Antstolių veikla : D.U.K. : Antstolių veikla : D.U.K. :TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#1484: Svečiai
#2: Vartotojai
#7429: Registruoti vartotojai

# Aurimas
# brodvejus


Jūs čia svečias.
+ registracija

Sponsoriai

D.U.K. (FAQ)

Pagrindinis »» Antstolių veikla

Antstolių veikla » D.U.K. (FAQ)


Turinio aprašas


Kas yra antstolis ir kas tokia veikla gali užsiimti?

Antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių onstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Be šių funkcijų, antstolis gali teikti ir kai kurias kitas paslaugas.
Antstolis gali teikti kai kurias paslaugas: saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese, konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. Jis taip pat gali teikti teisines konsultacijas (išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis), auk­ciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą, tarpininkauti vykdant turtines prievoles.
Antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu perduoti ir įteikti dokumentus, atlikti procesinius veiksmus, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo doku­mento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą.
Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles - tai galimybė už­tikrinti, kad skolos būtų grąžintos ne teismine tvarka, taip pat netaikant priverstinio pobūdžio priemonių. Tokiu atveju panau­dojamos priemonės, kurias pritaikius skolininkas gera valia įvykdo turtinę prievolę.
Faktinių aplinkybių konstatavimas - tai detalus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių kons­tatavimo protokole. Toks protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi įrodomąją galią.
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Atnaujinta 2011-08-20
Grįžti į pradžią

Kokios pasekmės gali kilti, jeigu bus nevykdomi atnstolio reikalavimai?

Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su spren­dimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiks­mų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvyk­dyti per antstolio nustatytą terminą.
Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teis­mas gali skirti iki 1000 litų dydžio baudą.
Antstolių veiksmai yra įkainoti vyriausybės nustatyta tvarka ir yra indeksuojami.
Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, sprendimų vykdymo išlaidas koreguojantis vartotojų kainų indeksas (VKI) 2009 metų kovo mėnesį (palyginti su 2005 m. lapkričio mėnesiu) sudarė 126,4. Todėl pinigine išraiška nustatytos sprendimų vykdymo išlaidos nuo šių metų gegužės 1 dienos didinamos 26,4 proc.
Pagal Civilinio proceso kodeksą pasikeitęs VKI privalomiems mokėjimams perskaičiuoti pradedamas taikyti nuo atitinkamo metų ketvirčio antrojo mėnesio 1 dienos.
VKI sprendimų vykdymo išlaidoms indeksuoti skaičiuojamas lyginant infliacijos pokytį su 2005 metų lapkričio mėnesiu, kai Sprendimų vykdymo instrukcijoje buvo nustatyti dabartiniai vykdymo išlaidų dydžiai.
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota 2009-05-04
Grįžti į pradžią

Nuo kada pradeda veikti antstolis?

Nuo vykdomojo rašto ar teismo įsakymą antstoliui vykdyti perdavimo, jį gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas. Kitus vykdomuosius doku­mentus gali pateikti vykdyti juos išdavusi institucija ar parei­gūnas, taip pat išieškotojas.
Antstolis per 3 dienas, o skubaus vykdymo atvejais - ne­delsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių (pvz., pateikti visi reikalingi priedai, nepraleisti senaties terminai ir kt.) vyk­domajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį patei­kusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
Skubaus vykdymo bylose antstolis privalo pradėti veikti ne vėliau kaip kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose - ne vėliau Kaip per 5 dienas nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti.
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Atnaujinta 2011-08-20
Grįžti į pradžią

Ar iš antstolių galima prisiteisti jų veiksmais padarytą žalą?

Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už asmenims padarytą didesnę nei 1000 litų žalą draudžiama privalomuoju draudimu. Toks profesinės civilinės atsakomybės draudimas taikomas už neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuo­tojo veiksmais padarytą žalą. Minimali draudimo suma - 200 tūkst. litų vienam draudiminiam įvykiui. Antstolis gali papildomai draustis už padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas.
Draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjų ar kitų darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti. Žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką.
Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą, išskyrus vieną atvejį. Antstolio atstovo padaryta žala padengiama iš antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo išmokos. Likusią žalą nustatyta tvarka solidariai atlygina atstovaujamasis antstolis ir antstolio atstovas.
Gali parsisiųsti pretenzijos pavyzdį dėl netinkamo antstolio nuskaitymų paspaudęs čia.
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota 2011-08-20
Grįžti į pradžią

Kada antstolis turi nusišalinti ar būti nušalintas?

* bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos
baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms;
* jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (pvz., tėvai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais;
* jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai;
* byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas;
* jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;
* jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas.
Antstolio nušalinimas pareiškiamas raštu. Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus.
Nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą.
Apie antstolio nusišalinimą ir nušalinimą raštu nedelsiant pranešama išieškotojui. Išieškotojas per 10 darbo dienų turi teisę pasirinkti kitą antstolį vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą.
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Atnaujinta 2011-08-20
Grįžti į pradžią

Kada antstolis neturi teisės išieškoti visos sumos iš karto?

 Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka numato CPK 733str.
1. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų.
2. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas.
3. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.
4. Kai yra išlaikymo periodinėmis išmokomis skola, patvarkyme dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo taip pat nurodoma skolos suma. Šiuo atveju iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų pirmiausia atskaitomos periodinės išmokos. Jeigu šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotų išskaitų suma didesnė už periodinių išmokų sumą, šių sumų skirtumas skiriamas periodinių išmokų skolai padengti.
5. Išlaikymo periodinėmis išmokomis, jeigu jų suma nenustatyta, skolos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolininko faktiškai gautą darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojama skola. Jeigu skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo arba skolos apskaičiavimo metu nėra duomenų apie tuo laikotarpiu skolininko gautą darbo užmokestį, skola skaičiuojama pagal išieškojimo vykdymo metu gaunamo darbo užmokesčio dydį, jeigu jis didesnis negu viena MMA per mėnesį. Jeigu skolos išieškojimo metu gaunamas darbo užmokestis mažesnis negu viena MMA, skola skaičiuojama imant pagrindu vienos MMA dydžio darbo užmokestį. Kai skolininkas ar išieškotojas pateikia duomenis apie skolininko faktinį darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojama skola, antstolis perskaičiuoja skolos dydį.
6. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos išieškotojui, skolininkui ir viena kopija paliekama vykdomojoje byloje.
7. Jeigu patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta nežinoma, išskaitytos pinigų sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Išieškotos pinigų sumos šioje sąskaitoje saugomos trejus metus. Jeigu per šį laikotarpį išieškotojo buvimo vieta neišaiškėjo, antstolio patvarkymu išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą nutraukiamas, išieškotos sumos grąžinamos skolininkui, o vykdomasis dokumentas grąžinamas šio Kodekso 631 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
734 straipsnis. Duomenys apie skolininko darbo užmokestį
1. Įmonės, įstaigos, organizacijos, kiti darbdaviai privalo antstolio reikalavimu ir per jo nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, ar skolininkas pas juos dirba ir koks jo mėnesinis darbo užmokestis.
2. Tokia pat tvarka antstolis išreikalauja duomenis apie skolininkui priklausantį atlyginimą už naudojimąsi autorine teise, teise į išradimą.
3. Už šiame straipsnyje nurodytų antstolio reikalavimų nevykdymą kaltam asmeniui teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą.
 735 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžio apskaičiavimas
Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas).
736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
1. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.
2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
 737 straipsnis. Išieškojimas iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui
Išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių:
1) grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje;
2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas;
3) moksleivių, studentų, doktorantų stipendijų;
4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę;
5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose;
6) dividendų;
7) pensijų.
738 straipsnis. Išieškojimas iš socialinio draudimo pašalpų ir išmokų
Iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.
739 straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima
Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;
4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
5) laidojimo pašalpa;
6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;
7) išeitinės išmokos.
CPK 668 straipsnis. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma
1. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
2. Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas.
3. Išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Atnaujinta 2012-03-12

Grįžti į pradžią

Kaip apskųsti antstolio veiksmus?

