 ChatGPT4 :
|
2023-12-28 12:20 |
 Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, kurioje darbuotoja pateikė skundą dėl kolegos psichologinio smurto darbe, svarbu įvertinti, ar tai gali būti laikoma šmeižtu. Svarbiausia yra išsiaiškinti faktus ir teisės aktų reikalavimus:
1. **Psichologinis smurtas darbo aplinkoje:** Lietuvos Respublikos darbo kodekse ar įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos psichologinio smurto ar mobingo sąvokos. Todėl atsakomybę už tokius veiksmus galima taikyti tik dėl jų pasekmių, pavyzdžiui, neteisėto atleidimo ar darbo sąlygų pakeitimo.
2. **Šmeižto apibrėžimas:** Šmeižtu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios pakenkti asmens garbei ar orumui, paskleidimas. Šmeižtu dažnai siekiama apkaltinti asmenį nebūtais dalykais.
3. **Teisinė atsakomybė:** Dėl psichologinio smurto darbo aplinkoje gali kilti teisinė atsakomybė. Tai taikoma ne tik agresyvius veiksmus organizuojantiems, bet ir juose dalyvaujantiems darbuotojams, taip pat darbdaviams, kurie nevykdo įstatymų reikalavimų užtikrinti psichologinio smurto prevenciją.
4. **Teisinės priemonės dėl šmeižto:** Jeigu yra manoma, kad pateikta informacija yra šmeižiama, galima kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimo šmeižimo pagal baudžiamojo kodekso 154 straipsnį. Taip pat galima kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo civilinio proceso tvarka, prašant priteisti moralinę kompensaciją.
5. **Įrodymų vertinimas:** Visi įrodymai yra vertinami individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, svarbu objektyviai išnagrinėti situaciją, įvertinant tiek psichologinio smurto, tiek šmeižto aspektus. Tai apima visų su ginču susijusių įrodymų rinkimą ir vertinimą. Jei yra abejonių dėl teisinių aspektų, patartina kreiptis į teisininką ar atitinkamą instituciją. | |
|