TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 3. Dėl pa­rei­gos są­ži­nin­gai nau­do­tis pri­klau­san­čio­mis
pro­ce­si­nė­mis tei­sė­mis

Vi­si da­ly­vau­jan­tys
by­lo­je as­me­nys, siek­da­mi ne­pa­žeis­ti ki­tų, ypač prie­šin­gus in­te­re­sus
tu­rin­čių da­ly­vau­jan­čių by­lo­je as­me­nų tei­sių ir in­te­re­sų, pri­va­lo
sa­vo pro­ce­si­nė­mis tei­sė­mis (tei­se reikš­ti pra­šy­mus, teik­ti įro­dy­mus,
ap­skųs­ti pro­ce­si­nius teis­mų spren­di­mus ir kt. ) nau­do­tis są­ži­nin­gai
(Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 31 straips­nio 3 da­lis). Ci­vi­li­nio pro­ce­so
ko­dek­so 128 straips­nio 6 da­lis įtvir­ti­na da­ly­vau­jan­čių by­lo­je as­me­nų
pa­rei­gą do­mė­tis nag­ri­nė­ja­mos by­los ei­ga, veik­ti už grei­tą ir tei­sin­gą
by­los iš­nag­ri­nė­ji­mą. To­kiu bū­du už­tik­ri­na­mas ci­vi­li­nio pro­ce­so
tiks­lų įgy­ven­di­ni­mas, taip pat at­sklei­džia­mas vie­nas iš svar­biau­sių
pro­ce­si­nių tei­sių pa­skir­ties as­pek­tų – ga­ran­tuo­ti ope­ra­ty­vų ir
tei­sin­gą by­los iš­nag­ri­nė­ji­mą. Pro­ce­si­nės tei­sės įgy­ven­di­ni­mas
to­kiu bū­du, ku­riuo ne­pa­grįs­tai, prieš­ta­rau­jant šios sub­jek­ti­nės tei­sės
pa­skir­čiai, su­var­žo­mos ki­tų as­me­nų tu­ri­mos tei­sės ir tei­sė­ti in­te­re­sai,
lai­ky­ti­nas pik­tnau­džia­vi­mu tei­se – ne­tei­sė­tu veiks­mu. Iš ne­tei­sė­tų
veiks­mų ne­ga­li kil­ti jo­kios tei­sė­tos pa­sek­mės, tei­sė ir teis­mai ne­ga­li
pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tų veiks­mų bei gin­ti pik­tnau­džiau­jan­čių tei­se as­me­nų
in­te­re­sus. To­dėl pro­ce­si­nės tei­sės, ku­rias da­ly­vau­jan­tis by­lo­je
as­muo įgy­ven­di­na, pa­žeis­da­mas ki­tų as­me­nų tei­ses į grei­tą ir tei­sin­gą
by­los iš­nag­ri­nė­ji­mą bei šias tei­ses ati­tin­kan­čias pa­ties by­lo­je da­ly­vau­jan­čio
as­mens pa­rei­gas, nu­ma­ty­tas Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 31 straips­nio
3 da­ly­je ir 128 straips­nio 6 da­ly­je, ne­ga­li teis­mo bū­ti pri­pa­žįs­ta­mos
ir gi­na­mos. Teis­mas, nu­sta­tęs, kad sa­vo pro­ce­si­nė­mis tei­sė­mis as­muo
pik­tnau­džiau­ja, pri­va­lo ex of­fi­cio (sa­vo ini­cia­ty­va) ša­lin­ti to­kius
ne­tei­sė­tus veiks­mus ir jų pa­sek­mes.

                                                                   Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K–3–999/2001
                                                                   By­lų
ka­te­go­ri­ja 84; 87. 1; 115; 117

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos var­du

2001 m.
spa­lio 24 d.
Vil­nius
 
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: P-o Ž-io (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), A-o D-o (pra­ne­šė­jas)
ir E-i­di­jaus L-o,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vės G-­vy­gos
Ki­ka­lie­nės ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo 2001
m. ko­vo 13 d. nu­tar­ties, ku­ria ieš­ko­vės G-­vy­gos Ki­ka­lie­nės ape­lia­ci­nis
skun­das dėl Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo 2001 m. va­sa­rio 5 d. spren­di­mo
ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vės G-­vy­gos Ki­ka­lie­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui
ak­ci­nei ben­dro­vei Tur­to ban­kas su tre­čiuo­ju as­me­niu Aud­riu­mi Ki­ka­lu
dėl įkei­ti­mo su­tar­ties pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čia pri­pa­žin­tas ne­pa­duo­tu
ir grą­žin­tas ieš­ko­vei, bei Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ba­lan­džio 26 d. nu­tar­ties
per­žiū­rė­ji­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieš­ko­vė G. Ki­ka­lie­nė
ieš­ki­ni­niu pa­reiš­ki­mu 1999 m. sau­sio 20 d. krei­pė­si į teis­mą ir nu­ro­dė,
kad už­tik­rin­da­ma sū­naus A. Ki­ka­lo gau­tą pa­sko­lą 1996 m. sau­sio 31 d.
