ ir 2. forma -> PRAŠYMAS KOMPENSUOTI SMURTINIU NUSIKALTIMU PADARYTĄ„ ŽALĄ„).

Ištrauka iš Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo
7 straipsnis. Kompensacijos dydis
1. Pagal šį įstatymą kompensuojama teismo nustatyto dydžio turtinė ir neturtinė žala, neviršijanti šiame straipsnyje nustatytų dydžių.
2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniams, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams ir išlaikytiniams kompensuojamos turtinės žalos dydis negali viršyti:
1) 100 minimaliųjų gyvenimo lygių (toliau - MGL), jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;
2) 80 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata;
3) 60 MGL, jeigu padarytas kitas smurtinis nusikaltimas.
3. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniams, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams ir išlaikytiniams kompensuojamos neturtinės žalos dydis negali viršyti:
1) 120 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė;
2) 100 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata;
3) 80 MGL, jeigu padarytas kitas smurtinis nusikaltimas.
4. Jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė ir teismas priteisė šiuo nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo keliems asmenims, ir bendra žalos suma viršija šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir (ar) šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sumą, kiekvienam asmeniui išmokama kompensacijos dalis proporcinga jam priteistai ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodytai žalos sumai.
5. Jeigu nukentėjusiam asmeniui žala padaryta keliais smurtiniais nusikaltimais, kurie sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, žala kompensuojama neviršijant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų dydžių dėl sunkiausio iš šių nusikaltimų.
6. Kompensacija mažinama avansu kompensuotos žalos suma, jeigu teismo sprendime neatsižvelgta į šią aplinkybę.

TREČIASIS SKIRSNIS
SMURTINIAIS NUSIKALTIMAIS PADARYTOS ŽALOS KOMPENSAVIMAS AVANSU

8 straipsnis. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu sąlygos
1. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu šio įstatymo nustatyta tvarka turi:
1) nukentėję asmenys, kuriems padaryti smurtiniai nusikaltimai;
2) nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai ir išlaikytiniai.
2. Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama avansu, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, arba nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies
3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė;
2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais;
3) už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino turtinės žalos arba atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio;
4) nėra nustatyta šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.
3. Teisė į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu neatsiranda, jeigu:
1) pradėtas nukentėjusio asmens baudžiamasis persekiojimas dėl smurtinio nusikaltimo padarymo;
2) nukentėjęs asmuo smurtinio nusikaltimo padarymo metu turėjo neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už smurtinį nusikaltimą;
3) smurtinio nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiam asmeniui buvo taikomi teismo įpareigojimai pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą;
4) asmuo piktnaudžiauja teise į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą avansu.

9 straipsnis. Prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą
1. Prašymo avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą formą tvirtina teisingumo ministras. Prašyme avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi būti nurodoma:
1) prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, taip pat kiti žinomi nuo to paties smurtinio nusikaltimo nukentėję asmenys;
2) jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta nukentėjusio asmens gyvybė, - šio asmens vardas, pavardė, buvusi gyvenamoji vieta;
3) smurtinis nusikaltimas, kuriuo padaryta žala, šio nusikaltimo padarymo aplinkybės, Baudžiamojo kodekso norma, pagal kurią šis smurtinis nusikaltimas kvalifikuojamas;
4) ikiteisminį tyrimą dėl smurtinio nusikaltimo atliekanti (atlikusi) institucija ir (ar) baudžiamąją bylą nagrinėjantis (išnagrinėjęs) teismas;
5) kokio dydžio turtinę žalą prašoma kompensuoti;
6) asmens patvirtinimas, kad nėra atlyginta visa smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, ir informacija apie atlygintos žalos dydį ir ją atlyginusius asmenis, jeigu dalis žalos buvo
atlyginta;
7) sąskaitos banke rekvizitai arba prašymas išmokėti kompensaciją grynaisiais pinigais;
8) patvirtinimas, kad visi prašyme nurodyti duomenys yra teisingi.
2. Kartu su prašymu avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą asmuo turi pateikti:
1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
2) turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus;
3) nutarimą ar nutartį, kuria asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu, arba įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nėra priteisiamas žalos atlyginimas, arba procesinio sprendimo, kad baudžiamasis procesas nutrauktas dėl Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių, nuorašas;
4) santuokos, giminystės ar išlaikymo faktą patvirtinančius dokumentus, jeigu prašymą pateikia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas asmuo.

