Darbo teisė : D.U.K. : Darbo teisė : D.U.K. :TEISES GIDAS, Teisinė pagalba, Legal aid in Lithuania 

Tapk TeisesGidas.lt remėju, paremk svetainę sms žinute!


Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#347: Svečiai
#1: Vartotojai
#7660: Registruoti vartotojai

# tadas91


Jūs čia svečias.
+ registracija

Vėliausias lankytojas:
#tadas91: 14 val. 29 min.atgal
#Ramuliuks: 20 val. 50 min.atgal
#manoTeisesF: 22 val. 48 min.atgal

Sponsoriai

D.U.K. (FAQ)

Pagrindinis »» Darbo teisė

Darbo teisė » D.U.K. (FAQ)


Turinio aprašas


Ką turėčiau žinoti norėdamas pasinaudoti įdarbinimą užsienyje siūlančių asmenų paslaugomis?

Dažnai fiziniai ir juridiniai asmenys, siūlantys įdarbinti, slepia savo asmens tapatybę. Nuo šių metų pradžios, šalies teisės aktuose įtvirtinus atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas, suvienodintos įdarbinimo paslaugų organizavimu užsiimančių Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių agentūrų veiklos sąlygos šiame paslaugų sektoriuje. Nuo šiol tokias paslaugas teikiančios agentūroms nebereikės gauti licencijos verstis įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis, taip pat jos nebegalės imti mokesčio iš žmogaus už jo įdarbinimą.
Tokie pasikeitimai sudarys palankesnes sąlygas plėtotis šios rūšies verslui - iki šiol įdarbinimo paslaugas užsienyje teikti galėjo tik Lietuvoje veikiančios agentūros. Dabar tarpininkauti įdarbinant galės tiek Lietuvoje, tiek ES įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, jų filialai. Padidėjusi konkurencija pagerins paslaugų kokybę, o iš to išloš norintys įsidarbinti žmonės. Juolab kad agentūros įdarbinimo paslaugas turės teikti nemokamai.
Iškart įsigaliojus įstatymui, Lietuvos darbo birža patvirtino tvarką, pagal kurią visi Lietuvoje veikiantys tarpininkai, tiek darbinantys Lietuvoje, tiek užsienyje, turės šiai institucijai teikti informaciją apie savo statusą, veiklos pradžią.
Įdarbinimu užsiimantys asmenys Lietuvos darbo biržai kas ketvirtį privalo teikti ataskaitas apie žmonėms suteiktas paslaugas. Tiesa, įdarbinimo Lietuvoje agentūros iki šiol to neprivalėjo daryti, o dabar tai privaloma.
Jei Jūs ar Jūsų artimieji yra ar buvo išvykę pagal įdarbinimo užsienyje skelbimus ir nukentėjo kitose valstybėse arba jeigu Jūs planuojate tokią kelionę, bet abejojate savo saugumu, prašome elektroniniu paštu prekybazmonemis@policija.lt  informuoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių, kuris kaupia ir analizuoja tokią informaciją. Telefonas pasiteirauti (8 5) 271 9936. Prekybos žmonėmis tyrimo funkcijas atliekantys pareigūnų kontaktai čia. www.policija.lt
Redaguota 2012-06-12

Grįžti į pradžią

Dėl kokių priežasčių gali būti nutraukiama darbo sutartis, kada numatytas atleidimas iš darbo?

Darbo sutarties nutraukimas apibūdina vieną iš darbo sutarties pasibaigimo būdų, kai sutartis pasibaigia dėl valinių darbo sutarties šalių arba įgaliotų valstybės organų ar pareigūnų veiksmų.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutartis gali būti nutraukta:
Šalių susitarimu
Suėjus terminui
Darbuotojo pareiškimu
Dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių
Darbdavio iniciatyva
Be įspėjimo
Darbdavio bankroto atveju