ji at­sa­ko­vui įkei­tė as­me­ni­nės nuo­sa­vy­bės tei­se val­do­mą gy­ve­na­mą­jį
na­mą ir 16,09 ha že­mės skly­pą, esan­čius Kre­tin­gos ra­jo­ne, Vi­li­miš­kės
kai­me. Ša­lių su­si­ta­ri­mu įkei­čia­mas tur­tas bu­vo įver­tin­tas 170 000
Lt. Sū­nus grą­ži­no tik da­lį pa­sko­los, to­dėl ant­sto­lių kon­to­rai bu­vo
pa­teik­tas vyk­do­ma­sis do­ku­men­tas dėl 78 346,38 Lt pri­vers­ti­nio iš­ieš­ko­ji­mo.
Teis­mo ant­sto­lis, vyk­dy­da­mas iš­ieš­ko­ji­mą, įkeis­tą tur­tą nu­ver­ti­no
iki 82 934 Lt. Ieš­ko­vė tvir­ti­no, kad įkei­ti­mo su­tar­tį su­da­rė dėl su­kly­di­mo,
tu­rė­ju­sio es­mi­nę reikš­mę. Jei­gu jai bū­tų ži­no­ma, jog įkeis­tas tur­tas
bus re­a­li­zuo­ja­mas, neat­si­žvel­giant į su­tar­ty­je nu­ro­dy­tą ver­tę,
ji ne­bū­tų su­ti­ku­si tur­to įkeis­ti. Rem­da­ma­si šio­mis ap­lin­ky­bė­mis,
G. Ki­ka­lie­nė teis­mo pra­šė 1996 m. sau­sio 31 d. įkei­ti­mo su­tar­tį pri­pa­žin­ti
ne­ga­lio­jan­čia.
Klai­pė­dos apy­gar­dos
teis­mas 2001 m. va­sa­rio 5 d. spren­di­mu ieš­ko­vės G. Ki­ka­lie­nės ieš­ki­nį
at­me­tė. Teis­mas kon­sta­ta­vo, jog ieš­ki­nys nė­ra pa­grįs­tas įro­dy­mais
(CPK 58 straips­nis). Teis­mas nu­ro­dė, kad ieš­ko­vė by­los nag­ri­nė­ji­mo
me­tu tik kon­sta­ta­vo fak­tą, jog su­kly­do su­da­ry­da­ma gin­či­ja­mą san­do­rį,
ta­čiau šiai ap­lin­ky­bei pa­tvir­tin­ti jo­kių įro­dy­mų ne­pa­tei­kė. By­la
bu­vo nag­ri­nė­ja­ma dve­jus me­tus, ieš­ko­vė nau­do­jo­si kva­li­fi­kuo­to
ad­vo­ka­to pa­gal­ba, bet per tą lai­ką ieš­ki­niui pa­grįs­ti pa­tei­kė tik
teis­mo ant­sto­lių 1997 m. lap­kri­čio 26 d. tur­to per­kai­no­ji­mo ak­tą, nu­ro­dy­da­ma,
jog vi­si reikš­min­gi do­ku­men­tai yra vyk­do­mo­jo­je by­lo­je. Iš vyk­do­mo­sios
by­los me­džia­gos teis­mas nu­sta­tė, jog 1996 m. sau­sio 31 d. A. Ki­ka­lo
gau­tos 100 000 Lt pa­sko­los grą­ži­ni­mui už­tik­rin­ti ieš­ko­vė įkei­tė pa­sta­tus
ir že­mės skly­pą. Kre­tin­gos ra­jo­no no­ta­rė 1997 m. ba­lan­džio 28 d. iš­da­vė
vyk­do­mą­jį įra­šą dėl 72 000 Lt pa­sko­los, 5566,60 Lt pa­lū­ka­nų, 390 Lt
dels­pi­ni­gių ir iš­ieš­ko­to­jo su­mo­kė­to 389,78 Lt at­ly­gi­ni­mo iš­ieš­ko­ji­mo
iš A. Ki­ka­lo ir įkai­to da­vė­jos G. Ki­ka­lie­nės. Ant­sto­lių kon­to­ra
prie Kre­tin­gos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo pra­dė­jo iš­ieš­ko­ji­mo pro­ce­są.
