Civilinė, sutarčių ir prievolių teisė : D.U.K. : Civilinė, sutarčių ir prievolių teisė : D.U.K. :TEISES GIDAS, Teisinė pagalba, Legal aid in Lithuania 

Tapk TeisesGidas.lt remėju, paremk svetainę sms žinute!


Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#167: Svečiai
#2: Vartotojai
#7580: Registruoti vartotojai

# Waldas
# praktikante


Jūs čia svečias.
+ registracija

Vėliausias lankytojas:
#Faustas: 5 val. 22 min.atgal
#Mariuc: 8 val. 2 min.atgal
#Umnik15: 9 val. 21 min.atgal
#ramas1976: 11 val. 51 min.atgal

Sponsoriai

D.U.K. (FAQ)

Pagrindinis »» Civilinė, sutarčių ir prievolių teisė

Civilinė, sutarčių ir prievolių teisė » D.U.K. (FAQ)


Turinio aprašas


Kada būtina kreiptis į notarą?

Sandorius kuriuos privalo tvirtinti notaras numato Civilinis kodeksas 1.74 str.
Nekilnojamojo turto perleidimo (pirkimo ir pardavimo, dovanojimo, mainų), įkeitimo, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo sandoriai, įgaliojimai dėl nekilnojamojo turto disponavimo, vedybų (ikivedybinės ir vedybinės) sutartys, abiejų tėvų pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, jei vaikas gimė ne santuokoje, ir kiti įstatymų numatyti sandoriai.
Tam tikrais atvejais į notarą reikia kreiptis ir dėl:
kilnojamojo daikto dovanojimo sutarties (dovanojimo sutarčiai, kurios suma yra didesnė kaip 50 tūkst. litų,  CK 6.469str. 2 d.)
pinigų dovanojimo sutartis (dovanojimo sutarčiai, kurios suma yra didesnė kaip 50 tūkst. litų ,  CK 6.469str. 2 d.)
santuokoje įgyto turto padalijimo, paveldėto turto pasidalijimo sutartis. Privalomi veiksmai yra reikalingi dalijantis nekilnojamuosius daiktus (CK 1.74 str.) ir paveldėto turto pasidalinimo sutarčiai (CK 5.70 str. 1 d.)
įgaliojimo patvirtinimas sutuoktiniui, tėvams, vaikams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (priklauso nuo CK 2.138 str. numatytų aplinkybių);
fizinių ir juridinių asmenų pareiškimų perdavimas (privaloma tvirtinti tuo atveju, kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendros nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą (CK 4.79 str. 2 d.).
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Grįžti į pradžią

Kada nebūtina kreiptis pas notarą?

Į notarą neprivaloma kreiptis dėl:
nekilnojamojo daikto panaudos sutarties;
nekilnojamojo daikto nuomos (išskyrus ilgalaikę nuomą) ar finansinės nuomos sutarties;
kilnojamųjų daiktų nuomos sutarties;
kilnojamojo daikto panaudos sutarties;
kilnojamojo daikto nuomos ar finansinės nuomos sutarties;
kilnojamojo daikto pasidalinimo sutarties;
vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sutarties;
paskolos ar kreditavimo sutarties;
reikalavimo perleidimo, skolos perkėlimo sutarties reikalavimo, skolos patvirtinimo;
piniginių lėšų pasidalinimo;
teisių pasidalijimo;
juridinio asmens steigimo sandorio;
preliminarios sutarties;
nekilnojamojo daikto priėmimo ir perdavimo dokumento patvirtinimo;
pavedimo sutarties.
Nors šių sandorių tam tikrais atvejais nebūtina tvirtinti pas notarą, tačiau rekomenduotina pasitarti su teisininku kaip surašyti dokumentus ir susipažinti su tokio dokumento pasirašymo pasekmėmis.
Jeigu neprivalomos notarinės formos sandorį arba kitą veiksmą asmuo laiko pakankamai svarbiu, jis turi teisę gauti notaro paslaugas. Būtent notarui yra numatyta pareiga tvirtinant sandorį išaiškinti sandorio šalims jo esmę ir pasekmes bei įvertinti sandorio ir įstatymų nuostatų atitikimą.

