Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5253: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 2. Dėl Dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mo 37 straips­nio aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo

Darb­da­vio ne­ap­svars­ty­mas
klau­si­mo, ar at­leidžia­mas dar­buo­to­jas ne­tu­ri pir­me­ny­bės tei­sės bū­ti
pa­lik­tas dirb­ti, sa­vai­me ne­reiš­kia, kad šis dar­buo­to­jas at­leis­tas
iš dar­bo pa­žei­džiant Dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mo 37 straips­nio rei­ka­la­vi­mus.
Teis­mas, tik­rin­da­mas, ar dar­buo­to­jas ne­tu­rė­jo pir­me­ny­bės tei­sės
bū­ti pa­lik­tas dirb­ti, ne­tu­ri ap­si­ri­bo­ti vien tik darb­da­vio at­lik­tų
ar ne­at­lik­tų veiks­mų kon­sta­ta­vi­mu, o pri­va­lo nu­sta­ty­ti, ar Dar­bo
su­tar­ties įsta­ty­mo 37 straips­nis yra tai­ky­ti­nas, ar dar­buo­to­jas tu­rė­jo
pir­me­ny­bės tei­sę, ar ši tei­sė jam tai­ky­ti­na ir prieš ku­riuos pa­lik­tus
dirb­ti dar­buo­to­jus, ar ši tei­sė nė­ra pa­žeis­ta.
Dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mo
37 straips­nis reg­la­men­tuo­ja ja­me nu­ma­ty­tų dar­buo­to­jų pir­me­ny­bės
tei­sę bū­ti pa­lik­tiems dirb­ti tais at­ve­jais, ka­da, įvy­kus ga­my­bos ar
dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo pa­kei­ti­mams, tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų
dar­bo vie­tų su­ma­žė­jo, ta­čiau to­kių dar­bo vie­tų iš­li­ko, ir jo­se lik­ti
dirb­ti pre­ten­duo­ja du ar dau­giau tą pa­tį dar­bą dir­ban­čių tos pa­čios
spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų.

                                                                   Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K–3–779/2001
                                                                   By­lų
ka­te­go­ri­ja 2. 4. 3. 2

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2001 m.
spa­lio 8 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: B-o S-o (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), Si­gi­to G-iaus
ir A-o S-­niš­kio (pra­ne­šė­jas),
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal at­sa­ko­vo – ak­ci­nės
ben­dro­vės Lie­tu­vos tau­po­ma­sis ban­kas ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus
mies­to 2–ojo apy­lin­kės teis­mo 2001 m. sau­sio 24 d. spren­di­mo ir Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m.
ko­vo 12 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo
Re­gi­man­to Vi­so­ka­vi­čiaus ieš­ki­nį at­sa­ko­vui ak­ci­nei ben­dro­vei Lie­tu­vos
tau­po­ma­sis ban­kas dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu
ir kom­pen­sa­ci­jos pri­tei­si­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieš­ko­vas R. Vi­so­ka­vi­čius
nu­ro­dė, kad nuo 2000 m. va­sa­rio 1 d. dir­bo pas at­sa­ko­vą Klien­tų ap­tar­na­vi­mo
de­par­ta­men­to (to­liau – KAD) di­rek­to­riu­mi. At­sa­ko­vo 2000 m. bir­že­lio