Įkeis­tam tur­tui bu­vo už­dė­tas areš­tas ir 1997 m. lie­pos 2 d. pa­skelb­tos
var­žy­ty­nės, nu­ro­dant par­duo­da­mo tur­to kai­ną – 180 000 Lt. Var­žy­ty­nėms
ne­įvy­kus, iš­ieš­ko­to­jui bu­vo pa­siū­ly­ta šia ver­te tur­tą pri­im­ti į
sa­vo ba­lan­są, bet jis at­si­sa­kė. Ta­da teis­mo ant­sto­lis da­ly­vau­jant
ieš­ko­vei įvyk­dė tur­to per­kai­no­ji­mą – pa­sta­tų ir že­mės skly­po kai­na
su­ma­žin­ta. Šia kai­na tur­tas iš var­žy­ty­nių taip pat ne­bu­vo par­duo­tas,
ban­kas jo pa­im­ti ne­su­ti­ko. Tur­tas dar kar­tą per­kai­no­tas iki 82 934 Lt.
Per­kai­no­jant kvies­ta da­ly­vau­ti ieš­ko­vė ne­at­vy­ko, o per­kai­no­ji­mo
ak­tą ap­skun­dė teis­mui. Kre­tin­gos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 1998 m. ko­vo
4 d. nu­tar­ti­mi šį skun­dą at­me­tė kaip ne­pa­grįs­tą. 1998 m. spa­lio 29 d.
ieš­ko­vė vėl krei­pė­si į teis­mą su ieš­ki­ni­niu pa­reiš­ki­mu, ku­riuo pra­šė
įpa­rei­go­ti ban­ką per­im­ti jos įkeis­tą tur­tą už įkei­ti­mo su­tar­ty­je
nu­ro­dy­tą 170 000 Lt kai­ną, pri­tei­siant jai skir­tu­mą tarp sū­naus įsi­sko­li­ni­mo
ir jos tur­to ver­tės. Šį pa­reiš­ki­mą teis­mas pa­li­ko ne­nag­ri­nė­tą, to­dėl
ieš­ko­vė krei­pė­si į teis­mą su nau­ju ieš­ki­niu. Teis­mas, įver­ti­nęs iš­dės­ty­tas
ap­lin­ky­bes, kon­sta­ta­vo, jog ieš­ko­vė sie­kia iš­veng­ti prie­vo­lės vyk­dy­mo
pa­gal įkei­ti­mo su­tar­tį, to­dėl kaip ne­tei­sė­tus skun­dė ant­sto­lių
veiks­mus, rei­ka­la­vo įpa­rei­go­ti ban­ką pri­im­ti tur­tą pra­di­ne jo kai­na
ir pa­da­vė jo­kiais įro­dy­mais ne­pa­grįs­tą ieš­ki­nį dėl įkei­ti­mo san­do­rio
pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiu. Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad 1998 m. spa­lio 29
d. ieš­ki­ni­nia­me pa­reiš­ki­me G. Ki­ka­lie­nė pri­pa­ži­no gin­či­ja­mą su­tar­tį
tei­sė­ta ir pra­šė ją vyk­dy­ti, kai tuo tar­pu 1999 m. sau­sio 20 d. teis­mui
pa­teik­ta­me ieš­ki­ny­je jau pra­šo tą pa­čią su­tar­tį pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čia
kaip su­da­ry­tą dėl su­kly­di­mo. Be to, teis­mas nu­ro­dė, jog CK 56 straips­nio
pa­grin­du san­do­rį ga­li­ma pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiu, jei­gu jis su­da­ry­tas
klys­tant dėl es­mi­nio san­do­rio ele­men­to. Ka­dan­gi bū­si­mo tur­to re­a­li­za­vi­mo
kai­na ne­bu­vo gin­či­ja­mo san­do­rio ele­men­tas, ne­ga­li­ma pri­pa­žin­ti,
kad ieš­ko­vė san­do­rį su­da­rė dėl su­kly­di­mo.