Notariato įstatymas numato, kad tam tikrus notarinius veiksmus gali atlikti ir konsuliniai pareigūnai, bei seniūnai:
 27 straipsnis. Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atliekami notariniai veiksmai
Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai atlieka šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina sandorius, išskyrus sutartis dėl Lietuvos Respublikoje esančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo, perdavimo naudotis, įkeitimo ar kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo;
2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
3) liudija parašo dokumentuose tikrumą;
4) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;
5) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;
6) priima saugoti asmeninius testamentus;
7) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;
8) priima jūrinius protestus;
9) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
27(1) straipsnis. Seniūnų atliekami notariniai veiksmai
Seniūnai neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti;
2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
3) liudija parašo dokumentuose tikrumą.
Notariato įstatymo aktualią redakciją galite rasti www.lrs.lt -> Teisės aktai

Jus taip pat gali dominti, kad nuo birželio tam tikriems sandoriams(prašymams) nebereikės notariškai tvirtinti dokumentų kopijų ir parašo tikrumo. Plačiau apie tai galite skaityti paspaudę čia.
Atnaujinta 2009-04-30
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Grįžti į pradžią

Ką turėčiau žinoti apie paveldėjimą?

Paveldėjimo teisinius santykius Lietuvoje reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktoji knyga.
Paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Paveldimą pagal įstatymą ir pagal testamentą.
Įpėdiniais gali būti:
paveldint pagal įstatymą - fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė.
Paveldint pagal testamentą - fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties, testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus, juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią taip pat gali būti valstybė, savivaldybės.
Paveldima:
materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai);
nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.);
palikėjo turtinės reikalavimo teisės;
įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę);
kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.
Nepaveldima:
asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę);
teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti;
teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Jei yra sudarytas testamentas,
turto paveldėtojai yra testamente nurodyti asmenys. Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo. Testamentą galima nuginčyti. Asmuo, norintis nuginčyti testamentą, turi kreiptis į teismą. Minėtą ieškinį teismui gali paduoti įpėdiniai pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtu pripažintos negaliojančiomis.
Jei asmuo turtą paveldi pagal įstatymą,
paveldima atsižvelgiant į Civiliniame kodekse nustatytas įpėdinių eiles. Nesant pirmos eilės įpėdinių, turtą paveldi antros eilės įpėdiniai ir atitinkamai tolesnių eilių įpėdiniai, jei nėra pirmesnių eilių įpėdinių.
Teisė į privalomą palikimo dalį
palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kurie palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomą palikimo dalį: minėti asmenys paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Palikimo priėmimas
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą tais atvejais, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės  teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Įpėdinis , kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus įstatyme numatytus atvejus.
Išvardyti veiksmai dėl palikimo priėmimo turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo teisės į palikimą atsiradimo dienos. Tačiau įstatymas suteikia galimybę ir pratęsti šį terminą. Terminą pratęsia teismas, jei pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Įpėdiniai paveldėję pagal įstatymą ar testamentą, turi teisę prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos.
CK 5.11 straipsnis. Įpėdinių pagal įstatymą eilės
1. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
2. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
3. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.
4. Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
5. Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.
5.12 straipsnis. Paveldėjimas atstovavimo teise
Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.
 5.13 straipsnis. Sutuoktinių paveldėjimo teisė
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
5.16 straipsnis. Testamento ar jo dalių negaliojimas
1. Negalioja testamentas:
1) sudarytas neveiksnaus asmens;
2) sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis;
3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.
2. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.
3. Neišlikęs testamentas neturi galios. Tokio testamento turinio negalima nustatyti teismo tvarka.
4. Testatorius neturi teisės pavesti kitam asmeniui po testatoriaus mirties nustatyti ar keisti testamento turinį. 
5.17 straipsnis. Testamento nuginčijimas
1. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
2. Vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.
5.20 straipsnis. Teisė į privalomąją palikimo dalį
1. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
2. Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę.
5.21 straipsnis. Kito įpėdinio paskyrimas
Testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Taip pat testatorius gali antriniam įpėdiniui paskirti kitą įpėdinį, jeigu antrinis įpėdinis numirtų iki atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Kitų įpėdinių paskyrimų eilė neribojama.

5.22 straipsnis. Testamentu nepaskirtos turto dalies paveldėjimas
1. Testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal šio kodekso 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Prie šių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymą, kuriems paveldimo turto dalis paskirta testamentu, jeigu testamente nenumatyta kitaip.
 