10 straipsnis. Prašymų avansu kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėjimas
1. Prašymus avansu kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėja ir sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu priima Teisingumo ministerija ar jos įgaliotos institucijos. Šios institucijos turi teisę gauti iš teismo, teisėsaugos institucijų ar kitų asmenų sprendimams dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu priimti reikalingą
informaciją.
2. Jeigu prašyme avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nurodyti ne visi duomenys arba pateikiami ne visi šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai, nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir apie tai pranešama prašymą pateikusiam asmeniui. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nenagrinėjamas.
3. Motyvuotas sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu - sprendimas avansu kompensuoti žalą (išmokėti piniginę kompensaciją) arba sprendimas atsisakyti avansu kompensuoti žalą - priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos.
4. Sprendime dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu turi būti nurodyta:
1) sprendimo priėmimo data ir vieta;
2) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas;
3) sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos;
4) asmens, kuris pateikė prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, vardas, pavardė ir asmens kodas;
5) trumpas smurtinio nusikaltimo ir juo padarytos žalos apibūdinimas;
6) smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu arba atsisakymo avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pagrindai;
7) avansu kompensuojamos žalos dydis - konkreti pinigų suma;
8) sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
5. Priimtas sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiamas asmeniui, pateikusiam prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Be to, šio sprendimo nuorašas išsiunčiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui
ar teismui, kurio žinioje yra byla.
6. Sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Avansu mokamos kompensacijos dydis
1. Avansu kompensuojama tik ši smurtiniais nusikaltimais padaryta turtinė žala:
1) su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos);
2) negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta;
3) 12 MGL neviršijančios laidojimo išlaidos, jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė;
4) negautos pajamos, kurias gavo ar turėjo teisę gauti išlaikytiniai mirusiajam esant gyvam, jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė.
2. Avansu dėl turtinės žalos padarymo mokama kompensacija negali viršyti pusės šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.
Turtinės žalos dydis nustatomas pagal turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus.
3. Avansu dėl turtinės žalos padarymo mokama kompensacija, neviršijanti šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, jeigu:
1) baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo vyksta ilgiau kaip 3 metus ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu;
2) įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo arba ieškinys paliktas nenagrinėtas;
3) dėl už žalą atsakingo asmens mirties ar kitų svarbių priežasčių iš jo negali būti priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala.
4. Avansu dėl neturtinės žalos padarymo mokama kompensacija sudaro pusę šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių.
5. Jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė ir teisę į šiuo nusikaltimu padarytos žalos kompensaciją turi daugiau negu vienas iš šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmenų, kompensacija dėl neturtinės žalos padarymo dalijama lygiomis dalimis visiems asmenims, turintiems teisę į žalos kompensavimą avansu.
6. Jeigu šio įstatymo 8 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas asmuo gavo pašalpą ar kitas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mokamas kompensacijas, draudimo išmokas, taip pat užsienio valstybių kompetentingų institucijų išmokas, avansu mokama kompensacija atitinkamai mažinama.

Atnaujinta 2009-03-03
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Grįžti į pradžią

Už kokius smurtinius nusikaltimus nukentėjusiesiams asmenims žala kompensuojama?

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88
galite parsisiųsti įsakymą paspaudę čia http://www.tm.lt/dok/isakymai/Isakymas20090320.pdf