Ieš­ko­vė 2001 m. va­sa­rio
15 d. pa­da­vė ape­lia­ci­nį skun­dą. At­ski­ru pra­šy­mu G. Ki­ka­lie­nė teis­mo
pra­šė iš da­lies at­leis­ti ją nuo žy­mi­nio mo­kes­čio už pa­duo­tą ape­lia­ci­nį
skun­dą. Pra­šy­mą iš da­lies at­leis­ti nuo žy­mi­nio mo­kes­čio ieš­ko­vė mo­ty­va­vo
sun­kia sa­vo ma­te­ria­li­ne pa­dė­ti­mi. Ieš­ko­vė nu­ro­dė, kad vi­sas jos
tur­tas yra įkeis­tas ban­kui ir areš­tuo­tas, kad ji, bū­da­ma ūki­nin­ko že­mės
sa­vi­nin­kė, ne­ga­li bū­ti įre­gist­ruo­ta dar­bo bir­žo­je, nors fak­tiš­kai
yra be­dar­bė, kad ieš­ko­vės svei­ka­ta la­bai blo­ga.
Klai­pė­dos apy­gar­dos
teis­mas 2001 m. va­sa­rio 27 d. nu­tar­ti­mi at­lei­do ieš­ko­vę G. Ki­ka­lie­nę
nuo 4000 Lt žy­mi­nio mo­kes­čio da­lies už pa­duo­tą ape­lia­ci­nį skun­dą su­mo­kė­ji­mo
ir įpa­rei­go­jo ją iki 2001 m. ko­vo 10 d. su­mo­kė­ti li­ku­sią 250 Lt žy­mi­nio
mo­kes­čio da­lį.
Per nu­sta­ty­tą ter­mi­ną
ieš­ko­vė G. Ki­ka­lie­nė įpa­rei­go­ji­mo su­mo­kė­ti 250 Lt su­da­ran­čią žy­mi­nio
mo­kes­čio da­lį ne­įvyk­dė, to­dėl Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas 2001 m. ko­vo
13 d. nu­tar­ti­mi ieš­ko­vės ape­lia­ci­nį skun­dą pri­pa­ži­no ne­pa­duo­tu
ir grą­ži­no jį ieš­ko­vei.
Dėl Klai­pė­dos apy­gar­dos
teis­mo 2001 m. va­sa­rio 27 d. nu­tar­ties ir 2001 m. ko­vo 13 d. nu­tar­ties
ieš­ko­vė G. Ki­ka­lie­nė 2001 m. ko­vo 22 d. pa­da­vė at­ski­rą­jį skun­dą. G.
Ki­ka­lie­nė tei­gė, jog dėl sun­kios ma­te­ria­li­nės pa­dė­ties ne­ga­li su­mo­kė­ti
ir 250 Lt žy­mi­nio mo­kes­čio. To­dėl pra­šė at­leis­ti ją ir nuo šios žy­mi­nio
mo­kes­čio da­lies su­mo­kė­ji­mo. Taip pat ieš­ko­vė nu­ro­dė, kad abi skun­džia­mas
teis­mo nu­tar­tis ga­vo tik 2001 m. ko­vo 17 d. Rem­da­ma­si šia ap­lin­ky­be,
ieš­ko­vė tvir­ti­no, jog 7 die­nų teis­mo nu­tar­čių ap­skun­di­mo ter­mi­no
ne­pra­lei­do, kad Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo 2001 m. va­sa­rio 27 d. nu­tar­ty­je
nu­sta­ty­tu ter­mi­nu ne­ga­lė­jo įvyk­dy­ti įpa­rei­go­ji­mo su­mo­kė­ti da­lį
žy­mi­nio mo­kes­čio ir to­kiu bū­du pa­ša­lin­ti pa­duo­to ape­lia­ci­nio skun­do
trū­ku­mus.