30 d. įsa­ky­mu Nr. 178–P2 (to­liau – Įsa­ky­mas Nr. 178–P2) jis bu­vo at­leis­tas
iš dar­bo pa­gal DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. , iš­mo­kant 2 vi­du­ti­nių mė­ne­si­nių
dar­bo už­mo­kes­čių (to­liau – VMDU) dy­džio iš­ei­ti­nę pa­šal­pą. Ieš­ko­vo
tei­gi­mu, jis bu­vo atle­is­tas iš dar­bo ne­tei­sė­tai, nes at­sa­ko­vo val­dy­bai
2000 m. ba­lan­džio 19 d. nu­ta­rus per­tvar­ky­ti ban­ko cen­tri­nio apa­ra­to
val­dy­mo struk­tū­rą įvy­ko tik funk­ci­jų per­skirs­ty­mas tarp at­sa­ko­vo
de­par­ta­men­tų ir sky­rių, tai ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo
pa­kei­ti­mu. Ieš­ko­vo tei­gi­mu, jam 2000 m. ba­lan­džio 20 d. įteik­ta­me
įspė­ji­me apie bū­si­mą at­lei­di­mą ne­bu­vo nu­ro­dy­ta, jog yra nai­ki­na­mas
ieš­ko­vo eta­tas, toks at­sa­ko­vo spren­di­mas ne­bu­vo įfor­min­tas įsa­ky­mu,
taip pat dar ne­bu­vo pa­tvir­tin­ta nau­ja ban­ko val­dy­mo struk­tū­ra. Ieš­ko­vas
taip pat nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vo val­dy­ba 2000 m. lie­pos 5 d. nu­ta­ri­mu,
t. y. po ieš­ko­vo at­lei­di­mo, pa­nai­ki­no KAD. Ieš­ko­vo ma­ny­mu, at­sa­ko­vas
ga­lė­jo įteik­ti ieš­ko­vui įspė­ji­mą tik po KAD pa­nai­ki­ni­mo ir, pa­si­bai­gus
įspė­ji­mo lai­ko­tar­piui, at­leis­ti iš dar­bo. Ieš­ko­vas pra­šė pri­pa­žin­ti
Įsa­ky­mą Nr. 178–P2 dėl jo at­lei­di­mo iš dar­bo ne­tei­sė­tu, į dar­bą jo ne­grą­žin­ti,
o pri­teis­ti 12 VMDU dy­džio kom­pen­sa­ci­ją – 52 800 Lt ir lai­ky­ti jį at­leis­tu
pa­gal DSĮ 28 str. By­los nag­ri­nė­ji­mo me­tu ieš­ko­vas taip pat nu­ro­dė,
kad at­lei­džiant jį iš dar­bo ne­bu­vo at­si­žvelg­ta į jo pir­me­ny­bės tei­sę
bū­ti pa­lik­tam dirb­ti, ku­rią jis tu­rė­jo pa­gal DSĮ 37 str. 1 d. 2 p. ,
kaip vie­nas iš­lai­kan­tis duk­rą iki 16 me­tų.
Vil­niaus mies­to 2–asis
apy­lin­kės teis­mas 2001 m. sau­sio 24 d. spren­di­mu ieš­ki­nį pa­ten­ki­no,
pri­pa­ži­no ieš­ko­vo at­lei­di­mą iš dar­bo ne­tei­sė­tu, lai­kė jį at­leis­tu
pa­gal DSĮ 28 str. , pri­tei­sė ieš­ko­vui 17 490 Lt dy­džio kom­pen­sa­ci­ją iš
at­sa­ko­vo. Teis­mas nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vo val­dy­ba 2000 m. ba­lan­džio
19 d. nu­ta­rė per­tvar­ky­ti ban­ko val­dy­mo struk­tū­rą, per­skirs­tant pa­da­li­nių
funk­ci­jas ir ma­ži­nant dar­buo­to­jų skai­čių. Teis­mas nu­sta­tė, kad to­kie
dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo pa­kei­ti­mai bu­vo įvyk­dy­ti: nau­jai su­kur­ta­me
sky­riu­je at­si­sa­ky­ta da­lies funk­ci­jų, su­ma­žin­tas dar­buo­to­jų skai­čius
pa­ly­gi­nus su dar­buo­to­jų skai­čiu­mi KAD. To­dėl teis­mas at­me­tė ieš­ko­vo
ar­gu­men­tus, jog at­sa­ko­vas ne­vyk­dė dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo pa­kei­ti­mų.
Ta­čiau teis­mas nu­sta­tė, kad ieš­ko­vo su­tuok­ti­nė ne­dir­ba, ne­gau­na jo­kių
pa­šal­pų ar iš­mo­kų, to­dėl ieš­ko­vas trejų me­tų duk­rą iš­lai­ko vie­nas.