Šalių susitarimu - tai yra pats natūraliausias ir labiausiai rekomenduotinas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Tiesiog viena darbo sutarties šalis (darbuotojas ar darbdavys) gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti kitai šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys  sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos(kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Jei antroji šalis per septynias dienas nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.
Suėjus terminui - tai kai sueina darbo sutarties terminas, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui, t.y. tapo neterminuota.
Darbuotojo pareiškimu - tai kai darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuota, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje  sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, jeigu jis jau įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu.
Dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių - tai kai darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą  ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).
Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos.
Darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį raštu pasirašytinai prieš du mėnesius. Darbuotojai, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenys iki aštuoniolikos metų, neįgalieji darbuotojai, auginantys vaikų (auginantys bent vieną vaiką) iki keturiolikos metų apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
Be įspėjimo darbo sutartis turi būti nutraukiama šiais atvejais:
įsiteisėjus teismo sprendimui arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme dėl kurios jis negali tęsti darbo;
kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka  atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą;
įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu;
kai darbuotojas pagal medicininio ar neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikia išvada, kad negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo;
kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutartį;
likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievolės nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo.

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:
kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;
kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

Darbdavio bankroto atveju pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, darbo sutartys gali būti nutraukiamos laikantis bankroto įstatymo nuostatų. Darbo kodekso nuostatos tokiais atvejais taikomos tada, kai atitinkamų klausimų nereglamentuoja bankroto įstatymai.

Įmonės, įstaigos , organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikaitimas įmonės , įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės , įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

Jus taip pat gali dominti Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys(teismų praktika):
LAT civilinės nutartys nuo 2005 iki 2009 m. nuo 125 kategorijos
125.7. Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai


LAT civilinės nutartys nuo 2001 iki 2005 iki 39 kategorijos
       2.1. Darbo sutarties samprata, jos šalys, sutarties forma, turinys, darbo sutarčių rūšys 
       2.2. Darbo sutarties sudarymas ir asmens priėmimo į darbą tvarka 
       2.3. Darbo sutarties vykdymas ir pakeitimas 
       2.4. Darbo sutarties pasibaigimas (sutarties pasibaigimo pagrindai ir tvarka) 
       2.5. Darbuotojo kvalifikacija ir darbo našumas 
       2.6. Asmens atleidimo iš darbo tvarka 
       2.7. Darbo sutarties nutraukimo įforminimas ir atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju (išeitinė pašalpa) 
       2.8. Neteisėto ir nepagrįsto darbo sutarties nutraukimo teisinės pasekmės (asmens grąžinimas į darbą ir atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką (arba asmens negrąžinant į darbą piniginės kompensacijos) priteisimas) 
       2.9. Darbo sutartys su asmenimis, kuriems taikomos papildomos garantijos (pvz., su invalidais, nepilnamečiais, nėščiomis moterimis, moterimis, auginančiomis nepilnamečius vaikus ir kt.) 
       2.10. Darbo sutartys, kurių ypatumus nustato kiti teisės aktai (pvz., ginčai su dirbančiais Lietuvoje užsieniečiais ir kt.) 

Redaguota 2009-04-30
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.


Šis D.U.K artimiausiu metu bus atnaujintas. Nuo rugpjūčio pirmos įsigalioja daug darbo kodekso pakeitimų
Grįžti į pradžią

Kaip atleidžiami darbuotojai įmonės bankroto metu?

Įmonių bankroto įstatymo 19 str. 
1. Administratorius  per  3  darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti  įmonei  bankroto  bylą  įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų  nuo  tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3
darbo  dienas  nuo  teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo    dienos    praneša   teritorinei   darbo   biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams.
  2.  Nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama  jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
  3.  Su  atleidžiamu  darbuotoju atsiskaitoma šio  įstatymo   35 straipsnyje nustatyta tvarka.
  4.  Darbuotojų,  su  kuriais bus sudarytos  terminuotos   darbo sutartys  dirbti  įmonės  bankroto proceso metu,  skaičių   pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas. Šių darbuotojų sąrašą sudaro administratorius.
<...>
35 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka
  1.  Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais.  Pirmajame etape   pagal  šio  straipsnio  nustatytą  eiliškumą    tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų,  o antrajame  etape  ta  pačia  eile  tenkinama  likusi   kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).
  2.  Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai,  susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl  suluošinimo ar  kitokio  kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba   dėl mirties  nuo  nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir   juridinių asmenų  reikalavimai  apmokėti už perdirbti supirktą žemės   ūkio produkciją.
<...> Pilną teisės aktą galite rasti www.lrs.lt -> Teisės aktai.