At­si­lie­pi­me į at­ski­rą­jį
skun­dą at­sa­ko­vas AB Tur­to ban­kas nu­ro­dė, kad skun­džia­mos nu­tar­tys
yra tei­sė­tos ir pa­grįs­tos. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas at­lei­do
ieš­ko­vę nuo di­džio­sios da­lies žy­mi­nio mo­kes­čio su­mo­kė­ji­mo ir ne­ga­lė­jo
at­leis­ti nuo vi­so mo­kes­čio su­mo­kė­ji­mo. G. Ki­ka­lie­nė ne­si­do­mė­jo
klau­si­mo dėl at­lei­di­mo nuo žy­mi­nio mo­kes­čio iš­spren­di­mu, to­dėl
teis­mas pa­grįs­tai ape­lia­ci­nį skun­dą pri­pa­ži­no ne­pa­duo­tu ir grą­ži­no
ieš­ko­vei. Dėl ieš­ko­vės veiks­mų (ne­vei­ki­mo) by­la pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­me bu­vo nag­ri­nė­ja­ma dau­giau kaip dve­jus me­tus. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mas dėl ieš­ko­vės veiks­mų ne­įsi­tei­sė­jęs daugiau kaip du
mė­ne­sius, taip pat ne­iš­spręs­tas klau­si­mas dėl ape­lia­ci­nio skun­do pri­ėmi­mo,
tai, at­sa­ko­vo ma­ny­mu, ke­lia abe­jo­nių, jog G. Ki­ka­lie­nė sa­vo pro­ce­si­nė­mis
tei­sė­mis nau­do­ja­si są­ži­nin­gai, o ne sie­kia vil­kin­ti by­los nag­ri­nė­ji­mą.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2001 m. ba­lan­džio
26 d. nu­tar­ti­mi ieš­ko­vės G. Ki­ka­lie­nės at­ski­rą­jį skun­dą at­me­tė, o
Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo 2001 m. va­sa­rio 27 d. nu­tar­tį ir 2001 m. ko­vo
13 d. nu­tar­tį pa­li­ko ne­pa­keis­tas. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja at­si­sa­kė nai­kin­ti
2001 m. va­sa­rio 27 d. teis­mo nu­tar­tį, pri­pa­ži­nu­si, jog skun­džia­ma nu­tar­tis
ati­tin­ka ieš­ko­vės pa­teik­tus įro­dy­mus, yra tei­sė­ta ir pa­grįs­ta (CPK
102 straips­nio 2 da­lis). Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, at­si­žvel­gęs
į pa­teik­tus įro­dy­mus, nuo di­džio­sios da­lies žy­mi­nio mo­kes­čio ieš­ko­vę
at­lei­do. Tei­sė vi­siš­kai at­leis­ti G. Ki­ka­lie­nę nuo žy­mi­nio mo­kes­čio
teis­mui nė­ra su­teik­ta. Ieš­ko­vė ne­tei­gia, kad pa­gal įsta­ty­mą ji yra
vi­siš­kai at­leis­ta nuo žy­mi­nio mo­kes­čio su­mo­kė­ji­mo (CPK 102 straips­nio
1 da­lis). Nu­ro­džiu­si, kad ieš­ko­vė pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo įpa­rei­go­ji­mo
iki 2001 m. ko­vo 10 d. su­mo­kė­ti 250 Lt žy­mi­nio mo­kes­čio už pa­duo­tą
ape­lia­ci­nį skun­dą ne­įvyk­dė ir kad duo­me­nys apie mi­nė­tos žy­mi­nio mo­kes­čio
da­lies su­mo­kė­ji­mą ne­pa­teik­ti net ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mui,
tei­sė­jų ko­le­gi­ja pri­pa­ži­no, kad taip pat nė­ra pa­grin­do nai­kin­ti
Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo 2001 m. ko­vo 13 d. nu­tar­tį.
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vė
G. Ki­ka­lie­nė pra­šo Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ba­lan­džio 26 d. nu­tar­ties da­lį dėl Klai­pė­dos
apy­gar­dos teis­mo 2001 m. ko­vo 13 d. nu­tar­ties pa­nai­kin­ti ir nu­sta­ty­ti
de­šim­ties die­nų nuo nu­tar­ties ga­vi­mo ar ki­tą re­a­lų ter­mi­ną ape­lia­ci­nio
skun­do trū­ku­mams pa­ša­lin­ti – su­mo­kė­ti 250 Lt žy­mi­nį mo­kes­tį. Ka­sa­to­rė
tei­gia, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pa­žei­dė CPK 327 straips­nį
ir tai tu­rė­jo įta­kos ne­tei­sė­tam spren­di­mo pri­ėmi­mui bei už­kir­to ke­lią
G. Ki­ka­lie­nei ape­lia­ci­ne tvar­ka skųs­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
spren­di­mą. Ka­sa­to­rės ma­ny­mu, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, pri­pa­ži­nęs,
jog jos skun­das dėl at­lei­di­mo nuo žy­mi­nio mo­kes­čio yra ne­pa­grįs­tas,
ir pa­li­kęs ga­lio­ti 2001 m. va­sa­rio 27 d. teis­mo nu­tar­tį, tu­rė­jo pa­nai­kin­ti
2001 m. ko­vo 13 d. nu­tar­tį bei nu­sta­ty­ti ter­mi­ną ape­lia­ci­nio skun­do
trū­ku­mams pa­ša­lin­ti. Pa­li­kęs ga­lio­ti abi skun­džia­mas nu­tar­tis, ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas ne­pa­grįs­tai at­ėmė iš ieš­ko­vės tei­sę ape­lia­ci­niu
skun­du ap­skųs­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą.