LAT Dėl kai kurių Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso normų taikymo Nr. A3-58 2002 m. kovo 1 d. yra pasisakęs, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Sistemiškai aiškinant CK 3.72 straipsnio 2 dalies, CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos”, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59–1153) 4, 17, 25 straipsnių, Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 98–2706) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, jog išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, kai toks asmuo palikėjo mirties dieną yra nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) ar sveikatos būklės (invalidumas), taip pat jeigu jis yra palikėjo sutuoktinis ir augina bendrą savo ir palikėjo nepilnametį vaiką. Be to, išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims yra preziumuojamas ir tada, kada įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš palikėjo šiems asmenims buvo priteistas išlaikymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog remiantis CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prie CK 5.20 straipsnio 1 dalimi apibrėžto asmenų rato priskirtini ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Taigi, esant šioms aplinkybėms, CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims teisė į privalomąją palikimo dalį yra preziumuojama, ir įstatymo nustatyta tvarka į priklausančią privalomąją palikimo dalį jiems turi būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Tuo tarpu kiti asmenys, pretenduojantys į palikimą, ir manantys, jog toks paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas nepagrįstai, nes iš tikrųjų nebuvo paveldėjimo teisės pagal CK 5.20 straipsnį, gali kreiptis į teismą, ginčydami palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis), motyvuodami tuo, kad palikėjo mirties dieną CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam asmeniui išlaikymas nebuvo reikalingas.
Pažymėtina, kad išlaikymo reikalingumas, taigi teisė į privalomąją palikimo dalį, CK 5.20 straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims gali būti pripažinta ir kitais, be anksčiau paminėtųjų, atvejais. Tačiau visais kitais atvejais, be anksčiau minėtųjų, išlaikymo reikalingumas nėra įstatymo preziumuojamas ir turi būti nustatytas teismine tvarka. Pavyzdžiui kaip nustatyta Civilinė byloje Nr. 3K-3-33/2008 palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas, jei neįgalumas nustatytas ne jo nepilnametystės metu (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad neįgalus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176, 177, 178 straipsniai).Įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis).Pirmos grupės invalidumas, visiška negalia, nuolatinės slaugos reikalingumas yra esminiai požymiai, rodantys įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien minėtais faktais. Šiais atvejais būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną pilnametis neįgalus vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo.
Tokiu atveju, jeigu kitiems įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą paveldėjimo teisės liudijimai įstatymo nustatyta tvarka dar nėra išduoti, asmuo, pretenduojantis į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, per CK 5.50 straipsnio
3 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo CPK dvidešimt šeštojo skirsnio tvarka. Jeigu nagrinėjant bylą dėl išlaikymo reikalingumo palikėjo mirties dieną fakto nustatymo kyla ginčas dėl teisės, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą ir išaiškina suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teisę pareikšti ieškinį bendrais pagrindais (CPK 271 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, asmuo, pretenduojantis į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, per anksčiau minėtą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su ieškiniu bendrais pagrindais gali ir prieš tai nesikreipęs į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK dvidešimt šeštojo skirsnio tvarka. Suinteresuotam asmeniui (ieškovui) pareiškus ieškinį bendrais pagrindais, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, ginčą išsprendžia iš esmės, t.y. išsprendžia klausimą dėl išlaikymo palikėjo mirties dieną ieškovui reikalingumo, taip pat klausimą dėl paveldimo turto dalių nustatymo. Tokiu atveju, jeigu kitiems įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą paveldėjimo teisės liudijimai įstatymo nustatyta tvarka jau yra išduoti, asmuo, pretenduojantis į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, CK 5.8 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais gali kreiptis į teismą su ieškiniu, ginčydamas kitų įpėdinių palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.
Parengė 2014-02-13 intelektinis rrėmėjas Vaidotas S.
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Grįžti į pradžią

Kokias teises ir pareigas turi išieškotojas ir skolininkas?