Nesumokėti atlyginimai darbuotojams išmokami įstatymų nustatyta tvarka iš Garantinio fondo. http://www.socmin.lt/gf/
jus taip pat gali dominti atsakymas iš garantinio fondo kurį galite rasti čia.
Daugiau apie tai galite skaityti Juristas Nr. 4 straipsnis Darbuotojų darbo santykiai įmonėje jos bankroto ir likvidavimo metu... 3 spausti čia.
Atnaujinta 2009-04-23
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.


Šis D.U.K artimiausiu metu bus atnaujintas. Nuo rugpjūčio pirmos įsigalioja daug darbo kodekso pakeitimų
Grįžti į pradžią

Darbdavys man neišmoka atlyginimo, ką daryti?

Yra keletas veiksmų kuriuos galima(rekomenduojama) atlikti:
1. Paparaštyti darbdavio (darbdavio įgalioto asmens, finansininko, buhalterio) išduoti dokumentą patvirtinantį, kad jis jums skolingas, atsisakius išduoti po pirmojo prašymo galima: 
1.1. kreiptis dėl dokumento (patvirtinančio darbdavio skolą), reikalavimą išsiunčiant registruotu paštu, o rašto kopiją ir siuntimą patvirtinantį kvituką pasiliekant pas save (raštą taip pat galima išsiųsti ir per notarą ar antstolį).
1.2 Jeigu darbdavys per rašte nurodytą laiko tarpą neišduoda dokumento arba delsia, tai yra pagrindas pareikalauti sudaryti ginčų komisiją, o nesudarius ginčų komisijos dėl dokumento išdavimo kreiptis į teismą (darbdavys turėtų sudaryti ginčų sprendimo komisiją ir ginčą išspręsti greičiau nei per mėnesį).
1.3. Surinkus visus dokumentus patvirtinančius, kad bandėte taikiai išspręsti ginčą su darbdaviu, tiek dėl skolos išdavimą patvirtinančio dokumento, tiek dėl pačios skolos, belika kreiptis į teismą.
2. Dėl bankroto iškėlimo (rekomenduojama kreiptis tik tuomet, jeigu turite patikimų rašytiškų dokumentų, kad įmonė yra nemoki ir esate prisiteisę skolą, tačiau antstoliai jos išieškoti negali). Jeigu iškelsite bankrotą, su jumis bus atsiskaityta iš garantinio fondo.
2.1. Iš Garantinio fondo lėšų vienam bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojui, taip pat buvusiam likviduotos dėl bankroto, įsigaliojus Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymui, įmonės darbuotojui gali būti skiriamos šių dydžių išmokos, susijusios su darbo santykiais:
2.1.1. darbo užmokestis pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip darbo užmokesčių, sumokėtų už paskutinius paeiliui einančius 3 mėnesius 18 mėnesių laikotarpiu iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, suma ir neviršijantis užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš paraiškos pateikimo Garantinio fondo administracijai mėnesį, trijų šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių sumos. Kai per 3 mėnesius sumokėta darbo užmokesčio suma yra mažesnė už 3 minimaliąsias mėnesines algas, maksimaliu šios išmokos dydžiu laikoma 3 minimaliųjų mėnesinių algų suma;
2.1.2. piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas – ne didesnė už 1 minimalią mėnesinę algą;
2.1.3. išeitinė išmoka – iki 2 minimalių mėnesinių algų;
2.1.4. apmokėjimas už prastovą – neviršijantis 1 minimalios mėnesinės algos.
3. Jeigu su jumis yra nutraukta darbo sutartis, tačiau su jumis nebuvo atsiskaityta nei už nepanaudotas atostogas, nei kompensacijos, kurios jums priklausė ir darbdavio išduotame skolos rašte nenurodyti delspinigiai ir VDU, tokiu atveju jūs galite prisiteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iki atsiskaitymo (liaudyje dar vadinamą antru atlyginimu, kadangi bylos trunka ilgai ir priteistas VDU už uždelsimo laikotarpį dažniausiai būna tokio pat dydžio, kaip neišmokėtas atlyginimas, arba net didesnis). Daugiau informacijos rasite http://www.teisesgidas.lt/modules/newbb_plus/viewtopic.php?topic_id=17&forum=1
http://www.teisesgidas.lt/modules/newbb_plus/viewtopic.php?topic_id=168&forum=3
Kaip gali atrodyti jums galimai praversiantys dokumentai, pateikiami žemiau:
Pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo bendru sutarimu ir susitarimo blankas
Prašymas nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 str. su reikalavimu išmokėti kompensaciją.
Pretenzija dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigų rasi paspaudęs čia.
IEŠKINYS DĖL NEIŠMOKĖTO DARBO UŽMOKESČIO IR DELSPINIGIŲ PRITEISIMO rasi paspaudęs čia
Jus taip pat gali dominti:
Juristas Nr. 4 straipsnis Darbuotojų darbo santykiai įmonėje jos bankroto ir likvidavimo metu
Juristas Nr. 7-8 Darbuotojų atleidimo iš darbo tvarka 
Juristas 2009 Nr. 9 Išeitinė išmoka atleidžiant darbuotoją iš darbo
Juristas 2010 Nr. 4 Darbuotojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą.