Teis­mas nu­ro­dė, kad at­sa­ko­vo at­sto­vė pri­pa­ži­no, jog at­lei­džiant
ieš­ko­vą iš dar­bo ši ap­lin­ky­bė ne­bu­vo svars­to­ma, at­sa­ko­vas ne­pa­tei­kė
įro­dy­mų, kad bū­tų šią ap­lin­ky­bę aiš­ki­nę­sis. To­dėl teis­mas pa­da­rė
iš­va­dą, kad at­sa­ko­vas pa­žei­dė DSĮ 37 str. 1 d. 2 p. , dėl to ieš­ko­vo at­lei­di­mą
iš dar­bo pri­pa­ži­no ne­tei­sė­tu. Teis­mas spren­dė, kad ieš­ko­vui pri­teis­ti­na
4 VMDU dy­džio kom­pen­sa­ci­ja, at­si­žvel­giant į ieš­ko­vui iš­mo­kė­tą 2
VMDU iš­ei­ti­nę pa­šal­pą ir tai, kad ieš­ko­vas nuo 2000 m. ge­gu­žės
5 d. įsi­dar­bi­no.
Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si
at­sa­ko­vo ape­lia­ci­nį skun­dą, 2001 m. ko­vo 12 d. nu­tar­ti­mi Vil­niaus
mies­to 2–ojo apy­lin­kės teis­mo 2001 m. sau­sio 24 d. spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą.
Ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, kad Tei­sė­jų se­na­to 1996 m. bir­že­lio 21 d. Nu­ta­ri­mu
Nr. 42 iš­aiš­kin­ta, jog nag­ri­nė­jant gin­čus dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal
DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. teis­mas tu­ri pa­tik­rin­ti, ar dar­buo­to­jas ne­tu­rė­jo
DSĮ 37 str. nu­ma­ty­tos pir­me­ny­bės tei­sės bū­ti pa­lik­tas dirb­ti. Ko­le­gi­ja
nu­ro­dė, kad by­lo­je nu­sta­ty­ta, jog ieš­ko­vas vie­nas iš­lai­ko vai­ką
iki 16 me­tų, o at­sa­ko­vas šių ap­lin­ky­bių ne­si­aiš­ki­no ir į tai, kad
ieš­ko­vas tu­ri pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­tas dirb­ti, neat­si­žvel­gė,
taip pat ne­pa­tei­kė įro­dy­mų, kad ieš­ko­vo kva­li­fi­ka­ci­ja ir dar­bo na­šu­mas
bu­vo že­mes­ni už tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų. To­dėl ko­le­gi­ja
spren­dė, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas yra tei­sė­tas.
Ko­le­gi­ja taip pat nu­ro­dė, kad nau­jai įsteig­ta­me Cen­tro sky­riaus Klien­tų
ap­tar­na­vi­mo po­sky­ry­je dar­bas ieš­ko­vui ne­bu­vo siū­lo­mas.
Ka­sa­ci­niu skun­du at­sa­ko­vas
AB Lie­tu­vos tau­po­ma­sis ban­kas pra­šo pa­nai­kin­ti Vil­niaus mies­to
2–ojo apy­lin­kės teis­mo 2001 m. sau­sio 24 d. spren­di­mą ir Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo 2001 m. ko­vo 12 d. nu­tar­tį, per­duo­ti by­lą nag­ri­nė­ti iš nau­jo
Vil­niaus mies­to 2–ajam apy­lin­kės teis­mui. Ka­sa­ci­nis skun­das grin­džia­mas
šiais mo­ty­vais:
1. Ieš­ko­vas ieš­ki­ni­nia­me
pa­reiš­ki­me ne­si­rė­mė DSĮ 37 str. pa­žei­di­mu. Ši ap­lin­ky­bė bu­vo nu­ro­dy­ta
tik teis­mo po­sė­džio me­tu, žo­džiu, o ne raš­tu, kaip to rei­ka­lau­ja CPK
146 str. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, ne­pa­siū­lęs ieš­ko­vui pa­tiks­lin­ti
ieš­ki­nio da­ly­ką ir pa­grin­dą, iš­ėjo už ieš­ki­ni­nio rei­ka­la­vi­mo ri­bų,
pa­žeis­da­mas CPK 35 str. 1 d. , 146, 148 str.