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį
skun­dą at­sa­ko­vas AB Tur­to ban­kas pra­šo ieš­ko­vės G. Ki­ka­lie­nės ka­sa­ci­nį
skun­dą at­mes­ti. At­sa­ko­vas nu­ro­do to­kius ne­su­ti­ki­mo su ka­sa­ci­niu
skun­du ar­gu­men­tus:
1. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­grįs­tai ne­nu­sta­tė nau­jo ter­mi­no žy­mi­niam mo­kes­čiui su­mo­kė­ti,
nes ieš­ko­vei pa­duo­dant at­ski­rą­jį skun­dą ter­mi­nas su­mo­kė­ti žy­mi­nį
mo­kes­tį jau bu­vo pa­si­bai­gęs. Be to, ter­mi­no ape­lia­ci­nio skun­do trū­ku­mams
pa­ša­lin­ti nu­sta­ty­mas yra pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo kom­pe­ten­ci­ja.
2. CPK 327 straips­nio
rei­ka­la­vi­mai pa­žeis­ti ne­bu­vo, ka­dan­gi ter­mi­ną ape­lia­ci­nio skun­do
trū­ku­mams pa­ša­lin­ti bu­vo nu­sta­tęs pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas.
G. Ki­ka­lie­nė iki šiol ne­pa­tei­kė įro­dy­mų, jog su­mo­kė­jo žy­mi­nį mo­kes­tį,
to­dėl ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pa­grįs­tai pa­li­ko ga­lio­ti
2001 m. ko­vo 13 d. teis­mo nu­tar­tį, ku­ria ape­lia­ci­nis skun­das pri­pa­žin­tas
ne­pa­duo­tu ir grą­žin­tas ieš­ko­vei.
3. Tei­se pa­duo­ti ape­lia­ci­nį
skun­dą ieš­ko­vė G. Ki­ka­lie­nė ne­pa­si­nau­do­jo pa­ti, nes per nu­sta­ty­tą
ter­mi­ną ne­pa­ša­li­no ape­lia­ci­nio skun­do trū­ku­mų. Be to, pa­gal CPK
318 straips­nį ieš­ko­vė tu­ri tei­sę pa­teik­ti ape­lia­ci­nį skun­dą ir pra­šy­ti
at­sta­ty­ti dėl svar­bių prie­žas­čių pra­leis­tą ter­mi­ną šiam skun­dui pa­duo­ti,
ta­čiau to ne­at­li­ko iki šiol.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

Ka­sa­ci­nis skun­das at­mes­ti­nas.
Ci­vi­li­nio pro­ce­so
pa­skir­tis – už­tik­rin­ti grei­tą ir tei­sin­gą pri­va­ti­nių gin­čų iš­spren­di­mą,
gin­či­ja­mų ci­vi­li­nių tei­sių bei pa­rei­gų nu­sta­ty­mą. Eu­ro­pos žmo­gaus
tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 1 da­lis
nu­ma­to, kad nu­sta­tant kiek­vie­no as­mens tei­ses ir pa­rei­gas ar jam pa­reikš­tą
kal­ti­ni­mą, jis tu­ri tei­sę, kad jo by­la bū­tų nag­ri­nė­ja­ma per įma­no­mai
trum­piau­sią lai­ką ly­gy­bės ir vie­šu­mo są­ly­go­mis pa­gal įsta­ty­mą su­da­ry­to
ne­pri­klau­so­mo ir ne­ša­liš­ko teis­mo. Ši tei­sė lai­duo­ja­ma ir ieš­ko­vui,
ir at­sa­ko­vui, ir ki­tiems by­lo­je da­ly­vau­jan­tiems as­me­nims. To­dėl vi­si
da­ly­vau­jan­tys by­lo­je as­me­nys, siek­da­mi ne­pa­žeis­ti ki­tų, ypač prie­šin­gus
in­te­re­sus tu­rin­čių da­ly­vau­jan­čių by­lo­je as­me­nų tei­sių ir in­te­re­sų,
pri­va­lo sa­vo pro­ce­si­nė­mis tei­sė­mis (tei­se reikš­ti pra­šy­mus, teik­ti
įro­dy­mus, ap­skųs­ti pro­ce­si­nius teis­mų spren­di­mus ir kt. ) nau­do­tis
są­ži­nin­gai (CPK 31 straips­nio 3 da­lis). CPK 128 straips­nio 6 da­lis įtvir­ti­na
da­ly­vau­jan­čių by­lo­je as­me­nų pa­rei­gą do­mė­tis nag­ri­nė­ja­mos by­los
ei­ga, veik­ti už grei­tą ir tei­sin­gą by­los iš­nag­ri­nė­ji­mą. To­kiu bū­du