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.Redaguota 2010-06-23 


Šis D.U.K artimiausiu metu bus atnaujintas. Nuo rugpjūčio pirmos įsigalioja daug darbo kodekso pakeitimų
Grįžti į pradžią

Kiek kainuos prisiteisti atlyginimą?

Darbuotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio visose bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių.
Jeigu atitinkate vyriausybės nustatytą tvarką norint gauti 100 procentų finansuojamą advokatą, tai jums procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas teisme, bei vykdymo procese nieko nekainuos, nes būsite atleistas, nuo šių mokesčių.
Jeigu neatitinkate vyriausybės patvirtintos tvarkos valstybės finansuojamai pagalbai gauti, galite prašyti 50 proc. valstybės finansuojamos pagalbos, tokių atveju jums tektų apytiksliai 20 litų mokėti už vieną advokato sugaištą valandą rengiant procesinius dokumentus ir apytiksliai du šimtus litų jeigu reikės jūsų interesus atstovauti teisme. Apmokama yra po teisminio proceso pabaigos, kai įsiteisėja teismo sprendimas.
Jeigu nenorite valstybės finansuojamo advokato arba neatitinkate vyriausybės patvirtintos tvarkos, tai galima samdytis teisės konsultantą arba advokatą privačiai.
Jeigu byla nesudėtinga, tai dokumentų parengimas teismui kainuoja privačiai nuo 60 iki 200 litų, o jeigu norite, kad jus atstovautų teisme dar papildomai reiktų sumokėti nuo 300 iki 1700 litų. Laimėjus bylą, išleistas pinigų sumas ginantis galima prisiteisti iš darbdavio.
Mūsų duomenimis šiuo metu pigiausiai už pareiškimo parengimą teismui gali tekti sumokėti nuo 20 litų (nesudėtingose bylose). Daugiau informacijos rasite čia.
Redaguota 2010-08-01
Grįžti į pradžią

Kas gali inicijuoti įmonei bankrotą?

 5 straipsnis. Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo  įmonei
  1.  Pareiškimą  dėl  bankroto bylos iškėlimo  įmonei   pateikti teismui turi teisę:
  1) kreditorius (kreditoriai);(KOMEANTARAS kreditoriais yra visi, kam įmonė įstaiga yra skolinga, darbuotojai taip pat yra įmonės kreditoriai, jeigu jiems nemokamas atlyginimas)
  2) savininkas (savininkai);(KOMENTARAS savininikus apima ir individualios įmonės sąvininkas)
  3) įmonės administracijos vadovas.(KOMENTARAS įmonės administracijos vadovas, direktorius , asmuo vadovaujantis įmonės veiklai)
  2. Esant šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai,  pareiškimą  dėl bankroto bylos iškėlimo  privalo pateikti  teismui likviduojamos įmonės likvidatorius.
  3. Pareiškimai pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos  teismui  raštu  Civilinio proceso  kodekso   nustatyta tvarka.
  4.   Prie   pareiškimo  pridedami  jo  pagrįstumą     įrodantys dokumentai.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 9 str. 5 d. 1 p.nustato, kad bankroto byla iškeliama , jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. LR ĮBĮ 2 str. 8 d. nustato, kad įmonės nemokumas yra tuomet, kai įmonė neatsiskaito su kreditoriumi(kreditoriais) praėjus trim mėnesiams po termino nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyje terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Jus taip pat gali dominti ši informacija
1. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus atsakomybė vykdant mokestines prievoles
 Juristas Nr. 4 straipsnis Darbuotojų darbo santykiai įmonėje jos bankroto ir likvidavimo metu... 3 spausti čia.

Redaguota 2009-05-09
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.


Šis D.U.K artimiausiu metu bus atnaujintas. Nuo rugpjūčio pirmos įsigalioja daug darbo kodekso pakeitimų
Grįžti į pradžią

Ar už visas nepanaudotas atostogas turi būti atsiskaitoma?

Pagal Darbo kodekso 177 straipsnį (2002 m. birželio 4 d., 2005 m. gegužės 12 d. redakcijos), jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Pagal šio straipsnio 2 dalį piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines papildomas atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą, o kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių; jei darbuotojui kasmetinės papildomos atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas (iki šią dalį išdėstant 2005 m. gegužės 12 d. redakcija buvo nustatyta, kad ne daugiau kaip už trejus metus).

Reikia atkreipti dėmesį ir į Darbo kodekso 174 straipsnį, kuris numato, kada yra kasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas. "1. Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu."
Jeigu nebuvote darbe davę prašymo perkelti atostogas rekomenduojame pasitarti su Darbo inspekcija ir su darbo teisės specialistu ar advokatu.
Daugiau informacijas apie darbuotojų atostogas galite perskaityti Henriko Davidavičiaus straipsnyje „Darbuotojų kasmetinės atostogos“
 žurnale Juristas 2009 Nr.  5 (spausti čia).
Redaguota 2009-06-03
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.


Šis D.U.K artimiausiu metu bus atnaujintas. Nuo rugpjūčio pirmos įsigalioja daug darbo kodekso pakeitimų
Grįžti į pradžią

Kokie apribojimai yra atleisti iš darbo?

Darbo kodeksas (toliau -DK) yra nustatęs tam tikrus apribojimus atleidžiant asmenis patenkančius į DK 129 str. 4 d. ir 130 str. 1d.
Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik  ypatingais atvejais dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus arba iškėlus bankroto bylą naikinant etatus.
 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad:
1. jeigu darbuotojas suserga per įspėjimo laikotarpį ar turi nepanaudotų atostogų ir pageidauja jomis pasinaudoti prieš būnant atleistu, jo atleidimo terminas atitinkamam laikotarpiui pavėlinamas (DK 130 str. 4 d.).
2. Jeigu asmeniui jau yra suėjęs pensijinis amžius jam taikoma įprasta atleidimo procedūra.
Įprastai darbuotojai prieš atleidžiant įspėjami prieš du mėnesius, tačiau asmenys patenkantys į minėtą kategoriją (DK 129 str. 4 d. ir 130 str. 1d. )prieš keturis mėnesius ir tik jei tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
129 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio
iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės
1. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
<....>
4.  Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
130 straipsnis. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą
Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius (nustačius kolektyvinėje sutartyje - ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį). Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius (nustačius kolektyvinėje sutartyje - ne vėliau kaip prieš du mėnesius).
Darbo kodeksą galite rasti svetainėje www.lrs.lt ->teisės aktai -> teisės aktų paieška

Redaguota 2009-09-28
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Jus taip pat gali dominti straipsnis žurnale Juristas 2011 „Darbuotojų perkėlimas į kitą darbą“
Šis D.U.K artimiausiu metu bus atnaujintas. Nuo rugpjūčio pirmos įsigalioja daug darbo kodekso pakeitimų
Grįžti į pradžią

Kaip gali pasibaigti darbo santykiai su nėščiaja ir darbuotoju auginančiu vaiką iki 3 metų?

Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje  įtvirtinta garantija, draudžianti nutraukti sutartį su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą(šiuo atveju nutraukti sutartį su moterimi galima, jeigu nėra pateikta tokios pažymos ir ji nori išeiti iš darbo savo noru ar kitais įstatymo pagrindais), ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Per šį laikotarpį darbo sutartis su nėščia moterimi gali būti nutraukta tik pagal DK. 136 str. 1 ir 2 dalis nutraukiama laikinoji darbo sutartis, pasibaigus jos terminui.  Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (Kodekso 129 straipsnis).
Nėščios darbuotojos atleisti negalima, tačiau galima skirti drausminio poveikio priemones, nurodytas DK 237 str.1 ir 2 d. pastabą ir papeikimą. Skiriant drausiminę nuobaudą privaloma laikytis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos DK 240 str. visdėlto už darbuotojos  nerūpestingai atliekamas pareigas atleisti negalima. Tačiau galima atleisti jeigu per kitus 12 mėnesių ji padarytų bent vieną darbo drausmės pažeidimą DK 243 str.
Jeigu darbuotoja nėštumo metu neatlieka pareigų ir dėl darbuotojo kaltės padaroma materialinė žala (tenka samdyti kitus darbuotojus, kad darbas būtų atliktas, faktiškai nelieka pardavimų, nes įmonė filialas neveikia) darbdaviui, galima reikalauti tokią žalą atlyginti iš darbuotojos. Jeigu nėra sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties, žala ribojama  trimis vidutiniais mėnesiniais atlyginimais DK 255 str.
Pagal darbo kodekso 132 str. 2 dalyje įtvirtintą garantiją, asmenis auginančius vaikus iki trijų metų atleisti darbdavio iniacityva pagal 129 str. negalima, nebent dėl jų pačių kaltės (pvz. darbo drausmės pažeidimų arba  kai darbuotojas nori nutraukti sutartį savo iniacityva pagal 125 str., bet tik ne darbdavio iniacityva).
Dar viena išimtį numato DK komentaras. Sutartis gali būti nutraukta tiek su nėščiąja tiek su asmenimis auginančiai vaiką iki trijų metų, tai DK 136 straipsnyje 1 ir 2 dalyje numatytus atvejai.
1. Darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama šiais atvejais:
1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti darbo;
2) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą;
3) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu;
4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo;
5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokslo metų laikotarpiu mokykla,
kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutartį;
6) likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo.
2. Darbdaviui mirus darbo sutartis pasibaigia, jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti, taip pat kai nėra jo teisių perėmėjo.
Jus gali dominti straipsnis Darbo sutarties nutraukimas su nėščia moterimi ar darbuotoju, auginančiu vaiką (vaikus) iki trejų metų. Juristas 2010 Nr. 10
Redaguota 2010-09-14
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

Grįžti į pradžią

Kokias kompensacijas numato darbo kodeksas nutraukiant darbo sutartį?

Jeigu darbuotojas nutraukia darbo sutartį savo iniacityva jam nepriklauso jokios kompensacijos(nebent numatyta kolektyvinėje sutarytje). Dažnai darbdavaiai pasinaudodami darbuotojo nežinojimu ir darydami psichologinį spaudimą priverčia parašyti prašymus nutraukti darbo santykius darbuotojo prašymu. Darbuotojui praverstų žinoti savo teises, ko gali reikalauti norint nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu DK 125 str., ir darbdavio iniacituva DK 130 str.
 127 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu
1. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.
2. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų, jeigu jis įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.
3. NETEKO GALIOS(Žin., 2005, Nr. 67-2400)
4. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu.
 128 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių
 1. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).
 2. Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos.