Išieškotojas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atlie­kant priverstinio vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdo­mosios bylos medžiaga. Jis gali gauti pažymas apie vykdymo eigą, sudaryti taikos sutartis, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus ar atsisakyti išieškojimo.
Beje, išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, domėtis vykdymo eiga, nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą. Išieškotojas privalo nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą neprane­šama ir nauja išieškotojo gyvenamoji vieta ar buveinė neži­noma, pranešimai išieškotojui siunčiami vykdomajame doku­mente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta.
Skolininkas turi teisę pats ar per atstovus dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus. Jis gali susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindi­nimas trukdo vykdyti išieškojimą.
Skolininkas taip pat turi teisę gauti pažymas apie vykdymo eigą, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, apskųsti antstolio veiksmus. Jis gali reikšti prašymus, nušalinimus, sudaryti taikos sutartis.
Skolininkas privalo netrukdyti antstoliui atlikti vykdymo veiks­mus. Jis turi antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyve­namosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyve­namoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir lai­koma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus Civilinio proceso kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus - kai neži­noma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, išieškotojo prašymu ir jo lėšomis raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas vykdymo veiksmų atlikimo vietos laik­raštyje.
Skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duome­nis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose.
Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reika­lavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas.
Už nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti baudą iki 2000 litų arba nubausti areštu iki 30 parų.
Skolos išieškojimą reglamentuoja civilinio proceso kodeksas, darbo kodeksas, Teisingumo ministro įsakymas „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo, kiti teisės aktai (minėtus teisės aktus galite rasti www.lrs.lt  -> teisės aktai ir (arba) www.antstoliai.lt).
Pateikaima ištrauką iš civilinio proceso kodekso. jį galima rasti svetainėje www.lrs.lt
663 straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto
1. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas įskolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliuiįrodymus,kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymusiš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos arkitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.
2. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio,pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant šio Kodekso736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas.
3. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų. (Šiuo metu Seime įregistruota pataisa, kuri pakelia šią kartelę iki 15 000 lt )
4. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to,kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtasuž sunaudotusenergijosišteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinošiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamasį vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų materialinępadėtį bei interesus. Prašymas dėl to paduodamas irnagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.
736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
1. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio irjam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytosnusikalstama veika, atlyginimą, - iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kitanenustato įstatymai ar teismas;2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, - dvidešimt procentų;3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiaukaip penkiasdešimt procentų.
2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų beidavinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymaiar teismas.
3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šiostraipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinantnegali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
737 straipsnis. Išieškojimas iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui
Išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių:
1) grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje;2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį bei išradimą, dėl kurių išduotas autorystės liudijimas;3) moksleivių, studentų, doktorantų stipendijų;4) sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimuar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę;5) laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose;6) dividendų;7) pensijų.
738 straipsnis. Išieškojimas iš pašalpų
Iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialiniodraudimo pašalpų, bedarbio pašalpos išieškoti galima tiktai pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaipsužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę.
739 straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima
Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos,kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų; 2)sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam įtarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės(tėvystės) pašalpa; 4) valstybės pašalpa šeimoms, auginančioms vaikus; 5) socialinė pašalpa;6) laidojimo pašalpa; 7) kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompensacijosiš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių šeimų (asmenų) šalpai, kai šeimos (asmenys) dėl objektyvių priežasčiųneturi pakankamai pajamų pragyvenimui.
Darbo kodeksas 225 straipsnis.
1. Iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybėsnustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negaliviršyti dvidešimtiesprocentų, o išieškant išlaikymąperiodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiusveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir
žalos,padarytosnusikalstama veika, atlyginimą- iki penkiasdešimtiesprocentųdarbuotojuiišmokėtino darbo užmokesčio.
2.Darant išskaitas iš darbo užmokesčio,neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, pagalkelis vykdomuosiusdokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio.
3. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančiosVyriausybės nustatytąminimaliosmėnesinėsalgosdydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio,jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio.
Kokio dydžio nuskaitymai turi būti, galima paskaičiuoti pagal formulę:
Jeigu jūsų pajamos yra virš 1MMA t.y. daugiau kaip 800 lt paskaičiuojama pagal formulę:
((FGA-MMA)*(70-10%*IŠL))+(MMA*20%) = MMSD,
kai:
FGA- faktiškai gaunamas atlyginimas į rankas tarkim 1800
IŠL - išlaikytinių skaičius(ne daugiau kaip 2 ir tik pateikus prašymą antstoliui), tarkim turite 1išlaikytinį ir esate pateikęs prašymą
MMSD - Mokėtina mėnesinė skolos dalis.
MMA- minimalus mėnesinis atlyginimas tarkim yra 800 Lt - mokesčiai =680
tai gautūsi ((1800Lt-680)*(70%-(10%*1))+(680*20%)=
(1120*60%)+136=672Lt+136Lt =808 Lt.

