Nekilnojamojo turto savininkų teisės ir pareigos : D.U.K. : Nekilnojamojo turto savininkų teisės ir pareigos : D.U.K. :TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#1358: Svečiai
#2: Vartotojai
#7436: Registruoti vartotojai

# sigas
# agnyte321


Jūs čia svečias.
+ registracija

Sponsoriai

D.U.K. (FAQ)

Pagrindinis »» Nekilnojamojo turto savininkų teisės ir pareigos

Nekilnojamojo turto savininkų teisės ir pareigos » D.U.K. (FAQ)


Turinio aprašas


Ant mano žemės sklypo stovi man nepriklausantis pastatas, negaliu naudotis žeme esančia po juo, ką daryti?

 Pirmiausia turite identifikuoti kas yra pastato savininkas(-ai), tai galima padaryti kreipiantis į valstybės įmonę Registrų centras (www.kada.lt), kreipiantis žinoti bent sklypo registro numerį arba statinio adresą. Gali būti, kad tai bus valstybės nekilnojamasis turtas, savivaldybės nekilnojamasis turtas ar kito juridinio ar fizinio asmens turtas.

Kai žinosite, kas yra pastato savininkas turi jam pasiūlyti raštu draugiškai susitarti, dėl atlygio, naudojantis jūsų žeme. Jūsų veiksmų galimi variantai:
1. pasiūlymas registruotu paštu dėl žemės, esančios po pastatu ir kelio iki jo nuomavimo (vidutine rinkos kaina),
2. Jeigu Jums nepavyksta susitarti su asmeniu nei dėl pirkimo, nei dėl nuomos, tada galite kreiptis į teismą tuo pagrindu, kad pastatas naudoja Jūsų žemę ir neturite galimybės šia žeme naudotis, Jums dėl to kyla nuostolių, negaunate pajamų ir norite susidariusių nuostolių atlyginimo. Taip pat turite teisę nurodyti ir kitus pagrindus ir (ar) reikalavimus.
3. Jeigu pastatas išviso nėra įregistruotas ir jūs valdote žemės sklypą daugiau kaip dešimt metų ant kurio stovi pastatas,galima kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad pastatas priklauso jums, arba dėl turto administratoriaus paskyrimo, nes jūs esate suinteresuotas turtą išsaugoti.
Jeigu nemokate surašyti procesinių dokumentų (ieškinio), galite kreiptis į advokatą. Jeigu pageidaujate  nemokamo advokato, kaip jį gauti skaitykite DUK Nemokama teisinė pagalba, kas tai?

Redaguota 2010-07-08
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Grįžti į pradžią

Ar teisme reikia įrodinėti kaimyno padarytą žalą sklypui, jeigu buvo neteisėtai pastatęs statinį?

Kaimyniniame sklype neteisėtų statinių padarytos žalos teisme įrodinėti nereikės
Išnagrinėjęs dviejų kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčą dėl pastatytų šiltnamio ir atraminės sienelės statybos teisėtumo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutarė suvienodinti teismų praktiką bylose dėl statybų kaimyniniuose sklypuose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas dėl teisės aktus pažeidžiančios kaimyno statybos, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas. Kitaip tariant, kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos.
Anot Teismo, iki šiol formuota teismų praktika bylose dėl kaimyninių sklypų statybų nebuvo vienoda. Vienose kasacinėse bylose išaiškinta, kad kaimyninio sklypo savininkas, prieštaraujantis dėl statybų, nukrypstant nuo teisės aktuose numatytų atstumų, neprivalo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimą, t. y. įrodyti, kad tokios statybos sukels jam neigiamų padarinių, kitose - kad atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas ir pagrįstas, be to, prieštaraujantis statyboms asmuo turi įrodyti, kad statybos padarė jam žalos.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai kaimynas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti.
Teisės aktai, reglamentuojantys nesudėtingų statinių statybą, įvirtina pareigą laikytis numatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, numato galimybę juos sumažinti, tačiau tik turint rašytinį kaimyno sutikimą. Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Nutartis skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-7-230/2010).
Redaguota 2010-07-08

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Grįžti į pradžią

Kaip steigiama daugiabučio namo bendrija?

1. Įvyksta steigiamasis susirinkimas,
2. Steigiamais susirinkimas patvirtina įstatus išrenka bendrijos pirmininką, įgalioja asmenį kreiptis pas notarą, įregistruoti ir tvarkyti dokumentus dėl įregistraimo Registrų centre ir jeigu mano esant būtinu tvirtinabendrijos etatų skaičių (pirmininko, buhalterės ar darbuotojo) ir nustato kokio dydžio etatai steigiami ir koks atlyginimas mokamas.
3. Nuvykstama pas notarą ir pateikiami dokumentai patvirtinti steigiamojo susirinkimo protokolą, įstatus
4. Nuvykstama į Registrų centrą (arba notaras pats perduoda) dėl patvirtintų dokumentų ir pačios bendrijos įregistravimo.
Steigiamajame susirinkime dalyvavę asmenys laikomi ir bendrijos nariais. Visi kiti asmenys nedalyvavę bendrijos susirinkime nėra nariai ir norėdami jais tapti turi pateikti prašymą pirmininkui priimti į bendrijos narius.
Bendrijos nario pažymėjimas gali būti mokamas.

