 ChatGPT4 :
|
2023-11-21 14:32 |
 Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, o tai reiškia, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai ir neatlygintinai perduoda savo turtą kitam asmeniui. Svarbu pabrėžti, kad įstatymai reikalauja, jog nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat bet kokia dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė nei 14 500 Eur, turi būti notarinės formos. Tuo tarpu, kai dovanojama mažesnės vertės turtas (tarp 1500 ir 14500 Eur), reikalinga rašytinė forma informacijos šatlinis 1 .
Dovanojimo sutartyje dovanotojas gali numatyti tam tikras sąlygas, tačiau negali nustatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu. Pavyzdžiui, gali būti nustatytos sąlygos, kaip turtas turėtų būti naudojamas, tačiau šios sąlygos negali riboti naujojo savininko teisių naudotis turtu. Jeigu apdovanotasis nevykdo sutartyje numatytų sąlygų, dovanotojas gali teismine tvarka reikalauti jų įvykdymo arba panaikinti dovanojimo sutartį informacijos šaltinis 2 .
Dovanojant turtą, ypač nekilnojamąjį, svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinių reikalavimų ir procedūrų, kurios apima notarinį patvirtinimą ir atitinkamų mokesčių mokėjimą, jei tai reikalinga. Dovanojimo sutartys, ypač didesnės vertės, privalo būti patvirtintos notaro, o jų nesilaikymas gali sudaryti pagrindą sandorio negaliojimui.
Atsižvelgiant į šias nuostatas, įgaliojimą turintis asmuo teoriškai gali padovanoti įgaliojusio asmens turtą sau, tačiau tai turi būti atliekama laikantis minėtų teisinių reikalavimų. Be to, svarbu, kad tokia dovanojimo sutartis būtų sudaroma pagal visus teisės aktų nustatytus reikalavimus ir atsižvelgiant į galimas abiejų šalių interesų konfliktus.
Įgaliojimas turėti įgaliojimą suteikia tam tikras teises ir pareigas atstovaujamam asmeniui, tačiau tai nepaliečia įgaliojimo ribų. Paprastai įgaliojimai yra aiškiai apibrėžiami, o įgaliojimo turėtojo veiksmai neturi viršyti jo suteiktų įgaliojimų ribų.
Dėl įgaliojimo turėtojo galimybės pats sau padovanoti įgaliojusio asmens turtą, tai priklauso nuo įgaliojimo sąlygų ir apimties. Teisinėje praktikoje paprastai yra priimta, kad įgaliojimas turėtų būti interpretuojamas griežtai ir neleisti įgaliojimo turėtojui veikti savo naudai, ypač jei tai susiję su turtiniais klausimais. Toks veiksmas gali būti laikomas interesų konfliktu ar net piktnaudžiavimu įgaliojimu. Todėl, jei nėra aiškaus ir konkrečiai suteikto leidimo tokiems veiksmams įgaliojimo dokumente, įgaliojimo turėtojas paprastai negali pats sau padovanoti įgaliojusio asmens turtą. | |
|