2. Ka­dan­gi ieš­ki­nio
pa­grin­das ne­bu­vo su­for­mu­luo­tas raš­tu, ka­sa­to­rius ne­ga­lė­jo pa­teik­ti
įro­dy­mų apie tai, kad ieš­ko­vo kva­li­fi­ka­ci­ja ir dar­bo na­šu­mas ne­bu­vo
aukš­tes­ni nei ki­tų tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų. By­lą nag­ri­nė­ję
teis­mai šių ap­lin­ky­bių ne­si­aiš­ki­no, o tie­siog kon­sta­ta­vo, kad by­lo­je
nė­ra to­kių duo­me­nų. Ka­sa­to­riaus nuo­mo­ne, at­si­žvel­giant į tai, kad
ieš­ko­vas ne­pa­tiks­li­no ieš­ki­nio pa­grin­do, teis­mai, lai­ky­da­mie­si
run­gi­mo­si ir ša­lių ly­gy­bės prin­ci­pų, tu­rė­jo pa­siū­ly­ti ieš­ko­vui
pa­teik­ti pa­pil­do­mus įro­dy­mus at­sa­ko­vui pa­gal CPK 58 str. 2 d. To ne­pa­da­rę,
teis­mai pri­ėmė spren­di­mus neiš­si­aiš­ki­nę vi­sų by­los ap­lin­ky­bių, pa­žeis­da­mi
CPK 65 str. , 217 str. 1 d.
3. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo iš­va­da, kad ka­sa­to­rius ne­pa­siū­lė ieš­ko­vui dar­bo nau­jai
įsteig­ta­me ban­ko Cen­tro sky­riu­je ir taip bu­vo pa­žeis­ta ieš­ko­vo pir­me­ny­bės
tei­sė lik­ti dar­be, yra ne­pa­grįs­ta, nes Cen­tro sky­riaus eta­tų są­ra­šas
bu­vo pa­tvir­tin­tas tik 2000 m. lie­pos 5 d. , kai ieš­ko­vas jau bu­vo at­leis­tas
iš dar­bo ir pa­siū­ly­ti jam dar­bo ka­sa­to­rius ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės.
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­ty­rė Cen­tro sky­riu­je įdar­bin­tų
dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos ir dar­bo na­šu­mo, taip pa­žeis­da­mas CPK
65 str.
4. By­lą nag­ri­nė­ję
teis­mai ne­tin­ka­mai aiš­ki­no ir tai­kė DSĮ 37 str. 1 d. 2 p. Šios nor­mos
tiks­las – už­tik­rin­ti vai­kų iki 16 me­tų am­žiaus, ku­riuos dėl ob­jek­ty­vių
prie­žas­čių au­gi­na tik vie­nas iš tė­vų ar kai šei­mą iš­lai­ko vie­nas su­tuok­ti­nis,
o ki­tas ne­dir­ba dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių. Ieš­ko­vo su­tuok­ti­nė yra
dar­bin­ga, ta­čiau ne­dir­ba, dar­bo bir­žo­je nė­ra įsi­re­gist­ra­vu­si,
t. y. dar­bo ne­ieš­ko.
5. At­si­žvel­giant į
dar­bo su­tar­ties ša­lių ly­gy­bės prin­ci­pą, darb­da­vys pri­va­lo pa­tik­rin­ti,
ar dar­buo­to­jas ne­tu­ri DSĮ 37 str. nu­ma­ty­tos pir­me­ny­bės tei­sės bū­ti
pa­lik­tas dirb­ti, o dar­buo­to­jas pri­va­lo in­for­muo­ti darb­da­vį apie ap­lin­ky­bes,
su­tei­kian­čias jam pir­me­ny­bę lik­ti dar­be. Ieš­ko­vas ne­in­for­ma­vo ka­sa­to­riaus
apie tai, kad jis vie­nas iš­lai­ko ne­pil­na­me­tę duk­rą, nors jis apie to­kią
ban­ke nu­sta­ty­tą tvar­ką ži­no­jo ir bu­vo at­sa­kin­gas už jos vyk­dy­mą.
Ka­sa­to­rius ne­tu­rė­jo pa­grin­do ma­ny­ti, kad ieš­ko­vas vie­nas iš­lai­ko
vai­ką, nes pro­tin­gai ti­kė­jo­si, kad šei­mą iš­lai­ko abu dar­bin­gi su­tuok­ti­niai.
Esant to­kioms ap­lin­ky­bėms, ka­sa­to­riaus, kaip darb­da­vio, kal­tės pa­žei­dus
DSĮ 37 str. rei­ka­la­vi­mus kon­sta­tuo­ti ne­ga­li­ma, nes prie­šin­gu at­ve­ju
darb­da­vys (ka­sa­to­rius) at­si­dur­tų ne­ly­gio­je pa­dė­ty­je su dar­buo­to­ju
(ieš­ko­vu).
