Lietuvoje surengta pirmoji konferencija apie įmonių restruktūrizavimą

Projektas „Nebankrutuok.lt“ į Kauną sukvietė verslininkus, advokatus bei bankinio sektoriaus atstovus į pirmąją Lietuvoje konferenciją restruktūrizavimo tema – „Naujas įmonių restruktūrizavimo įstatymas – naujos galimybės“. Į konferenciją atvyko daugiau nei 80 įvairių verslo bei teisės sričių specialistų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei kitų Lietuvos miestų – tema sulaukė didesnio nei tikėtasi dalyvių susidomėjimo ir aktyvumo.
Nebankrutuok.lt iniciatoriaus Ž. Freigofo teigimu, susirinkusieji įgijo vertingų žinių iš konferencijoje kalbėjusių verslo teisės bei finansų profesionalų, o pertraukų metu tarpusavyje dalijosi patarimais bei idėjomis.

Konferencijos metu daugiausia dėmesio skirta atnaujinto įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimams, buvo išskirti įstatymo teikiami privalumai bei trūkumai, pateikti praktiniai pavyzdžiai, kaip elgtis susidūrus su įsiskolinimo bei kitomis finansinėmis problemomis.

Restruktūrizavimas – tik turint verslo perspektyvą

Vieno iš pranešėjų bendrovės „MVP sprendimai“ Restruktūrizavimo grupės vadovo Tado Martusevičiaus teigimu, dėl restruktūrizavimo į bendrovę kreipėsi apie 100 įmonių. Tačiau, anot jo, išanalizavus restruktūrizuotis siekiančių įmonių padėtį rinkoje, finansinę bei kreditorinių įsipareigojimų situaciją, 40 atvejų buvo atsisakyta restruktūrizavimo idėjos ir įmonėms pasiūlyti kiti nemokumo valdymo sprendimai: paskolų restruktūrizavimas, verslo reorganizavimas, finansų valdymo sprendimai ar – paskutiniu atveju – bankrotas.

„Restruktūrizavimas nėra panacėja nuo visų problemų. Tai yra atsakingas procesas, turintis įsipareigojimų ir reikalaujantis kaštų, todėl įmonei, neturinčiai perspektyvų sėkmingai tęsti veiklą, geriau vykdyti bankrotą ir, nešvaistant lėšų, atsiskaityti su kaip įmanoma daugiau kreditorių. Tik matant aiškią verslo viziją ir tikint sėkme, verta imtis restruktūrizavimo“, - teigė T. Martusevičius.

Pasak pranešėjo, iš 60 įmonių, paruošusių restruktūrizavimo plano metmenis, 40-čiai restruktūrizavimo plano metmenys buvo nepatvirtinti. T. Martusevičiaus teigimu, dažniausiai koją pakišdavo kreditoriai, pagal senąjį restruktūrizavimo įstatymą turėję teisę nepritarti restruktūrizavimo metmenims. „Esant vienam bankui, metmenų tvirtinimo procesas vykdavo sklandžiai. Įmonei, net ir nusibrėžusiai aiškią verslo viziją, tačiau turinčiai daugiau nei du kreditorius, pastarieji, žiūrėdami savo interesų, keldavo neįgyvendinamas sąlygas arba tiesiog iš principo nepritardavo restruktūrizavimui“, - pastebėjo specialistas.


T. Martusevičius pažymėjo, kad daliai įmonių restruktūrizavimo metmenų tvirtinti tiesiog nebereikėjo, nes kreditoriai, siekdami išvengti ilgo restruktūrizavimo proceso, „pabusdavo“, pradėdavo kalbėtis su įmonėmis ir ieškoti kompromisų. Taigi šiais atvejais restruktūrizavimo metmenų rengimas įmonėms pasitarnaudavo kaip priemonė atkreipti bankų dėmesį ir rasti abiems pusėms tinkamą sprendimą.

Pagal UAB „MVP sprendimai“ statistiką, 15 iš 100 įmonių, turinčių aiškią veiklos viziją ateinantiems 4 metams, pasitvirtino restruktūrizavimo planus ir šiuo metu sėkmingai dirba ir vykdo restruktūrizavimo procesą.

„Nors iš 100 įmonių restruktūrizavimą pradeda tik 15, tačiau kitos įmonės per ruošimosi laikotarpį taip pat išsigrynina savo verslo viziją. Tuomet jos supranta, kad neturi potencialo sėkmingai veikti rinkoje (pasirenka bankrotą) arba, ruošiantis restruktūrizavimui, atliekant veiklos analizę ir rengiant planus, atranda ankščiau nepastebėtas, tačiau esmines problemas įmonėje ir pašalina jas finansų valdymo, konstruktyviomis derybomis su kreditoriais ar kitomis priemonėmis.

Diskutuota dėl apsidraudimo nuo piktnaudžiavimo

Konferencijos metu „užvirė“ diskusija dėl kreditorių pozicijos įsigaliojus naujai restruktūrizavimo tvarkai. Bijoma, kad pagal naująjį įstatymą, liberalizavus restruktūrizavimo iškėlimą ir panaikinus kreditorių pritarimo metmenims reikalavimą, kredito įstaigos ir įmonės, teikiančios prekes ar paslaugas skolon, gali tapti nesąžiningų verslininkų, piktnaudžiaujančių įstatymu, įkaitėmis.

Konferencijos pranešėjai, norint apsisaugoti nuo tokių atvejų, pasiūlė vykdyti sveiką verslo praktiką – kruopščiai rengti paslaugų ir prekių pardavimo sutartis, laiku ir tikslingai valdyti debitorines skolas.

Taip pat buvo išskirti keli esminiai veiksniai, turintys užkirsti kelią piktnaudžiavimui: restruktūrizavimo metu negalima pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama, vieną kartą įgyvendinusi restruktūrizavimą, įmonė praranda galimybę pasinaudoti restruktūrizavimu 5-erius metus, be to, restruktūrizavimas kainuoja ir užima nemažai laiko.
Vieningos nuomonės neprieita, tačiau, kaip teigia UAB „MVP sprendimai“ Restruktūrizavimo grupės vadovas, įstatymo pasikeitimo naudą ar žalą bus galima pajusti tik po metų ar dvejų, turint realių pavyzdžių. Tada bus galima pasakyti, ar įstatymas buvo klaida, įvedusi tik sumaištį ir pridariusi žalos verslui, ar suteikė galimybę išsaugoti vertingas įmones, darbo vietas bei, nors ir per ilgesnį laikotarpį, pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais.

Nebankrutuok.lt tikslas ir galimi renginiai ateityje
Projekto nebankrutuok.lt tikslas - skleisti informaciją apie restruktūrizavimą – kaip „sveikiausią“ išeitį organizacijai, susidūrusiai su laikinais finansiniais sunkumais. Pasak projekto iniciatoriaus Ž. Freigofo, jau dabar matyti, kad iniciatyva bus tęsiama ir, atsiradus pirmiems įmonių restruktūrizavimo pagal naująjį įstatymą rezultatams, tokio pobūdžio renginiai bus organizuojami ir kituose šalies regionuose.