SMURTINIŲ NUSIKALTIMŲ, DĖL KURIŲ PADARYTA ŽALA KOMPENSUOJAMA, S�„RAŠAS

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis Nusikalstama veika
1. 99 straipsnis Genocidas
2. 100 straipsnis Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis
3. 101 straipsnis Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas
4. 102 straipsnis Okupuotos valstybės civilių trėmimas ar okupavusios valstybės civilių gyventojų perkėlimas
5. 103 straipsnis Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais
6. 104 straipsnis Tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimas
7. 105 straipsnis Civilių ar karo belaisvių prievartinis panaudojimas priešo ginkluotosiose pajėgose
8. 110 straipsnis Agresija
9. 111 straipsnis Draudžiama karo ataka
10. 112 straipsnis Uždraustų karo priemonių naudojimas
11. 114 straipsnio 2 dalis Valstybės perversmas
12. 115 straipsnis Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę
13. 116 straipsnis Kėsinimasis į kitos valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos atstovo gyvybę
14. 120 straipsnis Kolaboravimas
15. 123 straipsnis Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais
16. 129 straipsnis Nužudymas
17. 130 straipsnis Nužudymas labai susijaudinus
18. 131 straipsnis Naujagimio nužudymas
19. 133 straipsnis Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės
20. 134 straipsnis Padėjimas nusižudyti
21. 135 straipsnis Sunkus sveikatos sutrikdymas
22. 136 straipsnis Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus
23. 138 straipsnis Nesunkus sveikatos sutrikdymas
24. 146 straipsnio 2 ir3 dalys Neteisėtas laisvės atėmimas
25. 147 straipsnis Prekyba žmonėmis
26. 147-1 straipsnis Išnaudojimas priverstiniam darbui
27. 149 straipsnis Išžaginimas
28. 150 straipsnis Seksualinis prievartavimas
29. 151 straipsnio 2 dalis Privertimas lytiškai santykiauti
30. 151-1 straipsnio 2 dalis Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą
31. 156 straipsnio 1 dalis Vaiko pagrobimas arba vaikų sukeitimas
32. 157 straipsnis Vaiko pirkimas arba pardavimas
33. 162 straipsnis Vaiko išnaudojimas pornografijai
34. 163 straipsnis Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis
35. 180 straipsnis Plėšimas
36. 181 straipsnio 2 ir 3 dalys Turto prievartavimas
37. 228 straipsnis Piktnaudžiavimas
38. 231 straipsnio 2 dalis Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai
39. 233 straipsnio 3 dalis Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui
40. 234 straipsnis Poveikis nukentėjusiam asmeniui, kad šis susitaikytų su kaltininku
41. 239 straipsnis Laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimas
42. 240 straipsnis Kalinio išlaisvinimas
43. 241 straipsnio 2 dalis Kalinio pabėgimas
44. 250 straipsnio 2 ir 4 dalys Teroro aktas
45. 251 straipsnis Orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas
46. 252 straipsnis Žmogaus pagrobimas įkaitu
47. 256 straipsnio 2 dalis Neteisėtas disponavimas branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais
48. 263 straipsnio 2 ir 3 dalys Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystė, prievartavimas arba kitoks neteisėtas užvaldymas
49. 264 straipsnis Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas
50. 283 straipsnis Riaušės
51. 286 straipsnis Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui
52. 287 straipsnio 2 dalis Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui
53. 294 straipsnio 2 dalis Savavaldžiavimas
54. 308 straipsnio 2 dalis Įtraukimas į prostituciją
55. 318 straipsnio 3 dalis Grasinimas vadui ar smurtas prieš jį
56. 319 straipsnio 2 dalis Smurto veiksmai prieš pavaldinį
57. 320 straipsnio 2 ir 3 dalys Kario terorizavimas

Redaguota 2009-04-16
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Grįžti į pradžią

Pe kiek laiko turi būti ištirta byla ir perduota teismui?

Nėra nustatyta iek laiko turi vykti ikiteisminis tyrimas. Tačiau galia praziumuoti, kad jie neturėtų vykti ilgiau negu BK numatyti senaties terminai. Taip pat kaltinamieji turi teisę skųsti, jeigu yra vilkinamas bylos tyrimas pagal BK 151 str ir 215 str.
151 straipsnis. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas
1. Civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata.
2. Juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai:
1) siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytais atvejais;
2) siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu.
3. Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turtas aprašomas dalyvaujant šio Kodekso 145 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims. Visas aprašomas turtas turi būti parodomas aprašant dalyvaujantiems asmenims. Laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole ar atskirai surašomame šio protokolo priede - turto apyraše nurodomas aprašytų daiktų kiekis ir individualūs požymiai. Draudžiama laikinai apriboti nuosavybės teisę į daiktus, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą sąrašą yra būtini įtariamajam ar jo šeimos nariams ir jo išlaikomiems asmenims.
4. Turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Jiems turi būti išaiškinta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Prireikus toks turtas gali būti paimamas. Kai laikinai apribota nuosavybės teisė į piniginius indėlius, visos operacijos su jais nutraukiamos, jei nutarime dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo nenurodyta kitaip.
5. Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šį skundą ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per tris dienas nuo skundo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skundžiama aukštesniajam teismui; šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
6. Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Nutartis, kuria pratęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir ikiteisminio tyrimo teisėjo atsisakymas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismo nutartis skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
7. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.
8. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.
<...>
215 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės
1.Jeiper šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisministyrimasnebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjasgalipaduoti skundą ikiteisminio tyrimoteisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.
2.Skunduinagrinėti ikiteisminio tyrimoteisėjas surengia posėdį, į kurį kviečiami įtariamasis ar jo gynėjas ir prokuroras.
3.Išnagrinėjęsskundą, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima vieną iš šių nutarčių:
1) skundą atmesti;
2)įpareigotiprokurorąužbaigtiikiteisminįtyrimąper nustatytą terminą;
3) ikiteisminį tyrimą nutraukti.
4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis gali būti apskųstašio Kodekso65 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei skundasatmetamas, pakartotinįskundąšiostraipsnio 1 dalyjenurodyti proceso dalyviai gali paduoti ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po ankstesnio skundo išnagrinėjimo.
5. Per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjįaktą arbasurašytinutarimądėlikiteisminiotyrimo nutraukimo. Prokuroras galikreiptisįikiteisminiotyrimo teisėją, prašydamaspratęstiikiteisminiam tyrimuiužbaigti nustatytą terminą.Terminopratęsimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai.
Redaguota 2010-08-25