At­si­lie­pi­mas į ka­sa­ci­nį
skun­dą CPK 356 str. 2 d. nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­gau­tas.

Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

Gin­čų, ky­lan­čių iš
dar­bo tei­si­nių san­ty­kių, spe­ci­fi­ka nu­le­mia tam tik­rus jų nag­ri­nė­ji­mo
ypa­tu­mus. Tei­sė­jų se­na­tas 1996 m. bir­že­lio 21 d. nu­ta­ri­mo Nr. 42
„Dėl dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mo tai­ky­mo ci­vi­li­nė­se by­lo­se api­ben­dri­ni­mo
re­zul­ta­tų” 20 p. iš­aiš­ki­no teis­mams, kad nag­ri­nė­da­mas rei­ka­la­vi­mus
grą­žin­ti į dar­bą as­me­nis, at­leis­tus iš dar­bo dėl dar­buo­to­jų skai­čiaus
ma­ži­ni­mo (DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. ), teis­mas, be ki­ta ko, tu­ri pa­tik­rin­ti,
ar dar­buo­to­jas ne­tu­rė­jo DSĮ 37 str. nu­ma­ty­tos pir­me­ny­bės tei­sės bū­ti
pa­lik­tas dirb­ti. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas 1997 m. bir­že­lio
13 d. nu­ta­ri­mo Nr. 5 „Dėl įsta­ty­mų, re­gu­liuo­jan­čių teis­mo spren­di­mo
pri­ėmi­mo ir iš­dės­ty­mo tvar­ką, tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je” 2. 2 p. iš­aiš­ki­no
teis­mams, kad teis­mas, lai­ky­da­ma­sis run­gi­mo­si prin­ci­po, tu­ri aiš­kin­ti
ne tik tas ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis pa­grin­džia­mi ša­lių rei­ka­la­vi­mai ir
at­si­kir­ti­mai, bet ir ki­to­kias ap­lin­ky­bes, tu­rin­čias reikš­mės by­lai
tei­sin­gai iš­spręs­ti (CPK 65 str. 1 d. ), pa­siū­ly­da­mas ša­lims ir ki­tiems
da­ly­vau­jan­tiems by­lo­je as­me­nims pa­teik­ti pa­pil­do­mus įro­dy­mus
(CPK 58 str. 2 d. ). Ap­lin­ky­bė, ar at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DSĮ 29 str.
1 d. 2 p. tei­sė­tu­mą gin­či­jan­tis as­muo ne­tu­rė­jo DSĮ 37 str. nu­ma­ty­tos
pir­me­ny­bės tei­sės bū­ti pa­lik­tas dirb­ti, yra reikš­min­ga by­lai tei­sin­gai
iš­spręs­ti. Šią ap­lin­ky­bę teis­mas tu­ri aiš­kin­tis ir tuo at­ve­ju, kai
ša­lių rei­ka­la­vi­mai ir at­si­kir­ti­mai ja tie­sio­giai nė­ra grin­džia­mi.
To­dėl tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad šią by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai,
tik­rin­da­mi, ar ieš­ko­vas R. Vi­so­ka­vi­čius ne­tu­rė­jo DSĮ 37 str. nu­ma­ty­tos
pir­me­ny­bės tei­sės, ieš­ki­ni­nių rei­ka­la­vi­mų ri­bų ne­pa­žei­dė. Kar­tu
tei­sė­jų ko­le­gi­ja su­tin­ka su ka­sa­to­riaus ar­gu­men­tais, kad teis­mas,
aiš­kin­da­ma­sis ieš­ki­ni­nia­me pa­reiš­ki­me ieš­ki­nio pa­grin­du tie­sio­giai
ne­nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes, pri­va­lo pa­siū­ly­ti ša­lims pa­teik­ti pa­pil­do­mus
įro­dy­mus (CPK 13 str. , 58 str. 2 d. ). Šių ap­lin­ky­bių bu­vi­mą ar ne­bu­vi­mą
teis­mas kon­sta­tuo­ja rem­da­ma­sis ša­lių pa­teik­tais įro­dy­mais (CPK 58
str. 2 d. , 222 str. 4 d. 2, 3 p. ).
