 Svetys :
|
2020-11-30 16:12 |
 Laba diena, Man priklauso puse nekilnojamojo turto(Namo), o kita priklauso mano tetai(86 metai). As gyvenu uzsienyje, o name gyvena teta, jos dukra ir kiti keturi asmenys.Tetos dukra pareiske ,kad nori parsivesti asmeni apsigyventi su ja. As nesutinku,kad tas asmuo apsigyventu man priklausanciame name.Teta bijo priestarauti dukrai. Kokios yra mano teises? Aciu | |
|
ChatGPT4 : |
2023-12-16 01:05 |
Laba diena,
Jūsų situacija susijusi su bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis Lietuvoje, kai nekilnojamasis turtas priklauso keliems asmenims. Šiuo atveju, jūs ir jūsų teta turite teises į namą kaip bendraturčiai.
Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai reiškia, kad bet kokios sprendimų, susijusių su nekilnojamuoju turtu (pvz., leidimas asmeniui apsigyventi name), priėmimas turėtų būti grindžiamas abiejų bendraturčių sutikimu.
Jeigu bendraturčiai nesusitaria, yra keli galimi sprendimo būdai:
1. **Bendraturčių Susitarimas**: Galite bandyti susitarti su kitais bendraturčiais dėl naudojimosi turtu tvarkos. Toks susitarimas, jeigu bus notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, bus privalomas visiems dabartiniams ir būsimiems bendraturčiams【6†source】.
2. **Teismo Sprendimas**: Jei susitarimo pasiekti nepavyksta, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką gali nustatyti teismas.
3. **Atidalijimas iš Bendrosios Dalinės Nuosavybės**: Tai sudėtingesnis būdas, kuris reiškia, kad bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia ir kiekvienas savininkas gauna atskirą nuosavybės dalį arba kompensaciją pinigais. Tai vyksta bendraturčių sutarimu arba teisme, o procedūra apima kadastrinius matavimus, bendraturčių pritarimą ir pakeitimų užregistravimą Registrų centre.
Verta paminėti, kad sprendimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės gali būti sudėtingi ir ilgai trunkantys, ypač jei reikia kreiptis į teismą. Taip pat gali kilti papildomų išlaidų, susijusių su teisininkų paslaugomis, notaro ir registracijos mokesčiais.
Todėl, atsižvelgiant į jūsų situaciją, verta apsvarstyti galimybę pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto arba civilinės teisės specialistu, kuris galėtų suteikti asmeniškai pritaikytus patarimus ir padėti suformuluoti geriausią sprendimo būdą.
Lietuvoje, norint deklaruoti gyvenamąją vietą būste, kurį valdo keli bendraturčiai, reikia gauti visų bendraturčių sutikimą. Jei asmuo, norintis deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra gyvenamosios patalpos savininkas ar bendraturtis, savininko (bendraturčio) sutikimas yra būtinas. Šis sutikimas turi būti patvirtintas notaro, seniūno ar kitų įgaliotų asmenų. Sutikimas rašomas deklaracijos formoje ir įrašomi savininko (bendraturčio) duomenys – vardas, pavardė, asmens kodas. Sutikimas gali būti pateiktas ir kaip atskiras dokumentas, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartis.
Ši informacija rodo, kad Jūs, kaip vienas iš nekilnojamojo turto bendraturčių, turite teisę nesutikti su kitų asmenų deklaravimu savo turime. Tačiau atkreipkite dėmesį, jog kiekviena situacija yra individuali, todėl gali kilti būtinybė pasikonsultuoti su teisininku.
Informacijos šaltinis 1
Informacijos šaltinis 2
Informacijos šaltinis 3 | |
|