Grįžti į pradžią

Baudžiamosios atsakomybės senatys

Seimas ketvirtadienį priėmė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis pratęsti senaties terminai. Tačiau priimtas švelnesnis BK pataisų variantas, nei siūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

BK pakeistas 96 parlamentarams balsavus už, 3 - prieš, 11 susilaikius.
Priėmus BK pataisas senaties terminas baudžiamiesiems nusižengimams ilgėja nuo 2 iki 3 metų, neatsargiems ir nesunkiems tyčiniams nusikaltimams - nuo 5 iki 8 metų, apysunkiams nusikaltimams - nuo 8 iki 12 metų, sunkiems nusikaltimams - nuo 10 iki 15 metų.

Senaties terminas labai sunkiems nusikaltimams ilgėja nuo 15 iki 25 metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu - nuo 20 iki 30 metų.

Taip pat BK pataisomis nustatyta, kad bylą nagrinėjant teisme senaties eiga sustoja, jei teismas paskelbia bylos nagrinėjimo pertrauką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie pataisymai bus taikoi tik naujiems nusikaltimams.
Iki įstatymo įsigaliojimo padarytiems nusikaltimams bus taikomos senosios senatys numats BK 95 straipsnio. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis
1.Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:
1) praėję:
a) dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas;
b) penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas;
c) aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas;
d) dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas;
e) penkiolika metų, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas;
f) dvidešimt metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu;
2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.
3. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.
4. Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
5. Nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame kodekse:
1) genocidui (99 straipsnis);
2) tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis (100 straipsnis);
3) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui (101 straipsnis);
4) okupuotos valstybės civilių trėmimui ar okupavusios valstybės civilių gyventojų perkėlimui (102 straipsnis);
5) tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimui, kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui su jais (103 straipsnis);
6) tarptautinės humanitarinės teisės normų dėl civilių ir jų turto apsaugos karo metu pažeidimui (104 straipsnis);
7) civilių ar karo belaisvių prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis);
8) saugomų objektų naikinimui ar nacionalinių vertybių grobstymui (106 straipsnis);
9) agresijai (110 straipsnis);
10) draudžiamai karo atakai (111 straipsnis);
11) uždraustų karo priemonių naudojimui (112 straipsnis).

96 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis
1. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu:
1) jis nebuvo įvykdytas:
a) per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba
b) per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, arba
c) per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų, arba
d) per dešimt metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų, arba
e) per penkiolika metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų ar paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ir
2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos.
2. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
3. Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
4. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo.
5. Skirdamas bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi šio kodekso 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
Redaguota 2010-06-15

Grįžti į pradžią

Apkaltinamojo baudžiamojo nuosprendžio senatis

Dėl BPK 329 straipsnio 4 punkto, BK 95 straipsnio taikymo
Klausimas. Kaip skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminą, apeliacinės instancijos teismui BPK 329 straipsnio 4 punkto pagrindu naikinant pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį? Ar tokiu atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos, ar iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos?
Konsultacija. Panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį, jis netenka galios, todėl nebegali sukelti teisinių pasekmių ir jo priėmimo data. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas iki nuosprendžio priėmimo dienos. BPK 329 straipsnyje reglamentuojami būtent tie atvejai, kai apeliacinės instancijos teismas priima naują nuosprendį. Klausime nurodytu atveju senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams apkaltinamasis nuosprendis nebegali būti priimtas. Todėl tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti sprendimą, susidedantį iš dviejų dalių: 1) panaikinti apskųstą nuosprendį dėl to, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminįšio Kodekso pažeidimą (BPK 329 straipsnio 4 punktas); 2) baudžiamąjį procesą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šaltinis Teismų praktika B3-359 2005 m. vasario 10 d.

Grįžti į pradžią

Per kiek laiko turi būti paskirtas posėdis baudžiamojoje byloje?

Priklausomai kokio pobūdžio byla. Baudžiamoji byla bendra tvarka BPK (240str.), ar privataus kaltinimo byla BPK (414 str. 4 d.).
BPK 240 straipsnis. Bylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios terminai
1. Dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, – jeigu kaltinamasis yra laisvėje.
2. Byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.
3. Teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos didelę apimtį ir sudėtingumą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus gali pratęsti, tačiau ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
414 straipsnis. Teismo veiksmai iki teisiamojo posėdžio
1. Teismo veiksmus po nukentėjusiojo skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teisiamojo posėdžio nustato šio Kodekso XVIII skyriaus taisyklės su šiame straipsnyje numatytomis išimtimis.
2. Jeigu byloje yra aplinkybių, kurių teismas negali savarankiškai nustatyti, teisėjas, priimdamas nutartį nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, paveda prokurorui per nustatytą laikotarpį ištirti šias aplinkybes, o bylos nagrinėjimą tam laikui atideda.
3. Privataus kaltinimo bylose kaltinamajam ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teisiamojo posėdžio pradžios turi būti įteiktas nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo nuorašas.
4. Dėl nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nusprendžiama per dvidešimt dienų nuo skundo ar pareiškimo gavimo dienos, o byla teisiamajame posėdyje pradedama nagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teisėjo nutarties skundą ar pareiškimą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.
Redaguota 2010-06-11

Grįžti į pradžią

Kaip sužinoti ar asmuo teistas?

Asmens teistumo (neteistumo) pažymas (toliau – pažymos) rengia ir išduoda Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų pagrindu.
Šias pažymas galima užsisakyti ir internetu http://www.ird.lt .

Grįžti į pradžią

Kokie yra administracinės nuobaudos senaties terminai?

ATP bausmės skyrimo terminus nustato ATPK, tai yra procesinė senatis ir ji griežtai reglamentuota, jos atnaujinti negalima išskyrus ATPK numatytas aplinkybes.
35 straipsnis. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai
Administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 85, 185-2, 193-2, 209, 209-1, 209-2, 209-3, 209-4, 209-5, 209-6, 210, 214-11 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.
Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos
įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo
procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.
Kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas
panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinė teisena taip pat negalima
250 straipsnis. Aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis:
1) kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties;
2) kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veikimą arba neveikimą nėra sukakę šešiolikos metų amžiaus;
3) kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje;
4) kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties atveju;
5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą;
6) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;
7) kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai;
8) kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla;
9) jeigu mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos teisena.
ATPK 308 straipsnio 1 dalis nustato, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. ATPK 308 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo senatis - vieneri metai. ATPK nenustato kitokių nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminų. Todėl nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojančio Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.
Šaltinis LVAT 2003 m. sausio 22 d. KonsultacijaNr. 26.1-K
Atsakymą parengė VšĮ Valetudo grupė 2011-11-25

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Grįžti į pradžią

Nuo kokio amžiaus kyla administracinė ir baudžiamoji atsakomybė?