Vyriausybė yra patvirtinusi pavyzdinius daugiabučių namų bendrijų steigimo įstatus.
Įstatų pavyzdžius galite parsisiųsti čia.
Redaguota 2010-06-01
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Grįžti į pradžią

Ką daryti su bendrasavininkais, kurie neprisideda prie namo bendrijos remonto?

Jeigu asmuo neprisideda prie būtinų remontų ir neapmoka remonto išlaidų, bendrijos įgaliotas asmuo pavyzdžiui pirmininkas, gali paduoti minėta asmenį į teismą, prieš tai išsiuntęs raštišką pretenziją dėl skolos apmokėjimo.
Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Tačiau butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais, pavyzdžiui, Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, galima atsisakyti mokėti esant dviem sąlygoms: a) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir b) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į bendrą turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus, vadovaudamasis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
CK 4.76 straipsnio nuostata dėl bendraturčių teisių ir pareigų, naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, yra daiktinės teisės norma, reglamentuojanti santykius, susijusius su nuosavybės teisės į daiktą įgyvendinimu. Dėl to sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, ginčus, kuriuose reikalavimai reiškiami šio straipsnio pagrindu, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios – butų savininkų poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai būtų paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006).
Redaguota 2010-06-09
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Grįžti į pradžią

Kas ir kiek apmoka už bendrijoje suvartotą vandenį, elektrą, lifuts ir šilumą?

CK 4.76 straipsnio nuostata dėl bendraturčių teisių ir pareigų, naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, yra daiktinės teisės norma, reglamentuojanti santykius, susijusius su nuosavybės teisės į daiktą įgyvendinimu. Dėl to sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, ginčus, kuriuose reikalavimai reiškiami šio straipsnio pagrindu, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios – butų savininkų poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai būtų paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas teisės normų, reglamentuojančių šiluminės energijos ir karšto vandens vartojimą daugiabučiuose namuose, taikymo ypatumus, nurodė, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Už kitą dalį (bendrų patalpų šildymą, karšto vandens temperatūros palaikymą) tiekėjui turi apmokėti butų savininkai, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009).
Analogiškai ginčas spręstas ir vandens tiekimo atveju. Teismas pripažino, kad nuostolius, susidariusius tiekiant vandenį nuo įvadinio skaitiklio iki butų esančiais tinklais, kurie yra bendroji dalinė butų savininkų nuosavybė, turi atlyginti tinklų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2004).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas ginčą dėl lifto išlaikymo išlaidų paskirstymo, kai ieškovė – buto daugiabučiame name savininkė – pageidavo atsisakyti teisės naudotis liftu, nurodė, kad ieškovės subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu paslaugų ir šiai daliai tenkančių mokėjimų yra ginama, tačiau tai neturi įtakos jos – kaip bendraturtės – pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003).
Taigi, pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.
CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Jus taip pat gali dominti Teisėjo komentaras dėl daugiabučio administratoriaus veiksmų išieškant skolas.
Paskutinį kartą redaguota 2016-03-04
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Grįžti į pradžią

Mane iš viršaus apliejo kaimynas, ką daryti ?

Turėtumėte pakviesti kaimyną dėl apliejimo apžiūrėti butui padaytą žalą. Žalą padaręs asmuo turi teisę dalyvauti žalos fakto ir dydžio nustatymo procese, tačiau jo nedalyvavimas neužkerta kelio vėliau ginčyti draudimo įmonės pateiktų regresinių reikalavimų.Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra asmens neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpa užpilama vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš asmens valdomos patalpos, o ne iš kitų šaltinių, t. y. žalą patyręs asmuo privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad patalpos užpylimo židinys yra viršuje esanti žalą padariusio asmens patalpa, o ne kiti šaltiniai. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas (teisminio nagrinėjimo metu) turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių (ir. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m, gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).Asmuo reikalaujantis apmokėti patirtus nuostolius turi pateikti įrodymus, kurie patvirtintų reiškiamos pretenzijos pagrįstumą. Tokiu atveju, kada nėra jokių dokumentų ir (ar) kitų įrodymų, galinčių patvirtinti vandentiekio avarijos buvimą jūsų bute patalpose, reiškiama pretenzija būtų nepagrįsta.

Redaguota 2010-06-15

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Grįžti į pradžią

Kaip atidalinamas santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas?