už­tik­ri­na­mas ci­vi­li­nio pro­ce­so tiks­lų įgy­ven­di­ni­mas, taip pat at­sklei­džia­mas
vie­nas iš svar­biau­sių pro­ce­si­nių tei­sių pa­skir­ties as­pek­tų – ga­ran­tuo­ti
ope­ra­ty­vų ir tei­sin­gą by­los iš­nag­ri­nė­ji­mą. Pro­ce­si­nės tei­sės įgy­ven­di­ni­mas
to­kiu bū­du, ku­riuo ne­pa­grįs­tai, prieš­ta­rau­jant šios sub­jek­ti­nės tei­sės
pa­skir­čiai, su­var­žo­mos ki­tų as­me­nų tu­ri­mos tei­sės ir tei­sė­ti in­te­re­sai,
lai­ky­ti­nas pik­tnau­džia­vi­mu tei­se – ne­tei­sė­tu veiks­mu. Iš ne­tei­sė­tų
veiks­mų ne­ga­li kil­ti jo­kios tei­sė­tos pa­sek­mės, tei­sė ir teis­mai ne­ga­li
pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tų veiks­mų bei gin­ti pik­tnau­džiau­jan­čių tei­se as­me­nų
in­te­re­sus. To­dėl pro­ce­si­nės tei­sės, ku­rias da­ly­vau­jan­tis by­lo­je
as­muo įgy­ven­di­na, pa­žeis­da­mas ki­tų as­me­nų tei­ses į grei­tą ir tei­sin­gą
by­los iš­nag­ri­nė­ji­mą bei šias tei­ses ati­tin­kan­čias pa­ties by­lo­je da­ly­vau­jan­čio
as­mens pa­rei­gas, nu­ma­ty­tas CPK 31 straips­nio 3 da­ly­je ir 128 straips­nio
6 da­ly­je, ne­ga­li teis­mo bū­ti pri­pa­žįs­ta­mos ir gi­na­mos. Teis­mas, nu­sta­tęs,
kad sa­vo pro­ce­si­nė­mis tei­sė­mis as­muo pik­tnau­džiau­ja, pri­va­lo ex
of­fi­cio (sa­vo ini­cia­ty­va) ša­lin­ti to­kius ne­tei­sė­tus veiks­mus
ir jų pa­sek­mes.
G. Ki­ka­lie­nė 2001 m.
va­sa­rio 15 d. pa­da­vė ape­lia­ci­nį skun­dą, bet jo ne­ap­mo­kė­jo žy­mi­niu
mo­kes­čiu. Kar­tu su skun­du pa­da­vu­si pra­šy­mą iš da­lies ją at­leis­ti
nuo žy­mi­nio mo­kes­čio, G. Ki­ka­lie­nė dau­giau kaip mė­ne­sį nuo pra­šy­mo
pa­da­vi­mo iki skun­džia­mo pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­ties
įtei­ki­mo jai die­nos ne­ro­dė jo­kios ini­cia­ty­vos do­mė­tis šio pra­šy­mo
iš­spren­di­mo klau­si­mais. Są­ly­giš­kai trum­pi ape­lia­ci­nio skun­do pa­da­vi­mo
ter­mi­nai (CPK 318 straips­nio 1 da­lis) nu­ma­ty­ti, sie­kiant už­tik­rin­ti
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mu nu­sta­ty­tų tei­si­nių san­ty­kių
sta­bi­lu­mą ir pri­rei­kus ope­ra­ty­vų pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
spren­di­mo pa­tik­ri­ni­mą ins­tan­ci­ne tvar­ka. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­grįs­tai pa­žy­mė­jo, jog teis­mas ne­ga­lė­jo ieš­ko­vės vi­siš­kai
at­leis­ti nuo žy­mi­nio mo­kes­čio. Tuo tar­pu ne­ap­mo­kė­tas žy­mi­niu mo­kes­čiu
ape­lia­ci­nis skun­das ne­ga­lė­jo bū­ti pri­ima­mas ir nag­ri­nė­ja­mas, o tu­rė­jo
bū­ti nu­sta­ty­tas ter­mi­nas žy­mi­niam mo­kes­čiui su­mo­kė­ti (CPK 324, 327
straips­niai). Ta­čiau, pa­da­vus ape­lia­ci­nį skun­dą, iki by­los iš­spren­di­mo
ape­lia­ci­ne tvar­ka ar iki at­si­sa­ky­mo pri­im­ti ape­lia­ci­nį skun­dą pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo įsi­ga­lio­ji­mas su­stab­do­mas (CPK 233