Šią by­lą nag­ri­nė­ję
teis­mai ieš­ko­vo at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­ži­no ne­tei­sė­tu, nes lai­kė,
kad ieš­ko­vas iš dar­bo at­leis­tas pa­žei­džiant DSĮ 37 str.
DSĮ 37 str. pa­žei­di­mas,
su­da­ran­tis pa­grin­dą at­lei­di­mą iš dar­bo pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu, kon­sta­tuo­ja­mas
ta­da, kai nu­sta­to­ma, kad dar­buo­to­jas, ku­riam tai­ko­ma DSĮ 37 str. nu­ma­ty­ta
pir­me­ny­bės tei­sė bū­ti pa­lik­tam dirb­ti, yra at­leis­tas iš dar­bo, o ki­tas
(ki­ti) dar­buo­to­jas, prieš ku­riuos at­leis­tas dar­buo­to­jas tu­rė­jo pir­mu­mo
tei­sę bū­ti pa­lik­tas dirb­ti, yra pa­lik­tas dirb­ti. Šio­je by­lo­je pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mas, iš da­lies ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
įsta­ty­mo pa­žei­di­mu, su­da­ran­čiu pa­grin­dą ieš­ko­vo at­lei­di­mą iš dar­bo
pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu, nu­ro­dė ap­lin­ky­bę, kad ieš­ko­vas iš dar­bo bu­vo
at­leis­tas at­sa­ko­vui ne­ap­svars­čius jo pir­me­ny­bės tei­sės bū­ti pa­lik­tam
dirb­ti bei ne­įver­ti­nus ap­lin­ky­bės, kad ieš­ko­vas vie­nas iš­lai­ko duk­rą
iki 16 me­tų. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mi, kad darb­da­vio ne­ap­svars­ty­mas
klau­si­mo, ar at­lei­džia­mas dar­buo­to­jas ne­tu­ri pir­me­ny­bės tei­sės bū­ti
pa­lik­tas dirb­ti, sa­vai­me ne­reiš­kia, kad šis dar­buo­to­jas at­leis­tas
iš dar­bo pa­žei­džiant DSĮ 37 str. rei­ka­la­vi­mus. Teis­mas, tik­rin­da­mas,
ar dar­buo­to­jas ne­tu­rė­jo pir­me­ny­bės tei­sės bū­ti pa­lik­tas dirb­ti,
ne­tu­ri ap­si­ri­bo­ti vien tik darb­da­vio at­lik­tų ar ne­at­lik­tų veiks­mų
kon­sta­ta­vi­mu, o pri­va­lo nu­sta­ty­ti, ar DSĮ 37 str. yra tai­ky­ti­nas,
ar dar­buo­to­jas tu­rė­jo pir­me­ny­bės tei­sę, ar ši tei­sė jam tai­ky­ti­na
ir prieš ku­riuos pa­lik­tus dirb­ti dar­buo­to­jus, ar ši tei­sė nė­ra pa­žeis­ta.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­žy­mi,
kad DSĮ 37 str. reg­la­men­tuo­ja ja­me nu­ma­ty­tų dar­buo­to­jų pir­me­ny­bės
tei­sę bū­ti pa­lik­tiems dirb­ti tais at­ve­jais, ka­da, įvy­kus ga­my­bos ar
dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo pa­kei­ti­mams, tos pa­čios spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų
dar­bo vie­tų su­ma­žė­jo, ta­čiau to­kių dar­bo vie­tų iš­li­ko, ir jo­se lik­ti
dirb­ti pre­ten­duo­ja du ar dau­giau tą pa­tį dar­bą dir­ban­čių tos pa­čios
spe­cia­ly­bės dar­buo­to­jų. Kaip ma­ty­ti iš šios by­los duo­me­nų, at­sa­ko­vo
ban­ke bu­vo vie­nas KAD, taip pat ir vie­na KAD di­rek­to­riaus pa­rei­gy­bė,
ku­rio­je dir­bo ieš­ko­vas. Dėl įvyk­dy­tų dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo pa­kei­ti­mų
KAD bu­vo pa­nai­kin­tas ir KAD di­rek­to­riaus pa­rei­gy­bė iš vi­so ne­iš­li­ko.
Dėl šios prie­žas­ties nag­ri­nė­ja­mo­jo­je by­lo­je iš vi­so nė­ra ga­li­my­bės
spręs­ti apie ieš­ko­vo pir­me­ny­bės tei­sę bū­ti pa­lik­tam dirb­ti dar­be,
ku­ris ne­iš­li­ko. Taip pat šiuo at­ve­ju ne­ga­li­ma ir pri­pa­žin­ti, kad at­sa­ko­vas,
at­leis­da­mas ieš­ko­vą iš dar­bo, tu­rė­jo lai­ky­tis DSĮ 37 str. rei­ka­la­vi­mų,
juo­lab kad juos pa­žei­dė. Kaip ma­ty­ti iš by­los duo­me­nų, ieš­ko­vas, teig­da­mas
at­sa­ko­vą pa­žei­dus DSĮ 37 str. , taip ir ne­nu­ro­dė, prieš ku­riuos iš at­sa­ko­vo
ban­ke pa­lik­tus dirb­ti dar­buo­to­jus jis tu­rė­jo pir­me­ny­bės tei­sę. Tei­sė­jų
ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad šią by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai ne­tin­ka­mai
tai­kė DSĮ 37 str. Šis ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mų pa­žei­di­mas su­da­ro
pa­grin­dą iš­ei­ti už ka­sa­ci­nio skun­do ri­bų (CPK 358 str. 2 d. ).
Iš by­lo­je esan­čių įro­dy­mų
ma­ty­ti, kad by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai pa­grįs­tai pri­pa­ži­no bu­vus at­sa­ko­vo
ban­ke dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo pa­kei­ti­mų, lė­mu­sių dar­buo­to­jų skai­čiaus
ma­ži­ni­mą. Įmo­nės vi­di­nės struk­tū­ros pa­kei­ti­mai, su­si­ję su tam tik­rų
pa­da­li­nių pa­nai­ki­ni­mu, funk­ci­jų per­pas­kirs­ty­mu, teis­mų prak­ti­ko­je
pri­pa­žįs­ta­mi dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo pa­kei­ti­mais.
Nag­ri­nė­jant rei­ka­la­vi­mą
dėl grą­ži­ni­mo į dar­bą as­mens, at­leis­to pa­gal DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. , gin­čo
iš­spren­di­mui reikš­min­gas re­a­laus dar­buo­to­jų skai­čiaus su­ma­ži­ni­mo
fak­tas kon­sta­tuo­ja­mas pa­gal by­los duo­me­nis apie tai, ar iš tik­rų­jų
bu­vo su­ma­žin­tas dar­buo­to­jų, dir­bu­sių tą pa­tį dar­bą, kaip ir at­lei­di­mo
tei­sė­tu­mą gin­či­jan­tis dar­buo­to­jas, skai­čius. Šio­je by­lo­je nu­sta­ty­tos
ap­lin­ky­bės įga­li­na pri­pa­žin­ti, kad šio gin­čo iš­spren­di­mui reikš­min­gas
dar­buo­to­jų skai­čiaus su­ma­ži­ni­mas at­sa­ko­vo ban­ke iš tik­rų­jų bu­vo.
Pa­grin­do pri­pa­žin­ti,
kad at­sa­ko­vas, at­leis­da­mas ieš­ko­vą iš dar­bo, pa­žei­dė DSĮ 34 str. 1,
3 da­lių rei­ka­la­vi­mus, nė­ra.
Iš by­los duo­me­nų nė­ra
pa­grin­do kon­sta­tuo­ti, kad at­sa­ko­vas, at­leis­da­mas ieš­ko­vą iš dar­bo,
pa­žei­dė DSĮ 34 str. 7 d. rei­ka­la­vi­mus. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
nu­tar­ties mo­ty­vas, jog ieš­ko­vui ne­bu­vo pa­siū­ly­tas dar­bas Cen­tro
sky­riaus Klien­tų ap­tar­na­vi­mo po­sky­ry­je, ne­su­da­ro pa­grin­do pri­pa­žin­ti
at­sa­ko­vą pa­žei­dus DSĮ 34 str. 7 d. rei­ka­la­vi­mus. Darb­da­vys pa­gal
DSĮ 34 str. 3 d. nu­sta­ty­tą ter­mi­ną tu­ri tei­sę sa­vo nuo­žiū­ra pa­si­rink­ti
kon­kre­čią die­ną, nuo ku­rios jis sa­vo ini­cia­ty­va nu­trau­kia dar­bo su­tar­tį
ir, lai­ky­da­ma­sis įsta­ty­mų nu­sta­ty­tos tvar­kos, at­lei­džia dar­buo­to­ją
iš dar­bo. DSĮ 34 str. 7 d. ne­ga­li bū­ti aiš­ki­na­ma, kaip ap­ri­bo­jan­ti
darb­da­vio tei­sę nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį ir at­leis­ti dar­buo­to­ją iš
dar­bo sa­vo nuo­žiū­ra pa­si­rink­tą die­ną. To­dėl tai, kad at­leis­tam iš
dar­bo dar­buo­to­jui darb­da­vys ne­pa­siū­lė at­ei­ty­je bū­si­mos lais­vos
dar­bo vie­tos, ne­ga­li bū­ti pa­grin­das pri­pa­žin­ti, jog darb­da­vys pa­žei­dė
DSĮ 34 str. 7 d. rei­ka­la­vi­mus. Šios by­los duo­me­nys apie tai, kad ieš­ko­vas
iš dar­bo at­leis­tas 2000 m. lie­pos 1 d. , o at­sa­ko­vo ban­ko Cen­tro sky­riaus
eta­tų są­ra­šas bu­vo pa­tvir­tin­tas 2000 m. lie­pos 5 d. (b. l. 5, 71), są­ly­go­ja
iš­va­dą, kad at­sa­ko­vas, ne­pa­siū­ly­da­mas ieš­ko­vui dar­bo Cen­tro sky­riu­je,
ne­pa­žei­dė DSĮ 34 str. 7 d. rei­ka­la­vi­mų.
Rem­da­ma­si iš­dės­ty­tais
ar­gu­men­tais, tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad šią by­lą nag­ri­nė­ję
teis­mai pa­žei­dė DSĮ 37 str. , 42 str. 1 d. . Tai su­da­ro pa­grin­dą pa­nai­kin­ti
ap­skųs­tus spren­di­mą ir nu­tar­tį (CPK 3542 str. 2 d. , 358 str. ). Ka­dan­gi pa­grin­dų, nu­ma­ty­tų DSĮ 42 str. 1 d.
ir są­ly­go­jan­čių at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mą ne­tei­sė­tu, by­lo­je
ne­nu­sta­ty­ta, ieš­ko­vo R. Vi­so­ka­vi­čiaus ieš­ki­nys at­mes­ti­nas.
Nai­ki­nant ap­skųs­tus
spren­di­mą ir nu­tar­tį, taip pat tu­ri bū­ti pa­nai­kin­tos pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo 2001 m. ba­lan­džio 5 d. ir 2001 m. ge­gu­žės 14 d. nu­tar­tys, ku­rio­mis
iš­tai­sy­ti ra­šy­mo ap­si­ri­ki­mai spren­di­me (b. l. 127, 131).
At­me­tus ieš­ki­nį, iš
ieš­ko­vo pri­teis­ti­nos teis­mo iš­lai­dos at­sa­ko­vui ir vals­ty­bei, ati­tin­ka­mai
657,25 Lt ir 22,10 Lt (CPK 112, 117 str. ).
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si
CPK 368 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tu, 370 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r i a :

Vil­niaus mies­to 2–ojo
apy­lin­kės teis­mo 2001 m. sau­sio 24 d. spren­di­mą, 2001 m. ba­lan­džio 5 d.
nu­tar­tį ir 2001 m. ge­gu­žės 14 d. nu­tar­tį bei Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ko­vo 12 d. nu­tar­tį
pa­nai­kin­ti.
Pri­im­tą nau­ją spren­di­mą
ir ieš­ki­nį at­mes­ti.
Pri­teis­ti iš Re­gi­man­to
Vi­so­ka­vi­čiaus 657,25 Lt teis­mo iš­lai­dų ak­ci­nei ben­dro­vei Lie­tu­vos
tau­po­ma­sis ban­kas ir 22,10 Lt teis­mo iš­lai­dų vals­ty­bei.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo
die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.74118 sekundės -