Paieška : Teismų praktika 3k-3-1177                        Civilinė byla Nr. 3K-3-1177/2003 m.                                                                                                 Bylųkategorija: TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#8449: Svečiai
#1: Vartotojai
#5720: Registruoti vartotojai

# Milian


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
3k-3-1177
                        Civilinė byla Nr. 3K-3-1177/2003 m.
                                                                                                Bylų
kategorija: 39. 2. 3; 39. 2. 4;
39. 6. 1; 40. 10


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS


N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU

2003 m. gruodžio 8 d.
Vilnius


            Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Č-o J-o (teisėjų kolegijos pirmininko), D-ės
A-ės (kolegijos pranešėjos) ir A-o S-aus,

viešame teismo posėdyje kasacine
tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybės įmonės Valstybės
turto fondo kasacinį skundą dėl
Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. kovo 20 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 16 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės įmonės
Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui UAB “B-dužiai” dėl nuostolių
atlyginimo bei palūkanų priteisimo.
           
            Teisėjų
kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Ieškovas valstybės įmonė Valstybės turto fondas
kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškinio pareiškimu, jame nurodydamas,
kad atsakovas UAB “B-dužiai” 2001 m. gruodžio 3 d. pateikė ieškovui paraišką
dėl dalyvavimo viešame aukcione pagal
Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymą privatizuojant valstybei nuosavybės teise
priklausiusias ir ieškovo patikėjimo teise
valdytas UAB “Invex B-ic Trading” akcijas. 2001 m. gruodžio 5 d. Valstybės turto fonde įvyko UAB “Invex B-ic
Trading” 2282791 paprastosios vardinės akcijos pardavimo (privatizavimo)
pirmasis viešas aukcionas. Didžiausią 3535300 Lt kainą aukcione pasiūlė ir pirmojo viešo
aukciono laimėtoju buvo pripažintas atsakovas UAB “B-dužiai”. 2002 m. sausio 16 d. Valstybės turto fondas su
pirmojo viešo aukciono laimėtoju UAB “B-dužiai”
sudarė sutartį Nr. 569 - 01 “Dėl privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo”.
Šios sutarties 4 punktas nustatė
privatizavimo objekto kainą - 3535300
Lt ir nurodė, kad pradinis 100 000 Lt dydžio pradinis įnašas jau sumokėtas 2001 m. gruodžio 3 d. , o tos
pačios sutarties 5 p. nustatė pirkėjo pareigą iki 2002 m. vasario 27 d.
sumokėti privatizavimo objekto pardavimo kainos ir pradinio įnašo skirtumą -
3435300 Lt į Privatizavimo fondo sąskaitą. Sutarties 14 p. nustatė, kad pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, jeigu pirkėjas nevykdo šios
sutarties 5 p. nustatytų sąlygų; pirkėjo
įmokėtas pradinis įnašas lieka pardavėjui. Pirkėjas nurodyta pirkimo - pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Valstybės turto fondas
2002 m. balandžio 2 d. raštu informavo
UAB “B-dužiai”, kad nuo 2002 m. balandžio 11 d. nutraukia minėtą pirkimo - pardavimo sutartį, negražindamas
pirkėjui įmokėto 100 000 Lt pradinio
įnašo. 2002 m. birželio 11 d.
Valstybės turto fondo patalpose įvyko
pakartotinis privatizavimo objekto pardavimo viešas aukcionas. Didžiausią
l762000 Lt kainą antrajame viešame aukcione pasiūlė ir aukciono laimėtoju buvo
pripažintas UAB “B-isches Haus”. Pirkėjas sumokėjo visą privatizavimo objekto kainą, todėl
Valstybės turto fondas 2002 m. birželio 28 d. perdavė UAB “B-isches Haus” nuosavybėn
UAB “Invex B-ic Trading” 2282791 paprastąją
vardinę vieno lito nominalios vertės akciją. Taigi pirmojo viešo aukciono
laimėtojas UAB “B-dužiai” neįvykdė
pirkimo - pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų - nesumokėjo sutartos privatizavimo objekto pardavimo
kainos. Valstybės turto fondas, surengęs antrąjį viešą aukcioną, pardavė privatizavimo objektą už mažesnę nei
pirmojo aukciono metu kainą, t. y. už 1762000
Lt. Dėl to ieškovas patyrė l673300 Lt
dydžio nuostolių kaip negautų pajamų, apskaičiuojamų atėmus pirmojo aukciono
laimėtojo pasiūlytą kainą iš faktiškai antrojo aukciono metu parduotų akcijų
kainos. Valstybės turto fondo
nuostoliai yra tiesioginė pasekmė neteisėtų atsakovo veiksmų (neteisėto neveikimo) nesumokant už parduodamas
akcijas, todėl atsakovas turi
visiškai atlyginti ieškovo patirtą žalą (nuostolius). Pagal CK 6. 37 str. 2 d. Valstybės turto fondas turi
teisę taip pat reikalauti iš atsakovo
palūkanų už šioje civilinėje byloje priteistą sumą nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ieškovas prašė pirmosios
instancijos teismo priteisti iš atsakovo UAB “B-dužiai” l673300 Lt litų nuostolių atlyginimo, taip pat 5 procentų dydžio CK
nustatytas metines
palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant laikotarpiu nuo šios civilinės bylos
iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.


II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos
apygardos teismas 2003 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė,
kad pareiga atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas, visų pirma, kyla iš
šalių sudarytos sutarties, jeigu ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo
normoms. Šalys pripažino, kad 2002 m. sausio 16 d. tarp šalių buvo sudaryta
akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje susitarta dėl netesybų: pirkėjui
nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pradinis įnašas lieka pardavėjui (sutarties 14 p. ). Atsakovui pradinis įnašas yra
negrąžintas, tuo pritaikyta sankcija už sutartinių įsipareigojimų
neįvykdymą, dėl to pagal sutarties nuostatas
ieškovas neturi teisės reikalauti kainų skirtumo. CK 6. 258 str. 5 d. nurodyta,
kad dėl kitos šalies pažeidimo nutraukus sutartį ir per protingą terminą sudarius naują sutartį, sutartį pažeidusi šalis
turi sumokėti kainų skirtumą bei atlyginti nuostolius. Šio straipsnio 8 d. numato išlygą, kad šios taisyklės
taikomos tik tuo atveju, jeigu atskirų rūšių sutartims CK nenustato ko
kita. Pagal specialiąją CK 6. 314 str. 5 d.
normą pirkėjui nesumokėjus už perkamą daiktą pardavėjas turi teisę
reikalauti priteisti iš pirkėjo daikto kainą bei įstatymo ar sutarties nustatytas palūkanas. Ieškovas
nereikalauja sumokėti akcijų kainą ir įvykdyti sutartį, dėl to reikalavimas
priteisti kainų skirtumą yra nepagrįstas. Ieškovas
neįrodinėjo, kad jeigu akcijas tuo
metu ir tomis pačiomis sąlygomis būtų pirkęs kitas asmuo, ieškovas būtų gavęs
analogišką pinigų sumą už parduodamas akcijas. Nesumokėjus už perkamas akcijas,
valstybės įmonė Valstybės turto fondas pakartotinio aukciono metu pardavė
akcijas kitam pirkėjui, taigi negalima
padaryti išvados, kad atsakovas padarė kokius nors realiai apskaičiuojamus nuostolius. Be to, ieškovas 2002 m. balandžio 11 d. šalių pirkimo - pardavimo
sutartį nutraukė, o CK 6. 210 str. nustatyta, kad palūkanos apskaičiuojamos
praleidus terminą vykdyti piniginę prievolę,
tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad atsakovas nebeprivalo sumokėti
už parduotas akcijas kainos pagal nebegaliojančią sutartį ir mokėti palūkanas
už termino įvykdyti prievolę pažeidimą.
            Pagal
ieškovo apeliacinį skundą bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. birželio 16
d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. kovo 20 d.
sprendimą. Teisėjų kolegija nutartyje pareiškė, kad už sutarties pažeidimą
atsakovo atžvilgiu jau yra pritaikyta civilinės atsakomybės priemonė – ieškovui
liko pradinis atsakovo už dalyvavimą aukcione įneštas 100000 Lt įnašas. Pagal
CK 6. 156 str. sutarčių šalys yra laisvos suderindamos sutarčių sąlygas, tame
tarpe ir atsakomybę už sutarties neįvykdymą, išskyrus tuos atvejus, kai
civilinę atsakomybę nustato imperatyvios įstatymo normos. Kadangi šalys
sutartyje susitarė dėl pasekmių neįvykdžius sutartį, netaikytinos kitos
civilinės atsakomybės priemonės, t. y. ieškovui nepriteistinas kainų skirtumas.
Ieškovo prašoma priteisti kainų skirtumo suma nėra tiesioginiai ieškovo patirti
nuostoliai, jų dydžio preziumuoti negalima. Byloje neįrodyta, kad parduodamų akcijų
vertė sumažėjo jas parduodant antrajame aukcione, lyginant su akcijų rinkos
verte pirmojo aukciono metu.

III. Kasacinio skundo
dalykas ir pagrindas bei atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas

Ieškovas
valstybės įmonė Valstybės turto fondas kasaciniu skundu prašo Lietuvos
Aukščiausiąjį Teismą panaikinti žemesniųjų instancijų teismų byloje priimtus
ieškovui nepalankius procesinius sprendimus bei, juos panaikinus, tenkinti
ieškovo pradinius reikalavimus. Nesutikimą su teismų sprendimais kasatorius argumentuoja
tuo, jog teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos:
1. Kasatorius
nurodo, kad įstatymas neapriboja sutarties šalies teisės reikalauti iš sutartį
pažeidusios kitos sutarties šalies nuostolių atlyginimo, neatsižvelgiant į tai, ar sutartį
pažeidusiai šaliai jau buvo pritaikyta kitokia sankcija už prievolės neįvykdymą
ar netinkamą jos įvykdymą – pvz. . netesybos (bauda, delspinigiai). Priešingai, CK 6. 251 str. l d. įtvirtina visiško nuostolių
atlyginimo principą; CK 6. 256 str. 2 d. nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę
prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties
šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
T-ėl neatsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija - netesybos, negražinus pradinio
įnašo, ieškovui išliko teisė
reikalauti nuostolių, padarytų sutarties pažeidimu, atlyginimo tiek, kiek jų nepadengia netesybos. CK 6. 252 str. 2 dalis nustato, kad šalys
savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių
civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį.
2. CK 6. 258 str. 5 d. nustato, kad, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą
terminą sudarė nutrauktą sutartį
pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių
nuostolių atlyginimo. CK 6. 258 str. 8
d. norma teigianti, kad šiame straipsnyje nustatytos taisyklės netaikomos, jeigu atskirų rūšių
sutartims šis kodeksas nustato ką kita. Šioje byloje minėta 5 d. norma būtų netaikytina tiktai tuo atveju, jeigu atskirų
rūšių sutartims CK specialiai
nustatytų kitokias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, kitokią nuostolių atlyginimo tvarką. V-o teisės gynimo būdo taikymo galimybė
nedraudžia taikyti kito teisės gynimo
būdo, jeigu tai specialiai nenurodyta įstatyme. CK 6. 314 str. 5 dalis suteikia teisę pardavėjui reikalauti iš pirkėjo
sumokėti kainą bei įstatymų ar
sutarties nustatytas palūkanas, kai pirkėjas laiku nesumoka už perduotus daiktus, tačiau jokiu būdu nedraudžia
pardavėjui nutraukti sutartį, jeigu kita
šalis jos neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties
pažeidimas, vadovaujantis CK 6. 217 str. l d. , bei reikalauti atsiradusių
nuostolių atlyginimo, vadovaujantis CK 6. 221 str. 2 d. Taigi nutraukdamas akcijų pirkimo - pardavimo sutartį
Valstybės turto fondas neprarado teisės reikalauti atlyginti nuostolius,
atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. CK 6. 314 str. 5 d. normos hipotezė neapima šioje
byloje susiklosčiusių teisinių
santykių, dėl to netaikytina.
3. Reali akcijų
rinkos kaina nei skundžiamuose apygardos teismo sprendime, nei apeliacinio teismo
nutartyje nustatyta nebuvo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai motyvavo apie
tokių kainų realumo įrodytinumą. Nurodytų
aplinkybių ieškovas neturėjo įrodinėti
- to nereikalauja nei įstatymai, nei
teismų praktika. Nepagrįsta ir teismų išvada, kad ieškovas turėjo įrodinėti ir objektyvias
aplinkybes apie akcijų vertės sumažėjimą ar infliaciją, dėl ko minėtos akcijos
būtų buvę pigiau parduotos antrajame
aukcione. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.
3K-3-763/2001 m. pasisakė, kad įrodinėdamas civilinės atsakomybės sąlygas, konkrečiai, žalą (nuostolius) ieškovas turi
įrodyti žalos padarymo faktą ir nuostolių dydį. Taigi, šioje civilinėje byloje
nurodytas aplinkybes ir turėjo įrodyti ieškovas, nepriklausomai nuo to,
ar nuostolius sudaro tiesioginiai nuostoliai
ar negautos pajamos. Žalos padarymo faktą ir nuostolių dydį šalis gali įrodyti
įrodydama CK 6. 258 str. 5 d.
nustatytas aplinkybes. Įtakos žalos
padarymo faktui ir nuostolių dydžiui nustatyti
neturi aplinkybės, tariamai parodančios, kad pirmoji akcijų pirkimo - pardavimo
sutartis neatspindėjo realios akcijų rinkos kainos. Kasatorius daro išvadą, kad
tiek apygardos teismas sprendime, tiek ir
Apeliacinis teismas nutartyje nesivadovavo CK ir CPK įtvirtintais
protingumo ir sąžiningumo principais.
            Atsiliepimu
į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB “B-dužiai” prašo netenkinti kasacinio
skundo bei palikti byloje priimtus teismų sprendimus nepakeistus. Atsakovas
nurodo, kad šalys akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi numatė netesybas, t. y.
sąlygą, jog pirkėjui nesumokėjus akcijų kainos, pirkėjo įnašas lieka pardavėjui
(ieškovui). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad patyrė didesnių
nuostolių, nei aptariamo įnašo suma. K-ų skirtumo priteisimas reikštų ne
nuostolių kompensavimą, o nepagrįstą praturtėjimą, tai prieštarautų CK 6. 251
str. R-alaudamas priteisti sutarčių kainų skirtumą ieškovas ignoruoja realių
nuostolių atlyginimo principą. Atsakovo nesumokėjimas už perkamas akcijas
negalėjo sukelti akcijų rinkos kainos nuosmukio ieškovui antruoju aukcionu
parduodant akcijas. Taigi nėra priežastinio ryšio tarp prašomų priteisti
nuostolių ir atsakovo veiksmų. Apibūdindamas atsakovą nesąžininga šalimi
ieškovas kasacinį skundą grindžia tomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos
pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose.

            Teisėjų
kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai

            Kasacinio
teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo santykiams tarp šalių dėl
nuostolių atlyginimo, taip pat palūkanų priteisimo ieškovui valstybės įmonei
Valstybės turto fondui iš atsakovo UAB “B-dužiai” pagal pastarojo neįvykdytą
2002 m. sausio 16 d. dvišalę sutartį Nr. 569 – 01 “Dėl privatizavimo objekto
(akcijų) pirkimo – pardavimo”yra taikytinos CK bendrosios normos dėl sutartinės
atsakomybės taikymo šaliai neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) prievolės,
specialūs įstatymai dėl vertybinių 
popierių  ir  valiutos 
pirkimo – pardavimo  sutarčių  sudarymo bei vykdymo ypatumų (CK 6. 428 str. ),
taip pat mutatis mutandis CK dvyliktojo skirsnio “Daiktų pardavimas
aukciono būdu” normos.
            Ieškovo
pagrindinis reikalavimas byloje yra dėl netiesioginių nuostolių (negautų
pajamų) priteisimo iš prievolės neįvykdžiusio atsakovo. CK 6. 251 str. 1 d.
numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus,
kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal CK 6. 249
str. 1 d. asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų
gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyminė visiško
nuostolių atlyginimo paskirtis yra, atsakingam už padarytą žalą asmeniui
(skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius
nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo)
buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiajam asmeniui (kreditoriui)
jo patirtą nuostolių dydį.
Netiesioginiai
nuostoliai (negautos pajamos), esantys sutartinės atsakomybės taikymo viena iš
priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Bylos šalis,
reikšdama reikalavimą dėl susijusių su parduodamu daiktu negautų pajamų
priteisimo, turi būti tikra, jog ji patyrė faktinių nuostolių, pasireiškiančių
negautomis pajamomis, dėl sutarties kontrahento veiksmų pasekmių. Šiuo
atžvilgiu teisiškai reikšmingos sutartinės atsakomybės taikymo galimumui visos
nustatytinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai,
padaryti nuostoliai, šių sąlygų priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusiojo
bei atsakingo asmens kaltė (CK 6. 246 str. – 6. 249 str. ). Teisėjų kolegijos
vertinimu, bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nepakankamai ištyrė
tuos įrodymus (faktinius duomenis), kurių įvertinimas būtinas sprendžiant dėl
visų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, taigi ir dėl pačios sutartinės
atsakomybės taikymo įstatyminio pagrindo, o taip pat netaikė teisės normų,
kurias turėjo taikyti, ir dėl šių priežasčių nebuvo atskleista bylos esmė.
Negautos
pajamos parduodamo turto atžvilgiu yra dvejopo pobūdžio: negauta parduodamos
prekės kaina kontrahentui neįvykdžius pirkimo – pardavimo sutarties bei
parduodamo turto vertės praradimas, kuomet prekė vėliau kitam pirkėjui
parduodama už mažesnę kainą (CK 6. 258 str. 5 d. ). Teisė nustato tik tai, kas
yra įmanoma bei egzistuoja tikrovėje (ius impossibilitum est non iuris),
todėl sprendžiant, ar ieškovas iš tikrųjų negavo pajamų, kurių jis galėjo
pagrįstai tikėtis, turi būti atsižvelgiama į parduodamo daikto rinkos vertę bei
vertės pokytį. Tai pagrindinis kriterijus, apsprendžiantis, esant parduodamo
daikto vertės praradimui, netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) dydį. Jeigu,
nesant jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių galėjo objektyviai sumažėti
parduodamo daikto vertė ir nepraėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo
pirmosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kuomet pirkėjas neįvykdo
sutarties, daikto pardavėjas antrą kartą sudaro pirkimo – pardavimo sutartį už
žymiai mažesnę kainą, tokiu atveju pardavėjas turi teisę reikalauti iš
prievolės neįvykdžiusio pirmojo pirkėjo kainų skirtumo kompensavimo, bet tik
tuomet, jei įrodytų, jog parduodamas daiktą antrajam pirkėjui pardavėjas
buvo iš tiesų suinteresuotas ir įdėjo maksimalias pastangas tam, kad tas
daiktas antrajam pirkėjui  būtų  parduotas 
kuo  aukštesne  kaina. Tokioje  situacijoje 
neabejotinai  būtų  taikytina 
CK 6. 258 str. 5 d. , pagal kurią priteistinas pirminės ir ją pakeitusios
pirkimo – pardavimo sutarčių kainų skirtumas. Kitokioje situacijoje pardavėjas
negalėtų reikalauti kainų skirtumo, sudarančio žymią daikto vertės dalį, arba
net dvigubos daikto vertės naudos iš pirminio pirkėjo, nes toks pirminio
pirkėjo faktinis nubaudimas prieštarautų sutartinės atsakomybės kompensacinei
paskirčiai. Šiuo atžvilgiu yra svarbu nustatyti tas faktines aplinkybes,
susijusias su ieškovo veiksmais parduodant turtą, leidžiančias spręsti, ar
šioje byloje ieškovas valstybės įmonė Valstybės turto fondas buvo pakankamai
rūpestingas ir vadovavosi valstybės interesų prioritetu antrojo viešo aukciono
metu parduodamas UAB “Invex B-ic
Trading” valstybei priklausiusias akcijas, t. y. ar ieškovas būdamas aukciono
organizatoriumi sudarė reikiamas prielaidas gauti kuo aukštesnę kainą už
parduodamas akcijas, kadangi būtent ieškovo (kreditoriaus) veiksmų įvertinimas
lemia galimybę taikyti sutartinę atsakomybę visa apimtimi arba ribojant skolininko
atsakomybę, jei yra dalis kreditoriaus kaltės (CK 6. 259 str. ). Be to, 1997 m.
lapkričio 4 d. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (Nr.
VIII-480) 21 str. 4 d. nustatė turto privatizavimo sandoryje (pirkimo –
pardavimo sutartyje) privalomą sąlygą, kuri numatytų adekvačią padarytai žalai
sankciją pirkėjui, neįvykdžiusiam privatizavimo sandoriu prisiimtų
įsipareigojimų. Taigi valstybės įmonė Valstybės turto fondas turėjo
pareigą iš anksto numatyti potencialiai galimą patirti žalą (tame tarpe ir
netiesioginių nuostolių atsiradimą), tokios tikėtinos žalos kompensavimui
sutartyje turėjo būti numatomas atitinkamas netesybų dydis. Šios normos prasme
teismai turėjo išsiaiškinti ieškovo nurodomų netiesioginių nuostolių (negautų
pajamų) ir neįvykdytame privatizavimo sandoryje numatytos netesybų sumos
santykį.
Bylos duomenimis (b. l. 19) antrojo aukciono
metu UAB “Invex B-ic Trading” akcijų pardavimas vyko už nustatytą pradinę
kainą, kuri buvo kiek didesnė, nei kaina pirmojo aukciono metu, bet žymiai
mažesnė už akcijų nominalią kainą. Nagrinėjant bylą iš naujo privalu nustatyti,
ar pats ieškovas laikėsi akcijų pardavimo viešame aukcione reikalingų
procedūrų, numatytų 1997 m. lapkričio 4 d. Valstybės ir savivaldybių turto
privatizavimo įstatyme (Nr. VIII-480), 1997 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės
nutarime Nr. 1503 “Dėl valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo viešo
aukciono būdu nuostatų patvirtinimo”, taip pat ar atsakovas UAB “B-dužiai”,
tapęs pirminio akcijų aukciono laimėtoju, bet neįvykdęs prievolės apmokėti už
akcijas, galėjo dalyvauti antrajame aukcione patikimo pretendento teisėmis
rungiantis dėl parduodamų akcijų. Šia prasme teismai nepagrįstai netaikė
specialiosios normos - CK 6. 422 str. , reglamentuojančio kainos sumokėjimo
procedūras, kai daiktai yra parduodami aukcione, nors savo reikalavimui