straips­nio 1 da­lis). Šios by­los at­ve­ju bu­vo su­stab­dy­tas ir pro­ce­sas vyk­do­mo­jo­je
by­lo­je, ku­rio­je vyk­do­mas no­ta­ro įra­šas dėl at­sa­ko­vo AB Tur­to ban­kas
pi­ni­gi­nio rei­ka­la­vi­mo pa­ten­ki­ni­mo iš įkeis­to ieš­ko­vės tur­to. At­kreip­ti­nas
dė­me­sys, kad by­los nag­ri­nė­ji­mas pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me dėl
ieš­ko­vės veiks­mų bu­vo už­vil­kin­tas dau­giau kaip dve­jus me­tus. G. Ki­ka­lie­nė
įvai­riais bū­dais ven­gė vyk­dy­ti teis­mo nu­tar­tis, įpa­rei­go­jan­čias ją
su­mo­kė­ti žy­mi­nį mo­kes­tį (b. l. 8, 9, 11, 26, 27, 29, 76, 78, 99, 101, 114,
117, 121). 1999 m. sau­sio 20 d. teis­me gau­to ieš­ki­ni­nio pa­reiš­ki­mo trū­ku­mai
pa­ša­lin­ti ir žy­mi­nis mo­kes­tis su­mo­kė­tas tik 2000 m. lap­kri­čio 4 d.
(b. l. 3, 137). Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas spren­di­me pa­grįs­tai nu­sta­tė,
kad G. Ki­ka­lie­nė krei­pė­si į teis­mą iš prin­ci­po siek­da­ma vien už­vil­kin­ti
pro­ce­są vyk­do­mo­jo­je by­lo­je. Tiek ieš­ko­vės rei­ka­la­vi­mas per­duo­ti
by­lą nag­ri­nė­ti ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mui, tiek ir ap­lin­ky­bė,
kad ape­lia­ci­nio skun­do pri­ėmi­mo klau­si­mas spren­džia­mas dau­giau kaip
du mė­ne­sius, ati­tin­ka G. Ki­ka­lie­nės in­te­re­są vil­kin­ti ga­lu­ti­nio
teis­mo spren­di­mo įsi­tei­sė­ji­mą ir kar­tu pro­ce­są mi­nė­to­je vyk­do­mo­jo­je
by­lo­je.
Esant to­kioms ap­lin­ky­bėms,
tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad G. Ki­ka­lie­nė pik­tnau­džiau­ja tei­se
kreip­tis į teis­mą ir įgy­ven­di­na sa­vo pro­ce­si­nes tei­ses šiurkš­čiai pa­žeis­da­ma
at­sa­ko­vo AB Tur­to ban­kas tei­ses ir tei­sė­tus in­te­re­sus. G. Ki­ka­lie­nė
tei­se ap­skųs­ti Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo 2001 m. va­sa­rio 5 d. spren­di­mą
nau­do­jo­si ne­są­ži­nin­gai, to­dėl ši tei­sė ne­ga­li bū­ti teis­mo pri­pa­žįs­ta­ma
ir gi­na­ma. Ka­sa­ci­ne tvar­ka skun­džia­mos Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo
2001 m. ko­vo 13 d. ir Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ba­lan­džio 26 d. nu­tar­tys už­kir­to ke­lią G.
Ki­ka­lie­nei to­liau pik­tnau­džiau­ti pro­ce­su. Dėl to skun­džia­mas teis­mų
nu­tar­tis tei­sė­jų ko­le­gi­ja lai­ko iš es­mės tei­sin­go­mis ir tei­sė­to­mis
bei pa­lie­ka jas ne­pa­keis­tas, nors for­ma­liai šios nu­tar­tys ir už­ker­ta
ke­lią ieš­ko­vei įgy­ven­din­ti tei­sę į ape­lia­ci­ją.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
va­do­vau­da­ma­si CPK 368 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tu, 370 straips­nio 1
da­li­mi,

n u t a r i a :

Klai­pė­dos apy­gar­dos
teis­mo 2001 m. ko­vo 13 d. nu­tar­tį ir Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ba­lan­džio 26 d. nu­tar­tį pa­lik­ti
ne­pa­keis­tas.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo
die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt