|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 3. Dėl pareigos sąžiningai naudotis priklausančiomis procesinėmis teisėmis Visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo savo procesinėmis teisėmis (teise reikšti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti procesinius teismų sprendimus ir kt. ) naudotis sąžiningai (Civilinio proceso kodekso 31 straipsnio 3 dalis). Civilinio proceso kodekso 128 straipsnio 6 dalis įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tokiu būdu užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, taip pat atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Procesinės teisės įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant šios subjektinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, laikytinas piktnaudžiavimu teise – neteisėtu veiksmu. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti jokios teisėtos pasekmės, teisė ir teismai negali pripažinti neteisėtų veiksmų bei ginti piktnaudžiaujančių teise asmenų interesus. Todėl procesinės teisės, kurias dalyvaujantis byloje asmuo įgyvendina, pažeisdamas kitų asmenų teises į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą bei šias teises atitinkančias paties byloje dalyvaujančio asmens pareigas, numatytas Civilinio proceso kodekso 31 straipsnio 3 dalyje ir 128 straipsnio 6 dalyje, negali teismo būti pripažįstamos ir ginamos. Teismas, nustatęs, kad savo procesinėmis teisėmis asmuo piktnaudžiauja, privalo ex officio (savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes. Civilinė byla Nr. 3K–3–999/2001 Bylų kategorija 84; 87. 1; 115; 117 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS Lietuvos Respublikos vardu 2001 m. spalio 24 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: P-o Ž-io (kolegijos pirmininkas), A-o D-o (pranešėjas) ir E-idijaus L-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G-vygos Kikalienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. kovo 13 d. nutarties, kuria ieškovės G-vygos Kikalienės apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G-vygos Kikalienės ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Turto bankas su trečiuoju asmeniu Audriumi Kikalu dėl įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia pripažintas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovė G. Kikalienė ieškininiu pareiškimu 1999 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad užtikrindama sūnaus A. Kikalo gautą paskolą 1996 m. sausio 31 d. ji atsakovui įkeitė asmeninės nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą ir 16,09 ha žemės sklypą, esančius Kretingos rajone, Vilimiškės kaime. Šalių susitarimu įkeičiamas turtas buvo įvertintas 170 000 Lt. Sūnus grąžino tik dalį paskolos, todėl antstolių kontorai buvo pateiktas vykdomasis dokumentas dėl 78 346,38 Lt priverstinio išieškojimo. Teismo antstolis, vykdydamas išieškojimą, įkeistą turtą nuvertino iki 82 934 Lt. Ieškovė tvirtino, kad įkeitimo sutartį sudarė dėl suklydimo, turėjusio esminę reikšmę. Jeigu jai būtų žinoma, jog įkeistas turtas bus realizuojamas, neatsižvelgiant į sutartyje nurodytą vertę, ji nebūtų sutikusi turto įkeisti. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, G. Kikalienė teismo prašė 1996 m. sausio 31 d. įkeitimo sutartį pripažinti negaliojančia. Klaipėdos apygardos teismas 2001 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovės G. Kikalienės ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškinys nėra pagrįstas įrodymais (CPK 58 straipsnis). Teismas nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu tik konstatavo faktą, jog suklydo sudarydama ginčijamą sandorį, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Byla buvo nagrinėjama dvejus metus, ieškovė naudojosi kvalifikuoto advokato pagalba, bet per tą laiką ieškiniui pagrįsti pateikė tik teismo antstolių 1997 m. lapkričio 26 d. turto perkainojimo aktą, nurodydama, jog visi reikšmingi dokumentai yra vykdomojoje byloje. Iš vykdomosios bylos medžiagos teismas nustatė, jog 1996 m. sausio 31 d. A. Kikalo gautos 100 000 Lt paskolos grąžinimui užtikrinti ieškovė įkeitė pastatus ir žemės sklypą. Kretingos rajono notarė 1997 m. balandžio 28 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 72 000 Lt paskolos, 5566,60 Lt palūkanų, 390 Lt delspinigių ir išieškotojo sumokėto 389,78 Lt atlyginimo išieškojimo iš A. Kikalo ir įkaito davėjos G. Kikalienės. Antstolių kontora prie Kretingos rajono apylinkės teismo pradėjo išieškojimo procesą. Įkeistam turtui buvo uždėtas areštas ir 1997 m. liepos 2 d. paskelbtos varžytynės, nurodant parduodamo turto kainą – 180 000 Lt. Varžytynėms neįvykus, išieškotojui buvo pasiūlyta šia verte turtą priimti į savo balansą, bet jis atsisakė. Tada teismo antstolis dalyvaujant ieškovei įvykdė turto perkainojimą – pastatų ir žemės sklypo kaina sumažinta. Šia kaina turtas iš varžytynių taip pat nebuvo parduotas, bankas jo paimti nesutiko. Turtas dar kartą perkainotas iki 82 934 Lt. Perkainojant kviesta dalyvauti ieškovė neatvyko, o perkainojimo aktą apskundė teismui. Kretingos rajono apylinkės teismas 1998 m. kovo 4 d. nutartimi šį skundą atmetė kaip nepagrįstą. 1998 m. spalio 29 d. ieškovė vėl kreipėsi į teismą su ieškininiu pareiškimu, kuriuo prašė įpareigoti banką perimti jos įkeistą turtą už įkeitimo sutartyje nurodytą 170 000 Lt kainą, priteisiant jai skirtumą tarp sūnaus įsiskolinimo ir jos turto vertės. Šį pareiškimą teismas paliko nenagrinėtą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatavo, jog ieškovė siekia išvengti prievolės vykdymo pagal įkeitimo sutartį, todėl kaip neteisėtus skundė antstolių veiksmus, reikalavo įpareigoti banką priimti turtą pradine jo kaina ir padavė jokiais įrodymais nepagrįstą ieškinį dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad 1998 m. spalio 29 d. ieškininiame pareiškime G. Kikalienė pripažino ginčijamą sutartį teisėta ir prašė ją vykdyti, kai tuo tarpu 1999 m. sausio 20 d. teismui pateiktame ieškinyje jau prašo tą pačią sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo. Be to, teismas nurodė, jog CK 56 straipsnio pagrindu sandorį galima pripažinti negaliojančiu, jeigu jis sudarytas klystant dėl esminio sandorio elemento. Kadangi būsimo turto realizavimo kaina nebuvo ginčijamo sandorio elementas, negalima pripažinti, kad ieškovė sandorį sudarė dėl suklydimo. Ieškovė 2001 m. vasario 15 d. padavė apeliacinį skundą. Atskiru prašymu G. Kikalienė teismo prašė iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą. Prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ieškovė motyvavo sunkia savo materialine padėtimi. Ieškovė nurodė, kad visas jos turtas yra įkeistas bankui ir areštuotas, kad ji, būdama ūkininko žemės savininkė, negali būti įregistruota darbo biržoje, nors faktiškai yra bedarbė, kad ieškovės sveikata labai bloga. Klaipėdos apygardos teismas 2001 m. vasario 27 d. nutartimi atleido ieškovę G. Kikalienę nuo 4000 Lt žyminio mokesčio dalies už paduotą apeliacinį skundą sumokėjimo ir įpareigojo ją iki 2001 m. kovo 10 d. sumokėti likusią 250 Lt žyminio mokesčio dalį. Per nustatytą terminą ieškovė G. Kikalienė įpareigojimo sumokėti 250 Lt sudarančią žyminio mokesčio dalį neįvykdė, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2001 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą pripažino nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 27 d. nutarties ir 2001 m. kovo 13 d. nutarties ieškovė G. Kikalienė 2001 m. kovo 22 d. padavė atskirąjį skundą. G. Kikalienė teigė, jog dėl sunkios materialinės padėties negali sumokėti ir 250 Lt žyminio mokesčio. Todėl prašė atleisti ją ir nuo šios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Taip pat ieškovė nurodė, kad abi skundžiamas teismo nutartis gavo tik 2001 m. kovo 17 d. Remdamasi šia aplinkybe, ieškovė tvirtino, jog 7 dienų teismo nutarčių apskundimo termino nepraleido, kad Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 27 d. nutartyje nustatytu terminu negalėjo įvykdyti įpareigojimo sumokėti dalį žyminio mokesčio ir tokiu būdu pašalinti paduoto apeliacinio skundo trūkumus. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas AB Turto bankas nurodė, kad skundžiamos nutartys yra teisėtos ir pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas atleido ieškovę nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir negalėjo atleisti nuo viso mokesčio sumokėjimo. G. Kikalienė nesidomėjo klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio išsprendimu, todėl teismas pagrįstai apeliacinį skundą pripažino nepaduotu ir grąžino ieškovei. Dėl ieškovės veiksmų (neveikimo) byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau kaip dvejus metus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškovės veiksmų neįsiteisėjęs daugiau kaip du mėnesius, taip pat neišspręstas klausimas dėl apeliacinio skundo priėmimo, tai, atsakovo manymu, kelia abejonių, jog G. Kikalienė savo procesinėmis teisėmis naudojasi sąžiningai, o ne siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovės G. Kikalienės atskirąjį skundą atmetė, o Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 27 d. nutartį ir 2001 m. kovo 13 d. nutartį paliko nepakeistas. Teisėjų kolegija atsisakė naikinti 2001 m. vasario 27 d. teismo nutartį, pripažinusi, jog skundžiama nutartis atitinka ieškovės pateiktus įrodymus, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 102 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pateiktus įrodymus, nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio ieškovę atleido. Teisė visiškai atleisti G. Kikalienę nuo žyminio mokesčio teismui nėra suteikta. Ieškovė neteigia, kad pagal įstatymą ji yra visiškai atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 102 straipsnio 1 dalis). Nurodžiusi, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo įpareigojimo iki 2001 m. kovo 10 d. sumokėti 250 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą neįvykdė ir kad duomenys apie minėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą nepateikti net apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija pripažino, kad taip pat nėra pagrindo naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartį. Kasaciniu skundu ieškovė G. Kikalienė prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 26 d. nutarties dalį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. kovo 13 d. nutarties panaikinti ir nustatyti dešimties dienų nuo nutarties gavimo ar kitą realų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 250 Lt žyminį mokestį. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnį ir tai turėjo įtakos neteisėtam sprendimo priėmimui bei užkirto kelią G. Kikalienei apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog jos skundas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio yra nepagrįstas, ir palikęs galioti 2001 m. vasario 27 d. teismo nutartį, turėjo panaikinti 2001 m. kovo 13 d. nutartį bei nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Palikęs galioti abi skundžiamas nutartis, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atėmė iš ieškovės teisę apeliaciniu skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB Turto bankas prašo ieškovės G. Kikalienės kasacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus: 1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nenustatė naujo termino žyminiam mokesčiui sumokėti, nes ieškovei paduodant atskirąjį skundą terminas sumokėti žyminį mokestį jau buvo pasibaigęs. Be to, termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti nustatymas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija. 2. CPK 327 straipsnio reikalavimai pažeisti nebuvo, kadangi terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas. G. Kikalienė iki šiol nepateikė įrodymų, jog sumokėjo žyminį mokestį, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai paliko galioti 2001 m. kovo 13 d. teismo nutartį, kuria apeliacinis skundas pripažintas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. 3. Teise paduoti apeliacinį skundą ieškovė G. Kikalienė nepasinaudojo pati, nes per nustatytą terminą nepašalino apeliacinio skundo trūkumų. Be to, pagal CPK 318 straipsnį ieškovė turi teisę pateikti apeliacinį skundą ir prašyti atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą šiam skundui paduoti, tačiau to neatliko iki šiol. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Kasacinis skundas atmestinas. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privatinių ginčų išsprendimą, ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis numato, kad nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas ar jam pareikštą kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Todėl visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo savo procesinėmis teisėmis (teise reikšti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti procesinius teismų sprendimus ir kt. ) naudotis sąžiningai (CPK 31 straipsnio 3 dalis). CPK 128 straipsnio 6 dalis įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tokiu būdu užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, taip pat atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Procesinės teisės įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant šios subjektinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, laikytinas piktnaudžiavimu teise – neteisėtu veiksmu. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti jokios teisėtos pasekmės, teisė ir teismai negali pripažinti neteisėtų veiksmų bei ginti piktnaudžiaujančių teise asmenų interesus. Todėl procesinės teisės, kurias dalyvaujantis byloje asmuo įgyvendina, pažeisdamas kitų asmenų teises į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą bei šias teises atitinkančias paties byloje dalyvaujančio asmens pareigas, numatytas CPK 31 straipsnio 3 dalyje ir 128 straipsnio 6 dalyje, negali teismo būti pripažįstamos ir ginamos. Teismas, nustatęs, kad savo procesinėmis teisėmis asmuo piktnaudžiauja, privalo ex officio (savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes. G. Kikalienė 2001 m. vasario 15 d. padavė apeliacinį skundą, bet jo neapmokėjo žyminiu mokesčiu. Kartu su skundu padavusi prašymą iš dalies ją atleisti nuo žyminio mokesčio, G. Kikalienė daugiau kaip mėnesį nuo prašymo padavimo iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties įteikimo jai dienos nerodė jokios iniciatyvos domėtis šio prašymo išsprendimo klausimais. Sąlygiškai trumpi apeliacinio skundo padavimo terminai (CPK 318 straipsnio 1 dalis) numatyti, siekiant užtikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų teisinių santykių stabilumą ir prireikus operatyvų pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimą instancine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog teismas negalėjo ieškovės visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio. Tuo tarpu neapmokėtas žyminiu mokesčiu apeliacinis skundas negalėjo būti priimamas ir nagrinėjamas, o turėjo būti nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 324, 327 straipsniai). Tačiau, padavus apeliacinį skundą, iki bylos išsprendimo apeliacine tvarka ar iki atsisakymo priimti apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimo įsigaliojimas sustabdomas (CPK 233 straipsnio 1 dalis). Šios bylos atveju buvo sustabdytas ir procesas vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas notaro įrašas dėl atsakovo AB Turto bankas piniginio reikalavimo patenkinimo iš įkeisto ieškovės turto. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dėl ieškovės veiksmų buvo užvilkintas daugiau kaip dvejus metus. G. Kikalienė įvairiais būdais vengė vykdyti teismo nutartis, įpareigojančias ją sumokėti žyminį mokestį (b. l. 8, 9, 11, 26, 27, 29, 76, 78, 99, 101, 114, 117, 121). 1999 m. sausio 20 d. teisme gauto ieškininio pareiškimo trūkumai pašalinti ir žyminis mokestis sumokėtas tik 2000 m. lapkričio 4 d. (b. l. 3, 137). Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad G. Kikalienė kreipėsi į teismą iš principo siekdama vien užvilkinti procesą vykdomojoje byloje. Tiek ieškovės reikalavimas perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tiek ir aplinkybė, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimas sprendžiamas daugiau kaip du mėnesius, atitinka G. Kikalienės interesą vilkinti galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimą ir kartu procesą minėtoje vykdomojoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. Kikalienė piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą ir įgyvendina savo procesines teises šiurkščiai pažeisdama atsakovo AB Turto bankas teises ir teisėtus interesus. G. Kikalienė teise apskųsti Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 5 d. sprendimą naudojosi nesąžiningai, todėl ši teisė negali būti teismo pripažįstama ir ginama. Kasacine tvarka skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. kovo 13 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 26 d. nutartys užkirto kelią G. Kikalienei toliau piktnaudžiauti procesu. Dėl to skundžiamas teismų nutartis teisėjų kolegija laiko iš esmės teisingomis ir teisėtomis bei palieka jas nepakeistas, nors formaliai šios nutartys ir užkerta kelią ieškovei įgyvendinti teisę į apeliaciją. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 370 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistas. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |