|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 5. Dėl teismo šaukimų Teisinės pagalbos sutartyje įtvirtintų nuostatų, jog teismo šaukimai šalims įteikiami per Teisingumo ministeriją, paskirtis – suteikti maksimalias garantijas, kad šalys bus informuotos apie teismo procesą. B- tai nereiškia, jog teismo šaukimo įteikimas per Teisingumo ministeriją yra vienintelis galimas informavimo apie teismo procesą būdas. Civilinė byla Nr. 3K-3-1118/2001 Bylų kategorija 123 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2001 m. lapkričio 12 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: J-o Š-no (kolegijos pirmininkas), D-gutės A-ės (pranešėja) ir V-aus G-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Klaipėdos Rytas” kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ukrainos įmonės „Poligrafsnab” prašymą dėl Ukrainos Charkovo srities arbitražinio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ukrainos Charkovo srities arbitražinis teismas 2000 m. gegužės 11 d. sprendimu įpareigojo AB „Klaipėdos Rytas” sumokėti pareiškėjui Ukrainos įmonei „Poligrafsnab” 58 600 JAV dolerių skolos bei 586 JAV dolerių valstybinio mokesčio. Pareiškėjas Ukrainos įmonė „Poligrafsnab” prašė šį Ukrainos Charkovo srities arbitražinio teismo sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. gegužės 14 d. nutartimi Ukrainos Charkovo srities Arbitražinio teismo 2000 m. gegužės 11 d. sprendimą pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje. Kolegija nurodė, kad nėra pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose” (toliau – Teisinės pagalbos sutartis), dėl kurių galima būtų atsisakyti pripažinti minėtą teismo sprendimą. AB „Klaipėdos Rytas” argumentas, kad jiems nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, buvo atmestas. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai, t. y. arbitražinio teismo nutartis, kurią, kaip pripažįsta ir pats atsakovas, jie gavo, patvirtina, jog atsakovas žinojo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Ta aplinkybė, jog apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta nutartimi, o ne šaukimu, neturi reikšmės, kadangi CPK reikalavimai Ukrainoje netaikomi, o iš nutarties turinio buvo aiškiai suprantama atsakovo teisė dalyvauti teismo posėdyje. Be to, kolegija nurodė, jog nors atsakovas apie teismo posėdį buvo informuotas likus penkioms dienoms iki posėdžio, jis turėjo galimybę išsiųsti teismui faksą, telegramą ar laišką ir jame išdėstyti savo poziciją dėl bylos. Kolegija atkreipė dėmesį ir į aplinkybes, jog apie tai, kad byla perduota teismui, atsakovas žinojo jau 2000 m. balandžio 20 d. , be to, arbitražinio teismo sprendimo atsakovas neskundė. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija nusprendė, jog pranešimo apie teismo posėdį terminas nebuvo kliūtis atsakovui ginti savo teises. Kasaciniame skunde AB „Klaipėdos Rytas” teigia, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartis nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, kadangi atsakovui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą. Kasatoriaus teigimu, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose” 4, 8, 9 bei 12 str. , kuriais remiantis šaukimas pirmiausia turėjo būti perduotas Teisingumo ministerijai, turėjusiai įteikti atsakovui šaukimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. pagal Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Kasatorius taip pat nurodo, jog, vadovaujantis CPK 128 str. , teismo šaukimai šalims turi būti įteikiami tokiu apskaičiavimu, kad jos turėtų pakankamai laiko laiku atvykti į teismą ir pasiruošti bylai, atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti kitoje valstybėje galiojančių arbitražinio proceso normų. Be to, kasatorius nurodo, jog tinkamas šalių informavimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką yra būtina proceso sąlyga, kurios neįvykdymas užkerta kelią vienai iš šalių tinkamai ginti savo interesus, todėl nepagrįsta Lietuvos apeliacinis teismo išvada, jog teismo sprendimas turi būti pripažįstamas, kadangi šaukimas atsakovui įteiktas tinkamai, nors ir pažeidžiant teisinės pagalbos sutarties bei CPK reikalavimus. Kasaciniu skundu atsakovas AB „Klaipėdos Rytas” prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir priimti sprendimą - atsisakyti pripažinti ir vykdyti Ukrainos Charkovo srities arbitražinio teismo 2000 m. gegužės 11 d. sprendimą. CPK 