*pastaba (nutraukus pagal 128 straipsnį darbuotojui priklausytų išeišinė išmoka už du mėnesius VDU).
129 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės
1. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
2. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.
3. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti:
1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;
2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje;
3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus;
4) lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir socialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms;
5) amžius;
6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles.
4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
5. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.

130 straipsnis.
 Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą
1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.
2. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta:
1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;
2) atleidimo iš darbo data;
3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.
3. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.
4. Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.
5. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
 140 straipsnis. Išeitinė išmoka
 1. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
2. Darbuotojui, pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleistam iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.
3. Nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus šio Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

Darbo kodeksą galite parsisųsti iš svetainės www.lrs.lt-> Teisės aktai ->Lietuvos respublikos kodeksai ->Darbo kodeksas ->Aktuali redakcija, arba paspaudę čia.

Daugiau apie tai skaitykite:
Juristas Nr.2 Darbuotojų skaičiaus mažinimas
Juristas Nr. 3 Darbo sutarties sąlygos ir jų keitimas darbdavio iniciatyva 
Juristas Nr. 6 Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
Juristas Nr. 7-8 Darbuotojų atleidimo iš darbo tvarka 
Juristas 2009 Nr. 9 Išeitinė išmoka atleidžiant darbuotoją iš darbo
Pareiškimo pavyzdys „PASIŪLYMAS DĖL DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO BENDRU SUTARIMU“
Įspėjimo pavyzdys ĮSPĖJIMAS DĖL ATLEIDIMO IŠ DARBO
Atnaujinta 2009-12-11
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.


Šis D.U.K artimiausiu metu bus atnaujintas. Nuo rugpjūčio pirmos įsigalioja daug darbo kodekso pakeitimų
Grįžti į pradžią

Ar atleistas iš darbo gausiu nedarbo socialinio draudimo išmoką?

Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo«.Keli pakeitimai. Pakeistas 10 punktas

Bedarbiams, atleistiems iš darbo (tarnybos) ir gavusiems išeitinę išmoką arba šalių susitarimu kompensaciją, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jiems buvo išmokėta (atsiskaitymo su darbuotoju dieną jam apskaičiuota išeitinė išmoka arba kompensacija).“
Atnaujinta 2009-09-01

Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.

 


Šis D.U.K artimiausiu metu bus atnaujintas. Nuo rugpjūčio pirmos įsigalioja daug darbo kodekso pakeitimų
Grįžti į pradžią

Koks gali būti nustatytas poilsio ir darbo laikas darbo vietoje?

Darbo laiką, ir poilsio nustatymo laiko reglamentuoja Darbo kodekso XIII skyrius

144 straipsnis. Darbo laiko trukmė
1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2.   Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.
3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
4. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.
5. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
148 straipsnis. darbo ir poilsio ypatumai ekonominės veiklos srityse
Transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo bei globos (rūpybos) įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo bei poilsio laikas atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas gali skirtis nuo šio Kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Vyriausybė.
Daugiau informacijos:
Darbo kodeksas
 Vyriausybės 2003-05-16 nutarimas Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo“


Šis D.U.K artimiausiu metu bus atnaujintas. Nuo rugpjūčio pirmos įsigalioja daug darbo kodekso pakeitimų
Grįžti į pradžią


[ Grįžti į skyriaus pradžią ]

[ Grįžti į skyriaus pradžią ]
100 naujausių atsakymų

Atsakymus į klausimus rasi čia.

Neatsakyti klausimai
Dėl viešosios...
Daugiabučio sa...
Dėl darbo kruv...
Kaip užregistr...
Del darbo uzmok...

Nauji straipsniai
 · Fizinio asmens teisinio s..
 · Sandorio sąvoka. Sandori..
 · Civilinių teisių įgyve..
 · Ieškinio senaties sąvok..
 · Termino sąvoka, terminų..

Nauji papildymai skyriuje D.U.K (FAQ)
 · Kaip tapti oficiali..
 · Kaip gintis nuo smu..
 · Tėvų valdžios a..
 · Kaip susigrąžinti..
 · Administracinių nu..

- Puslapio generavimas: 0.11132 sekundės -