Lietuvoje antstolių procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami Civilinio proceso ko­dekse nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi.
Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Skundas dėl antstolių veiksmų pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. Skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokesti­nami. Dėl teismo nutarties, priimtos antstolio veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas.
Antstoliui arba jo padėjėjui už pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Dėl tokios bylos iškėlimo reikia kreiptis į Teisingumo ministeriją arba Lietuvos anstolių rūmų preziudumą su skundu ir išdėstytomis aplinkybėmis pagrindžiančiomis anstolio veiksmų neteisėtumą arba atsisakymą veikti.
Ištrauka iš teisės akto „Dėl teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d . įsakymo Nr. 1R-295 "Dėl Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo " pakeitimo“ Pirminė redakcija (spausti čia)  Pakeitimas(spausti čia)
<...>
3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 1R-118 (nuo 2009 m. balandžio 24 d.) (Žin., 2009, Nr. 45-1777) redakcija
Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti iškelta už Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042), Antstolių profesinės etikos kodekso (Žin., 2003, Nr. 34-1447), Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Žin., 2005, Nr. 130-4682), kitų teisės aktų, reguliuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus, arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyvių procesinės teisės normų pažeidimai.
4. Teisingumo ministras antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą iškelia priimdamas įsakymą dėl drausmės bylos iškėlimo.
5. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą iškelia priimdamas nutarimą dėl drausmės bylos iškėlimo.
6. Subjektas, turintis teisę iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą, prieš ją iškeldamas, privalo antstoliui (antstolio padėjėjui) pasiūlyti per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.
7. Sprendime iškelti drausmės bylą nurodoma:
7.2. subjektas, iškėlęs drausmės bylą;
7.2. drausmės bylos išk ėlimo data;
7.3. antstolio (antstolio padėjėjo), kuriam iškelta drausmės byla, vardas, pavardė, antstolio (antstolių) kontoros, kurioje jis dirba, pavadinimas;
7.4. pažeidimo paaiškėjimo data;
7.5. pažeidimo aplinkybės ir jas patvirtinantys dokumentai (faktinis pagrindas);
7.6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 1R-118 (nuo 2009 m. balandžio 24 d.) (Žin., 2009, Nr. 45-1777) redakcija
teisės aktai, kuriuos antstolis (antstolio padėjėjas) savo veiksmais ar neveikimu pažeidė (teisinis pagrindas).
8. Prie sprendimo iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą pridedami visi sprendžiant bylos iškėlimo klausimą surinkti dokumentai ar jų nuorašai (kopijos).
9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 1R-118 (nuo 2009 m. balandžio 24 d.) (Žin., 2009, Nr. 45-1777) redakcija
Teisingumo ministro įsakymas ar Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimas iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą turi būti siunčiamas antstoliui (antstolio padėjėjui), kuriam iškelta drausmės byla. Priimtas sprendimas ir visa sprendžiant drausmės bylos iškėlimo klausimą surinkta medžiaga per 3 darbo dienas perduodami garbės teismui. Jei drausmės byla iškelta Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimu, jo kopija siunčiama Teisingumo ministerijai.

Lietuvoje antstolių procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas apylinkės teismui per antstolio kontorą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 510- 512 straipsniai).
Antstolių rūmai kviečia naudotis nauju bendravimo kanalu – „Karštąja“ telefono linija. Nuo šiol Antstolių rūmams galima skambinti visą parą veikiančiu telefonu Vilniuje (8 5) 265 3804 ir informuoti apie tai, kokie antstolio veiksmai ar elgesys sukėlė nepasitenkinimą ar susirūpinimą.
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Redaguota 2016-05-12
Grįžti į pradžią


[ Grįžti į skyriaus pradžią ]

[ Grįžti į skyriaus pradžią ]
100 naujausių atsakymų

Atsakymus į klausimus rasi čia.

Neatsakyti klausimai
Darbas degalin...
Bauda Latvijoje
Dovanoti ar par...
Paveldejimo kla...
dėl mano priva...

Nauji straipsniai
 · Teisinės įdomybės, fak..
 · Bankrutuoti Lietuvoje ar ..
 · Nuosavybės teisės sampr..
 · Valdymas kaip savarankiš..
 · Daiktinės teisės sampra..

Nauji papildymai skyriuje D.U.K (FAQ)
 · Kaip paremti Teisė..
 · Dėl kokių prieža..
 · Ką turėčiau žin..
 · Kokie yra administr..
 · Ar galima susigrą..

- Puslapio generavimas: 0.10519 sekundės -