356 str. 2 d. nustatyta tvarka atsiliepimas į kasacinį skundą negautas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Teismo, kaip vienintelio valstybėje kasacinio teismo, paskirtis yra užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. Ši pagrindinė kasacinio teismo funkcija sąlygoja tai, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka yra išimtinė, ypatinga teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės forma. Kasacine tvarka byla nėra nagrinėjama de novo (iš naujo). Kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus (CPK 358 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl tinkamo teismo šaukimo įteikimo. Tai, kas teisinės pagalbos sutarties prasme laikytina tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atitinkamai pagrindu nepripažinti teismo sprendimo, yra teisės klausimas ir kolegija dėl to pasisako. Kasaciniame skunde AB „Klaipėdos Rytas” teigia, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartis nepagrįsta, kadangi atsakovui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą. Kasatoriaus teigimu, šaukimas pirmiausia turėjo būti perduotas Teisingumo ministerijai, kuri turėjo įteikti atsakovui šaukimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. pagal Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Be to, atsakovui, vadovaujantis CPK 128 str. , šaukimas turėjo būti įteiktas tokiu apskaičiavimu, kad jis turėtų pakankamai laiko laiku atvykti į teismą ir pasiruošti bylai, o taip nebuvo padaryta, nes atsakovas sužinojo apie teismo posėdį tik prieš 5 sienas. CPK 481 str. 1 d. numatyta, jog užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato tam tikros Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos įstatymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose” 45 str. , pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai. Minėto Teisinės pagalbos sutarties straipsnio bei jos 43 str. prasme vienas iš pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą – kai padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems ar jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo pranešta apie vykstantį procesą arba tai padaryta sutarties nuostatoms prieštaraujančiu būdu ir taip iš esmės pažeidžiant atsakovo teises. Tokia išvada darytina iš Teisinės pagalbos sutarties teksto analizės bei įprastinės teisinės praktikos. Teisinės pagalbos sutarties 43 str. numato, kad prie prašymo leisti vykdyti sprendimą turi būti pridėtas dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą. Tokia formuluotė duoda pagrindą išvadai, kad teismo šaukimo įteikimo sąlyga yra svarbi ne tuo, kad asmuo informuojamas apie kiekvieną posėdį, o tuo, kad jam pranešama apie vykstantį prieš jį procesą. Sutarties 45 str. taip pat yra kalbama apie šaukimo į teismą neįteikimą ar netinkamą įteikimą kaip aplinkybę, užkirtusią kelią atsakovui dalyvauti procese ir pasinaudoti savo teisėmis. Taip pabrėžiamas teismo šaukimo informacinis pobūdis apie vykstantį procesą. Tokia išvada padaryta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K–3–410/2000 (AB „B-medpreparaty” v. A. Puzelevičiaus IĮ „Radida”). Teisėjų kolegija nurodo, kad prašymą nagrinėjęs teismas rėmėsi įrodymais, jog atsakovui buvo įteikti teismo dokumentai, kuriuose buvo duomenys apie pradėtą prieš atsakovą procesą, jo esmę. Atsakovo atstovas posėdyje patvirtino, jog tokius pranešimus yra gavęs. Taigi teismo dokumentų įteikimu atsakovas apie procesą buvo informuotas. Be to, pažymėtina, jog Teisinės pagalbos sutartyje įtvirtintos nuostatų, jog teismo šaukimai šalims įteikiami per Teisingumo ministeriją, paskirtis – suteikti maksimalias garantijas, kad šalys bus informuotos apie teismo procesą. B- tai nereiškia, jog teismo šaukimo įteikimas per Teisingumo ministeriją yra vienintelis galimas informavimo apie teismo procesą būdas. Todėl kasatoriaus argumentas, kad teismo sprendimas neturi būti pripažintas, kadangi apie teismo posėdį jam buvo pranešta ne per Teisingumo ministeriją, nepagrįstas, nes pranešimo įteikimu tikslas pranešti atsakovui apie teismo vietą ir laiką buvo pasiektas. Teisėjų kolegija nenustatė ir kitų Teisinės pagalbos sutarties 45 str. nurodytų sprendimo nepripažinimo pagrindų, todėl Lietuvos apeliacinio teismo nutartis laikytina teisėta ir paliktina nepakeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 370 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |