Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5302: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 1. Dėl Pau­lia­no ieški­nio (ac­tio Pau­lia­na); dėl ban­kru­tuo­jan­čios
įmo­nės kre­di­to­riaus tei­sės gin­čy­ti kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo
nu­ta­ri­mus

Pa­grin­di­nė Pau­lia­no
ieš­ki­nio (ac­tio Pau­lia­na) ins­ti­tu­to pa­skir­tis – gin­ti kre­di­to­rių
nuo ne­są­ži­nin­gų sko­li­nin­ko veiks­mų, ku­riais ma­ži­na­mas sko­li­nin­ko
mo­ku­mas ir kar­tu ma­ži­na­ma kre­di­to­riaus ga­li­my­bė gau­ti vi­siš­ką sa­vo
rei­ka­la­vi­mo pa­ten­ki­ni­mą. Kre­di­to­rius, reikš­da­mas Pau­lia­no ieš­ki­nį,
pir­miau­siai sie­kia at­sta­ty­ti pa­žeis­tą sko­li­nin­ko mo­ku­mą su­grą­ži­nant
tai, ką sko­li­nin­kas ne­są­ži­nin­gai ir be pa­grin­do per­lei­do ki­tiems as­me­nims.
Tai­gi, skir­tin­gai nei
ki­tais san­do­rių pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiais pa­grin­dų at­ve­jais,
Pau­lia­no ieš­ki­nio pa­grin­di­nė pa­skir­tis ir tiks­las yra kom­pen­sa­ci­nis.
To­kiu bū­du san­do­rio pri­pa­ži­ni­mas ne­ga­lio­jan­čiu nė­ra pa­grin­di­nis
šio ieš­ki­nio tiks­las. San­do­rio pri­pa­ži­ni­mas ne­ga­lio­jan­čiu yra tik
prie­mo­nė at­kur­ti sko­li­nin­ko pa­žeis­tą mo­ku­mą ir su­grą­žin­ti sko­li­nin­ką
į anks­tes­nę tur­ti­nę pa­dė­tį.
Ci­vi­li­nė­je tei­sė­je
ga­lio­ja prin­ci­pas, jog lei­džia­ma vis­kas, kas nė­ra tie­sio­giai drau­džia­ma
ir kas ne­pa­žei­džia ben­drų­jų tei­sės prin­ci­pų bei ki­tų as­me­nų tei­sių
ir tei­sė­tų in­te­re­sų. Va­di­na­si, ta ap­lin­ky­bė, kad Įmo­nių ban­kro­to
įsta­ty­mas tie­sio­giai ne­nu­ma­to kre­di­to­riaus tei­sės gin­čy­ti kre­di­to­rių
su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mus teis­mi­ne tvar­ka, jo­kiu bū­du nė­ra pa­kan­ka­mas
ar­gu­men­tas da­ry­ti iš­va­dą, jog kre­di­to­rius to­kios tei­sės ne­tu­ri.
Kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo pri­im­ti nu­ta­ri­mai ga­li ne tik prieš­ta­rau­ti
įsta­ty­mui, bet ir pa­žeis­ti ki­tų kre­di­to­rių tei­ses ir tei­sė­tus in­te­re­sus
(pvz. , kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mai ga­li bū­ti pri­im­ti pa­žei­džiant
kvo­ru­mo rei­ka­la­vi­mą, ne­pra­ne­šus apie su­si­rin­ki­mą dau­gu­mai kre­di­to­rių
ir pan. ). Tai, kad pa­gal 1992 m. rug­sė­jo 15 d. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo
11 straips­nio 3 da­lį kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mai pri­va­lo­mi
vi­siems kre­di­to­riams, jo­kiu bū­du ne­reiš­kia, kad kre­di­to­rius, ku­rio
tei­ses toks nu­ta­ri­mas pa­žei­džia, ne­ga­li jo gin­čy­ti. Kre­di­to­riaus
tei­sės teis­mi­ne tvar­ka gin­čy­ti kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mus,
pa­žei­džian­čius jo tei­ses, ne­pri­pa­ži­ni­mas prieš­ta­rau­tų ne tik Įmo­nių
ban­kro­to įsta­ty­mo 10, 11 ir 12 straips­niams, bet ir pa­žeis­tų as­mens kon­sti­tu­ci­nę
tei­sę į teis­mi­nę gy­ny­bą (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 30
straips­nio 1 da­lis). Be to, ne­pri­pa­ži­nus kre­di­to­riui tei­sės gin­čy­ti
aiš­kiai ne­tei­sė­tus kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mus, ga­li bū­ti
pa­žeis­tas vie­šas in­te­re­sas, nes ne­lik­tų as­mens, ga­lin­čio ini­ci­juo­ti
to­kių ne­tei­sė­tų nu­ta­ri­mų pa­nai­ki­ni­mą. Ap­lin­ky­bė, jog sko­li­nin­kui
iš­ke­lia­ma ban­kro­to by­la, pa­ti sa­vai­me ne­reiš­kia, kad to­kio sko­li­nin­ko
kre­di­to­rius pra­ran­da tei­sę į teis­mi­nę gy­ny­bą. Pa­gal 1992 m. rug­sė­jo
15 d. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 10 straips­nio 2 da­lį vi­sų kre­di­to­rių
tei­sės yra ly­gios. Ly­gus ly­giam ne­tu­ri ga­lios. To­dėl ku­riam nors kre­di­to­riui
ma­nant, kad ki­tų kre­di­to­rių pri­im­tas nu­ta­ri­mas pa­žei­džia jo tei­ses,
šis sa­vo tei­ses ga­li gin­ti teis­mi­ne tvar­ka. To­kiais at­ve­jais pa­gal
ana­lo­gi­ją ga­li bū­ti tai­ko­mos Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo nor­mos,
reg­la­men­tuo­jan­čios vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mų
gin­či­ji­mą.

                                                             Ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–3–201/2001
                                                             By­lų ka­te­go­ri­ja 15. 2. 1; 31. 6. 1;
125. 6

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2001 m.
va­sa­rio 21 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: J-o Š-­no (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), J-os J-ės
ir V-o M-o (pra­ne­šė­jas),
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vo – AB Tur­to
ban­kas ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. lap­kri­čio 14 d. spren­di­mo ci­vi­li­nė­je
by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo – AB Tur­to ban­kas ieš­ki­nį at­sa­ko­vams – ban­kru­tuo­jan­čiai
AB „Ri­me­da”, AB Lie­tu­vos tau­po­ma­jam ban­kui, tre­tie­siems as­me­nims –
A. Sta­niu­lė­no per­so­na­li­nei įmo­nei „Vis­kin­tas”, AB „Ekins­ta” dėl kre­di­to­rių
su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mo ir rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­ties pri­pa­ži­ni­mo
ne­ga­lio­jan­čiais.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieško­vas – AB Tur­to
ban­kas 2000 m. va­sa­rio 23 d. krei­pė­si su ieš­ki­niu į Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mą. Ieš­ki­ni­nia­me pa­reiš­ki­me ieš­ko­vas nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vui –
AB „Ri­me­da” Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas 1995 m. ge­gu­žės 9 d. nu­tar­ti­mi
iš­kė­lė ban­kro­to by­lą, ku­rio­je Tur­to ban­kas tu­ri 3 675 731 Lt dy­džio
kre­di­to­ri­nius rei­ka­la­vi­mus, su­da­ran­čius 23,52 proc. vi­sų kre­di­to­ri­nių
rei­ka­la­vi­mų; tas pats teis­mas 1996 m. ko­vo 8 d. nu­tar­ti­mi pa­tvir­ti­no
ban­kru­tuo­jan­čios AB „Ri­me­da” re­or­ga­ni­za­vi­mo pro­jek­tą ir jo ga­lio­ji­mo
lai­ko­tar­piui, t. y. iki 2000 m. rug­sė­jo 1 d. , su­stab­dė teis­mi­nį ban­kro­to
by­los nag­ri­nė­ji­mą; mi­nė­to pro­jek­to 10. 13 punk­tu bu­vo nu­sta­ty­ta
kre­di­to­ri­nių rei­ka­la­vi­mų ten­ki­ni­mo ei­lė bei tvar­ka, pa­gal ku­rią
bu­vo at­si­skai­ty­ta su vi­sais pir­mo­sios ei­lės kre­di­to­riais ir pra­dė­ta
at­si­skai­ti­nė­ti su ant­ro­sios ei­lės kre­di­to­riais, ten­ki­nant pas­ta­rų­jų
rei­ka­la­vi­mus iš lė­šų, gau­tų par­da­vus ben­dro­vės tur­tą.
Ieš­ko­vas nu­ro­dė, jog
1999 m. lap­kri­čio 17 d. Lie­tu­vos tau­po­ma­sis ban­kas ir ban­kru­tuo­jan­ti
AB „Ri­me­da” pa­si­ra­šė rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­tį, pa­gal ku­rią
ban­kru­tuo­jan­ti AB „Ri­me­da”, su­mo­kė­ju­si Lie­tu­vos tau­po­ma­jam ban­kui
2 300 000 Lt, įgis 1 500 000 Lt rei­ka­la­vi­mo tei­sę į V. Sta­niu­lė­no PĮ
„Vis­kin­tas” pa­gal 1994 m. lie­pos 29 d. šios įmo­nės ir Lie­tu­vos tau­po­mo­jo
ban­ko pa­si­ra­šy­tą kre­di­to su­tar­tį bei 800 000 Lt rei­ka­la­vi­mo tei­sę
pa­gal 1995 m. va­sa­rio 15 d. tų pa­čių ša­lių su­da­ry­tą kre­di­to su­tar­tį.
1999 m. lap­kri­čio mė­ne­sį
AB „Ri­me­da” par­da­vė UAB „Om­ni­tel” už 638 810 Lt vieš­bu­tį Vil­niu­je,
Mui­ti­nės g. 35, o AB „Ekins­ta” – už 1 036 000 Lt pa­sta­tą Vil­niu­je, A-o
g. 24, ir vyk­dy­da­ma 1999 m. lap­kri­čio 17 d. rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo
su­tar­ti­mi pri­si­im­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus už par­duo­tą ne­kil­no­ja­mą­jį
tur­tą gau­tus pi­ni­gus (1 674 810 Lt) su­mo­kė­jo Lie­tu­vos tau­po­ma­jam
ban­kui.
Ieš­ko­vo tei­gi­mu, lė­šos,
gau­tos par­da­vus ban­kru­tuo­jan­čios AB „Ri­me­da” tur­tą, pa­gal teis­mo pa­tvir­tin­tą
šios įmo­nės re­or­ga­ni­za­vi­mo pro­jek­tą tu­rė­jo bū­ti skir­tos kre­di­to­ri­niams
rei­ka­la­vi­mams ten­kin­ti, to­dėl 1999 m. lap­kri­čio 17 d. rei­ka­la­vi­mo
per­lei­di­mo su­tar­tis pa­žei­džia Tur­to ban­ko, kaip ban­kru­tuo­jan­čios
AB „Ri­me­da” kre­di­to­riaus, tei­ses, ir ji tu­ri bū­ti pri­pa­žin­ta ne­ga­lio­jan­čia
Lie­tu­vos CK 571 straips­nio pa­grin­du, o šios
su­tar­ties ša­lys – Lie­tu­vos tau­po­ma­sis ban­kas ir AB „Ri­me­da” – grą­žin­tos
į iki su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo bu­vu­sią pa­dė­tį (CK 47 str. 2 d. ); be to,
AB „Ri­me­da” pa­si­ra­šius mi­nė­tą rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­tį ir
įsi­pa­rei­go­jus už rei­ka­la­vi­mo tei­sę į ne­mo­kią V. Sta­niu­lė­no PĮ
„Vis­kin­tas” (ši įmo­nė ne­grą­ži­no Lie­tu­vos tau­po­ma­jam ban­kui apie 2
500 000 Lt) su­mo­kė­ti 2 300 000 Lt, bu­vo pa­di­din­tas ban­kru­tuo­jan­čios
ben­dro­vės įsi­sko­li­ni­mas, tuo tar­pu pa­gal 1992 m. rug­sė­jo 15 d. Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 8 straips­nį (to­liau – 1992 m.
Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mas) vi­si ad­mi­nist­ra­to­riaus spren­di­mai, di­di­nan­tys
įmo­nės įsi­sko­li­ni­mą, tu­ri bū­ti pa­tvir­tin­ti kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo
ar­ba, šiam pa­ve­dus, su­si­rin­ki­mo pir­mi­nin­ko. Ieš­ko­vo nuo­mo­ne, ban­kru­tuo­jan­čios
AB „Ri­me­da” kre­di­to­riai ne­pa­tvir­ti­no rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­ties,
to­dėl ši su­tar­tis nai­kin­ti­na ir kaip prieš­ta­rau­jan­ti 1992 m. Įmo­nių
ban­kro­to įsta­ty­mo 8 straips­niui. Ieš­ko­vas taip pat pa­žy­mė­jo, jog pa­gal
to pa­ties įsta­ty­mo 19 straips­nį įmo­nės re­or­ga­ni­za­vi­mas yra ad­mi­nist­ra­to­riaus
vyk­do­mas šios struk­tū­ros per­tvar­ky­mas, kad bū­tų lai­duo­ja­mas įmo­nės
mo­ku­mas ir pa­ten­kin­ti kre­di­to­rių in­te­re­sai, o pa­gal ban­kru­tuo­jan­čios
AB „Ri­me­da” re­or­ga­ni­za­vi­mo pro­jek­tą pa­grin­di­nis šios įmo­nės veik­los
tiks­las – vyk­dant re­or­ga­ni­za­vi­mo pro­jek­tą at­si­skai­ty­ti su kre­di­to­riais.
To­kiu bū­du, ieš­ko­vo nuo­mo­ne, ban­kru­tuo­jan­ti AB „Ri­me­da” su­da­rė
san­do­rį, prieš­ta­rau­jan­tį jos veik­los tiks­lams, to­dėl rei­ka­la­vi­mo
per­lei­di­mo su­tar­tis pri­pa­žin­ti­na ne­ga­lio­jan­čia ir CK 49 straips­nio
pa­grin­du.
Ka­dan­gi pa­gal Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo pa­tvir­tin­to ban­kru­tuo­jan­čios AB „Ri­me­da” re­or­ga­ni­za­vi­mo
pro­jek­to 10. 13 punk­tą, at­si­skai­čius su pir­mo­sios ei­lės kre­di­to­riais,
ant­rą­ja ei­le ten­ki­na­mi vi­sų li­ku­sių kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mai, pa­skirs­tant
lė­šas pro­por­cin­gai kre­di­to­ri­nių rei­ka­la­vi­mų su­mai, ban­kru­tuo­jan­ti
AB „Ri­me­da”, ieš­ko­vo tei­gi­mu, pri­va­lo su­mo­kė­ti Tur­to ban­kui 393
915,31 Lt, t. y. 23,52 proc. nuo 1 674 810 Lt, gau­tų už UAB „Om­ni­te­l” bei AB
„Ekins­ta” par­duo­tus pa­sta­tus.
Ieško­vas, rem­da­ma­sis
Lie­tu­vos CK 6, 47, 49, 571
straips­niais, 1992 m. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 8, 19 straips­niais, ban­kru­tuo­jan­čios
AB „Ri­me­da” re­or­ga­ni­za­vi­mo pro­jek­tu, pra­šė teis­mą:
1) pri­pažin­ti ne­ga­lio­jan­čia
1999 m. lap­kri­čio 17 d. rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­tį, su­da­ry­tą
ban­kru­tuo­jan­čios AB „Ri­me­da” ir Lie­tu­vos tau­po­mo­jo ban­ko;
2) tai­ky­ti abi­ša­lę
res­ti­tu­ci­ją ir ban­kru­tuo­jan­čią AB „Ri­me­da” bei Lie­tu­vos tau­po­mą­jį
ban­ką grą­žin­ti į pa­dė­tį, bu­vu­sią iki rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­ties
pa­si­ra­šy­mo, t. y. įpa­rei­go­ti Lie­tu­vos tau­po­mą­jį ban­ką grą­žin­ti AB
„Ri­me­da” 1 674 810 Lt, gau­tų už rei­ka­la­vi­mo tei­sės per­lei­di­mą;
3) įpa­rei­go­ti ban­kru­tuo­jan­čią
AB „Ri­me­da”, vyk­dant įmo­nės re­or­ga­ni­za­vi­mo pro­jek­tą, iš­mo­kė­ti
Tur­to ban­kui 393 915,3 Lt, t. y. 23,52 proc. nuo lė­šų, gau­tų už AB „Ri­me­da”
tur­to par­da­vi­mą.
At­sa­ko­vas – Lie­tu­vos
tau­po­ma­sis ban­kas at­si­lie­pi­me į ieš­ki­nį nu­ro­dė su ieš­ki­niu ne­su­tin­kąs,
nes gin­či­ja­ma 1999 m. lap­kri­čio 17 d. rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­tis
bu­vo su­da­ry­ta ga­vus 1999 m. rug­sė­jo 16 d. kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo
vien­bal­sį pri­ta­ri­mą, to­dėl Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 8 straips­nio
rei­ka­la­vi­mas ne­bu­vo pa­žeis­tas. Ka­dan­gi AB „Ri­me­da” lai­kė­si įsta­ty­mo
rei­ka­la­vi­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių ad­mi­nist­ra­to­riaus spren­di­mų pri­ėmi­mo
tvar­ką, įmo­nė, su­da­ry­da­ma gin­či­ja­mą san­do­rį, bu­vo įsi­ti­ki­nu­si
ne­pa­žei­džian­ti Tur­to ban­ko kaip kre­di­to­riaus tei­sių, to­dėl san­do­ris
ne­ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas ne­ga­lio­jan­čiu CK 571 straips­nio pa­grin­du. At­sa­ko­vas taip pat nu­ro­dė, kad nė­ra ju­ri­di­nio
pa­grin­do pri­pa­žin­ti gin­či­ja­mą rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­tį
ne­ga­lio­jan­čia ir pa­gal CK 49 straips­nį, nes šio straips­nio pa­grin­du
san­do­ris pri­pa­žįs­ta­mas ne­ga­lio­jan­čiu, jei­gu jis prieš­ta­rau­ja ju­ri­di­nio
as­mens tiks­lams, nu­ro­dy­tiems jo stei­gi­mo do­ku­men­tuo­se ar ben­druo­se
tos rū­šies or­ga­ni­za­ci­jos nuo­sta­tuo­se, tuo tar­pu ieš­ko­vas ne­nu­ro­dė,
ku­riam iš šių do­ku­men­tų prieš­ta­rau­ja gin­či­ja­ma su­tar­tis. Be to, są­vo­ka
re­or­ga­ni­za­vi­mo pro­jek­tas ne­ga­li bū­ti ta­pa­ti­na­ma su są­vo­ko­mis
stei­gi­mo do­ku­men­tai ar nuo­sta­tai (b. l. 55).
2000 m. ge­gu­žės 9 d.
pa­tiks­lin­tu ieš­ki­ni­niu pa­reiš­ki­mu Tur­to ban­kas pa­tiks­li­no pra­di­nį
ieš­ki­nį bei pa­pil­dė jį nau­ju ieš­ki­ni­niu rei­ka­la­vi­mu, pra­šy­da­mas
teis­mą pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiu 1999 m. rug­sė­jo 16 d. kre­di­to­rių
su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mą „įpa­rei­go­ti AB „Ri­me­da” ad­mi­nist­ra­to­rių
Sau­lių B-­na­ta­vi­čių pra­dė­ti ves­ti de­ry­bas su Lie­tu­vos tau­po­mo­jo
ban­ko val­dy­ba dėl areš­to nu­ė­mi­mo (. . . ), su­tin­kant iš­mo­kė­ti Lie­tu­vos
tau­po­ma­jam ban­kui iš­duo­tos pa­sko­los no­mi­na­lą, ne­lau­kiant teis­mo
spren­di­mo, su są­ly­ga, kad Lie­tu­vos tau­po­ma­sis ban­kas nui­ma areš­tą
nuo ke­tu­rių iš­var­dy­tų AB „Ri­me­da” pa­sta­tų. Siū­ly­ti Lie­tu­vos tau­po­ma­jam
ban­kui pri­skai­čiuo­tas 200 000 Lt pa­lū­ka­nas iš­ieš­ko­ti iš V. Sta­niu­lė­no
PĮ „Vis­kin­tas”. Ieš­ko­vas pa­pil­do­mai nu­ro­dė, kad apie 1999 m. rug­sė­jo
16 d. įvy­ku­sį kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mą, ku­ris ne­va pa­tvir­ti­no ban­kru­tuo­jan­čios
AB „Ri­me­da” ad­mi­nist­ra­to­riaus spren­di­mą pa­si­ra­šy­ti su Lie­tu­vos
tau­po­muo­ju ban­ku rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­tį, 2 300 000 Lt pa­di­di­nu­sią
ban­kru­tuo­jan­čios ben­dro­vės įsi­sko­li­ni­mą, Tur­to ban­kas su­ži­no­jo
iš AB „Ri­me­da” teis­mui pa­teik­tų do­ku­men­tų bei Lie­tu­vos tau­po­mo­jo
ban­ko at­si­lie­pi­mo į ieš­ki­nį. Ieš­ko­vo nuo­mo­ne, mi­nė­tas nu­ta­ri­mas
tu­rė­tų bū­ti pri­pa­žin­tas ne­ga­lio­jan­čiu, nes apie šau­kia­mą kre­di­to­rių
su­si­rin­ki­mą ne­bu­vo pra­neš­ta ben­dro­vės kre­di­to­riams 1992 m. Įmo­nių
ban­kro­to įsta­ty­mo 10 straips­ny­je nu­sta­ty­ta tvar­ka. Be to, pa­sak ieš­ko­vo,
pa­gal šio įsta­ty­mo 8 straips­nio 1 da­lį vi­sus ad­mi­nist­ra­to­riaus spren­di­mus,
di­di­nan­čius įmo­nės įsi­sko­li­ni­mą, tu­ri pa­tvir­tin­ti kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mas,
ta­čiau gin­čo at­ve­ju ke­lių kre­di­to­rių su­si­ė­ji­me, ku­rį at­sa­ko­vai
va­di­na su­si­rin­ki­mu, bu­vo kal­ba­ma tik apie lei­di­mą ad­mi­nist­ra­to­riui
ves­ti de­ry­bas su Lie­tu­vos tau­po­muo­ju ban­ku dėl kaž­ko­kios pa­sko­los,
o ban­kru­tuo­jan­čios ben­dro­vės įsi­sko­li­ni­mo pa­di­di­ni­mo klau­si­mas
ne­bu­vo svars­to­mas. Ieš­ko­vo tei­gi­mu, iš mi­nė­to įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mo
iš­ei­tų, kad kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mas tu­rė­tų pa­tvir­tin­ti jau pri­im­tą
spren­di­mą, o šiuo at­ve­ju at­sa­ko­vų nu­ro­dy­tas kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo
nu­ta­ri­mas bu­vo pri­im­tas prieš pa­si­ra­šant 1999 m. lap­kri­čio 17 d. rei­ka­la­vi­mo
per­lei­di­mo su­tar­tį, to­dėl nie­kaip ne­ga­lė­jo pa­tvir­tin­ti ben­dro­vės
ad­mi­nist­ra­to­riaus spren­di­mo dėl ban­kru­tuo­jan­čios ben­dro­vės įsi­sko­li­ni­mo
pa­di­di­ni­mo (b. l. 90–93).
At­sa­ko­vas – ban­kru­tuo­jan­ti
AB „Ri­me­da” at­si­lie­pi­me į ieš­ki­nį nu­ro­dė, kad 1999 m. rug­sė­jo 16 d.
kre­di­to­rių po­sė­dy­je ad­mi­nist­ra­to­rius bu­vo įpa­rei­go­tas pra­dė­ti
ves­ti de­ry­bas su Lie­tu­vos tau­po­muo­ju ban­ku dėl areš­to nuo AB „Ri­me­da”
pri­klau­san­čių pa­sta­tų, įkeis­tų ban­kui V. Sta­niu­lė­no PĮ „Vis­kin­tas”
pa­im­tos pa­sko­los iš šio ban­ko grą­ži­ni­mui už­tik­rin­ti, nu­ė­mi­mo. Rem­da­ma­sis
mi­nė­tu kre­di­to­rių po­sė­džio nu­ta­ri­mu, Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 7
straips­nio 2 punk­tu, ad­mi­nist­ra­to­rius pa­si­ra­šė su Lie­tu­vos tau­po­muo­ju
ban­ku rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­tį. At­sa­ko­vas pa­žy­mė­jo, jog
pi­ni­gų už par­duo­tus ben­dro­vės pa­sta­tus per­ve­di­mas šiam ban­kui ne­bu­vo
kre­di­to­ri­nių įsi­sko­li­ni­mų den­gi­mas, o tik ben­dro­vės ei­na­mo­ji
veik­la, to­dėl ieš­ko­vo nu­ro­do­ma re­or­ga­ni­za­vi­mo pro­jek­to 10. 13
punk­te nu­sta­ty­ta kre­di­to­ri­nių rei­ka­la­vi­mų ten­ki­ni­mo ei­lė ir
tvar­ka taip pat ne­bu­vo pa­žeis­ta, nes Lie­tu­vos tau­po­ma­sis ban­kas ne­bu­vo
AB „Ri­me­da” kre­di­to­rius. At­sa­ko­vo tei­gi­mu, 1999 m. rug­sė­jo 16 d.
kre­di­to­rių po­sė­dis vy­ko įpras­tai – ket­vir­ta­die­nį, to­dėl ieš­ko­vui
pra­ne­ši­mas ne­bu­vo iš­siųs­tas. Be to, 2000 m. ba­lan­džio 26 d. įvy­kęs vi­suo­ti­nis
kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mas bal­sų dau­gu­ma pa­tvir­ti­no ad­mi­nist­ra­to­riaus
veiks­mus, pri­pa­žin­da­mas pas­ta­rą­jį vei­kus įmo­nės bei kre­di­to­rių in­te­re­sais,
t. y. tam, kad ne­bū­tų areš­tuo­ta ben­dro­vės są­skai­ta ir ne­su­sto­tų jos
veik­la (b. l. 112).
Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mas 2000 m. birželio 27 d. spren­di­mu ieš­ko­vo – Tur­to ban­ko ieš­ki­nį
pa­ten­ki­no iš da­lies – pri­pa­ži­no ne­ga­lio­jan­čiais 1999 m. rug­sė­jo 16
d. kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mą, ku­riuo AB „Ri­me­da” ad­mi­nist­ra­to­rius
įpa­rei­go­tas pra­dė­ti ves­ti de­ry­bas su Lie­tu­vos tau­po­mo­jo ban­ko val­dy­ba
dėl areš­to nu­ė­mi­mo, ir 1999 m. lap­kri­čio 17 d. su­tar­ties, su­da­ry­tos
Lie­tu­vos tau­po­mo­jo ban­ko ir AB „Ri­me­da”, da­lį dėl rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo;
li­ku­sią ieš­ki­nio da­lį at­me­tė. Teis­mas spren­di­me nu­ro­dė, kad pa­gal 1992
m. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 20 straips­nio 4 da­lies 2 punk­tą įmo­nės re­or­ga­ni­za­vi­mo
pro­jek­te nu­ma­ty­tos įmo­nės re­or­ga­ni­za­vi­mą vyk­dan­čio ad­mi­nist­ra­to­riaus
tei­sės ir pa­rei­gos ne­tu­ri vir­šy­ti įsta­ty­mo 7 straips­ny­je nu­ma­ty­tų
įga­lio­ji­mų, ir kon­sta­ta­vo, jog nei tur­to areš­to, nei kre­di­to­riaus,
ku­rio rei­ka­la­vi­mas ne­įtrauk­tas į fi­nan­si­nių rei­ka­la­vi­mų są­ra­šą,
klau­si­mai ne­tu­rė­jo bū­ti ad­mi­nist­ra­to­riaus ar kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo
svars­ty­mo ob­jek­tas, nes Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mas šiems sub­jek­tams
ne­pa­ve­dė spręs­ti klau­si­mų, ku­rie, iš­kė­lus įmo­nei ban­kro­to by­lą, bu­vo
iš­im­ti­nai teis­mo kom­pe­ten­ci­ja. Teis­mas kon­sta­ta­vo, jog pa­gal 1992
m. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 10 str. 2 da­lį vi­si kre­di­to­riai tu­ri ly­gias
tei­ses, to­dėl, ieš­ko­vui ne­pra­ne­šus apie šau­kia­mą kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mą
šio įsta­ty­mo 10 straips­nio 7 da­ly­je nu­sta­ty­ta tvar­ka, bu­vo pa­žeis­tos
jo, kaip kre­di­to­riaus, tei­sės, ir pas­ta­ra­sis tu­ri tei­sę pra­šy­ti pri­pa­žin­ti
to­kį kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mą ne­ga­lio­jan­čiu. Teis­mas taip pat pa­žy­mė­jo,
kad įmo­nių, ku­rių ban­kro­to by­los iš­kel­tos pa­gal 1992 m. Įmo­nių ban­kro­to
įsta­ty­mą, tur­to įkei­ti­mo tei­sės tu­rė­to­jai, vyk­dant įmo­nės re­or­ga­ni­za­vi­mo
pro­jek­tą, ne­tu­rė­jo pir­me­ny­bės tei­sės prieš teis­mo pa­tvir­tin­tus įmo­nės
kre­di­to­rius, gau­nant at­si­skai­ty­mus iš re­a­li­zuo­to įmo­nės tur­to.
Rem­da­ma­sis nu­ro­dy­tais mo­ty­vais, teis­mas nu­spren­dė, kad 1999 m. rug­sė­jo
16 d. kre­di­to­rių su­si­rin­ki­me pri­im­tas nu­ta­ri­mas, įpa­rei­go­jan­tis
ad­mi­nist­ra­to­rių at­lik­ti tam tik­rus veiks­mus, nai­kin­ti­nas kaip prieš­ta­rau­jan­tis
įsta­ty­mui ir pa­žei­džian­tis kre­di­to­riaus tei­ses.
Pa­si­sa­ky­da­mas dėl
1999 m. lap­kri­čio 17 d. rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­ties, teis­mas
pri­pa­ži­no, kad pa­gal CK 238 straips­nį kre­di­to­rius tu­ri tei­sę per­leis­ti
rei­ka­la­vi­mą ki­tam as­me­niui, jei­gu tai ne­pri­eš­ta­rau­ja įsta­ty­mui,
ta­čiau pa­žy­mė­jo, jog nei Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mas, nei teis­mo pa­tvir­tin­tas
įmo­nės re­or­ga­ni­za­vi­mo pro­jek­tas ne­nu­ma­tė rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo
tei­sės. Teis­mas, įver­ti­nęs gin­či­ja­mą san­do­rį, kon­sta­ta­vo, kad rei­ka­la­vi­mo
per­lei­di­mo san­do­ris pri­pa­žin­ti­nas ne­ga­lio­jan­čiu tik rei­ka­la­vi­mo
per­lei­di­mo da­ly­je kaip san­do­ris, tu­rin­tis sub­jek­tų su­dė­ties (CK 49
str. ), va­lios (CK 571 str. ),
tu­ri­nio (CK 47 str. ) trū­ku­mų. Teis­mas taip pat nu­ro­dė, jog Įmo­nių ban­kro­to
įsta­ty­mas ir teis­mo pa­tvir­tin­tas įmo­nės re­or­ga­ni­za­vi­mo pro­jek­tas
su­tei­kė ad­mi­nist­ra­to­riui tei­sę re­a­li­zuo­ti da­lį įmo­nės tur­to, lė­šas,
gau­tas par­da­vus įmo­nės tur­tą, nu­krei­piant kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mams
ten­kin­ti. Ka­dan­gi šia rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­ti­mi bu­vo
spren­džia­mi ir įmo­nės tur­to pir­ki­mo–­par­da­vi­mo klau­si­mai, lė­šos,
gau­tos par­da­vus įmo­nės tur­tą, teis­mo nuo­mo­ne, tu­ri bū­ti per­ves­tos į
ban­kru­tuo­jan­čios AB „Ri­me­da” są­skai­tą.
Ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mą
įpa­rei­go­ti AB „Ri­me­da”, vyk­dant re­or­ga­ni­za­vi­mo pro­jek­tą, iš­mo­kė­ti
Tur­to ban­kui 23,52 proc. lė­šų, gau­tų par­da­vus įmo­nės tur­tą, teis­mas at­me­tė
nu­ro­dęs, jog pa­gal Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 9 straips­nio 2 da­lį teis­mas
tu­ri tei­sę iki ban­kro­to by­los nag­ri­nė­ji­mo pa­bai­gos pri­im­ti kre­di­to­rių
ieš­ki­nius įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka, o AB „Ri­me­da” ban­kro­to by­la
dar nė­ra baig­ta (b. l. 149–154).
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2000 m. lap­kri­čio
14 d. spren­di­mu ieš­ko­vo – Tur­to ban­ko ape­lia­ci­nį skun­dą at­me­tė, o
at­sa­ko­vo – Lie­tu­vos tau­po­mo­jo ban­ko ape­lia­ci­nį skun­dą pa­ten­ki­no:
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2000 m. bir­že­lio 27 d. spren­di­mą pa­nai­ki­no
ir ieš­ko­vo – Tur­to ban­ko ieš­ki­nį at­me­tė; pri­tei­sė iš Tur­to ban­ko 20
935,13 Lt teis­mo iš­lai­dų at­sa­ko­vui – Lie­tu­vos tau­po­ma­jam ban­kui bei
21 Lt paš­to iš­lai­dų vals­ty­bei. Ko­le­gi­ja spren­di­me nu­ro­dė, kad, pa­tvir­ti­nus
ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės re­or­ga­ni­za­vi­mo pro­jek­tą, įmo­nės kre­di­to­rių
su­si­rin­ki­mas ir kre­di­to­riai tu­ri tik ta­me pro­jek­te nu­ma­ty­tas tei­ses
(Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 20 str. ). N-s AB „Ri­me­da” ban­kro­to by­la iš­kel­ta
ga­lio­jant 1992 m. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mui, tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo,
jog 1997 m. bir­že­lio 17 d. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­me (to­liau – 1997 m.
Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mas) yra ci­vi­li­nio pro­ce­so tei­sės nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių
teis­mi­nį įmo­nės ban­kro­to pro­ce­są, to­dėl jos ga­li bū­ti tai­ko­mos ir
AB „Ri­me­da” ban­kro­to pro­ce­dū­roms, taip pat nu­sta­tant šios įmo­nės kre­di­to­rių
pro­ce­si­nes tei­ses (CPK 1 str. 2 d. , 3 str. ). Teisėjų ko­le­gi­ja nu­ro­dė,
kad pa­gal 1992 m. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 11 straips­nio 3 da­lį kre­di­to­rių
su­si­rin­ki­mo spren­di­mas pri­va­lo­mas vi­siems kre­di­to­riams, to­dėl Tur­to
ban­kas, bū­da­mas ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės kre­di­to­rius, tu­ri Įmo­nių
ban­kro­to įsta­ty­me bei įmo­nės re­or­ga­ni­za­vi­mo pro­jek­te nu­ma­ty­tas
tei­ses. Ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, ka­dan­gi įsta­ty­mas ne­nu­ma­to ban­kru­tuo­jan­čios
įmo­nės kre­di­to­riui ga­li­my­bės skųs­ti teis­mui kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo
nu­ta­ri­mų, kre­di­to­rius, ma­ny­da­mas, jog su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mas,
pri­im­tas ne­pra­ne­šus kre­di­to­riui apie kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo po­sė­dį
įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka, pa­žei­džia jo tei­ses, ga­li įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta
tvar­ka pra­šy­ti su­šauk­ti nau­ją su­si­rin­ki­mą, kad klau­si­mas bū­tų ap­svars­ty­tas
iš nau­jo. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, jog apy­gar­dos teis­mas be pa­grin­do
pa­ten­ki­no ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mą dėl 1999 m. rug­sė­jo 16 d. kre­di­to­rių
su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mo pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiu ieš­ki­ny­je nu­ro­dy­tu
pa­grin­du, be to, ne­įvar­di­jo, ko­kiu tei­si­niu pa­grin­du nag­ri­nė­ja bei
ten­ki­na mi­nė­tą ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mą, to­dėl ši spren­di­mo da­lis nai­kin­ti­na.
Ko­le­gi­ja taip pat nu­spren­dė,
kad ban­kru­tuo­jan­čios AB „Ri­me­da” kre­di­to­rius Tur­to ban­kas ne­tu­ri
rei­ka­la­vi­mo tei­sės gin­čy­ti įmo­nės var­du jos ad­mi­nist­ra­to­riaus su­da­ry­tų
san­do­rių ieš­ki­ny­je nu­ro­dy­tais pa­grin­dais (CK 47, 49, 571 str. ), nes to­kios tei­sės jam ne­nu­ma­to įsta­ty­mas.
Ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, kre­di­to­rius san­do­rį CK 571 straips­nio pa­grin­du ga­li gin­čy­ti iki ban­kro­to
by­los sko­li­nin­kui iš­kė­li­mo, nes, iš­kė­lus sko­li­nin­kui ban­kro­to by­lą,
įmo­nės kre­di­to­rių tei­sių ap­sau­gą reg­la­men­tuo­ja spe­cia­lus Įmo­nių
ban­kro­to įsta­ty­mas. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, kad apy­gar­dos
teis­mas ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mą dėl 1999 m. lap­kri­čio 17 d. rei­ka­la­vi­mo
per­lei­di­mo su­tar­ties pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čia pa­ten­ki­no ne­sant
tei­si­nio pa­grin­do, be to, spren­di­me ne­nu­ro­dė mo­ty­vų, ko­dėl gin­čo
san­do­rį pri­pa­ži­no ne­ga­lio­jan­čiu spren­di­me iš­var­dy­tais pa­grin­dais,
ir pa­da­rė iš­va­dą, kad ši spren­di­mo da­lis ne­ga­li bū­ti pri­pa­žin­ta
tei­sė­ta ir pa­grįs­ta.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
pri­pa­ži­no, kad apy­gar­dos teis­mas pa­grįs­tai ne­ten­ki­no ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mo
įpa­rei­go­ti AB „Ri­me­da” iš­mo­kė­ti Tur­to ban­kui 23,52 proc. lė­šų, gau­tų
par­da­vus tur­tą, ir tei­sin­gai kon­sta­ta­vo, jog AB „Ri­me­da” ban­kro­to
by­la nė­ra baig­ta ir iki ban­kro­to by­los nag­ri­nė­ji­mo pa­bai­gos teis­mas
tu­ri tei­sę pri­im­ti kre­di­to­rių ieš­ki­nius įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka.
Šis rei­ka­la­vi­mas, ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, ne­ga­li bū­ti ten­ki­na­mas ir
dėl to, kad jis su­si­jęs su ki­tais ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mais, ku­riuos ko­le­gi­ja
pri­pa­ži­no esant at­mes­ti­nus. Dėl nu­ro­dy­tų mo­ty­vų tei­sė­jų ko­le­gi­ja
pa­nai­ki­no pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą ir pri­ėmė nau­ją
spren­di­mą – vi­sus ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mus at­mes­ti (CPK 338 str. 1 d. ,
339 str. , 336 str. 1 d. 2 p. ) bei pri­tei­sė iš ieš­ko­vo at­sa­ko­vui – Lie­tu­vos
tau­po­ma­jam ban­kui teis­mo iš­lai­das, jo tu­rė­tas ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­me, ir paš­to iš­lai­das vals­ty­bei (CPK 112 str. , 108 str. 5 p. ) (b. l.
202–208).
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vas
– AB Tur­to ban­kas pra­šo pa­nai­kin­ti Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. lap­kri­čio 14 d. spren­di­mą,
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo 2000 m. bir­že­lio 27 d. spren­di­mo da­lį, ku­ria
at­mes­ti Tur­to ban­ko ieš­ki­ni­niai rei­ka­la­vi­mai, ir pri­im­ti nau­ją
spren­di­mo dalį, ten­ki­nant Tur­to ban­ko ieš­ki­ni­nius rei­ka­la­vi­mus. Ka­sa­ci­nis
skun­das grin­džia­mas to­kiais ar­gu­men­tais:
1) pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas, at­mes­da­mas ieško­vo rei­ka­la­vi­mą dėl įpa­rei­go­ji­mo iš­mo­kė­ti
23,52 proc. lė­šų, gau­tų par­da­vus ban­kru­tuo­jan­čios AB „Ri­me­da” tur­tą,
ne­pa­grįs­tai tai­kė 1992 m. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 9 straips­nio 2 da­lį
ir ne­tai­kė to pa­ties įsta­ty­mo 19 straips­nio 1 da­lies, nu­sta­tan­čios,
jog įmo­nės re­or­ga­ni­za­vi­mas yra įmo­nės struk­tū­ros per­tvar­ky­mas,
(. . . ) kad bū­tų lai­duo­ja­mas įmo­nės mo­ku­mas ir pa­ten­kin­ti kre­di­to­ri­niai
rei­ka­la­vi­mai, 20 straips­nio 6 da­lies, jog teis­mui pa­tvir­ti­nus re­or­ga­ni­za­vi­mo
pro­jek­tą, kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mas ir įmo­nė tu­ri tik ta­me pro­jek­te
nu­ma­ty­tas tei­ses, o pro­jek­to ga­lio­ji­mo lai­ko­tar­piu ban­kro­to by­los
nag­ri­nė­ji­mas teis­me su­stab­do­mas, bei AB „Ri­me­da” re­or­ga­ni­za­vi­mo
pro­jek­to 10. 11 punk­to, ku­riuo nu­sta­ty­tas ben­dro­vės re­or­ga­ni­za­vi­mo
ter­mi­nas, pla­nuo­jant per tą lai­ką at­si­skai­ty­ti su vi­sais kre­di­to­riais,
ir 10. 13 punk­to, pa­gal ku­rį, at­si­skai­čius su pir­mo­sios ei­lės kre­di­to­riais,
t. y. dar­buo­to­jais, ant­rą­ja ei­le tu­ri bū­ti pro­por­cin­gai ten­ki­na­mi
vi­sų li­ku­sių kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mai;
2) Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mas tei­sin­gai kon­sta­ta­vo, jog at­si­skai­ti­nė­ti su kre­di­to­riais
ga­li­ma pra­dė­ti, kai pri­im­tas spren­di­mas dėl įmo­nės lik­vi­da­vi­mo, ta­čiau
šios įsta­ty­mo nuo­sta­tos ne­tai­ky­ti­nos, kai vyk­do­mas ban­kru­tuo­jan­čios
įmo­nės re­or­ga­ni­za­vi­mas, ir kre­di­to­riai, pa­si­nau­do­ję jiems įsta­ty­mų
su­teik­ta tei­se, nu­sta­to ki­to­kią kre­di­to­ri­nių rei­ka­la­vi­mų ten­ki­ni­mo
ei­lę. To­dėl teis­mo iš­va­da, kad teis­mas ne­tu­ri pa­grin­do ten­kin­ti ieš­ko­vo
rei­ka­la­vi­mą iš­mo­kė­ti pi­ni­gus, kol ban­kro­to by­la nė­ra baig­ta, yra
ne­tei­sin­ga ir prieš­ta­rau­ja teis­mo pa­tvir­tin­tam ban­kru­tuo­jan­čios
AB „Ri­me­da” re­or­ga­ni­za­vi­mo pla­nui, iš­krei­pia re­or­ga­ni­za­vi­mo
pro­ce­dū­ros, t. y. sie­ki­mo at­si­skai­ty­ti su kre­di­to­riais ne­lik­vi­duo­jant
įmo­nės, es­mę;
3) ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas ne­tei­sin­gai aiš­ki­no 1992 m. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 20
straips­nį, pa­gal ku­rį įmo­nė tu­ri tik re­or­ga­ni­za­vi­mo pro­jek­te nu­ma­ty­tas
tei­ses, ir ne­tei­sė­tai ap­ri­bo­jo įmo­nės kre­di­to­rių tei­ses;
4) teis­mas, tei­sin­gai
kon­sta­ta­vęs, jog gin­čo at­ve­ju tei­sės spra­goms už­pil­dy­ti ga­li bū­ti
tai­ko­mas 1997 m. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mas, ne­pa­grįs­tai ne­tai­kė mi­nė­to
įsta­ty­mo 25 straips­nio 1 da­lies 2 punk­to, kad kre­di­to­riai tu­ri tei­sę
da­ly­vau­ti teis­mo, nag­ri­nė­jan­čio ban­kro­to by­lą, po­sė­džiuo­se, kre­di­to­rių
su­si­rin­ki­muo­se ir gin­ti sa­vo rei­ka­la­vi­mus;
5) ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas, nu­ro­dęs, kad pa­gal 1992 m. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 11
straips­nio 3 da­lies bei 1997 m. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 28 straips­nio
4 da­lies nuo­sta­tas kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo spren­di­mas pri­va­lo­mas
vi­siems kre­di­to­riams, ne­at­krei­pė dė­me­sio į tai, jog mi­nė­ti įsta­ty­mų
straips­niai rei­ka­lau­ja, kad kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mas apie sa­vo pri­im­tus
spren­di­mus per 5 die­nas raš­tu in­for­muo­tų vi­sus ži­no­mus kre­di­to­rius,
o jei­gu by­la iš­kel­ta teis­me, – ir teis­mą. Be to, teis­mas ne­pa­grįs­tai
ne­tai­kė 1992 m. Įsta­ty­mo 10 straips­nio 7 da­lies ir 1997 m. Įsta­ty­mo 26
straips­nio 4 da­lies, nu­ro­dan­čių, kad apie šau­kia­mus kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mus
kre­di­to­riams tu­ri bū­ti raš­tu pra­ne­ša­ma ne vė­liau kaip li­kus 10 die­nų
iki šių su­si­rin­ki­mų pra­džios;
6) ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas, teig­da­mas, jog įsta­ty­mas ne­nu­ma­to ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės
kre­di­to­riui ga­li­my­bės ap­skųs­ti teis­mui kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo
nu­ta­ri­mus, nu­sta­tė vie­nin­te­lį ir ne­lo­giš­ką pa­žeis­tų kre­di­to­riaus
tei­sių gy­ny­bos bū­dą – įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka pra­šy­ti su­šauk­ti
nau­ją su­si­rin­ki­mą, kad ati­tin­ka­mas klau­si­mas bū­tų ap­svars­ty­tas iš
nau­jo;
7) teis­mas, kon­sta­ta­vęs
ieš­ko­vą ne­tu­rė­jus tei­sės kreip­tis į teis­mą dėl sa­vo pa­žeis­tų tei­sių
gy­ni­mo, pa­žei­dė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 30 straips­nį,
teis­mi­nės gy­ny­bos pri­ei­na­mu­mo ir uni­ver­sa­lu­mo, ki­tus tei­sės prin­ci­pus,
už­kir­to ke­lią gin­ti sa­vo in­te­re­sus teis­mi­ne tvar­ka (CPK 4 str. );
8) teis­mas, kon­sta­ta­vęs
kre­di­to­rių ne­tu­rint tei­sės skųs­ti teis­mui kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo
nu­ta­ri­mų, va­do­vau­da­ma­sis CPK 243 straips­niu, šią by­los da­lį tu­rė­jo
nu­trauk­ti, ta­čiau to ne­pa­da­rė, nes ne­bu­vo CPK 150 ir 243 straips­niuo­se
nu­ma­ty­tų pa­grin­dų. To­dėl da­ry­ti­na iš­va­da, kad rei­ka­la­vi­mas pri­pa­žin­ti
kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mą ne­ga­lio­jan­čiu yra ži­ny­bin­gas
teis­mui;
9) kom­plek­si­nė 1992
m. ir 1997 m. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mų ana­li­zė lei­džia teig­ti, jog mi­nė­ti
įsta­ty­mai nu­ma­to ga­li­my­bę kre­di­to­riams kreip­tis į teis­mą, gi­nant
sa­vo pa­žeis­tas tei­ses (1992 m. Įsta­ty­mo 12 str. 1 d. 2 p. ; 1997 m. Įsta­ty­mo
25 str. 1 d. 2 p. );
10) šiuo­se Įmo­nių ban­kro­to
įsta­ty­muo­se nu­sta­ty­tų kre­di­to­rių tei­sių są­ra­šo ne­rei­kė­tų lai­ky­ti
baig­ti­niu, ir tai, kad šiuo­se įsta­ty­muo­se tie­sio­giai ne­įvar­di­ja­ma
kre­di­to­riaus tei­sė gin­čy­ti kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mus
teis­me, rei­kė­tų ver­tin­ti kaip tei­sės spra­gą, ku­ri ga­li bū­ti už­pil­dy­ta
tai­kant ana­lo­gi­ją (CPK 11 str. ), šiuo at­ve­ju – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo 23 straips­nį. To­kiu bū­du AB Tur­to ban­kas,
kaip AB „Ri­me­da” kre­di­to­rius, tu­rė­jo tei­sę skųs­ti ne­va įvy­ku­sio kre­di­to­rių
su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mą, ku­ris dėl su­si­rin­ki­mo su­šau­ki­mo tvar­kos
pa­žei­di­mo tu­ri bū­ti pri­pa­žin­tas ne­ga­lio­jan­čiu;
11) ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas, nu­spren­dęs, jog ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės kre­di­to­rių tei­sės
gi­na­mos tik pa­gal Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mą, o CK 571 straips­nis to­kiu at­ve­ju ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas,
ap­ri­bo­jo įsta­ty­mo ga­lio­ji­mą lai­ke ir sub­jek­tų at­žvil­giu, nes, iš­kė­lus
įmo­nei ban­kro­to by­lą, ji vis tiek iš­lie­ka kre­di­to­riaus sko­li­nin­kė.
Be to, Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mas ne­reg­la­men­tuo­ja san­do­rių, pa­žei­džian­čių
kre­di­to­rių in­te­re­sus, ap­skun­di­mo ir ne­ga­lio­ji­mo pa­grin­dų, to­dėl
šiuo at­ve­ju ga­li­ma rem­tis CK 571 straips­niu;
12) Tur­to ban­kas sa­vo
rei­ka­la­vi­mus dėl rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­ties ne­ga­lio­ji­mo
grin­dė ir CK 47, 49 straips­niais, 1992 m. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 8
straips­niu, ta­čiau ape­lia­ci­nis teis­mas dėl jų ne­pa­si­sa­kė, taip pa­žeis­da­mas
CPK 222 straips­nį;
13) net ir at­me­tęs ieš­ko­vo
rei­ka­la­vi­mą dėl 1999 m. rug­sė­jo 16 d. kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mo
pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiu, teis­mas tu­rė­jo tai­ky­ti 1992 m. rug­sė­jo
15 d. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 8 straips­nį ir gin­či­ja­mą rei­ka­la­vi­mo
per­lei­di­mo su­tar­tį pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čia, nes ad­mi­nist­ra­to­riaus
spren­di­mo, pa­di­di­nu­sio ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės įsi­sko­li­ni­mą, ne­pa­tvir­ti­no
kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mas;
14) pri­pa­ži­nus ne­ga­lio­jan­čia
1999 m. lap­kri­čio 17 d. rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­tį ir tai­kant
res­ti­tu­ci­ją, ban­kru­tuo­jan­čiai AB „Ri­me­da” Lie­tu­vos tau­po­ma­sis
ban­kas tu­rė­tų grą­žin­ti pi­ni­gus už par­duo­tus pa­sta­tus, o Lie­tu­vos
tau­po­ma­sis ban­kas at­gau­tų rei­ka­la­vi­mo tei­sę į A. Sta­niu­lė­no PĮ
„Vis­kin­tas”. Par­duo­tų pa­sta­tų įkei­ti­mo tei­sė ne­tu­rė­tų bū­ti at­ku­ria­ma,
nes var­žy­ty­nių tei­sė­tu­mo klau­si­mas nė­ra šios by­los da­ly­kas ir įkei­ti­mas
bus pa­nai­kin­tas be įkai­to tu­rė­to­jo – Lie­tu­vos tau­po­mo­jo ban­ko va­lios
(Lie­tu­vos Res­pub­li­kos hi­po­te­kos įsta­ty­mo 58 str. ).
At­si­lie­pi­me į ka­sa­ci­nį
skun­dą at­sa­ko­vas – AB „Ri­me­da” pra­šo ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti ir nu­ro­do,
kad 1999 m. lap­kri­čio 17 d. rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­čiai su­da­ry­ti
bu­vo gau­tas vien­bal­sis 1999 m. rug­sė­jo 16 d. kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo
pri­ta­ri­mas, to­dėl ieš­ko­vas ne­pa­grįs­tai tei­gia, jog bu­vo pa­žeis­tas
1992 m. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 8 straips­nis. 2000 m. ba­lan­džio 26 d.
įvy­kęs vi­suo­ti­nis kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mas bal­sų dau­gu­ma pa­tvir­ti­no
ad­mi­nist­ra­to­riaus veiks­mus, pri­pa­žin­da­mas pas­ta­rą­jį vei­kus įmo­nės
ir kre­di­to­rių nau­dai, kad ne­bū­tų areš­tuo­ta są­skai­ta ir ne­su­sto­tų
ben­dro­vės veik­la. At­si­lie­pi­me tei­gia­ma, jog Tur­to ban­kas ne­tu­ri
rei­ka­la­vi­mo tei­sės gin­čy­ti įmo­nės var­du jos ad­mi­nist­ra­to­riaus su­da­ry­tų
san­do­rių ieš­ki­ny­je nu­ro­dy­tais pa­grin­dais (CK 571, 47, 49 str. ), nes to­kios tei­sės jam ne­nu­ma­to
įsta­ty­mas. At­sa­ko­vo nuo­mo­ne, kre­di­to­rius ga­li gin­čy­ti san­do­rį CK
571 straips­nio pa­grin­du tik iki
ban­kro­to by­los sko­li­nin­kui iš­kė­li­mo, nes, iš­kė­lus sko­li­nin­kui ban­kro­to
by­lą, kre­di­to­rių tei­si­nę pa­dė­tį ir jų tei­sių ap­sau­gą reg­la­men­tuo­ja
Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mas.
At­si­lie­pi­me į ka­sa­ci­nį
skun­dą at­sa­ko­vas – Lie­tu­vos tau­po­ma­sis ban­kas pra­šo ieš­ko­vo ka­sa­ci­nį
skun­dą at­mes­ti. At­si­lie­pi­me nu­ro­do­ma, kad teis­mai pa­grįs­tai ne­ten­ki­no
ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mo dėl įpa­rei­go­ji­mo su­mo­kė­ti 23,52 proc. lė­šų, gau­tų
par­da­vus ban­kru­tuo­jan­čios AB „Ri­me­da” tur­tą, ir tei­sin­gai kon­sta­ta­vo,
jog AB „Ri­me­da” ban­kro­to by­la nė­ra baig­ta ir iki by­los nag­ri­nė­ji­mo
pa­bai­gos teis­mas tu­ri tei­sę pri­im­ti kre­di­to­rių ieš­ki­nius įsta­ty­mo
nu­sta­ty­ta tvar­ka. At­sa­ko­vo nuo­mo­ne, nai­kin­da­mas pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mą, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tin­ka­mai tai­kė
bei aiš­ki­no 1992 m. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 9–13, 19 straips­nius ir pa­grįs­tai
ne­tai­kė Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo 23 straips­nio. At­si­lie­pi­me pa­žy­mi­ma,
jog nei 1992 m. Įsta­ty­mas, nei 1997 m. Įsta­ty­mas ne­nu­ma­to kre­di­to­riui
ga­li­my­bės skųs­ti teis­mui kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mus, to­dėl
kre­di­to­rius, ma­ny­da­mas, kad su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mas pa­žei­džia jo
tei­ses, ga­li pra­šy­ti su­šauk­ti nau­ją su­si­rin­ki­mą. At­sa­ko­vo nuo­mo­ne,
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas tei­sin­gai kon­sta­ta­vo ieš­ko­vą ne­tu­rint
tei­sės gin­čy­ti ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės var­du jos ad­mi­nist­ra­to­riaus
su­da­ry­tų san­do­rių ieš­ki­ny­je nu­ro­dy­tais pa­grin­dais. At­si­lie­pi­me
nu­ro­do­ma, kad ka­sa­to­riaus tei­gi­nys, kad ne vi­si kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo
nu­ta­ri­mai yra pri­va­lo­mi, o tik tie, apie ku­riuos pra­neš­ta įsta­ty­mo
nu­sta­ty­ta tvar­ka, nė­ra pa­grin­das pri­pa­žin­ti gin­či­ja­mą nu­ta­ri­mą
ne­ga­lio­jan­čiu, nes už jį bu­vo bal­suo­ta iš­lai­kant įsta­ty­me nu­sta­ty­tą
kvo­ru­mą. Be to, kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo pa­tvir­ti­ni­mas ad­mi­nist­ra­to­riaus
ata­skai­tos, ku­rio­je kal­ba­ma ir apie gin­či­ja­mą rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo
su­tar­tį, reiš­kia vė­les­nį pri­ta­ri­mą san­do­riui.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

Ka­sa­ci­nio teis­mo pa­skir­tis
– už­tik­rin­ti vie­no­dą tei­sės aiš­ki­ni­mą ir tai­ky­mą vi­so­je vals­ty­bė­je
(Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 18 str. ). Įsi­tei­sė­ju­sių teis­mo
spren­di­mų ir nu­tar­čių per­žiū­rė­ji­mas ka­sa­ci­ne tvar­ka yra ypa­tin­ga,
iš­im­ti­nė teis­mų spren­di­mų ir nu­tar­čių tei­sė­tu­mo kon­tro­lės for­ma,
lei­džia­ma tik įsta­ty­mo nu­ma­ty­tais at­ve­jais (CPK 352, 358 str. ). Skir­tin­gai
nei pir­mo­sios ar ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se, kur nag­ri­nė­ja­mi
ir spren­džia­mi tiek tei­sės, tiek fak­to klau­si­mai, nag­ri­nė­jant by­lą ka­sa­ci­ne
tvar­ka, teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo da­ly­kas kei­čia­si, tai są­ly­go­ja spe­cia­lų
teis­mo (ka­sa­ci­nį) pro­ce­są. Pa­gal CPK 358 straips­nio 1 da­lį ka­sa­ci­nis
teis­mas spren­džia tik tei­sės, bet ne fak­to klau­si­mus. To­dėl tei­sė­jų ko­le­gi­ja
pa­si­sa­ko tik dėl tų ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tų, ku­rie pri­pa­žin­ti­ni
tei­sės klau­si­mais. To­kie klau­si­mai yra Lie­tu­vos CK 571 straips­nio aiš­ki­ni­mas ir tai­ky­mas ir ban­kru­tuo­jan­čios
įmo­nės kre­di­to­riaus tei­sės gin­čy­ti kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mus
pro­ble­ma.

1. Dėl Lie­tu­vos CK 571 straipsnio aiški­ni­mo ir tai­ky­mo

Lie­tu­vos CK 571 straips­nis įtvir­ti­na va­di­na­mą­jį Pau­lia­no
ieški­nio (ac­tio Pau­lia­na) ins­ti­tu­tą. N-s šis straips­nis yra
CK skir­sny­je, reg­la­men­tuo­jan­čia­me san­do­rių ne­ga­lio­ji­mo pa­grin­dus,
ta­čiau ja­me nu­ma­ty­tas san­do­rio ne­ga­lio­ji­mo pa­grin­das yra spe­ci­fi­nis.
Tai­gi aiš­ki­nant ir tai­kant CK 571 straips­nį, bū­ti­na at­si­žvelg­ti į Pau­lia­no ieški­nio ins­ti­tu­to
es­mę ir pa­skir­tį. Pa­grin­di­nė Pau­lia­no ieški­nio ins­ti­tu­to pa­skir­tis
– gin­ti kre­di­to­rių nuo ne­są­ži­nin­gų sko­li­nin­ko veiks­mų, ku­riais ma­ži­na­mas
sko­li­nin­ko mo­ku­mas ir kar­tu ma­ži­na­ma kre­di­to­riaus ga­li­my­bė gau­ti
vi­siš­ką sa­vo rei­ka­la­vi­mo pa­ten­ki­ni­mą. Kre­di­to­rius, reikš­da­mas Pau­lia­no
ieš­ki­nį, pir­miau­sia sie­kia at­kur­ti pa­žeis­tą sko­li­nin­ko mo­ku­mą
su­grą­ži­nant tai, ką sko­li­nin­kas ne­są­ži­nin­gai ir be pa­grin­do per­lei­do
ki­tiems as­me­nims. At­kū­rus pa­žeis­tą sko­li­nin­ko mo­ku­mą, pa­di­dė­ja
kre­di­to­riaus šan­sai, jog sko­li­nin­kas vi­siš­kai ar bent iš da­lies įvyk­dys
sa­vo prie­vo­lę. Pa­gal CK 571
straips­nio 3 da­lį, pri­pa­ži­nus pa­gal kre­di­to­riaus ieš­ki­nį sko­li­nin­ko
su­da­ry­tą san­do­rį ne­ga­lio­jan­čiu, iš­ieš­ko­ji­mas pa­gal kre­di­to­riaus
rei­ka­la­vi­mą yra nu­krei­pia­mas į per­duo­tą pa­gal tą san­do­rį tur­tą ar
jo ver­tę tiek, kiek rei­ka­lin­ga kre­di­to­riaus rei­ka­la­vi­mams pa­ten­kin­ti.
Tai­gi, skir­tin­gai nei ki­tais san­do­rių pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiais
pa­grin­dų at­ve­jais, Pau­lia­no ieški­nio pa­grin­di­nė pa­skir­tis ir
tiks­las yra kom­pen­sa­ci­nis. To­kiu bū­du san­do­rio pri­pa­ži­ni­mas ne­ga­lio­jan­čiu
nė­ra pa­grin­di­nis šio ieš­ki­nio tiks­las. San­do­rio pri­pa­ži­ni­mas ne­ga­lio­jan­čiu
yra tik prie­mo­nė at­kur­ti sko­li­nin­ko pa­žeis­tą mo­ku­mą ir su­grą­žin­ti
sko­li­nin­ką į anks­tes­nę tur­ti­nę pa­dė­tį.
Įmo­nei iš­kė­lus ban­kro­to
by­lą, ji įgy­ja spe­cia­lų tei­si­nį sta­tu­są, ta­čiau ne­pra­ran­da ci­vi­li­nio
teis­nu­mo. B-­kru­tuo­jan­ti įmo­nė taip pat tu­ri tei­sę su­da­ry­ti san­do­rius,
ta­čiau to­kia jos ga­li­my­bė yra ri­bo­ja­ma Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo.
To­dėl ga­li­mi at­ve­jai, kai san­do­rį, pa­žei­džian­tį kre­di­to­riaus in­te­re­sus,
su­da­ro ir ban­kru­tuo­jan­ti įmo­nė, pa­vyz­džiui, pa­žeis­da­ma nu­sta­ty­tą
kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mo ei­liš­ku­mą, ji, neat­si­skai­čiu­si su pir­mos
ei­lės kre­di­to­riu­mi, at­si­skai­to su ant­ros ei­lės kre­di­to­riu­mi. To­kie
at­ve­jai ga­li­mi tiek dėl ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės ad­mi­nist­ra­to­riaus
ne­są­ži­nin­gu­mo, tiek ir dėl ne­pa­kan­ka­mos ban­kro­to by­lą nag­ri­nė­jan­čio
teis­mo ar kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo kon­tro­lės. Pa­na­šiais at­ve­jais
yra pa­žei­džia­mos ne tik im­pe­ra­ty­vios įsta­ty­mo nor­mos, bet ir kre­di­to­riaus
in­te­re­sai. To­dėl kre­di­to­rius, ma­ny­da­mas, jog ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės
san­do­ris pa­žei­džia jo tei­ses, tu­ri tei­sę tą san­do­rį gin­čy­ti CK 571 straips­nio pa­grin­du. Už­drau­di­mas ban­kru­tuo­jan­čios
įmo­nės kre­di­to­riui pa­si­nau­do­ti Pau­lia­no ieški­nio ins­ti­tu­tu
ne tik ne­ati­tik­tų šio ins­ti­tu­to es­mės ir pa­skir­ties, bet ir pa­žeis­tų
kre­di­to­rių in­te­re­sus, nes su­ma­žė­tų jų tei­sių ir tei­sė­tų in­te­re­sų
gy­ni­mo ga­li­my­bės.
By­lą nag­ri­nė­ju­sių
teis­mų nu­sta­ty­tos fak­ti­nės ap­lin­ky­bės pa­tvir­ti­na, jog bu­vo vi­sos
ap­lin­ky­bės, nu­ma­ty­tos CK 571 straips­nio dis­po­zi­ci­jo­je, to­dėl šį straips­nį Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mas pri­tai­kė pa­grįs­tai: sko­li­nin­kas, t. y. AB „Ri­me­da”, rei­ka­la­vi­mo
per­lei­di­mo su­tar­ties su­da­ry­ti ne­pri­va­lė­jo, o ši su­tar­tis pa­žei­džia
ne tik ieš­ko­vo, bet ir ki­tų AB „Ri­me­da” kre­di­to­rių in­te­re­sus. Su­da­ry­da­ma
rei­ka­la­vi­mo tei­sės per­lei­di­mo su­tar­tį AB „Ri­me­da” ne­te­ko re­a­laus,
t. y. ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, nes su­ma, gau­ta re­a­li­za­vus pa­sta­tus, bu­vo
per­ves­ta at­sa­ko­vui – Lie­tu­vos tau­po­ma­jam ban­kui. Ne­kil­no­ja­mo­jo
tur­to per­lei­di­mas dar la­biau su­ma­ži­no AB „Ri­me­da” mo­ku­mą, nes pa­gal
rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­tį ji fak­tiš­kai nie­ko ne­ga­vo – per­leis­to­jo
rei­ka­la­vi­mo įvyk­dy­mas nė­ra už­tik­rin­tas, o sko­li­nin­kas – V. Sta­niu­lė­no
PĮ „Vis­kin­tas” yra ne­mo­kus. Tiek AB „Ri­me­da”, tiek ir Lie­tu­vos tau­po­ma­sis
ban­kas, su­da­ry­da­mos to­kią rei­ka­la­vi­mo per­lei­di­mo su­tar­tį, ne­ga­lė­jo
ne­ži­no­ti, kad ji pa­žei­džia AB „Ri­me­da” kre­di­to­rių in­te­re­sus, nes
AB „Ri­me­da” pra­ran­da re­a­lų tur­tą, iš ku­rio ver­tės bū­tų bu­vę ga­li­ma
ten­kin­ti tiek ieš­ko­vo, tiek ir ki­tų AB „Ri­me­da” kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mus.
Pa­žy­mė­ti­na, kad Lie­tu­vos tau­po­ma­sis ban­kas AB „Ri­me­da” ban­kro­to
by­lo­je ne­bu­vo pa­reiš­kęs rei­ka­la­vi­mų, ky­lan­čių iš pa­sko­los su­tar­čių,
su­da­ry­tų su V. Sta­niu­lė­no PĮ „Vis­kin­tas”, ir šio ban­ko veiks­mai ver­tin­ti­ni
kaip ieš­ko­ji­mas ki­to­kių, t. y. ne­tei­sė­tų bū­dų, ku­riais ga­lė­tų pa­ten­kin­ti
sa­vo rei­ka­la­vi­mą, apei­nant ki­tus AB „Ri­me­da” kre­di­to­rius. Šios ap­lin­ky­bės
pa­tvir­ti­na, jog abu at­sa­ko­vai vei­kė ne­są­ži­nin­gai. To­dėl tei­sė­jų
ko­le­gi­ja pri­pa­žįs­ta pa­grįs­tais ka­sa­ci­nio skun­do vie­nuo­lik­tą, dvy­lik­tą,
try­lik­tą ir ke­tu­rio­lik­tą ar­gu­men­tus ir at­me­ta kaip ne­pa­grįs­tus
ati­tin­ka­mus AB „Ri­me­da” at­si­lie­pi­mo į ka­sa­ci­nį skun­dą ar­gu­men­tus.
Nu­ro­dy­ti ar­gu­men­tai
pa­tvir­ti­na, kad Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja ne­tin­ka­mai aiš­ki­no ir tai­kė CK 571 straips­nį, to­dėl jos spren­di­mas nai­kin­ti­nas
(CPK 3542 str. 2 d. ) ir pa­lik­ti­nas ga­lio­ti
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo spren­di­mas.
Kar­tu at­kreip­ti­nas
dė­me­sys į tai, kad tais at­ve­jais, kai sko­li­nin­kui yra iš­kel­ta ban­kro­to
by­la, Pau­lia­no ieški­nio ins­ti­tu­to tai­ky­mas tu­ri tam tik­rą spe­ci­fi­ką.
Iš­kė­lus ban­kro­to by­lą, įmo­nės kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mai ten­ki­na­mi
Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka. To­dėl CK 571 straips­nis tu­ri bū­ti aiš­ki­na­mas ir tai­ko­mas
sis­te­miš­kai kar­tu su Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo nor­mo­mis, reg­la­men­tuo­jan­čio­mis
kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mų pa­ten­ki­ni­mo tvar­ką. Tai reiš­kia, kad pri­pa­ži­nus
ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės su­da­ry­tą san­do­rį ne­ga­lio­jan­čiu CK 571 straipsnio pa­grin­du, ne­ga­li bū­ti tai­ko­ma
šio straips­nio 3 da­lis. To­kiais at­ve­jais sko­li­nin­ko ne­pa­grįs­tai per­leis­tas
tur­tas ar jo ver­tė tu­ri bū­ti iš­ieš­ko­mi ne tie­sio­giai Pau­lia­no ieš­ki­nį
pa­reiš­ku­sio kre­di­to­riaus nau­dai, bet grą­ži­na­ma į ban­kru­tuo­jan­čios
įmo­nės tur­to ma­sę ir nau­do­ja­ma at­si­skai­ty­mams su vi­sais kre­di­to­riais,
o ne tik su ieš­ko­vu pa­gal Pau­lia­no ieš­ki­nį. Tai­gi sko­li­nin­ko
ban­kro­to at­ve­ju Pau­lia­no ieški­nys tar­nau­ja ne vie­no, o vi­sų
jo kre­di­to­rių in­te­re­sams: tur­tas ar jo ver­tė, iš­rei­ka­lau­ti tai­kant
res­ti­tu­ci­ją, to­kiais at­ve­jais tu­ri bū­ti nau­do­ja­mi at­si­skai­ty­mams
su kre­di­to­riais Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka. Dėl šios
prie­žas­ties Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas pa­grįs­tai at­si­sa­kė ten­kin­ti
ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mą dėl 393 915,3 Lt pri­tei­si­mo, nes ieš­ko­vo tur­ti­niai
rei­ka­la­vi­mai tu­ri bū­ti ten­ki­na­mi ban­kro­to by­lo­je. Dėl šių ar­gu­men­tų
pir­ma­sis ir ant­ra­sis ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai at­mes­ti­ni kaip
ne­pa­grįs­ti.

2. Dėl ban­kru­tuo­jan­čios
įmo­nės kre­di­to­riaus tei­sės gin­čy­ti kre­di­to­rių
       su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mus

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, at­mes­da­ma ieš­ki­nį
nu­ro­dė, kad ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės kre­di­to­riai ne­tu­ri tei­sės gin­čy­ti
kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mų. To­kią iš­va­dą ko­le­gi­ja mo­ty­va­vo
tuo, kad Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mas ne­nu­ma­to kre­di­to­riaus ga­li­my­bės
skųs­ti teis­mui kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mus. Su to­kia ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­da ne­ga­li­ma su­tik­ti. B-­kro­to san­ty­kiai
yra pri­va­ti­nės tei­sės reg­la­men­ta­vi­mo sri­tis. Pri­va­ti­nei tei­sei,
skir­tin­gai nei vie­ša­jai tei­sei, yra bū­din­gas dis­po­zi­ty­vus tei­si­nio
reg­la­men­ta­vi­mo prin­ci­pas. Šis prin­ci­pas reiš­kia, kad ci­vi­li­nių tei­si­nių
san­ty­kių sub­jek­tai tu­ri tei­sę at­lik­ti bet ko­kius veiks­mus, jei­gu jie
nė­ra tie­sio­giai drau­džia­mi įsta­ty­mo, ne­pri­eš­ta­rau­ja pro­tin­gu­mo,
tei­sin­gu­mo, są­ži­nin­gu­mo bei ki­tiems tei­sės prin­ci­pams ir ne­pa­žei­džia
ki­tų as­me­nų tei­sių ir tei­sė­tų in­te­re­sų. Tam, kad ci­vi­li­nių tei­si­nių
san­ty­kių sub­jek­tas ga­lė­tų tam tik­rus veiks­mus at­lik­ti, ne­bū­ti­na,
jog tei­sės nor­mos įsak­miai to­kią ga­li­my­bę nu­ma­ty­tų. Tai­gi ci­vi­li­nė­je
tei­sė­je ga­lio­ja prin­ci­pas, jog lei­džia­ma vis­kas, kas nė­ra tie­sio­giai
drau­džia­ma ir kas ne­pa­žei­džia ben­drų­jų tei­sės prin­ci­pų bei ki­tų as­me­nų
tei­sių ir tei­sė­tų in­te­re­sų. Va­di­na­si, ta ap­lin­ky­bė, kad Įmo­nių ban­kro­to
įsta­ty­mas tie­sio­giai ne­nu­ma­to kre­di­to­riaus tei­sės gin­čy­ti kre­di­to­rių
su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mus teis­mi­ne tvar­ka, jo­kiu bū­du nė­ra pa­kan­ka­mas
ar­gu­men­tas da­ry­ti iš­va­dą, jog kre­di­to­rius to­kios tei­sės ne­tu­ri.
Kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo pri­im­ti nu­ta­ri­mai ga­li ne tik prieš­ta­rau­ti
įsta­ty­mui, bet ir pa­žeis­ti ki­tų kre­di­to­rių tei­ses ir tei­sė­tus in­te­re­sus
(pvz. , kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mai ga­li bū­ti pri­im­ti pa­žei­džiant
kvo­ru­mo rei­ka­la­vi­mą, ne­pra­ne­šus apie su­si­rin­ki­mą dau­gu­mai kre­di­to­rių
ir pan. ). Tai, kad pa­gal 1992 m. rug­sė­jo 15 d. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo
11 straips­nio 3 da­lį kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mai pri­va­lo­mi
vi­siems kre­di­to­riams, jo­kiu bū­du ne­reiš­kia, kad kre­di­to­rius, ku­rio
tei­ses toks nu­ta­ri­mas pa­žei­džia, ne­ga­li jo gin­čy­ti. Kre­di­to­riaus
tei­sės teis­mi­ne tvar­ka gin­čy­ti kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mus,
pa­žei­džian­čius jo tei­ses, ne­pri­pa­ži­ni­mas, prieš­ta­rau­tų ne tik Įmo­nių
ban­kro­to įsta­ty­mo 10, 11 ir 12 straips­niams, bet ir pa­žeis­tų as­mens kon­sti­tu­ci­nę
tei­sę į teis­mi­nę gy­ny­bą (Kon­sti­tu­ci­jos 30 str. 1 d. ). Be to, ne­pri­pa­ži­nus
kre­di­to­riui tei­sės gin­čy­ti aiš­kiai ne­tei­sė­tus kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo
nu­ta­ri­mus, ga­li bū­ti pa­žeis­tas vie­šas in­te­re­sas, nes ne­lik­tų as­mens,
ga­lin­čio ini­ci­juo­ti to­kių ne­tei­sė­tų nu­ta­ri­mų pa­nai­ki­ni­mą. Ap­lin­ky­bė,
jog sko­li­nin­kui iš­ke­lia­ma ban­kro­to by­la, pa­ti sa­vai­me ne­reiš­kia,
kad to­kio sko­li­nin­ko kre­di­to­rius pra­ran­da tei­sę į teis­mi­nę gy­ny­bą.
Pa­gal 1992 m. rug­sė­jo 15 d. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 10 straips­nio 2
da­lį vi­sų kre­di­to­rių tei­sės yra ly­gios. Ly­gus ly­giam ne­tu­ri ga­lios.
To­dėl ku­riam nors kre­di­to­riui ma­nant, kad ki­tų kre­di­to­rių pri­im­tas
nu­ta­ri­mas pa­žei­džia jo tei­ses, šis sa­vo tei­ses ga­li gin­ti teis­mi­ne
tvar­ka. To­kiais at­ve­jais pa­gal ana­lo­gi­ją ga­li bū­ti tai­ko­mos Ak­ci­nių
ben­dro­vių įsta­ty­mo nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų
su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mų gin­či­ji­mą. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pri­pa­žįs­ta
ka­sa­ci­nio skun­do tre­či­ą­jį, ket­vir­tą­jį, penk­tą­jį, šeš­tą­jį, sep­tin­tą­jį,
aš­tun­tą­jį, de­vin­tą­jį ir de­šim­tą­jį ar­gu­men­tus, jog Įmo­nių ban­kro­to
įsta­ty­mas tu­ri bū­ti aiš­ki­na­mas ir tai­ko­mas sis­te­miš­kai, pa­grįs­tais
ir at­me­ta kaip ne­pa­grįs­tus ati­tin­ka­mus Lie­tu­vos tau­po­mo­jo ban­ko
at­si­lie­pi­mo į ieš­ki­nį ar­gu­men­tus. Ka­dan­gi Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja ne­tin­ka­mai aiš­ki­no
ir tai­kė Įmo­nių ban­kro­to 10, 11 ir 12 straips­nius, jos spren­di­mas nai­kin­ti­nas
(CPK 3542 str. 2 d. ).
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, rem­da­ma­si iš­dės­ty­tais
ar­gu­men­tais ir va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos CPK 368 straips­nio 1 da­lies 3
punk­tu bei 370 straips­niu,

n u t a r i a :

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. lap­kri­čio
14 d. spren­di­mą pa­nai­kin­ti ir pa­lik­ti ga­lio­ti Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo 2000 m. bir­že­lio 27 d. spren­di­mą.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo jos
pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.67108 sekundės -