Visas santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kurios dalys vienodai priklauso abiems sutuoktiniams, tačiau turtas įgytas iki santuokos ir santuokos metu vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas ar iš dovanotų lėšų įgytas turtas laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe, į kurį teisių kitas sutuoktinis neturi. Kitas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos arba turto dalies nebent už santuokos metu atliktus turto pagerinimus. Puse tos sumos, kuri buvo išleista turto būklei gerinti iš šeimos biudžeto einamajam remontui, bei kapitaliniams remontams. Visas kitas turtas dažniausiai dalinamas pusiau.

Redaguota 2010-06-16

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Grįžti į pradžią

Kaip atsidalinti iš bendrosios nuosavybės?

1.Reikia susisiekti su bendrasavininku ir pasiūlyti atsidalinti ar nustatyti naudojimosi tvarką. Jeigu bendrasavininkas nesuinteresuotas atsidalinti arba kelia tokias sąlygas, kurios jūsų nuomone prieštarauja sveikam protui, pasitarkite su teisininku ir 2. išsiųskite oficialų pasiūlymą registruotu paštu(galima ir per notarą arba antstolį) dėl atsidalinimo arba naudojimosi tvarkos nustatymo, nurodant, kad laukiate oficialaus atsakymo iki tam tikros datos raštu, o jo negavę būsite priversti imtis kitų teisėtų savo teisių gynimo būdų.3. negavę atsakymo kreipkitės į teismą, kad šis leistu jums atsidalinti arba patvirtintu naudojimosi sąlygas.Vadovaujantis CK 4.80 straipsnis. galima atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės"4.80 straipsnis. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės1. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.2. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.3. Bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti.4. Jeigu vienas iš bendraturčių yra neveiksnus ar nepilnametis, atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės turi dalyvauti globos (rūpybos) institucija.4.81 straipsnis. Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka1. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.2. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis."

Kaip gali atrodyti patikslintas ieškinys dėl buto dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rasite čia. Redaguota 2010-06-18

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Grįžti į pradžią

Bendrasavininkas nesutinka parduoti turto, ką daryti?

Ne visais atvejais būtinas bendrasavininko sutikimas norint parduoti nekilnojamąjį turtą. Vadovaujantis CK 4.79 str. būtina pasiūlyti pirkti nekilnojamąjį turtą bendrasavininkui, jeigu ketinama parduoti turtą trečiajam asmeniui, tačiau siūlyti nebūtina,jeigu nėra nustatyta turto naudojimosi tvarka ir yra keli bendrasavininkai kurie vienas kitam nori parduoti turtą. Taip pat nereikalingas bendrasavininko sutikimas jeigu turtas ar jo dalis yra dovanojama ar mainoma su trečiuoju asmenimi. Be to pasiūlius pirkti turtą ir per mėnesį negavus bendrasavininko sutikimo pirkti tomis sąlygomis, kuriomis parduodama trečiajam asmeniui, galima jį parduoti(nes reikalaujamas yra tik pasiūlyti), o jeigu gaunate sutikimą, kad turtas būtų parduotas trečiajam asmeniui tiesiog nereikia laukto to vieno mėnesio.

Jeigu nėra pirkėjo, galima atsidalinti iš bendro turto taip, kad būtų nutraukti bendrasavininkų turtiniai santykiai, vadovaujantis CK 4.80 str. 2 d. galima reikalauti atidalinimo visą savo dalį perleidžiant bendrasavininkui ir už tai reikalaujant turto kompensacijos pinigais. Jeigu bendrasavininkas yra nepajėgus mokėti, galima reikalauti, kad šis perleistų savo dalį jums už rinkos kainą. Neradus bendro sutarimo galima kreiptis dėl atidalinimo išmokant kompensaciją į teismą arba dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Redaguota 2010-06-18

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Grįžti į pradžią

Kas priklauso bendrajai nuosavybei daugiabutyje?

Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Paregnė VšĮ „Valetudo grupė“ 2012-09-07
Grįžti į pradžią


[ Grįžti į skyriaus pradžią ]

[ Grįžti į skyriaus pradžią ]
100 naujausių atsakymų

Atsakymus į klausimus rasi čia.

Neatsakyti klausimai
padekit
Butai esantys k...
Preliminarios s...
dėl teisės į...
Buto savyninkas...

Nauji straipsniai
 · Teisinės įdomybės, fak..
 · Bankrutuoti Lietuvoje ar ..
 · Nuosavybės teisės sampr..
 · Valdymas kaip savarankiš..
 · Daiktinės teisės sampra..

Nauji papildymai skyriuje D.U.K (FAQ)
 · Kaip paremti Teisė..
 · Dėl kokių prieža..
 · Ką turėčiau žin..
 · Kokie yra administr..
 · Ar galima susigrą..

- Puslapio generavimas: 0.2808 sekundės -