pagrįsti ieškovas nurodė kitokią materialinės teisės normą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Plenumo 1991 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 4 19 p. ). Dėl
to teismai neįvertino ieškovo veiksmų priimant dalyvauti antrajame aukcione
negalintį vykdyti privatizavimo įsipareigojimų atsakovą – pastarasis dėl
įsipareigojimų neįvykdymo negalėjo būti lygiaverčiu konkurentu kitiems antrojo
aukciono dalyviams. Šiuo aspektu vertintinas paties ieškovo rūpestingumas akcijų
privatizavimo baigtimi. N-s ieškovas kasaciniame skunde tvirtina, jog
nesąžiningas yra atsakovas, neįvykdęs prisiimtų pradinių įsipareigojimų, tačiau
paties ieškovo faktiškai suteiktas leidimas atsakovui pakartotinai dalyvauti
aukcione liudija apie atsakovo pripažinimą potencialiu privatizuojamų akcijų
pirkėju. Toks ieškovo tam tikro pasitikėjimo buvimas atsakovo atžvilgiu
prieštarauja ieškovo kaltinimo atsakovo nesąžiningumu pozicijai. Be to, pagal
CK 6. 422 str. 2 d. nesąžiningas pirkėjas neturėtų teisės dalyvauti antrajame
aukcione, o to paties straipsnio 3 d. numato būtent nesąžiningo asmens pareigą
apmokėti kainų skirtumą, jei antrojo aukciono metu daiktas parduotas už mažesnę
kainą. Byloje yra duomenys apie tai, kad 2002 m. sausio 4 d. atsakovas UAB “B-dužiai”
pasirašė tikslinę UAB “Invex B-ic Trading” akcijų pirkimui kreditavimo
sutartį su AB “Vilniaus banku”, o aplinkybių, ar realiai kredito suma buvo
pervesta atsakovui teismai nesiaiškino. Tai turi esminės reikšmės sprendžiant
dėl atsakovo galėjimo vykdyti įsipareigojimus pagal pirminę akcijų pirkimo –
pardavimo sutartį bei dėl atsakovo sąžiningumo subjektyviąja prasme. Šių
aplinkybių dėl bylos abiejų šalių kaltės laipsnio ir sąžiningumo klausimas bylą
išnagrinėjusių teismų nebuvo ištirtas, todėl, neįvertinus minimų fakto
klausimų, nėra galimas ginčo dėl sutartinės atsakomybės taikymo išsprendimas.
            Dėl
išdėstytų priežasčių kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą
nagrinėję teismai nesilaikė civilinio proceso įstatymo reikalavimo nustatyti ir
išnagrinėti turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes. CPK 260 str. numato,
kad galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas
gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą.
Motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos
aplinkybės, įrodymai bei teisiniai argumentai, kuriais grindžiamos teismo
išvados ir argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 270
str. 4 d. ). Konstatuotina, kad nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai turi
esminės reikšmės kasatoriaus skundžiamų teismų procesinių sprendimų pagrįstumui
ir teisėtumui. T-ėl teismų sprendimai naikintini ir byla perduotina pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 str. ).
            Lietuvos  Aukščiausiojo 
Teismo  Civilinių  bylų 
skyriaus  teisėjų kolegija,
vadovaudamasi CPK 359 str. 1 d. 5 p. , 360 str. ir 362 str. ,

n u t a r i a:

            Panaikinti
Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. kovo 20 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 16 d. nutartį
bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
            Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo jos priėmimo dienos.



Teisėjai:                                                                                                                       
Č-a- J-a-



D-ė A-ė



A-a- S-us
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.71062 sekundės -