ATPK 13 straipsnis. Nepilnamečių atsakomybė
Nepilnamečiams nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, taikomos bendros administracinės atsakomybės nuostatos su ypatumais, numatytais šio kodekso 211, 24, 371, 281, 313 ir 314 straipsniuose.
Už nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų padarytus pažeidimus, numatytus šio kodekso 44 straipsnio trečiojoje dalyje, 142 straipsnio antrojoje dalyje, 175 straipsnyje, 1761 straipsnio trečiojoje dalyje, 178 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 1781 straipsnio pirmojoje dalyje, 183 straipsnio trečiojoje dalyje ir 196 straipsnio antrojoje dalyje, administracinėn atsakomybėn traukiami tėvai arba globėjai (rūpintojai).
BK 13 straipsnis. Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus
1. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – keturiolika metų.
2. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako už nužudymą (129 straipsnis), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnis), išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), vagystę (178 straipsnis), plėšimą (180 straipsnis), turto prievartavimą (181 straipsnis), turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 straipsnio 2 dalis).
3. Asmeniui, kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.
BK 88 straipsnis. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą
1. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą nustatomas nuo šešių mėnesių iki trejų metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų.
2. Konkretų buvimo specialioje auklėjimo įstaigoje laiką nustato teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio asmenybę, tai, ar jo nusikalstamas elgesys kartojasi, kokios poveikio priemonės jau taikytos, ir kitas bylos aplinkybes.
3. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė arba kartu su įspėjimu ar turtinės žalos atlyginimu arba pašalinimu.

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas numato
6 straipsnis. Vaiko minimalios priežiūros priemonės
1. Vaikui gali būti taikomos šios minimalios priežiūros priemonės:
1) įpareigojimas lankytis pas specialistą;
2) įpareigojimas lankyti vaikų dienos centrą, atvirą jaunimo centrą ar kitą socialinių paslaugų įstaigą;
3) įpareigojimas tęsti mokymąsi kitoje mokykloje;
4) įpareigojimas mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ar profesinio mokymo programas;
5) įpareigojimas dalyvauti socialinio ugdymo, reabilitacijos, integracijos, prevencijos, edukacinėse ir kitose programose;
6) įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku, kai yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo pagrindai;
7) įpareigojimas nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką, kai yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo pagrindai;
8) įpareigojimas dirbti auklėjamojo pobūdžio darbus, jeigu vaikas sutinka, kai yra šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo pagrindai.
2. Vaikui minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, gali būti skiriamos nuo 3 mėnesių iki vienų metų, minimalios priežiūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose, – iki 1 mėnesio, minimalios priežiūros priemonė, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, – iki 20 valandų. Minimalios priežiūros priemonės skiriamos ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų.
3. Vaikui gali būti paskirta viena arba kelios tarpusavyje suderintos vaiko minimalios priežiūros priemonės.
7 straipsnis. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė
1. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienų metų, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti pratęsta šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, neviršijant bendro 3 metų vaiko buvimo vaikų socializacijos centre termino, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. Į vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą įskaitomas šios priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skirto arešto terminas.
2. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama 14 metų sukakusiam vaikui. Vaikui, nesukakusiam 14 metų, vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama išimtiniais atvejais, kai šio vaiko elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui.
8 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo pagrindai
1. Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui:
1) kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;
2) kuris padarė administracinių teisės pažeidimų požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė;
3) kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis, nebuvo paskirta administracinė nuobauda;
4) kurio elgesys daro žalą ar kelia pavojų jam pačiam ar aplinkiniams, o vaiko atstovų pagal įstatymą, vietos bendruomenės pastangų nepakanka teigiamiems jo elgesio pokyčiams pasiekti;
5) kuris nuolat nesimoko pagal privalomojo švietimo programas (ar nelanko mokyklos).
2. Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos tik tada, kai mokykla yra išnaudojusi visas švietimo pagalbos mokiniui teikimo galimybes, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus.
3. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama vaikui:
1) kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;
2) kuris per vienų metų laikotarpį 3 ir daugiau kartų padarė administracinių teisės pažeidimų požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu jis nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė;
3) kuriam pritaikius minimalios priežiūros priemones nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių.
4. Vaikas į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiamas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, kai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Tokiu atveju šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui.
Parengė 2012-04-25 VšĮ Valetudo grupė

Grįžti į pradžią

[ Grįžti į skyriaus pradžią ]

[ Grįžti į skyriaus pradžią ]

100 naujausių atsakymų

Atsakymus į klausimus rasi čia.

Neatsakyti klausimai

»» Aplankyti forumus

Nauji straipsniai

· LVAT biuletenis Nr. 22
· LVAT biuletenis Nr. 21
· LVAT biuletenis Nr. 20
· LVAT biuletenis Nr. 19
· LVAT biuletenis Nr. 18

Nauji papildymai skyriuje D.U.K (FAQ)

· Kokių dokumentų r..
· Kaip paremti www.Te..
· Ar galima nutraukti..
· Ką aš turėčiau ..
· Ar nemokus asmuo ga..