CIVILINĖ TEISĖ, klausimai/atsakymai diskusijos : Užduok klausimą : Ar galima iš valstybės pristiesti už laukinio gyvūno pad 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#756: Svečiai
#1: Vartotojai
#5738: Registruoti vartotojai

# effex


Jūs čia svečias.
+ registracija

Sponsoriai
www.teisesgidas.lt Remėjai

/  Forumų sarašas » Klausimai, atsakymai » CIVILINĖ TEISĖ, klausimai/atsakymai diskusijos

     ≡  Ar galima iš valstybės pristiesti už laukinio gyvūno pad


  
  Atspausdinti temą 

Svetys # 1








Man važiuojant magistrale iššoko briedis ir aplamdė automobilį. Ar yra įmanoma iš valstybės pristeisti žalą ?
»22.12.09 - 12:53

§Vaidotas # 2
Intelektinis Rėmėjas
Intelektinis Rėmėjas

Vaidotas



IšŠiauliai


Laba diena.
pagal vieną iš naujausių teismų praktiką įmanoma. žemiau cituojama LAT 2009 m. lapkričio 23 d.
Civilinė byla Nr. 3K-3-509/2009
„rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB If P&C Insurance AS kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovoAB If P&C Insurance AS, kuris yra AB „If draudimas“ teisių perėmėjas, ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, UAB „Margiris“.

Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl gyvūnų padarytos turtinės žalos atlyginimo
Bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis – transporto priemonės susidūrimas su laukiniu gyvūnu briedžiu, yra saugus ir kad atsitiktinė aplinkybė – briedžio staigus iššokimas į kelią – yra nenugalimos jėgos aplinkybė, kuri šalina laukinės gyvūnijos savininkės – valstybės – atsakomybę (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).
CK 6.267 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtoje nutartyje yra išaiškinęs, kad pirmiau nurodytoje įstatymo normoje įtvirtintas konstitucinis imperatyvas, jog asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo ir kad žala turi būti atlyginama įstatymo nustatyta tvarka. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo įtvirtinta teisė į laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimą negali būti paneigta vien dėl to, jog nėra įstatymo nustatytos šios žalos atlyginimo tvarkos. Kita vertus, pažymėtini atskirų įstatymų normų reglamentuojami atvejai, kai atlyginama laukinių žvėrių padaryta žala, pavyzdžiui: Medžioklės įstatymo (2009 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. XI–327 redakcija; Žin., 2009, Nr. 85–3584) 18 straipsnyje reglamentuojama dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlyginimo tam tikrais atvejais; Laukinės gyvūnijos įstatymo (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX–638 redakcija, Žin., 2001, Nr. 110–3988) 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 5, 6 dalyse nustatytais atvejais atlygina laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai arba valstybė, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios arba kitų CK 6.253 straipsnyje nustatytų veiksmų; šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų gali būti nustatyti atvejai, kai valstybė ar asmenys, turintys teisę tam tikroje teritorijoje naudoti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų išteklius, yra atleidžiami nuo šių gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina tai, kad pirmiau nurodytuose įstatymuose nenustatyta tvarkos, pagal kurią būtų atlyginama laukinio žvėries padaryta žala, jam staiga išbėgus į kelią ir susidūrus su automobiliu; šių ir kitų įstatymų nenustatyta atvejų, dėl kurių valstybė būtų atleista nuo laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Vadinasi, CK 6.267 straipsnio 2 dalies nuostata, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymo nustatyta tvarka, liko neįgyvendinta ir šiuo atveju yra įstatymo spraga, dėl kurios negali būti paneigta konstitucinė teisė gauti žalos atlyginimą. Akivaizdu, kad laukinio žvėries išbėgimas į kelią prieš valstybiniu keliu važiuojantį automobilį kelia grėsmę žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta transporto priemonės valdytojo kaltės dėl eismo įvykio. Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų neaiškumus, dviprasmybes, spragas privalo pašalinti įstatymų leidėjas. Įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d., 2006 m. lapkričio 20 d. nutarimai). Taigi šiuo atveju įstatymo ar teisės spragą turi pašalinti bylą nagrinėjantis teismas. Esant įstatymo ar teisės spragai, teismas taiko įstatymo ir teisės analogiją (CK 1.8 straipsnis). Minėta, kad kasacinis teismas apie tai yra nurodęs šioje byloje priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-138/2009; kasacinis teismas išaiškino, kad šiuo atveju dėl teisinių santykių panašumo teismai turėjo pagrindą taikyti CK 6.267 straipsnio 1 dalies analogiją, spręsdami dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas reagavo į kasacinio teismo išaiškinimus ir dėl atsakovo atsakomybės teisingai sprendė pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalies analogiją.
Dėl atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių
Kasaciniame skunde nurodoma, kadapeliacinės instancijos teismas laukinio gyvūno išbėgimą į kelią nepagrįstai laikė force majeure aplinkybe; tokia teismo išvada, kasatoriaus vertinimu, padaryta, netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.270 straipsnio 1 dalį, ir neatitinka CK 6.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nenugalimos jėgos apibūdinimo, kuriam pripažinti būtinas pirmiau nurodytoje teisės normoje nustatytų taikomų kartu požymių konstatavimas. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad laukinio gyvūno staigus išbėgimas į kelią yra nenugalimos jėgos ( force majeure) aplinkybė, laikytina nepagrįsta ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamų teisės aiškinimo ir taikymo šiuo klausimu nuostatų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nenugalima jėga yra neišvengiamos ir nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis). Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, neavaringas, šiam argumentui pagrįsti vadovavosi susisiekimo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu patvirtinta Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos medžiaga. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą argumentuoja, kad valstybė neturi galimybių numatyti, jog laukinis gyvūnas kirs kelią, taip pat negali gyvūnų kontroliuoti. Bylos duomenimis, kelyje Biržai–Pandėlys–Rokiškis nuo 2004 iki 2007 m. pabaigos įvyko 33 eismo įvykiai, kurių priežastis – susidūrimas su laukiniais žvėrimis. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė dėl tam tikrų norminių aktų nustatytų reikalavimų reikšmės nagrinėjamoje byloje; rūpestingas ir apdairus savininkas turėjo reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius ir jų skaičių bei imtis priemonių, kad jiems būtų užkirstas kelias. Byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad valstybė, kaip rūpestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią ir turėjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus ir užtvarus, taip užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti. Dėl to atsakovo nurodytos aplinkybės teisiškai nėra reikšmingos, nes jos neatitinka force majeure kriterijų visumos (CK 6.253 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kuri nebuvo neišvengiama, ją buvo galima numatyti, kontroliuoti ir pašalinti, nelaikytina nenugalima jėga (CK 6.212 straipsnio 1 dalis) ir nepašalina atsakovo atsakomybės atlyginti laukinių žvėrių padarytą žalą. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė pirmiau nurodytas materialinės teisės normas. Toks pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), priimtinas naujas sprendimas (CPK 359 straipsnio 4 dalis), ieškovo ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88 straipsniais, 359 straipsnio 4 dalimi, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 3– iojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti.
Priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti: priteisti ieškovui AB If P&C Insurance AS, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), registro kodas (duomenys neskelbtini), banko rekvizitai: atsisk. sąsk. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), 37 622,82 (trisdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt du litus 82 ct) Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui AB If P&C Insurance AS, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), registro kodas (duomenys neskelbtini), banko rekvizitai: atsisk. sąsk. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) 5643,44 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris litus 44 ct) Lt žyminio mokesčio ir 5000 (penkis tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Juozas Šerkšnas

Pagarbiai Vaidotas


Ką turėčiau žinoti prieš rašydamas ieškinį, pareiškimą, prašymą, atsiliepimą rasi čia.

Pasinaudok pirmine teisine pagalba NEMOKAMAI nepriklausomai nuo turto ir pajamų,

Pasinaudok antrine (procesine) teisine paglaba
Nemokamų advokatų skyrimo tvarka ir kokioje savivaldybėje, kas gali padėti užpildyti prašymą rasi čia.,
Kokių dokumentų reikia ir kada priklauso antrinė (procesinė) teisinė pagalba rasi čia.

Prieš užduodami klausimą perskaitykite D.U.K. dažnai užduodamus klausimus ir diskusijose pateiktus klausimus ir ats
»22.12.09 - 13:10 Anketa Aplankyti tinklapį
  Atspausdinti temą 

   

Paieška

Raktiniai žodžiai    

[ Išplėstinė paieška ]

Teisės

Jūs galite kurti temas.
Jūs negalite redaguoti savo pranešimus.
Jūs negalite kurti apklausas.
Jūs negalite prisegti prie pranešimo bylas.
Jūs negalite rašyti pranešimus.
Jūs negalite šalinti savo pranešimus.
Jūs negalite balsuoti.
- Puslapio generavimas: 0.23981 sekundės -