Jeigu jūsų pajamos yra lygios arba mažesnės kaip 1MMA tarkim jūsų pajamos yra lygios 1MMA
tai taikoma formulė MMA*20% = MMSD, tokiu atveju 680
*20%=136 Lt
pastaba dėl nuolat daromų mokestinių pakeitimų, kaskarta gali būti vis kitas rezultatas.
Jus taip pat gali dominti:1.Pretenzija antstoliui, dėl neteisėto išieškojimo iš socialinės pašalpos
2.Prašymas antstoliui sumažinti nuskaičiuojamas sumas
3.Pretenzija reikalavimas antstoliui dėl netinkamų nuskaitymų
Redaguota 2010-07-21
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Grįžti į pradžią

Ar nemokus asmuo gali bankrutuoti Lietuvoje?

CK fizinio asmens nemokumas ir bankroto savokos nėra tapačios. Nemokumo sąvoka dar nebūtinai reiškia bankrotą, o štai bankroto atveju, nemokumas yra visada CK 4.182 str.6.68 str. 6.345 str. Įgyvendinant fizinio asmens bankrotą, turėtų būti atsižvelgiama ir į fizinio asmens minimalius poreikius CPK 663, 668 str., 736 str. 738, 739 str.

Fizinio asmens bankroto tikslas užtikrinti sąžiningą fizinio asmens bankrotą tiek skolininko, tiek kreditorių atžvilgiu. Jeigu bankrutuojantis asmuo elgtųsi nesąžiningai yra įtvirtintos sankcijos. Jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį (130Lt), ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti, tokio turto nuslėpimas gali sukelti neigiamas pasekmes skolininkui, jis negalės Lietuvoje bankrutuoti ateinančius 10 metų, o jeigu po  to išvyktų į užsienį ir  ten bankrutuotų, tai gali susidurti su problematiniu tokio bankroto įgyvendinimu Lietuvoje, kadangi įstatyme įtvirtintas ribojimas.

Skirtingai nuo juridinių asmenų bankroto fizinio asmens bankrotą gali inicijuoti tik pats asmuo arba teisėtas jo atstovas (pvz. neveiksnumo atveju, globėjas)  jeigu bankrutuojančio asmens skolos viršija 25 MMA. Pareiškėjas, kuris kreipėsi dėl savo bankroto iškėlimo gali ir nesiūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros. Bankroto administratoriumi gali būti ir įmonių restruktūrizavimo paslaugas teikiantis administratorius. Nustatytas 45 dienų terminas dėl bankroto iškėlimo.

Prieš kreipiantis į teismą reikia ne mažiau, kaip prieš mėnesį laiko informuoti kreditorius, apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto.

 Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

 * pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neviršija 25 MMA. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio negali būti nurašyti (Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas);

 * paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais;

* paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų);

 * paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus;

 * nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus;

 * paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
Jus gali dominti ir:

* Fizinio asmens bankroto įstatymas

* Fizinio asmens bankroto administratoriaus siūlymas

* Dėl Duomenų apie fizinio asmens bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių patvirtinimo

Galite apsilankyti ir specializuotoje svetainėje apie fizinių asmenų bankrotą http://www.adminbiuras.lt/fiziniu-asmenu-bankrotas

Atnaujinta 2013-03-20
Grįžti į pradžią

Kova su antstoliais...

 Kas yra antstolis, kokia veikla jis gali užsiimti?
 Kokios pasekmes gali kilti, jeigu bus nevykdomi atnstolio reikalavimai?
 Nuo kada pradeda veikti antstolis?
 Ar iš antstoliu galima prisiteisti ju veiksmais padaryta žala?
 Kada antstolis turi nusišalinti ar buti nušalintas?
 Kada antstoliui negalima išieškoti visos skolos sumos iš karto?
 Kaip apskusti antstolio veiksmus?
Grįžti į pradžią


[ Grįžti į skyriaus pradžią ]

[ Grįžti į skyriaus pradžią ]
100 naujausių atsakymų

Atsakymus į klausimus rasi čia.


Neatsakyti klausimai
Savavališkos s...
Nekilnojamas tu...
Išeitinė išm...
vaiko islaikyma...
Pamesti namo do...


Nauji straipsniai
 · Šeimos samprata
 · LVAT biuletenis Nr. 22
 · LVAT biuletenis Nr. 21
 · LVAT biuletenis Nr. 20
 · LVAT biuletenis Nr. 19


Nauji papildymai skyriuje D.U.K (FAQ)
 · Kokia yra įprasta ..
 · Ką turėčiau žin..
 · Prašymų formos so..
 · Sugyventinių skyry..
 · Kaip gintis nuo smu..

- Puslapio generavimas: 5.52612 sekundės -